Futbolas, kilęs iš Anglijos, yra sportinis žaidimas, kuriame dvi komandos po 11 žaidėjų (įskaitant vartininką) varžosi stačiakampėje aikštėje (100-110 × 64-75 m). Žaidėjai naudoja kojas ar galvą, kad varytų kamuolį ir įmuštų į vartus. Laimi komanda, įmušusi daugiau įvarčių. Rungtynės susideda iš dviejų kėlinių po 45 minutes (moterų - po 40 minučių), su pertrauka tarp jų. Futbolui teisėjauja trys teisėjai: vienas aikštėje ir du šoniniai.
Žaidimas su kamuoliu turi gilias šaknis, siekiančias kelis tūkstantmečius. Homeras mini žaidimą su kamuoliu Odisėjoje, o prieš kelis tūkstantmečius kamuolius gainiodavo Kinijoje ir Egipte. 1857 m. Šefielde (Didžioji Britanija) įkurtas pirmasis profesionalus futbolo klubas. 1885 m. parengtos futbolo taisyklės, o 1872 m. Glazge įvyko pirmosios tarptautinės rungtynės tarp Škotijos ir Anglijos. Futbolas įtrauktas į olimpinių žaidynių programą 1900 m., o 1904 m. įkurta Tarptautinė futbolo asociacijų federacija (FIFA). Nuo 1930 m. rengiami pasaulio, o nuo 1960 m. - Europos čempionatai.
Futbolas Lietuvoje
Pirmąsias futbolo komandas Lietuvoje 1909 m. suformavo iš Rusijos grįžęs karininkas V. Petrauskas. 1912 m. įvyko oficialios rungtynės tarp Kauno ir Vilniaus komandų, kuriose vilniečiai laimėjo 10:5. Tais pačiais metais Kauno komanda žaidė su Eitkūnų (Vokietija) futbolininkais. 1919 m. Lietuvos sporto sąjungos (LSS) ir Aviacijos mokyklos komandų rungtynėse 4:2 laimėjo LSS. 1920 m. įsteigta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS) pirmenybę teikė futbolui. 1921 m. LFLS komanda laimėjo visas trejas rungtynes su užsienio diplomatų Kaune komanda.
Lietuvos futbolo čempionatai ir tarptautinis pripažinimas
Pirmasis Lietuvos futbolo čempionatas įvyko 1922 m., dalyvavo 10 komandų, bet baigė tik 6. 1923 m. Lietuvos sporto lyga (LFL), kurioje įkurta Lietuvos futbolo lyga, buvo priimta į FIFA. Tais pačiais metais pradėtas leisti LFL žurnalas „Sportas“. 1924 m. surengti teisėjų kursai ir Kooperacijos taurės rungtynės, kuriose LFLS nugalėjo „Kovą“. „Kovas“ tapo Lietuvos čempionu, nugalėjęs Klaipėdos apygardos čempioną „Sportverein“. Lietuvos rinktinė dalyvavo VIII olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. 1926 m. įsteigta Lietuvos futbolo teisėjų kolegija.
1932 m. sportinius žaidimus ėmė globoti Kamuolio žaidimų sąjunga (KAŽAS), o 1933 m. joje įsteigta futbolo sekcija. 1936 m. pereita prie varžybų ruduo-pavasaris. Tuo metu veikė 80 futbolo klubų, kuriuose žaidė apie 8000 futbolininkų. 1937 m. sudarytas detalus trejų metų futbolo plėtros planas. Valstybiniu komandos treneriu patvirtintas N. Čerekas, o Kauno aukščiausios klasės komandas treniravo K. Jiszda (iš Austrijos). Sudarytos dvi rinktinės (A ir B), numatyta sudaryti jaunių rinktinę.
Taip pat skaitykite: Kauno Žalgirio ir Maskvos CSKA analizė
Futbolas sovietmečiu ir nacistinės okupacijos metais
1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, Lietuvos čempionatas liko nebaigtas. Futbolo vadovybė kelis kartus keitėsi, o KAŽAS buvo panaikintas. Didžiausiuose miestuose vyko „Žaibo“ turnyrai, o klubų pavadinimai pakeisti naujais. 1941 m. pavasarį pradėtą Lietuvos čempionatą nutraukė karas. Nacių okupacijos metais sportinis gyvenimas atgijo, buvo žaidžiamos draugiškos rungtynės su vokiečių karių komandomis. 1942 ir 1943 m. vyko apygardų čempionatai, kurių laimėtojai kovojo dėl čempiono vardo. Daug futbolininkų per okupacijas žuvo arba pasitraukė į Vakarus.
Pokario metai ir Lietuvos futbolo taurė
1945 m. vėl surengtas Lietuvos čempionatas, kuriame nugalėjo Kauno „Spartakas“. Sudaryta laikinoji futbolo sekcija, o nuo 1946 m. veikė LSSR kūno kultūros ir sporto komiteto futbolo sekcija. 1947 m. pradėtos rengti Lietuvos taurės (Tiesos taurės) varžybos. Kaune surengtas studentų čempionatas, kurį laimėjo Kauno universiteto futbolininkai. 1948 m. prasidėjo ilgametė Šiaulių „Elnio“ ir Kauno „Inkaro“ kova dėl pirmavimo. Vilniuje pradėti statyti Centrinis (Žalgirio) ir Jaunimo stadionai. 1957 m. pradėtos transliuoti futbolo varžybos iš Vilniaus centrinio stadiono.
Futbolo populiarumo augimas ir veteranų judėjimas
1951 m. surengtas kaimo jaunimo futbolo turnyras. 1953 m. paskelbtas 33 geriausių futbolininkų sąrašas. 1959 m. vietoj futbolo sekcijos įkurta LSSR futbolo federacija. Pradėti rengti tradiciniai turnyrai: Varėnos „Liepsnelės“, Vilniaus veteranų ir Žurnalistų sąjungos taurės. 1964 m. rekonstruotas Klaipėdos „Žalgirio“ stadionas, išplito mažojo futbolo varžybos. 1966 m. Lietuvoje buvo 37 000 futbolininkų, 1700 teisėjų, 213 futbolo aikščių ir 16 sporto mokyklų futbolo grupių. 1967 m. paskelbtas geriausių teisėjų dešimtukas, pradėta rengti Komjaunimo tiesos taurės kolūkių ir tarybinių ūkių komandų turnyrus.
1974 m. šalyje buvo 22 000 futbolininkų. 1975 m. pirmą kartą išrinkti geriausi treneriai. 1983 m. Lietuvos spartakiados futbolo rungtynes laimėjo Šiaulių rinktinė. 1989 m. įkurta Lietuvos futbolo sąjunga.
Nepriklausomybės atkūrimas ir naujos lygos
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, nutarta reformuoti šalies čempionatų sistemą ir vėl pereiti prie varžybų ruduo-pavasaris vykdymo tvarkos. 1993 m. suorganizuotas Geležinio Vilko karių čempionatas. 1995 m. Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse vyrų futbolo turnyrą laimėjo Vilniaus „Sandoris“, jaunimo - Vilniaus I komanda. Pradėtos rengti Lietuvos supertaurės varžybos. 1996 m. įkurta Nuteistųjų futbolo federacija, o 1999 m. - Salės futbolo, Studentų futbolo lygos ir Visuomeninė Lietuvos futbolo lyga. Pradėtas plačiau kultivuoti paplūdimio futbolas. 1999 m. pereita prie Lietuvos futbolo čempionatų pavasaris-ruduo vykdymo tvarkos.
Taip pat skaitykite: Lietuvos indėlis į Maskvos olimpiados šuolio į tolį
Vaikų ir jaunimo futbolas
1948 m. į Lietuvos III moksleivių spartakiados programą įtrauktos futbolo varžybos. 1953 m. sporto mokyklose įkurtos futbolo grupės, Vilniuje atidaryta „Spartako“ vaikų futbolo mokykla. 1954 m. vėl pradėjo rungtyniauti jauniai. Pradėta rengti gatvių komandų turnyrus. 1959 m. prie meistrų komandos S. Paberžio iniciatyva suorganizuotos pamainos ugdymo grupės. 1964 m. įkurta Panevėžio internatinė sporto mokykla (rengusi ir futbolininkus), 1973 m. - Kauno futbolo mokykla, 1975 m. - Klaipėdos futbolo sporto mokykla. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, įkurta Gatvės vaikų futbolo federacija ir Lietuvos gatvės vaikų ir jaunių futbolo asociacija.
Moterų futbolas
1970 m. žaistos moterų mažojo futbolo rungtynės.
Lietuvos futbolininkai SSRS varžybose
Su SSRS futbolininkais pradėta žaisti 1940 m. rudenį. 1946 m. Lietuvos futbolininkai debiutavo SSRS čempionate. 1947 m. Kauno jauniai laimėjo SSRS taurę. 1949 m. Vilniaus „Spartako“ futbolininkai rungtyniavo SSRS čempionate. 1953 m. Vilniaus „Spartakas“ žaidė SSRS A klasės čempionate. 1956 m. SSRS tautų spartakiadoje Lietuva nugalėjo Estiją. 1957 m. Šiaulių „Elnias“ debiutavo SSRS futbolo kolektyvų taurės varžybose. 1960 m. pradėtą rengti Pabaltijo vaikų futbolo turnyrą „Draugystė“ laimėjo Kauno Adomo Mickevičiaus vidurinės mokyklos komanda.
1966 m. SSRS A klasės čempionato II grupės varžybose - Vilniaus „Žalgiris“, 1967 m. SSRS Vilties turnyre - Lietuvos jauniai. 1969 m. gerai žaidęs „Žalgiris“ SSRS A klasės čempionato II grupės varžybose užėmė 4 vietą, 1971 m. I lygos - 20 vietą ir iškrito į II lygą. 1977 m. „Žalgiris“ grįžo į I lygą, Klaipėdos jauniai tapo SSRS čempionais. 1979 m. Vilniaus „Žalgiris“ SSRS tautų spartakiadoje užėmė 6 vietą. 1982 m. „Žalgiris“ iškopė į SSRS aukščiausiąją lygą. 1983 m. SSRS tautų spartakiados futbolo varžybas laimėjo Lietuvos jaunimo rinktinė.
SSRS rinktinėse žaidė S. Jakubauskas, V. Ivanauskas, V. Sukristovas, A. Kulikauskas, V. Kasparavičius, A. Janonis, S. Baranauskas, A. Narbekovas ir daugelis kitų.
Taip pat skaitykite: Maskvos olimpiados aukso medalis Žulpai
Buvusios SSRS komandose žaidė daugiau kaip 60 Lietuvos futbolininkų, kai kurie pasiekė gerų laimėjimų. V. Kučinskas 1949 m. su Rygos „Daugava“ žaidė SSRS A klasės čempionate. V. Tučkus su Maskvos „Spartaku“ tapo SSRS vicečempionu ir čempionu. Č. Misiūnas, Č. Vasiliauskas, R. Vasiliauskas, F. Finkelis, J. Bugys, J. Vaitkevičius, P. Maskaliovas, V. Vožovas, H. Mackevičius, R. Milevičius žaidė Rygos ASK ir tapo Latvijos čempionais.
A. Stankevičius (1965-1968) buvo Donecko „Šachtariaus“ komandos žaidėjas, R. Kučinskas, žaidęs Rostovo ASK, 1966 m. tapo SSRS vicečempionu, 1971 m. rungtyniavo SSRS taurės finale. V. Žitkus (1965-1967) žaidė Maskvos „Spartako“ komandoje, laimėjo SSRS taurę ir dalyvavo Europos taurių laimėtojų taurės turnyre. L. Rumbutis (1977-1986) su Minsko „Dinamo“ komanda žaidė SSRS pirmoje ir aukščiausioje lygose.
Tarp 33 geriausių SSRS aukščiausios lygos žaidėjų buvo S. Jakubauskas (1983, 1987), V. Jurkus (1983), V. Kasparavičius (1983), A. Janonis (1985-1987), S. Baranovas (1987), A. Narbekovas (1987, 1988), V. Sukristovas (1987), V. Ivanauskas (1989).
Kretingos „Minija“
Kretingos futbolo atgimimas siejamas su A. Lučinavičiumi, kuris po Panevėžio hidromelioracijos technikumo baigimo 1958 m. atvyko į Kretingą. Jis buvo žinomas puolėjas-snaiperis, 1956 m. Lietuvos A klasės futbolo pirmenybėse atstovaudamas Panevėžio MSK komandai, per 22 rungtynes įmušęs 28 įvarčius. 1962 m. į Kretingą atvyko vartininkas Algis Badaras, kuris rekomendavo R. Trumpenską Kretingos rajono sporto vadovams. R. Trumpenskas buvo įdarbintas Kretingos statybos-remonto valdyboje, o S. Bajelis tapo Kretingos rajono vykdomojo komiteto pirmininko vairuotoju. 1962-1963 m. sezoną Kretingos „Minija“ A lygoje užėmė garbingą IV vietą. 1964 m. „Minija“ nugalėjo Klaipėdos „Atlantą“ rezultatu 3:2 ir šalies A klasės pirmenybėse iškovojo III vietą. R. Trumpenskas per 30 rungtynių įmušė 25 įvarčius.
1967 m. „Minija“ šalies čempionate užėmė V vietą, 1970 m. žaidė „Tiesos“ taurės finale, o 1971 m. iš komandos pasitraukus R. Trumpenskui, „Minija“ jau niekada nepasiekė buvusių aukštumų.
Rusijos futbolo lygos finansavimas ir lietuvių futbolininkai
Naujojo Rusijos futbolo čempionato aukščiausios lygos 16 klubų bendras biudžetas yra apie 200 mln. dolerių. Rusijos klubai aktyviai perka naujus žaidėjus, o komandos įsigijo futbolininkų iš Italijos, Urugvajaus, Maroko, Argentinos, Čilės, Nigerijos, Kosta Rikos. Rusijos pirmenybės yra labiausiai Lietuvos futbolo sirgalius dominantis čempionatas. 2003 m. Maskvos „Dinamo“ žaidė penki lietuviai: Deividas Česnauskis, Žydrūnas Karčemarskas, Tomas Tamošauskas, Marius Kazlauskas ir Tadas Labukas. Samaros „Krylja Sovetov“ turėjo puolėją Robertą Poškų.
Krymo klubų integracija į Rusijos čempionatą ir galimos sankcijos
Rusijos valdžios siekis okupuoto Krymo futbolo klubus integruoti į Rusijos futbolo čempionatą gali atsisukti sankcijomis Maskvai. FIFA Rusijos futbolo sąjungai nusiuntė laišką, kuriame pareikalauta nekviesti Krymo klubų į Rusijos futbolo čempionatą dėl neaiškios teisinės situacijos. Vietoje senųjų Krymo klubų atsirado Sevastopolio „SK ČF“, Simferopolio TSK ir Jaltos „Žemčiužina“. Vis dėlto, akivaizdu, kad sprendimas pakviesti šiuos klubus žaisti Rusijos čempionate yra politinis veiksmas, ir to nuslėpti neįmanoma, o už sporto ir politikos painiojimą FIFA gali nubausti itin skaudžiai.
Futbolas sovietų sąjungoje ir L. Berijos įtaka
Sovietų Sąjungoje sportas visada buvo itin svarbus politinis įrankis. L. Berija buvo didelis futbolo gerbėjas ir Maskvos „Dinamo“ vadovas. 1938 ir 1939 m. SSRS futbolo čempionais tapo Maskvos „Spartak“ ekipa. 1939 m. SSRS taurės turnyre „Dinamo“ protestavo dėl įvarčio pusfinalyje, o vėliau „Spartak“ buvo priverstas peržaisti pusfinalio mačą. 1942 m. N. Starostinas buvo suimtas ir nuteistas dešimčiai metų tremties lageriuose. Po Stalino mirties L. Berija buvo nužudytas, o jo propaguojamam „Dinamo“ klubui pradėjo sektis. CSKA laimėjo lygos titulą 1946, 1947, 1948, 1950 ir 1951 metais. 1952 m. CSKA klubas buvo ištrintas iš istorijos knygų dvejiems metams.
Fiodoro Čerenkovo istorija
1984 m. F. Čerenkovas patyrė haliucinacijas Tbilisyje ir negalėjo rungtyniauti prieš „Anderlecht“ komandą. Jis buvo laikomas geriausiu futbolininku visoje Sovietų Sąjungoje ir turėjo unikalią savybę - net aršiausi „Spartak“ varžovai mėgo ir gerbė saugą. Jis buvo žinomas, kaip „žmonių futbolininkas“. F. Čerenkovas niekada nebuvo pakviestas į rinktinę, kuri varžėsi 1982, 1986 ir 1990 metų pasaulio čempionatuose. 2014 m. F. Čerenkovas mirė Maskvoje nuo auglio smegenyse.