Įvadas
Šiame straipsnyje apžvelgiama Lietuvos futbolo federacijos (LFF) istorija, pradedant futbolo atsiradimu Lietuvoje ir baigiant šių dienų įvykiais. Straipsnyje aptariami svarbiausi įvykiai, lėmę Lietuvos futbolo raidą, taip pat žymiausi žaidėjai ir treneriai, prisidėję prie šio sporto populiarinimo šalyje. Lietuvos futbolas, turintis gilias tradicijas, išgyveno įvairius etapus, o jo istorija yra neatsiejama nuo šalies politinių ir socialinių realijų.
Futbolo Pradžia Lietuvoje (1910-1922)
Futbolas Lietuvą pasiekė XX amžiaus pradžioje. 1910 m. lietuvių karininkai, tarnavę carinės Rusijos kariuomenėje, inicijavo šios sporto šakos atsiradimą šalyje. Pirmosios futbolo komandos pradėjo kurtis didžiuosiuose miestuose, o 1912 m. įvyko pirmosios oficialios rungtynės tarp Kauno ir Vilniaus komandų, kurias rezultatu 10:5 laimėjo vilniečiai.
1919 m. liepos 13 d. Lietuvos sporto sąjunga (LSS) suorganizavo parodomąsias futbolo rungtynes, kurios dar labiau paskatino susidomėjimą šia sporto šaka. 1920 ir 1921 metais Kauno LFLS (Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga) aktyviai veikė futbolo srityje, populiarindama šį sportą tarp gyventojų.
1922 m. kovo 22 d. buvo įsteigta Lietuvos sporto lyga (LSL), aukščiausioji sporto organizacija, apėmusi visą sporto veiklą šalyje. LSL sudarė Centro Komitetas ir atskirų sporto šakų komitetai. Pirmąjį LSL futbolo skyrių sudarė vien LFLS nariai: Steponas Garbačiauskas (vadovas), Steponas Darius ir Kęstutis Bulota. Iš esmės, S. Garbačiauskas, S. Darius bei pirmuoju LSL pirmininku išrinktas Jonas Šodė iš pradžių ir tvarkė visus sporto reikalus.
Pirmasis Lietuvos Futbolo Čempionatas (1922)
1922 m. įvyko pirmasis Lietuvos futbolo čempionatas, kuriame dalyvavo 10 Kauno komandų, tačiau dėl įvairių nesklandumų pirmenybes baigė tik šešios. Apie komandų registravimą pirmenybėms buvo paskelbta balandžio viduryje, o varžybų pradžia buvo numatyta gegužės 7-oji. Gegužės 7-oji tapo tikra švente futbolo mėgėjams, nes tą dieną dviejose Ąžuolyno aikštėse lygiagrečiai įvyko net ketverios rungtynės - po dvejas iš karto.
Taip pat skaitykite: Lietuvos futbolo ateitis
Pirmosios 13 val. į aikštę išbėgo geltonais marškinėliais vilkėjusi LFLS pirmoji komanda ir žaliais marškinėliais su geltonu kryžium raudoname skyde pasipuošę pagrindinės vienuolikės šauliai. Šauliai iki šių rungtynių nebuvo surengę nė vienos treniruotės, tačiau pirmąjį kėlinį atsilaikė nepraleidę nė vieno įvarčio.
Aukso raidėmis į mūsų futbolo istoriją reikia įrašyti šių pirmųjų rungtynių dalyvius. Kauno LFLS - Georgas Palmkvistas, Juozas Klečka, Mikalojus Stonis, Kazys Kulvietis, Leonas Juozapaitis, Vaclovas Stakniūnas, Adomas Vasiliauskas (kapitonas), Viktoras Dineika, Steponas Garbačiauskas, Danielius Žilevičius, E. Veinholdas. Vėliau šių komandų sudėtys gerokai pasikeitė. Antrosiose rungtynėse pusvalandžiu vėliau gretimoje aikštėje LFLS antroji komanda nesunkiai (8:0) nugalėjo šaulių pamainą. Trečiosiose rungtynėse pirmojoje aikštėje LFLS Šančių skyrius (vėliau „Kovas“) tik 2:1 nugalėjo lenkų gimnazistus.
Nors aplinkraštyje (nuostatuose), kurie buvo išleisti tik vasarą, buvo skelbiama, kad rungtynės įvyks bet kokiu oru, dėl liūties gegužės 14 d. Suirus tvarkaraščiui, po to neretai pasitaikydavo, kad futbolininkai neva dėl nežinojimo neatvykdavo į rungtynes. Buvo daugybė protestų, nes žaisdavo neregistruoti futbolininkai. Tik „Makabi“ išvengė didesnės bausmės, kuomet gegužės 23 d. nugalėjo Šančių futbolininkus 3:0, žaisdama su trimis neregistruotais futbolininkais. Tąsyk rezultatas buvo anuliuotas, rungtynės peržaistos. Birželio 25 d. tie patys makabiečiai specialiai pavėlavo į rungtynes su baltarusiais leistas 15 minučių ir iš sargo Vytauto kalne pasiėmė ne visą vartų įrangą - tik vieną virpstą.
Nepaisant visokiausių nesklandumų, pirmųjų pirmenybių reikšmė yra tikrai neįkainojama, nes varžybos apėmė labai plačius gyventojų sluoksnius: dalyvavo tarnautojai, darbininkai, kariškiai, studentai ir moksleiviai. Todėl futbolas įgijo tokį didelį populiarumą.
Birželio 8 d. Kaune, stebint net 4000 žiūrovų, įvyko pirmosios tarptautinės rungtynės. LFLS 0:4 pralaimėjo Rygos YMCA vienuolikei. Po to mūsų „kanarėlės“ jėgas dar išbandė su ja Rygoje ir vėl pralaimėjo tokiu pat rezultatu, tačiau 1:0 nugalėjo pajėgią Rygos LSB. LFLS 1:3 pralaimėjo ir niekuo nepasižymėjusiai Eitkūnų „Ost“ komandai iš Rytprūsių. Tačiau Kauno rinktinė 0:0 sužaidė su labai pajėgia Talino TJK. 1922 metais pirmenybių dalyvės žaidė daug draugiškų susitikimų su kitomis Lietuvos komandomis. Aktyvūs buvo 5-asis pėstininkų pulkas, Vilkaviškio šauliai, Panevėžio lietuvių ir lenkų gimnazistai, „Makabi“. Įsisteigė Kybartų „Sveikata“.
Taip pat skaitykite: Futbolo permainos
Lietuvos Futbolo Federacijos Įstojimas Į FIFA (1923)
1923 m. Lietuvos sporto lyga (LSL) buvo priimta į Tarptautinę futbolo federaciją (FIFA) FIFA kongrese Ženevoje (Šveicarija). Tai buvo svarbus žingsnis pripažįstant Lietuvos futbolą tarptautiniu lygiu. Tais pačiais metais pasirodė S. Garbačiausko parengtos 20 puslapių „Oficialios futbolo taisyklės“.
Tarpukario Futbolas (1924-1940)
Tarpukariu Lietuvos futbolo rinktinė dalyvavo Olimpinėse žaidynėse (1924 m. Paryžiuje) ir Europos čempionatuose. Didžiausias dėmesys buvo skiriamas Baltijos taurės turnyrams, kuriuose Lietuva sėkmingai varžėsi su Latvija ir Estija.
1925 m. Lietuvos čempionate finalą pasiekė Pagėgių „Sportverein“ ir Kauno LFLS, tačiau dėl anksti prasidėjusios žiemos, finalas įvyko 1928 m., kuriame kauniečiai laimėjo 3:1. 1928 m. dėl lėšų stokos buvo atsisakyta siųsti rinktinę į Amsterdamo Olimpiadą. 1929 m. rinktinė pralaimėjo abejas Pabaltijo turnyro rungtynes Rygoje: 1:3 Latvijai ir 2:5 Estijai. Lietuvos čempione tapo Klaipėdos KSS, kuris vėliau laimėjo ir 1930 m. Žaidėjai imami šalinti iš aikštelės už pažeidimus.
1931 m. čempionais tapo Klaipėdos KSS, o 1932 m. šalies pirmenybės pradėtos su aštuoniomis komandomis, tačiau mėnesio pabaigoje jos sustabdytos. 1933 m. rinktinė pirmą kartą dalyvauja pasaulio čempionato atrankoje, pralaimėdama Švedijai 0:2. 1935 m. grįžta prie apygardinės pirmenybių vykdymo tvarkos.
1936 m. Lietuvos lygoje varžosi aštuonios pajėgiausios komandos, o pirmenybės pasibaigia liepos 5 d., kai pirmą kartą buvo pereita prie rudens-pavasario varžybų vykdymo tvarkos. 1937 m. šalyje suskaičiuojama 15 000 futbolininkų. Per šiuos metus Lietuvos rinktinė du kartus pralaimi Latvijai ir Estijai, taip pat Rumunijai rezultatu 0:2. 1938 m. Lietuvos rinktinė sužaidžia septynis susitikimus. Pirmą kartą Kauno Valstybiniame stadione varžosi Lietuvos ir Latvijos jaunių rinktinės, kuriose mūsiškiai pralaimi 1:2.
Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje
1939 m. čempionės vardą pirmą kartą iškovoja Kauno LFS LGSF komanda, kuri vėliau dominuoja ir 1939-1940 m. pirmenybėse, laimėdama pirmąjį ratą. Šalies rinktinės treneriu tampa V. Hanas iš okupuotos Austrijos. Pagerėjus santykiams su Lenkija, gegužės 14 d. Kauno rinktinė vieši Varšuvoje, kur pralaimi šio miesto rinktinei 2:5.
Šis laikotarpis buvo svarbus Lietuvos futbolui, nes jis įsitvirtino kaip populiari sporto šaka ir užmezgė ryšius su kitomis šalimis.
Futbolas Sovietų Okupacijos Metais (1940-1990)
Sovietų okupacijos metais Lietuvos futbolo komandos dalyvavo TSRS čempionatuose ir tautų spartakiadose. Keli Lietuvos futbolininkai atstovavo TSRS rinktinei. 1941 m. pavasarį didžiuosiuose miestuose surengiami „Žaibo“ turnyrai ir draugiškos varžybos. Gegužės 25 d. Lietuvos futbolo čempionatą pradeda aštuonios komandos: keturios iš Kauno, trys iš Vilniaus ir viena iš Šiaulių.
1947 m. pradėtos rengti Lietuvos taurės (1947-1991 Tiesos taurės) futbolo varžybas. Kaune surengtas studentų čempionatas (žaidė 6 komandos, laimėjo Kauno universiteto futbolininkai). Įvyko ir kiti futbolo taurių turnyrai (1947 Vilniaus, laimėjo Kibirkštis, 1948 Žemaitijos, laimėjo Plungės Spartakas, 1953 Nemuno draugijos, laimėjo Žagarės komanda). 1948 prasidėjo ilgametė Šiaulių Elnio ir Kauno Inkaro kova dėl pirmavimo.
1948 Vilniuje pradėta statyti Centrinis (vėliau Žalgirio, baigtas 1950) ir Jaunimo (baigtas 1949, veikė iki 1976) stadionai. 1957 atidarius Vilniaus telecentrą pradėtos transliuoti futbolo varžybos iš Vilniaus centrinio stadiono. 1951 surengtas kaimo jaunimo futbolo turnyras (laimėjo Kauno srities rinktinė). 1953 paskelbtas 33 geriausių futbolininkų sąrašas.
1959 vietoj futbolo sekcijos įkurta LSSR futbolo federacija. Pradėta rengti tradicinius turnyrus: Varėnos Liepsnelės ir Vilniaus veteranų (nuo 1961; pirmas - 1:2 ir 3:2), Žurnalistų sąjungos taurės (nuo 1969; pirmas - Vilnius-Kaunas 5:2 ir 4:3). 1964 rekonstruotas Klaipėdos Žalgirio stadionas, išplito mažojo futbolo varžybos.
1982 m. „Žalgiris“ triumfavo TSRS pirmosios lygos čempionate ir pakilo į aukščiausiąją lygą. 1988 m. Seulo olimpinėse žaidynėse Arvydas Janonis ir Arminas Narbekovas tapo olimpiniais čempionais.
Nors šis laikotarpis buvo paženklintas politinės priespaudos, futbolas išliko populiarus ir svarbus Lietuvos sporto gyvenime.
Lietuvos Futbolo Atgimimas (1990-Šiandien)
Atgavus nepriklausomybę, Lietuvos futbolo federacija atkūrė narystę FIFA (1991 m. gruodžio 9 d.) ir UEFA (1992 m. balandžio 23 d.). 1990-aisiais Lietuvos futbolo rinktinės veikla tapo itin aktyvi, dalyvaujant įvairiuose Europos ir pasaulio čempionatų atrankos turnyruose.
1991 m. atsisakius Baltijos čempionato, nuspręsta reformuoti šalies pirmenybių sistemą ir pereiti prie rudens-pavasario sezono. Po 42 metų pertraukos vėl rengiamas Baltijos šalių turnyras.
1992 m. balandžio 23 d. UEFA pripažįsta Lietuvos futbolo federacijos narystę. Per metus rinktinė sužaidžia 13 rungtynių. Vilniuje Europos čempionato atrankos rungtynėse su Kroatija pasiekiamos lygiosios 0:0, o pasaulio čempionams italams pralaimėta minimaliu skirtumu 0:1. Pagal FIFA reitingą, Lietuva 1995 m. Lietuvos rinktinė Buenos Airėse sužaidžia lygiosiomis 0:0 su Argentina.
Tokie žaidėjai kaip Tomas Danilevičius ir Edgaras Jankauskas, kurie žaidė užsienio klubuose ir tapo rekordininkais nacionalinėje rinktinėje, prisidėjo prie Lietuvos futbolo populiarumo.
Nuo 1999 pereita prie Lietuvos futbolo čempionatų pavasaris-ruduo vykdymo tvarkos (todėl buvo surengtas dar vienas čempionatas), įvyko Lietuvos vyrų salės futbolo čempionatas ir taurės varžybos, 2002 - paplūdimio futbolo čempionatas.
Šiuo metu Lietuvos futbolas susiduria su iššūkiais, tokiais kaip finansavimo trūkumas ir infrastruktūros problemos, tačiau dedamos pastangos jaunimo ugdymui ir futbolo populiarinimui šalyje.
Lietuvos Futbolo Raida 1905-2018
Gediminas Kalinauskas parašė knygą „Lietuvos futbolo raida 1905-2018“, kurioje pateikė išsamius faktus, statistiką apie svarbiausius kiekvienų metų įvykius įvairiose futbolo srityse - nuo šalies vyrų rinktinės ir nacionalinio čempionato iki vaikų ir jaunių, moterų, salės ar mažojo futbolo varžybų. Visos trys „Lietuvos futbolo raida 1905-2018“ dalys skaitmeniniu formatu su išsamiu Gedimino Kalinausko komentaru yra pateikiamos šioje nuorodoje. Gediminas Kalinauskas dėkoja Lietuvos futbolo federacijai už bendradarbiavimą rengiant knygą.
„Mintį išleisti trečiosios dalies spausdintą variantą suteikė futbolo mėgėjai. Vos tik pasirodžius šios knygos elektroniniam variantui, jis sulaukė didelio susidomėjimo. Praeitais metais sulaukiau kelių dešimčių skambučių iš kolekcininkų ir futbolo literatūros mėgėjų iš įvairių rajonų, buvau išleidęs dar kelias savo knygas, tad kilo postūmis įgyvendinti šią idėją. Buvau sulaukęs ir pastabų, kad knygos skaitmeninis dizainas ir fonas yra puikūs, bet kai kurias turnyrines lenteles sunku atsekti. Šia knyga siekiau atskleisti, kokia iš tikrųjų buvo futbolo padėtis po Nepriklausomybės atkūrimo, kaip mūsų futbolas grįžo į tarptautinę areną, kokius patyrė sunkumus, kaip kūrėsi vyrų ir moterų futbolo klubai. Norėjau pažymėti, kaip sugebėjo mūsų futbolo lygis kilti, pavyzdžiui apie itin sėkmingą 2007-2008 metų sezoną, kai Lietuvos futbolininkai pasiekė puikių rezultatų. Tenka pripažinti, jog šiuo metu mūsų vyrų rinktinės pasirodymai žymi tam tikrą nuosmukį, matome nepakankamą ir kartais neigiamą valstybės institucijų požiūrį futbolo atžvilgiu. Visgi kaip rodo mūsų praeitis, turėjome nemažai tokių sudėtingų laikotarpių, bet Lietuvos futbolas subegėjo žengti savo keliu su susigrąžinti prarastas pozicijas. Norint turėti pasiekimų, turime sukoncentruoti savo jėgas į jaunimo futbolo palaikymą. Matau gerus ir kryptingus LFF siekius šioje srityje. Pagaliau, sprendžiamas stadionų, futbolo aikščių ir maniežų plėtros klausimas. Šį savaitgalį Lietuvoje vyksta virš 100 įvairių futbolo renginių ir rungtynių, kurie įtrauks futbolo bendruomenę visoje šalyje.
„Lietuvos Futbolo Šimtmetis“
Vasario 15 dieną Lietuvos futbolo federacija kartu su „TV Sporto dokumentika“ pristatė istorinį filmą „Lietuvos futbolo šimtmetis“. XIX amžiaus viduryje Anglijoje užgimęs dabartinis futbolas į Lietuvą atkeliavo 1910 m. Tai įvyko lietuvių karininkų, tarnavusių carinės Rusijos kariuomenėje, iniciatyva.
Dokumentiniame filme „Lietuvos futbolo šimtmetis“ istorija skaidoma į kelis segmentus. Pirmasis apima 1902-1940 m. - futbolo gimimą bei jo ankstyvą vystymąsi tarpukario Lietuvoje.
tags: #llietuvos #futbolo #federacija