Lygumų slidinėjimas - tai ne tik sportas, bet ir puikus būdas aktyviai praleisti laiką gamtoje, stiprinti sveikatą ir patirti psichologinę naudą. Ši žiemos sporto šaka, turinti gilias tradicijas Lietuvoje, pastaraisiais metais išgyvena atgimimą. Straipsnyje aptarsime lygumų slidinėjimo istoriją Lietuvoje, naudą sveikatai, populiarias vietas slidinėjimui ir svarbiausius patarimus, kaip pasirinkti tinkamą inventorių bei aprangą, kad slidinėjimas būtų malonus ir saugus.
Lygumų slidinėjimo istorija Lietuvoje
Lygumų slidinėjimas Lietuvoje turi gilias tradicijas, siekiančias dar tarpukario laikus. Tuo metu slidės daugeliui buvo ne tik sporto inventorius, bet ir praktiška priemonė kelionei per snieguotus laukus ar miškus. Pirmieji mėgėjiški bandymai organizuoti slidinėjimo varžybas buvo fiksuoti dar XX a.
Po Antrojo pasaulinio karo lygumų slidinėjimas tapo aktyviai propaguojama sporto šaka. Sovietmečiu slidinėjimas buvo laikomas viena iš pagrindinių fizinio parengimo disciplinų, todėl mokyklos, sporto draugijos ir universitetai organizuodavo masines treniruotes bei varžybas. Ypatinga vieta Lietuvos slidinėjimo istorijoje priklauso Ignalinai, kuri dar vadinama lygumų slidinėjimo sostine. Čia įkurtos slidinėjimo trasos, rengiamos nacionalinės varžybos ir treniruojasi daugelis geriausių šalies sportininkų. Ne vieną kartą Lietuvai (tuo metu Sovietų Sąjungai) atstovavo sportininkai žiemos olimpinėse žaidynėse. Viena iš žymiausių pavardžių - Vida Vencienė, 1988 m. Kalgario olimpinėse žaidynėse iškovojusi aukso ir bronzos medalius.
Šiandien lygumų slidinėjimas Lietuvoje išlieka populiaria žiemos sporto šaka, kuri sujungia tiek profesionalų siekiančių aukštų pasiekimų, tiek mėgėjus, ieškančius aktyvaus ir sveiko laisvalaikio. Kasmet organizuojami renginiai pritraukia šimtus dalyvių, daugėja vietų, kur galima išsinuomoti įrangą ar išmokti technikos pagrindų.
Lygumų slidinėjimo nauda sveikatai
Lygumų slidinėjimas yra viena universaliausių žiemos sporto šakų, tinkanti tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Jis nereikalauja ypatingo fizinio pasirengimo iš karto - pradėti gali kiekvienas, o rezultatai juntami gana greitai. Lygumų slidinėjimas yra puikus pasirinkimas tiems, kurie nori sustiprinti savo kūną ir pagerinti bendrą savijautą. Šio sporto metu aktyviai dirba beveik visos pagrindinės raumenų grupės - nuo kojų ir sėdmenų iki rankų, nugaros ir pilvo preso. Be raumenų lavinimo, slidinėjimas stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą. Reguliari treniruotė gali padėti sumažinti kraujospūdį, pagerinti kraujotaką ir prisidėti prie širdies sveikatos palaikymo.
Taip pat skaitykite: „Fischer“ aprangos privalumai
Ne mažiau svarbi yra psichologinė slidinėjimo pusė. Šis sportas suteikia galimybę pabėgti nuo kasdienio triukšmo, darbo rutinos ir nuolatinių įsipareigojimų. Buvimas gryname ore, gamtos ramybė bei pasikartojantys judesiai padeda sumažinti stresą, nuraminti mintis bei atkurti energijos balansą. Judėjimas ritmiškais, pasikartojančiais žingsniais padeda nusiraminti ir sukuria meditacijos efektą. Tai tarsi judanti meditacija, kurios metu mintys tampa aiškesnės, o kūnas - lengvesnis.
Populiarios vietos lygumų slidinėjimui Lietuvoje
Lietuva gali pasigirti įvairiomis vietovėmis, kurios žiemos metu tampa tikru rojumi lygumų slidinėjimo mėgėjams. Čia netrūksta nei specialiai įrengtų trasų, nei natūralios gamtos, kurioje galima atrasti ramybę ir sportinį azartą.
Vilnius yra vienas iš aktyviausių miestų, siūlančių įvairių trasų slidinėjimo entuziastams. Vingio parkas - viena populiariausių vietų, kur dažnai įrengiamos trasos tiek trumpiems pasivaikščiojimams, tiek ilgesniems slidinėjimams. Be to, Liepkalnio teritorijoje žiemą galima rasti paruoštų takų, o Lazdynų miško parkas suteikia galimybę sportuoti arčiau gamtos, bet vis tiek išlikti miesto ribose.
Kaune slidinėjimo mėgėjai itin mėgsta Panemunės šilą, kuris žiemos metu tampa tikra poilsio oaze. Čia driekiasi natūralios trasos, tinkamos tiek pradedantiesiems, tiek norintiems daugiau fizinio iššūkio. Kitas populiarus taškas - Lampėdžių karjero teritorija, kur atsiveria erdvios vietos aktyviam judėjimui.
Ne mažiau svarbios vietos lygumų slidinėjimui yra ir Lietuvos regionuose. Ignalina - neabejotina šios sporto šakos sostinė, garsėjanti trasomis, kuriose treniruojasi profesionalai ir vyksta nacionalinės varžybos. Anykščiai siūlo vaizdingus maršrutus šalia miškų ir kalvų, o Druskininkai vilioja trasomis, kurios pritaikytos sveikatingumo turizmui - čia slidinėjimą galima derinti su SPA poilsiu.
Taip pat skaitykite: „Alpina Racing“ batų apžvalga
Kaip pasiruošti lygumų slidinėjimui: inventorius ir apranga
Lygumų slidinėjimas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti paprastas - tereikia slidžių ir sniego. Tačiau norint iš tikrųjų mėgautis šia sporto šaka, svarbu pasirinkti tinkamą inventorių ir aprangą.
Slidės
Pagrindinė lygumų slidinėjimo įranga - slidės. Jų pasirinkimas priklauso nuo slidinėjimo stiliaus. Lietuvoje dažniausiai populiarus klasikinis stilius, kai slidės slysta lygiagrečiai, tačiau pažengusieji mėgsta ir čiuožimo (skate) stilių.
Klasikinio stiliaus slidės paprastai yra kiek platesnės, turi šoninį pjūvį (tarsi siauresnį liemenį per vidurį) ir užriestą priekį. Tokiomis slidėmis patogiau slidinėti nelygiais paviršiais, atlikti posūkius. Slidinėti siauromis trasomis, minkštu sniegu ar miško takeliais labiausiai tinka klasikinio stiliaus slidės. Klasikinis slidinėjimo stilius artimesnis vaikščiojimui, kai čiuožiama lygiagrečiais judesiais, atsispiriant slidės slystamojo paviršiaus vidurine dalimi. Klasikinio stiliaus lygumų slidžių atsispyrimo (sukibimo) zona yra slidės viduryje po apkaustu, o slystamoji zona yra slidės galinėje ir priekinėje dalyse.
Čiuožėjo (laisvojo) stiliaus slidės yra siauros. Slidžių plotis įprastai vienodas per visą ilgį. Siauresni tik slidžių priekiniai galiukai. Tokia konstrukcija siekiama išgauti greitį. Jei ketinate slidinėti plačiomis sutvarkytomis trasomis ar netgi lenktyniauti, tuomet verta rinktis laisvojo (čiuožėjo) stiliaus slides. Čiuožėjo stiliumi judama tarsi čiuožiant pačiūžomis, įstrižais judesiais atsispiriant vidiniu slidės kraštu. Čiuožėjo stiliaus lygumų slidės yra siauros. Slidžių plotis įprastai vienodas per visą ilgį. Siauresni tik slidžių priekiniai galiukai. Tokia konstrukcija siekiama išgauti greitį. Čiuožėjo slidės dažniausiai būna trumpesnės ir kietesnės, nes atsispiriant slidėms perduodama daugiau jėgos nei slidinėjant klasikiniu stiliumi.
Renkantis lygumų slides svarbu įvertinti daug daugiau faktorių, nei tik čiuožimo stilius. Tinkamas slidžių ilgis ir lankstumas leis čiuožti techniškai, jaustis saugiai ir stabiliai tiek suaugusiems vyrams ir moterims, tiek vaikams. Profesionalams skirtų slidžių technologiniai ypatumai leis pasiekti maksimalų greitį ir gerą sukibimą. Tokių lygumų slidžių kaina bus kiek didesnė. Geriausias būdas išsirinkti tinkamas lygumų slides - pasitarti su specialistais.
Taip pat skaitykite: Trasų įrengimo gairės
Suaugusiems rekomenduojama rinktis maždaug 15-20 cm ilgesnes nei slidininko ūgis slides - ištiesus ranką slidės turėtų siekti riešą.
Apkaustai
Prie slidžių būtini ir specialūs batai. Jie yra patogūs, tvirtai laikantys koją ir suderinti su slidžių apkaustais. Pagrindinė taisyklė renkantis apkaustus lygumų slidėms yra paprasta: jūsų slidinėjimo batų ir apkausto tarpusavio tvirtinimo standartas turi būti toks pat. Pagrindinės tvirtinimo sistemos yra NNN (New Nordic Norm) ir SNS (Salomon Nordic System). NNN tvirtinimo standarto batų padai turi vietą sukabinimui prie bato nosies ir du griovelius, kurie sutampa su to paties standarto apkaustų bėgeliais. Skirtingi gamintojai NNN tvirtinimo būdą pervadino PROLINK arba TURNAMIC. Todėl batams NNN padais puikiai tiks Turnamic apkaustai. SNS tvirtinimo standarto batų padai turi vieną griovelį, einantį išilgai batų pado ir vieną arba du strypus sukabinimui prie bato nosies. SNS Profil batai turi vieną, o SNS Pilot - du strypus. Šio tvirtinimo standarto batai tinkami tik analogiško standarto apkaustams.
Jei įsigijote lygumų slides su apkaustais, tereikia priderinti tinkamus batus. Tačiau jei slidės be apkaustų, svarbu pasidomėti jų tvirtinimo būdais. Apkaustai gali būti tiesiogiai prisukami prie slidžių arba tvirtinami ant sumontuotos platformos. Dabar yra gaminami apkaustai, kurių padėtį ant slidžių galima reguliuoti nepermontuojant.
Vienuose apkaustuose slidinėjimo batas fiksuojamas mechaniškai rankomis. Kituose yra automatinis fiksavimo mechanizmas, kai tereikia įlipti į apkaustą nesilenkiant. Čiuožėjo ir klasikiniai apkaustai skiriasi amortizatoriaus, kuris fiksuoja batą, gumos standumu. Klasikiniuose apkaustuose amortizatorius yra minkštas, kad netrukdytų pėdos darbui. Ant čiuožėjo apkaustų - standus, kad pritvirtintų slidę slydimo fazėje ir neleistų jai kabėti ore.
Apkaustų lygumų slidėms pasirinkimas išties didelis. Ir įprasta sakyti, kad jie didelės įtakos slidinėjimui neturi. Taip yra tuomet, kai apkaustų dydis tinkamas slidėms, o svoris, konstrukcija ir kontrolės lygis atitinka slidinėjimo stilių bei įgūdžius.
Batai
Kaip ir bet kokia avalynė, lygumų slidinėjimo batai gaminami suaugusiems vyrams ir moterims bei vaikams. Perkant lygumų slidinėjimo batus svarbu pasirinkti tokius, kurie atitiktų jūsų slidinėjimo stilių. Klasikiniam slidinėjimo stiliui skirti batai yra žemaauliai. Čiuožėjo stiliumi slidinėti skirti batai yra su aukštesniu auliuku, kietais padais ir turi čiurną bei blauzdikaulį palaikančias konstrukcijas. Kombinuoti (arba universalūs) batai turi daugybę funkcijų, leidžiančių gana gerai slidinėti abiem slidinėjimo stiliais. Pirkti tokius batus rekomenduojama ketinantiems slidinėti ir čiuožėjo ir klasikinėmis slidėmis.
Nepaisant to, kokio slidinėjimo stiliaus batus pasirinksite, būtina atkreipti dėmesį į tai, ar lygumų slidinėjimo batai suderinami su slidžių apkaustais. Batų ir apkaustų tarpusavio tvirtinimo sistemos NNN (New Nordic Norm) ir SNS (Salomon Nordic System) nėra suderinamos. NNN ar Turnamic standarto batams tiks NNN, NNN Nordic Integrated System, Turnamic, ProLink standarto apkaustai.
Čiuožėjo stiliaus batai turi tvirtai priglusti prie pėdos, bet kojų pirštams turėtų likti šiek tiek vietos. Klasikiniai batai gali būti laisvesni, nei čiuožėjo stiliaus. Pirštų srityje turi likti nedidelė „paraštė“, kad sulenkus pėdą jie per stipriai nesiremtų į bato priekį. Tinkamo dydžio batus išsirinkti galima tiksliai išmatavus pėdos ilgį arba vadovaujantis orientacinėmis dydžių lentelėmis.
Lazdos
Lazdos taip pat turi reikšmę: klasikinio stiliaus slidinėjimui jos turėtų siekti maždaug iki pažastų, o čiuožimo stiliaus - iki smakro ar net akių lygio. Tinkamo ilgio lygumų slidinėjimo lazdos daro tiesioginę įtaką slidinėjimo technikai. Techniškai teisingai čiuožiama tuomet, kai slidininko čiurnos, keliai ir klubai sulenkti, kad svorio centras būtų pasislinkęs šiek tiek į priekį virš slidžių. Jei lazdos bus per trumpos, jums trūks tam tikro judesio diapazono ir nepasieksite maksimalaus postūmio. Jei jūsų lazdos per ilgos, stovėsena bus pernelyg tiesi. Tuomet lazdos nesuveiks sverto principu ir nepadės perkelti kūno svorio.
Lazdų ilgis priklauso nuo slidininko ūgio, slidinėjimo stiliaus (čiuožimo ar klasikinio) ir slidininko patirties. Slidinėjant klasikiniu stiliumi lazdos rankenos galas turi būti pečių aukštyje. Šių lazdų ilgis sudaro apie 83 procentus slidininko ūgio. Labiau įgudę slidininkai gali rinktis ir ilgesnes lazdas, kad padidintų atsistūmimo jėgą. Čiuožėjo (laisvojo) stiliaus slidinėjimo lazdos turi būti maždaug 10 cm ilgesnės nei klasikinės. Jų ilgis sudaro apie 88 procentus slidininko ūgio.
Lygumų slidinėjimo lazdų strypai gaminami iš aliuminio, stiklo arba anglies pluošto. Pradedantiesiems slidininkams rekomenduojama rinktis lazdas iš aliuminio. Tokios lazdos yra patvaresnės (atlaiko horizontalų smūgį iki 50 kg) ir įsigyti jas galima pigiau. Aliuminio lazdos paprastai yra sunkesnės. Daug lengvesnės lazdos gaminamos iš stiklo pluošto, tačiau jų kaina didesnė. Anglies pluošto lazdos yra itin lengvos, standžios, nevibruoja ir puikiai perduoda jėgą atsispiriant. Kuo didesnis anglies procentas pluošte, tuo lengvesnė ir standesnė bus slidinėjimo lazda.
Apranga
Slidinėjimui būtina tinkama apranga, nes būtent ji padeda išlaikyti šilumą ir komfortą net šaltomis žiemos dienomis. Kalnų slidinėjimo drabužius sudaro trys sluoksniai:
- Pirmasis sluoksnis: glaudžiasi prie odos. Jo funkcija - prakaitą nuo odos perduoti į išorinį sluoksnį. Šis sluoksnis gaminamas iš sintetinių audinių. Medvilninių apatinių verčiau nesirengti. Tą patį galima pasakyti apie kojines. Dauguma bendrovių, gaminančių kalnų slidinėjimo drabužius, gamina ir specialias kojines. Jų gamybai naudojami sintetinių ir natūralių medžiagų su elastinu arba lykra, deriniai. Geros kojinės turi laisvai praleisti į išorę drėgmę, bet neturi sudrėkti. Nesvarbu, kokios šiltos kojinės bus, bet jei jos sudrėks, kojos šals. Gerų kojinių pirštai, kulnai ir blauzdos turi būti pašiltintos ir tankesnio audimo.
- Antrasis sluoksnis: šildantis. Tai ne tik šiltesnis kelnių ar striukės vidus, tai liemenės, megztiniai ir pan. Šis sluoksnis turi būti pūkinis arba iš neausto audinio. Sinteponas pastaruoju metu beveik nenaudojamas, nes jis blogai praleidžia orą, o po pirmojo skalbimo praranda iki 28 proc. savo šiluminių savybių.
- Trečiasis sluoksnis: apsaugo nuo vėjo ir drėgmės. Jis neturi praleisti išorės drėgmės, privalo apsaugoti nuo vėjo ir išleisti į lauką garus. Pigiausių audinių atsparumas pasiekiamas specialiais papildais ir naudojant nedrėkstančius siūlus, o audžiama itin tankiai. Tokie audiniai arba silpnai sudrėksta, bet blogai praleidžia orą, arba gerai praleidžia orą, bet greitai sudrėksta. Tiesa, yra sukurta gerai drėgmę išgarinančių membraninių audinių, kurie neleidžia jai pakliūti į vidų.
Taip pat rekomenduojamos pirštinės, kepurė ir kaklo mova.
Slidininkų drabužiai gaminami panašiai kaip ir kalnų slidininkų. Pirmasis sluoksnis, esantis arčiausiai kūno, turi greitai išgarinti drėgmę, bet nesudrėkti. Vidurinysis turi išgarinti vidinę drėgmę ir neleisti patekti išorės drėgmei. Išorinis sluoksnis atlieka apsauginę funkciją. Šiuos drabužius lengva atskirti pagal išvaizdą. Lenktynininkų rūbai visada aptempti, nes laisvi drabužiai didintų pasipriešinimą vėjui, o sporte svarbi kiekviena sekundė. Labiausiai paplitę kombinezonai, tačiau gaminamos aptemptos striukės ir kelnės, tarpusavyje jungiamos užtrauktuku. Sportininkų mėgėjų drabužiai nuo lenktyninių skiriasi laisvesniu kirpimu. Turistiniai drabužiai primena kalnų slidininkų drabužius, bet neturi tokios stiprios apsaugos nuo vėjo.
Patarimai pradedantiesiems
Tie, kurie tik pradeda pažintį su lygumų slidinėjimu, nebūtinai turi iš karto pirkti inventorių. Lietuvoje veikia nemažai nuomos punktų, ypač populiariose slidinėjimo vietose: Vilniaus Vingio parke, Anykščiuose, Ignalinoje ar Druskininkuose.
Lygumų slidinėjimas yra sportas, prieinamas visiems, tačiau pradedantiesiems svarbu žengti pirmuosius žingsnius sąmoningai ir atsargiai. Pirmasis žingsnis - pasirinkti tinkamą vietą. Pradedantieji turėtų rinktis lygias, plačias trasas, be staigių nuokalnių ar sudėtingų posūkių. Taip lengviau įgyti pasitikėjimą savimi ir susipažinti su slidžių judėjimu. Svarbu ir pradėti nuo trumpesnių distancijų. Nors gali kilti noras įveikti ilgesnius maršrutus, geriau pirmąsias treniruotes riboti iki 1-2 kilometrų.
Vienas dažniausių pradedančiųjų klaidų - per didelis tempas nuo pat pradžių. Skubėjimas ne tik apsunkina kvėpavimą, bet ir padidina griuvimo riziką. Kita klaida - netinkama laikysena. Slidinėjant labai svarbu išlaikyti kūną šiek tiek palenktą į priekį, kad svorio centras būtų ant slidžių. Dar viena klaida - per šilta apranga. Nauji slidininkai dažnai bijo sušalti ir apsirengia per daug. Tačiau jau po kelių minučių intensyvesnio judėjimo kūnas sušyla, todėl perteklinė apranga tampa kliūtimi.
Dažniausiai užduodami klausimai pradedantiesiems
- Kur galima pradėti slidinėti Lietuvoje, jei esu visiškas pradedantysis? Geriausia pradėti nuo lengvų trasų Vilniaus Vingio parke, Kauno Panemunės šile ar Druskininkuose. Ten rasite lygias vietas, kuriose patogu mokytis pirmųjų žingsnių.
- Ar man reikia specialaus fizinio pasirengimo prieš išbandant lygumų slidinėjimą? Ne, šis sportas yra pritaikytas įvairaus amžiaus ir fizinio pasirengimo žmonėms. Visgi naudinga atlikti lengvą apšilimą prieš pradedant, kad kūnas būtų pasiruošęs krūviui.
- Kiek kainuoja slidinėjimo įranga ir ar verta ją pirkti iš karto? Pilnas naujas inventorius gali kainuoti nuo kelių šimtų iki tūkstančio eurų, priklausomai nuo kokybės. Tačiau pradedantiesiems patariama iš pradžių išsinuomoti slides, batus ir lazdas - nuomos kaina svyruoja nuo 5 iki 15 eurų už dieną.
- Ar galima slidinėti be patirties? Taip, galima. Lygumų slidinėjimas yra viena lengviausiai perprantamų žiemos sporto šakų. Pirmuosius žingsnius galima žengti savarankiškai, o norintiems greičiau įgyti įgūdžių - rekomenduojamos instruktoriaus pamokos.
- Kada Lietuvoje prasideda slidinėjimo sezonas? Dažniausiai sezonas startuoja gruodžio mėnesį, kai susidaro pakankamas sniego sluoksnis. Kai kuriose vietovėse trasos gali būti palaikomos dirbtiniu sniegu, todėl slidinėti įmanoma dar ilgiau.
Traumų prevencija ir saugumas
Slidinėdamas retai kuris, net ir labai patyręs slidininkas, gali išvengti griuvimo, traumų, taip pat dėl netinkamos aprangos galima peršalti arba, priešingai, pernelyg sukaisti.
Pirmiausia, nereikia bijoti griūti. Griūna ir mėgėjai, ir profesionalai. Jei griūnate, tai griūkite tik ant šono, jokiu būdu ne į priekį arba atgal. Stenkitės nusileisti ir sustoti trasoje, o ne už jos, nes nežinote, kas gali „slėptis“ po sniegu. Stenkitės atsipalaiduoti ir susigūžti, kad griuvimas nebūtų skaudus, prireikus galima mėginti griuvimo smūgį sušvelninti atsiremiant rankomis. Tačiau tokiu atveju labai svarbu nesusižaloti riešo arba rankos pirštų. Lazdos dirželis turi būti prigludęs ir stabilus.
Traumų leidžiantis nuo kalno riziką lemia tai, kad ant to paties šlaito yra daug žmonių, kurių slidinėjimo įgūdžiai ir gebėjimai yra skirtingi. Žinoma, nuo kalno leidžiamasi labai greitai, ir neturint pakankamai įgūdžių didelį greitį lengva pasiekti, bet saugiai nusileisti - ne. Leidžiantis nuo kalno ir krintant svarbiausia griūti ant šono, o ne į priekį. Tada, tiek esant mažam, tiek dideliam greičiui, galima išvengti didelio pavojaus ir sunkiai nesusižaloti.
Apšilimas prieš slidinėjimą
Prieš kalnų slidinėjimą, kaip ir prieš bet kokį kitą sportą, norint išvengti traumų, būtina atlikti apšilimą. Specialistas apšilti pataria su elastinio pasipriešinimo gumomis, su kuriomis apšildysite kojas bei visą kūną ir taip sumažinsite traumų tikimybę. Apsiriškite kojas su kilpa, atsistokite ant vienos kojos, lengvai pritūpkite ir tarsi spirkite į priekį, į šoną ir atgal. Pratimą kartokite kelis kartus, kaskart greitinant spyrį ir stengiantis jį paversti kuo stipresniu. Apšilti galite ir be specialių gumų. Prajudinkite sąnarius: keliolika kartų pasukite liemenį į vieną pusę ir į kitą. Atsistokite ant vienos kojos, pakeltoji - sulenkta per kelį. Sulenktą ir iškeltą koją sukite į šoną ir pastatykite ant žemės. Judesį atlikite 10-15 kartų, tą patį atlikite su kita koja. Atsistokite tiesiai, kojos suglaustos. Pasiimkite už kelių ir atlikite sukamuosius judesius į vieną ir į kitą puses. Švelniai, sukamaisiais judesiais prajudinkite kaklą, sukamaisiais judesiais prajudinkite pečius, alkūnes, riešus, čiurnos sąnarius. Kelias minutes lengvai pabėgiokite. Atsistokite ant vienos kojos, užsimerkite ir taip pastovėkite apie 10 sekundžių. Tai padės apšilti jūsų čiurnos sąnariui, išvengti išnirimų ar čiurnos raiščių plyšimų.
Dažniausios traumos
Dažniausiai pasikartojančios traumos slidinėjant - sumušimai ir raumenų traumos, kelio sąnario traumos, kai traumuojamas meniskas. Kelio meniskas įplyšta, kai sąnariui tenka didelis, staigus apkrovimas, darant staigius judesius (dažniausiai sukamuosius) ar nuo staigaus smūgio į kelio sąnario šoną. Pažeidus kelio meniską, kamuoja nemalonus kelio skausmas. Kitą dieną po sužeidimo sąnarys patinsta, skauda kelį. Skubiam gydymui tinka ramybė, šaltis, sąnario fiksavimas elastiniu bintu ar įtvaru, kojos pakėlimas.
Slidinėjimo metu dažnai nukenčia ir raiščiai. Atsiradusi kraujosruva perspėja apie kelio raiščio plyšimą, o nuolatinis aštrus skausmas signalizuoja apie kaulų lūžį. Susimušus tam tikrą kūno dalį ar pasitempus raumenis, medikų pagalba - nebūtina. Tačiau įvykus kaulų lūžiams, raiščių plyšimui, kelio sąnario traumoms, neišvengiamas rimtesnis gydymas.
Slidininko vaistinėlė
Slidininko vaistinėlėje turėtų būti:
- Vaistai nuo skausmo;
- Vaistai nuo peršalimo;
- Tepalas nuo raumenų skausmo;
- Tepalas nuo sumušimų, uždegimų (dėl traumos);
- Priemonės nuo nušalimo;
- Kelio įtvaras;
- Čiurnos įtvaras;
- Elastinis bintas.
Slidžių priežiūra
Slidininkams mėgėjams reikėtų atsiminti keletą pagrindinių slidžių priežiūros taisyklių. Slidės nemėgsta slysti per akmenis, žvyrą, žemę arba pabarstytą druska sniegą. Todėl rinkitės gerus sniego šlaitus, toliau nuo autostradų. Transportuojant slides tolimais atstumais, patartina jas sudėti į specialius dėklus. Tai apsaugo jas nuo galimų išorinių poveikių. Slidinėjimo sezonui pasibaigus, slides reikia švariai nuvalyti ir laikyti suglaustas viena su kita slystamais paviršiais, išlinkimo vietoje įdėjus trinkelę, kad per ilgą laiką jos neprarastų lankstumo ir formos. Nenaudoti neteptų slidžių.
Reikia rūpintis ir tinkama apkaustų priežiūra. Svarbu, kad į juos nepatektų purvas, žemė, smėlis arba kelio druska. Nešvarius apkaustus reikia apiplauti šaltu vandeniu, nenaudojant tirpiklių, valymo priemonių, arba nuvalyti drėgnu minkštu audiniu. Po slidinėjimo apkaustus palikite atidarytus. Juos geriausia saugoti tamsioje, vėsioje vietoje. Galima dėkle balkone, arba sausame garaže.
Apžiūrint slidinėjimo lazdas, svarbiausia tikrinti žiedų ir dirželių būklę. Pamestą žiedą galima pakeisti į bet kokį kitą, tinkamą pagal formą ir dydį. Dirželis taip pat remontuojamas arba keičiamas. Jei susilankstė aliumininės lazdos, pakanka jas ištiesinti tiesiog suėmus abejomis rankomis ir tiesinant pridėjus prie kojos kelio. Sugadintas lazdas reikia tiesiog pakeisti.
Slidinėjimui skirtais batais nevaikščiokite asfaltu ar kitokiais kietais paviršiais. Sugadinsite juos. Prieš įstatydami juos į apkaustus, apžiūrėkite, ar jie yra švarūs. Nusiavę batus juos galite palikti atvertus balkone, bet nedžiovinkite ant radiatorių. Pasibaigus slidinėjimo sezonui, batus geriausia laikyti užsegtus dėkle ir tamsioje vietoje. Prieš padedant batus saugojimui iki kito sezono, būtina rūpestingai išplauti muilo tirpale vidinį minkštą batelį, kad prakaitas ir nešvarumai jo negadintų. Kaip ir į bet kokią avalynę, į slidinėjimo batus galima prikimšti laikraščių.
tags: #lygumu #slidinejimo #apranga