Karščiausia kėdė Lietuvos krepšinyje vėl ieško naujo šeimininko. Darbo rinkoje atsilaisvinusi daugelio specialistų svajonių pozicija yra pasiekiama toli gražu ne bet kuriam krepšinio treneriui. Aktyviai besidarbuojančių ir pajėgių Lietuvos krepšinio trenerių jūroje plaukioja ne tiek jau ir daug stambių žuvų. Šiame straipsnyje apžvelgsime potencialius kandidatus į Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės trenerio postą, įvertinsime jų stipriąsias ir silpnąsias puses, bei aptarsime galimus scenarijus.
Pagrindiniai Kandidatai ir Jų Profiliai
Kazys Maksvytis: Neabejotinas Favoritas
Neabejotinas favoritas užimti „karštąją“ kėdę. K. Maksvyčio pavardė tarp kandidatų skambėjo ir po Jono Kazlausko pasitraukimo 2016-aisiais, tačiau tuomet žaidėjų nuomonės atsiklaususi Lietuvos krepšinio federacija (LKF) darbą patikėjo D. Adomaičiui. Iš Darbėnų kilęs K. Maksvytis, baigęs pokalbį su Lietuvos žurnalistais po paskutinių rungtynių pasaulio taurės turnyre su Dominikos Respublika, yra laikomas vienu perspektyviausių Lietuvos trenerių.
Reikia nepamiršti, jog K. Maksvyčio pasiekimai neapsiriboja tik sėkmingu darbu su jaunimo rinktinėmis. Darbėniškis į LKL finalą buvo atvedęs ir Panevėžio „Lietkabelį“, o 2017-2018 m. sezone triumfavo su Klaipėdos „Neptūnu“. „Žaidėju treneriu“ vadinamas specialistas yra giriamas už sugebėjimą rasti kalbą su beveik visais krepšininkais ir iš jų išsireikalauti maksimalaus rezultato.
Kalbant apie ateitį, galbūt K. Maksvytis mato save nacionalinės komandos trenerio kėdėje. Puikiai D. Adomaitį pakeitęs specialistas neabejotinai yra vienas realiausių kandidatų. Kitas aspektas - strategas kitame sezone vadovaus „Parma“ ekipai, kuri varžysis tik VTB Vieningosios lygos čempionate. Europos turnyrais neapkrautas sezonas leistų FIBA atrankos turnyrų į Europos čempionatą langų metu K. Maksvyčiui pilnai susitelkti į darbą su nacionaline komanda.
Kęstutis Kemzūra: Patyręs Strategas
49-erių metų specialistas Lietuvos rinktinei jau yra vadovavęs 2010-2012 metų laikotarpyje. Mūsų šalies krepšinio istorijoje prie rinktinės vairo dukart stovėjo tik Jonas Kazlauskas. Tiesa, J. Kazlausko karjerą puošė skambesnės pergalės klubiniame krepšinyje, kuriame K. Kemzūra neturėjo tiek daug sėkmės. Specialistas po darbo su Lietuvos rinktine dar yra treniravęs ir Austrijos nacionalinę komandą, su kuria siekė patekti į 2017 metų Europos čempionatą. Visgi šio nelengvo iššūkio pasiekti K. Kemzūrai nepavyko. Pastaruoju metu treneris neturėjo vyriausiojo trenerio darbo praktikos ir įvairiuose klubuose dirbo savo gero bičiulio - amerikiečio Davido Blatto asistentu. Būtent šioje pozicijoje K. Kemzūra įgavo naujos patirties ir praplėtė savo strateginį akiratį.
Taip pat skaitykite: Nuo ištakų iki šių dienų
K. Kemzūros kandidatūra ir darbas rinktinėje antrą „kadenciją“ neatrodo nereali galimybė. Jeigu K. Maksvytis atsisakytų pasiūlymo vadovauti rinktinei, K. Kemzūra galėtų būti puiki alternatyva.
Darius Maskoliūnas: Ambicingas Specialistas
48-erių metų specialistas ne vienerius metus darbavosi Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės trenerių štabe ir su komanda džiaugėsi 2015-ųjų metų Europos čempionato sidabro medaliu. Puikiai didžiąją dalį ir dabartinės rinktinės žaidėjų pažįstančiam D. Maskoliūnui nereikėtų daug laiko adaptacijai. Nuo 2015-ųjų „Žalgirio“ klubo trenerių štabe dirbantis jonavietis ne viename interviu yra minėjęs, jog dirbdamas su Š. Jasikevičiumi tapo geresniu specialistu ir pasisėmė daug naudingos patirties.
Tvirtą charakterį ir aštrų liežuvį turintis D. Maskoliūnas būtų specialistas, kuris sugebėtų išsireikalauti maksimumo iš rinktinės žaidėjų. Vienintelis klausimas - ar gavęs pasiūlymą treniruoti Lietuvos rinktinę D. Maskoliūnas sutiktų palikti „Žalgirį“? Pastarąjį kartą vyriausiuoju treneriu „Maske“ pravardžiuojamas krepšinio specialistas darbavosi 2014-2015 m. sezone treniruodamas Sopoto „Trefl“ klubą Lenkijoje. Visą gyvenimą asistentu tikriausiai nežadantis būti D. Maskoliūnas galėtų ryžtis permainoms ir stoti prie nacionalinės komandos vairo.
Dainius Kairys: Jaunosios Kartos Treneris
Iš Šilutės kilęs D. Kairys yra vienas įdomiausių jaunosios kartos trenerių Lietuvos krepšinyje. 42-ejų specialistas jau žino, ką reiškia dirbti rinktinėje - 2006-2010 metais D. Kairys buvo Ramūno Butauto asistentu. Nuo 2009 metų dar vienas potencialus rinktinės vyriausiojo trenerio posto kandidatas reguliariai darbuojasi klubiniame krepšinyje. Dirbdamas Lenkijoje, D. Kairys treniravo Vroclavo „Šlask“ ir Starogardo Gdansko „Polpharma“ ekipas. Šią vasarą treneris išbandė save ir nauju amplua - tapo Lietuvos jaunimo (iki 20 m.) rinktinės treneriu. Tiesa, Izraelyje vykusiame Europos čempionato D. Kairio auklėtiniai liko devintoje vietoje.
Nors darbas Estijoje D. Kairiui leido debiutuoti pajėgiame VTB Vieningosios lygos čempionate, specialistui dar trūksta darbo patirties aukštesnio lygio klube. D. Kairys kol kas nėra pagrindinis kandidatas treniruoti nacionalinę komandą. Jeigu ne šįkart, tai bent jau ateityje, D. Kairys gali tapti realiu pretendentu į šį postą.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Benas Matkevičius: Kylanti Žvaigždė
Kalbant apie būsimą D. Adomaičio įpėdinį, krepšinio pasaulyje vis garsiau tariama Beno Matkevičiaus pavardė. B. Matkevičius sėkmingai dirba su įvairaus amžiaus jaunimo komandomis ir yra laikomas vienu perspektyviausių jaunosios kartos trenerių. Puikiai bendraujantis treneris nesunkiai randa kalbą su žaidėjais ir moka perteikti esminę informaciją, tačiau 36-erių metų kylančiam specialistui trūksta darbo vyriausiojo trenerio kėdėje patirties.
B. Matkevičius dar neturi pakankamai autoriteto ir patirties, kad galėtų treniruoti nacionalinę komandą. Jeigu artimiausiu metu B. Matkevičius gaus šansą treniruoti pajėgų klubą ir sėkmingai pasirodys, jo kandidatūra treniruoti Lietuvos rinktinę taps reali.
Užsienio Trenerio Variantai
Suprantama, jog mažiausiai galimybių išvysti trenerio pozicija turi specialistas iš užsienio. Buvę LKF vadovai yra pripažinę, jog krepšinio šalies rinktinei negali vadovauti užsienietis. Esą tai galėtų gerokai smogti lietuvių prestižui. Nors kai kurios šalys sėkmingai natūralizuoja žaidėjus ir pasitelkia užsienio trenerius, Lietuvos krepšinio visuomenė yra linkusi pasitikėti vietiniais specialistais.
Natūralizacija: Ar Tai Būtina?
Tomas Pačėsas mano, kad Lietuvos rinktinei atėjo laikas pagalvoti apie natūralizuotą krepšininką. Per Eurolygos transliaciją televizijos eteryje T. Pačėsas pasiūlė: „Turėtume pasekti Balkanų šalių pavyzdžiu ir natūralizuoti užsienietį įžaidėją“. T. Pačėsą sužavėjo I. Jaaberas, komentuodamas: „Kauno klubo sėkmė daugiausia priklauso nuo I. Jaabero. Jis puikiai valdo komandą, uždega ją ginantis, priima teisingus sprendimus“. T. Pačėsas teigia, kad „Šiandien yra Mantas Kalnietis, o už jo - tuštuma“, nes jauni įžaidėjai - Vytenis Čižauskas, Adas Juškevičius, Šarūnas Vasiliauskas, Žygimantas Janavičius, Augustinas Pečiukevičius dar tiktai stiebiasi iki rinktinės lygio. „O kodėl gi ne? Mums reikia rezultatų, kokybės. Makedonija natūralizavo Bo McCallebą. Net Kroatija, turinti senas krepšinio tradicijas, taip pasielgė. Kuo mes kitokie?“ - argumentavo T. Pačėsas.
Tačiau A. Sabonis mano, kad Lietuvos rinktinė turėtų išsiversti be užsieniečių: „Manau, kaip nors turėtume išsiversti ir be to. Mes nelabai ką ir turime natūralizuoti“. A. Sabonis susimąstė: „I. Jaaberas? Dar klausimas, ar jis pats to norėtų?“. Nuo 1992 iki 1999 metų Lietuvos rinktinei atstovavęs milžinas galiausiai pakraipė galvą: „Neįsivaizduoju. Dalis Europos valstybių dalija pasus svetimšaliams sportininkams kaip Kalėdų Senelis dovanas“.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
J. Kazlauskas anksčiau treniravo Kinijos nacionalinę komandą ir Azijos pirmenybėse yra susidūręs su varžovais, kurie buvo pasitelkę po kelis natūralizuotus žaidėjus. „Jei dirbtinai ką nors ir laimėsi, tokia pergalė nebūtų tokia pat saldi, kaip laimėjus su savais žaidėjais“, - pabrėžė J. Kazlauskas. Jis svarstė: „Jei sportininkas ilgai rungtyniauja šalyje, įleidžia joje šaknis, veda ar išteka, jei jis rinktinei padėtų ne viename čempionate, o ilgiau - tad kodėl ne? Arba jei turi lietuviško kraujo, kaip Vilniaus „Statyboje“ anksčiau rungtyniavę J. Karpis ir V. Šimkus“.
R. Javtokas sakė: „Rinktinė todėl ir yra išskirtinė, kad joje žaidžia lietuviai. Jei užsieniečiui būtų suteikta Lietuvos pilietybė ir jis tiktų rinktinei, nebūčiau jam priešiškas. Galbūt ir užsienietis sugebėtų tapti rinktinės dalimi“. R. Javtokas ir kiti Lietuvos rinktinės krepšininkai yra nukentėję nuo komandų, kurios pasitelkė užsieniečių. R. Javtokas kalbėjo: „Aišku, Makedonijos pergalės istorijoje ir lieka Makedonijos, nors jai padėjo užsienietis. Tačiau man atrodo, kad šią problemą reikėtų spręsti kitaip. Reikia patiems ugdyti įžaidėjus ir kitų pozicijų krepšininkus. Verčiau užsiauginti savus nei samdyti kitus ir tapti priklausomiems nuo pinigų“.
V. Garastas mano, kad Lietuvos rinktinė turėtų remtis savo žaidėjais, nors prieš šešerius metus pats ėjo kryžiaus kelius, kad parūpintų Lietuvos pilietybę amerikietei K. Douglas. „Ji atrodė kaip tikra lietuvaitė, - apie Vilniaus „Teo“ komandai 2004-2006 m. atstovavusią blondinę krepšininkę kalbėjo V. Garastas. - Tik aprenk tautiškais rūbais ir jau neatskirsi“.
Rinktinės Draudimas
LKF generalinis sekretorius M. Balčiūnas pasakojo, kad „Įprastai rinktinės žaidėjų draudimui išleidžiame nuo pusės iki pusantro milijono litų. Per metus NBA klube „Toronto Raptors“ po 4,6 mln. JAV dolerių (12,6 mln. litų) uždirbančio puolėjo draudimas federacijai kainavo apie 40 tūkst. Tai nėra daug prisimenant, kad beveik metus L. Kleiza nežaidė“. „Po traumos kelis sėkmingai sugijo ir daktarų pateikti duomenys įtikino draudimo bendrovę“, - sakė M. Balčiūnas. Daugiausia - apie 300 tūkst. litų - kainavo sunkiai traumuoto R. Kaukėno draudimas. R. Kaukėnui dusyk yra plyšę kairiojo kelio kryžminiai raiščiai. Vieną pavojingiausių traumų „Montepaschi“ gynėjas patyrė 2007-2008 m. Tiek pat laiko R. Kaukėnas praleido be krepšinio.
„Dažniausiai draudimo įmoką sudaro 1 ar 2 procentai viso kontrakto. Tai priklauso nuo rizikos veiksnių. Kartais pasitaiko 3-4, o išskirtiniais atvejais draudimo mokestis gali siekti 7 procentus kontrakto vertės“, - pasakojo LKF generalinis sekretorius M. Balčiūnas. Vienas Lietuvos rinktinės pretendentų - D. Motiejūnas - rungtyniavo Italijoje. Studentams FIBA yra nustačiusi 100 tūkst. litų draudimą. R. Seibutis rungtyniavo Bilbao „Basket“. Tačiau „Montepaschi” J. Janavičius jau buvo apdraustas. Todėl LKF siūlosi apdrausti praėjusio sezono žaidėjų kontraktus - D. Motiejūno su Gdynės „Prokom“, o J. Mačiulio su Milano „Armani Jeans“. „Mes jiems siūlome maksimalias draudimo sumas pagal buvusius kontraktus ir dar papildomą paslaugą. Pagal ją draudimo išmoka siektų iki 2 milijonų litų, - sakė M. Balčiūnas. - Man regis, tai doras pasiūlymas. Juk rinktinė turi gerus gydytojus. Pusė milijono litų visos rinktinės draudimui nėra galutinė suma. Anot M. Balčiūno, patekus į Londono olimpiadą vyrų rinktinei skiriama suma gali išaugti iki 2,7 mln. litų.