Kiekvienas žmogus trokšta būti sveikas, stiprus ir pasitikintis savimi. Nors teigiama fizinių pratimų įtaka žmogaus organizmui jau seniai žinoma, daugelis nelinkę to puoselėti. Krepšinis, populiari sporto šaka Lietuvoje ir visame pasaulyje, gali būti puikus būdas pasiekti šiuos tikslus. Šiame straipsnyje aptariama, kuo krepšinio žaidimas naudingas žmogaus organizmui, pradedant fiziniu pasirengimu ir baigiant emocine gerove.
Fizinis pasirengimas ir raumenų stiprinimas
Jei raumenys yra laipsniškai apkraunami parinkus jiems tinkamą krūvį, jie darosi stipresni, didėja jų apimtis. Krepšinis reikalauja nuolatinio judėjimo, bėgimo, šokinėjimo ir metimo, todėl įtraukia įvairias raumenų grupes. Tai padeda stiprinti kojų, rankų, nugaros ir pilvo raumenis. Be to, pratimai ugdo ir kitas fizines savybes, gerina žmogaus fizinį pasirengimą, harmoningai vysto organizmą - stiprina kaulus, sąnarius, sausgysles bei raiščius.
Širdies ir kraujagyslių sistemos stiprinimas
Lavinama ir širdies bei kraujagyslių sistema, spartėja medžiagų apykaitos procesai, normalizuojasi kraujospūdis. Nuolatinė fizinė veikla krepšinio metu gerina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, sustiprėja kraujagyslių sienelės. Tai padeda sumažinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Kvėpavimo sistemos gerinimas
Dėl padidėjusio kvėpavimo judesių dažnio, pasiekiančio 50-60 ciklų per minutę, kai tūris yra 120-150 litrų žaidžiant krepšinį, plaučių gyvybinė talpa laikui bėgant didėja. Palaipsniui vystantis kvėpavimo organams, žmogus tampa energingesnis ir ištvermingesnis, o tai teigiamai veikia sveikatą.
Kalorijų deginimas ir svorio kontrolė
Nemažos energijos sąnaudos vienam rezultatyviam krepšinio žaidimui yra apie 900-1200 kilokalorijų. Krepšinis yra puikus būdas deginti kalorijas ir kontroliuoti svorį. Kadangi žaidžiant krepšinį nuosekliai netreniruojamos konkrečios raumenų grupės, visgi vis tiek juda visas kūnas, todėl tai padeda deginti kūno riebalus ir didinti raumenų masę.
Taip pat skaitykite: Socialiniai įgūdžiai per krepšinį
Nervų sistemos lavinimas ir koordinacijos gerinimas
Nervų sistema patiria tam tikrus krūvius ir vystosi dėl nuolatinio organų veiklos kontrolės. Žmogui, žaidžiančiam krepšinį, pagerėja periferinis regėjimas, o tai didelis pliusas, turintis didelę įtaką regėjimo suvokimo efektyvumui. Tenka pripažinti, kad krepšinis yra ta sporto šaka, kuri puikiai lavina kūno koordinaciją.
Emocinė ir psichologinė nauda
Krepšinis - antroji religija. Lietuva - oranžinio kamuolio šalis. Šie epitetai mūsų valstybėje yra giliai įsišakniję ir niekam nekelia nuostabos. Visiškai nėra keista, kad sporto šaką propaguoja dešimtys tūkstančių mėgėjų. Krepšinis yra komandinis žaidimas, kuris skatina bendradarbiavimą, komunikaciją ir socialinius įgūdžius. Žaidžiant krepšinį galima sumažinti nervinę įtampą, pagerinti nuotaiką ir padidinti pasitikėjimą savimi.
Traumų prevencija ir saugus sportavimas
Fizinio pasiruošimo stokojantiems tokie savaitgaliniai malonumai gali baigtis lūžiais, patempimais ir kitomis traumomis. Lietuvos rinktinės medikas Vytenis Trumpickas portalui Alfa.lt tikino, kad tokiu būdu susižeidusių pacientų sulaukia kiekvieną dieną.
Po mėnesio ant sofutės - į aikštę„Žinoma, pavojingiau, nes dažnai žmonės nežino savo būklės. Jei raumenynas prižiūrėtas ir forma gera, tai pavojus yra mažesnis. Reikia žiūrėti individualiai. Ar yra antsvoris, kokia raumenų jėga, ar žmogus yra turėjęs traumų. Čiurnos, kelio, nugaros traumos yra būdingiausios retai sportuojantiems. Su įvairiais nusiskundimais pas mane kiekvieną dieną ateina daugybė žmonių.Reikia prisižiūrėti, nepamiršti tempimo pratimų, kad raumenys būtų tonuse. Negali mėnesį nieko nedaręs pulti žaisti. Privalomas nuoseklus darbas norint žaisti didesnėmis apkrovomis. Jei to nėra, traumų, dažnai, išvengti neįmanoma. Visiškai atsisakyti krepšinio patariama tik labai išskirtiniais atvejais. Aš asmeniškai dar niekam nesu to pataręs. Trauma turėtų būti labai sudėtinga. Stengiamės atstatyti buvusį aktyvumo lygį ir patarti, kaip saugiai sportuoti.“
Apšilimo ir fizinio pasirengimo svarbą akcentuoja ir krepšinio mokyklų treneriai. Šarūno Marčiulionio akademijos direktorius teigė, kad vaikai jau supranta, jog be šių elementų rizikos neišvengia tiek mėgėjai, tiek ir profesionalai.
Taip pat skaitykite: Grynas oras ir sportas
Svarbu prisiminti, kad prieš pradedant sportuoti, ypač po ilgesnės pertraukos, būtina pasikonsultuoti su gydytoju ir įvertinti savo fizinį pasirengimą. Taip pat svarbu tinkamai apšilti prieš treniruotę, atlikti tempimo pratimus ir pasirinkti tinkamą krūvį. Saugant stuburą galima naudoti specialų, platų sunkiaatlečių diržą. Pratimai, ypač su didesniu svoriu, turėtų būti atliekami iš lėto ir be staigių judesių, kad nepatempti ar kitaip nepažeisti raumenų bei raiščių. Svarbu ir teisingai kvėpuoti, derinant tai su svorio kėlimu ir nuleidimu: nuleidžiant oras yra įkvėpiamas, o iškeliant svorį - iškvėpiamas.
Mityba ir poilsis
Žinoma, jog raumenys auga ne treniruojantis, o kai ilsimasi. Labai svarbu ne tik poilsis, bet ir mityba. Taisyklinga t.y. Pradėjus treniruotis būtina stebėti save, sekti organizmo būklę ir sugebėti įvertinti miegą, apetitą, nuovargį, norą treniruotis.
Krepšinis ir jaunųjų talentų ugdymas
Dalis vaikų įsitikinę, kad pragyvens iš krepšinio. Š. Marčiulionis tikino, kad svarbiausia - auklėtinio raidos stebėjimas ir bendravimas tiek su juo, tiek ir su tėvais: „Tam tikrus duomenis gali nuspėti, bet yra vaikų, kurių branda vėluoja arba kurie pradeda neproporcingai augti. Mes esame per maža tauta, kad galėtumėme švaistyti talentus. Reikia, kad į tai atkreiptų dėmesį ir federacija. Reikalinga visokeriopa pagalba dėl treniruočių, metodikos, psichologinio ir fizinio atstatymo.“
Krepšinis ir staigios mirtys sportuojant
Pasak Lietuvos sporto universiteto dėstytojos, sveikatingumo trenerės dr. Simonos Pajaujienės, didžiausios nelaimės įvyksta krepšinio salėse, futbolo laukuose ar kitokio žaidybinio sporto metu. Žinoma labai nemažai atvejų, kai staigiai miršta net garsūs sportininkai, ne tik mėgėjai. Prieš dvejus metus važiuodamas dviračiu staiga mirė garsus Lietuvos verslininkas Bronislovas Lubys, tačiau S. Pajaujienė teigė nesiimanti spręsti, ar kaltas buvo dviratis. Tai galėjo būti ir tokia mirtis, kurį vyrą galėjo ištikti bet kur.
Žmogui kuris ilgai nesimankštino, niekada nerekomenduojama pradėti sportuoti nuo tokios veiklos. Tai paskutinė priemonė širdžiai stiprinti. Daug geriau pradėti nuo ciklinių sporto šakų, kai judesys kartojasi ciklu. Tai ėjimas, irklavimas, čiuožimas, kardio treniruokliai. Tokios veiklos metu širdis dirba padidintu intensyvumu, bet ritmingai, nėra šuoliavimo.
Taip pat skaitykite: Psichologinė gerovė sportuojant