Lietuvos merginų krepšinio lygos istorija: nuo ištakų iki šiandienos

Šiame straipsnyje panagrinėsime Lietuvos merginų krepšinio lygos istoriją, pradedant jos ištakomis ir baigiant dabartine situacija. Aptarsime svarbiausius įvykius, asmenybes ir iššūkius, su kuriais susiduria ši sporto šaka Lietuvoje.

Krepšinio atsiradimas Lietuvoje ir moterų vaidmuo

Krepšinis Lietuvoje atsirado XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje. Įdomu tai, kad pirmosios šią sporto šaką pradėjo žaisti moterys. Jau 1922 m. įvyko pirmosios Lietuvos moterų krepšinio pirmenybės, dvejais metais anksčiau nei vyrų (1924 m.). Moterys taip pat aplenkė vyrus ir taurės varžybose - 1925 m. surengtas pirmasis moterų krepšinio taurės turnyras.

Lietuvos moterų krepšinio rinktinė 1937 m. pirmajame Europos moterų krepšinio čempionate iškovojo sidabro medalius. Deja, tolimesnėms pergalėms kelią užkirto karas ir Sovietų Sąjungos okupacija.

Nepriklausomybės atkūrimas ir sugrįžimas į tarptautinę areną

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Lietuvos krepšininkės sugrįžo į tarptautinę areną. Nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos moterų krepšinio rinktinė dalyvavo 10 Europos ir 3 pasaulio čempionatuose. Skambiausia pergalė - 1997 m. Europos čempionate iškovotas auksas. 2001 ir 2005 m. Lietuvos moterys Europoje užėmė 4-ąją vietą ir iškovojo kelialapius į pasaulio čempionatą. Ten Lietuvos moterų rinktinė du kartus iškovojo 6 vietą.

Lietuvos merginų jaunimo rinktinės Europos čempionatuose dalyvauti pradėjo 1995 m. Merginų U20 rinktinė dalyvavo 8 A ir 6 B diviziono čempionatuose. Aukščiausias laimėjimas - 2010 m. FIBA Europos čempionate pasiekta 6 vieta. Merginų U19 rinktinė pasaulio čempionatuose dalyvavo keturis kartus. Aukščiausi laimėjimai - 8-oji vieta 2001 ir 2009 metais. Merginų U18 rinktinė dalyvavo 14 A ir 2 B diviziono Europos čempionatuose. Didžiausias laimėjimas - 2008 m. iškovotas auksas. Merginų U16 rinktinė dalyvavo 11 Europos A ir 3 B diviziono čempionatuose. Skambiausios pergalės - 2006 m. Europos čempionate iškovota 3-ioji vieta, 2019 m. laimėtas sidabras.

Taip pat skaitykite: Krepšinio galimybės merginoms Lietuvoje

Klubinis moterų krepšinis Lietuvoje

Lietuvoje paplitusi nuomonė, jog moterų rinktinės rezultatai yra tiesiogiai priklausomi nuo šalies čempionato pajėgumo. Jis dažnai tapatinamas su čempionate dalyvaujančių komandų skaičiumi. 2004-2007 metais moterų krepšinio lygoje (LMKL) rungtyniavo 5-6 komandos. Tais metais moterų rinktinė dalyvavo dviejuose Europos čempionatuose (užimta 4-oji ir 6-oji vietos) bei pasaulio čempionate (iškovota 6-oji vieta). 2008-2018 metais LMKL čempionate dalyvavo 7-8 komandos. Tačiau rinktinės rezultatai buvo jau prastesni - užimtos 8-14 vietos, o nuo 2016 m. rinktinė finaliniuose Europos čempionatų etapuose apskritai nedalyvavo.

Yra ir kita nuomonė - kad moterų rinktinės rezultatai priklauso ne tik nuo šalies čempionato dalyvių skaičiaus, tačiau ir nuo moterų klubų dalyvavimo Eurolygos arba Europos taurės turnyruose. 1992-1995 metais Lilianos Ronchetti taurės (dabartinė Europos taurė) turnyre dalyvavo Vilniaus „Telekomo“ bei Kauno „Viktorijos“ klubai. 2005-2017 metais Europos taurės turnyre pakaitomis rungtyniavo net 6 Lietuvos klubai (Marijampolės „Arvi“, Klaipėdos „Lemminkainen“, Vilniaus „Kibirkštis“, Utenos „Utena“, Klaipėdos „Fortūna“, Kauno raj. „Hoptrans-sirenos“). Eurolygoje 2000-2014 m. (išskyrus 2012-2013 sezoną) kasmet rungtyniavo po vieną Lietuvos komandą - Vilniaus „Lietuvos telekomas“, Vilniaus TEO, Kauno „Aistės-VIČI“, Vilniaus „Kibirkštis“.

Tendencijos ir ryšys tarp jaunimo ir suaugusiųjų rinktinių

Atidžiau pažvelgus į prestižiniuose Europos turnyruose dalyvaujančių komandų gyvavimo metus, pastebima šiek tiek kitokio pobūdžio tendencija - ilgalaikiškumas. Vilniaus „Lietuvos telekomas“, vėliau TEO, sėkmingai rungtyniavo Eurolygoje nuo 2000 iki 2010 metų. Šio klubo ryškiausi rezultatai (2005 m. 3-ioji vieta ir 2006 m. 4-oji) sutampa su moterų rinktinės gerais pasirodymais Europos bei pasaulio čempionatuose.

Įdomumo dėlei palyginkime merginų jaunimo rinktinių rezultatus su moterų rinktinės rezultatais. Merginų U16 rinktinė 2006 metais iškovojo Europos čempionato bronzą. Po dvejų metų tų pačių merginų pagrindu sudaryta rinktinė puikiai pasirodė U18 Europos čempionate, parveždama į Lietuvą auksą bei iškovodama kelialapį į U19 pasaulio čempionatą, kuriame po metų užėmė 8-ąją vietą. Praėjus dar metams, 2010 m., merginų U20 rinktinė Europos čempionate buvo šeštos. Šioms kovų užgrūdintoms merginoms pridėkime 5 metus ir 2015 metais pamatysime moterų rinktinės šuolį Europos čempionate iš 14-osios į 8-ąją vietą.

Panašią chronologinę rezultatų seką galima matyti ir sekant Lietuvos 2019 metų merginų U16 rinktinės rezultatus. 2018 metais Lietuvos krepšinio federacija surengė FIBA U16 Europos čempionato finalinį etapą Kaune. Pagrindinis šio projekto tikslas buvo populiarinti moterų krepšinį ir išsaugoti vietą A divizione ateinančiai stipriai kartai. 2019 m. merginos Europos čempionate grūmėsi finale. Galima prognozuoti, kad 2021 metais joms turėtų visai gerai sektis U18, o 2023 m. - U20 čempionatuose. Pridėkime merginoms dar 4-6 metus, ir 2027-2029 m. turėtume stebėti moterų rinktinės rezultatų šuolį.

Taip pat skaitykite: Rinktinės pasirengimas

Iššūkiai ir sprendimai

Nepaisant visų išvardintų rezultatų, pastaruoju metu girdima vis daugiau nusiskundimų dėmesio moterų krepšiniui stoka bei kaltinimų tyčiniu jo žlugdymu. Atsižvelgdama į tai, LKF sukūrė darbo vietas profesionalams, atsakingiems už jaunimo, moterų krepšinį, aukštos kvalifikacijos trenerių parengimą. Šių LKF darbuotojų tikslas - identifikuoti egzistuojančias kiekvienos srities problemas, rasti jų sprendimo būdus, bei juos įgyvendinti.

Mergaičių/moterų krepšinio problemos:

• Nepakankamas mergaičių fizinis aktyvumas ankstyvame amžiuje.
• Visuomenėje vyraujanti neigiama nuomonė apie sportuojančią mergaitę/moterį.
• Formuojama neigiama nuomonė apie moterų krepšinio padėtį Lietuvoje bei LKF darbą.
• Aukšto meistriškumo žaidėjų trūkumas suaugusiųjų kategorijoje: maža mergaičių imtis ugdymo piramidės pagrindą sudarančiose U10 bei U12 kategorijose; konkurencijos nebuvimas vyresnėse amžiaus kategorijose; tarptautinio lygio varžybų trūkumas žaidėjų ugdymo metu.
• Jaunų specialistų trūkumas mergaičių krepšinyje. Jauni specialistai negauna pakankamai žinių iš mokymo įstaigų. Patyrę specialistai nesidomi krepšinio treniravimo metodikos naujovėmis.

Sprendimai:

Identifikavus problemas, LKF vykdo daugybę projektų bei iniciatyvų joms spręsti. Suprasdama mergaičių fizinio aktyvumo stoką ankstyvame amžiuje ir matydama neigiamą visuomenės požiūrį į sportuojančią moterį, LKF vykdo projektus pradinių klasių moksleivėms („Iššūkis žvaigždei“, „NIKE Vikruolių taurė“, „Mokyklų krepšinio 3×3 turnyras LKF taurei laimėti“, „Jr. NBA”). Aktyviai naudojami įvairūs informacijos sklaidos kanalai ir būdai mergaičių fiziniam aktyvumui skatinti - nuo skrajučių platinimo iki žinių apie konkrečius sėkmingais sportuojančių merginų pavyzdžius.

LKF vykdo projektą U14 amžiaus kategorijos mergaitėms „Aukime kartu“, o U12 amžiaus kategorijos mergaitėms - „Ateik, išmok, pranok!“. Šie projektai skatina tėvus domėtis atžalų sportine veikla, aktyviai dalyvauti joje ir palaikyti sportuojančias mergaites. Siekdama populiarinti mergaičių krepšinį, 2018 m. vasarą LKF Lietuvoje organizavo FIBA Europos U16 čempionatą.

Siekiant motyvuoti su mergaitėmis dirbančius trenerius, suteikti jiems naujausių žinių apie treniruočių planavimą, organizuojami mergaičių treneriams skirti seminarai. Aktyviai dalyvaujama tarptautiniuose projektuose, vienijančiuose su mergaitėmis dirbančius trenerius ir treneres moteris.

Skiriamas išskirtinis dėmesys jaunimo rinktinių nares išugdžiusioms trenerėms ir specialistėms, parengusioms daugiausiai žaidėjų moterų lygai. Siekdama sudaryti jaunosioms krepšininkėms kuo palankesnes sąlygas tobulėti, LKF nuo 2017 m. finansuoja U15 merginų rinktinės dalyvavimą EGBL čempionate. 2019-2020 sezoną EGBL čempionate dalyvavo ir U17 merginų rinktinė. Skiriamas finansinis skatinimas klubinėms komandoms dalyvauti tarptautiniuose turnyruose.

Taip pat skaitykite: Jaunųjų krepšininkių pasiruošimas

Nuo 2015 m. LKF vykdo antrą pagal pajėgumą moterų krepšinio čempionatą. Nuo 2018 m. LKF perėmė ir viso šalies moterų krepšinio čempionato (A ir B divizionų) organizavimą. Visi vykdomi LKF žingsniai turi bendrą tikslą - aukšto meistriškumo žaidėjų ugdymas moterų rinktinei ir jų trenerių motyvavimas.

Nauja vadovybė ir ateities perspektyvos

Neseniai Lygos valdyba, kurią sudaro penkių A diviziono komandų atstovai ir B diviziono deleguotas asmuo, patvirtino naują pirmenybių vadovę Rimą Valentienę. Buvusi ilgametė rinktinės žaidėja šiose pareigose pakeis nuo 2018 m. dirbusį Giedrių Gustą. Pasak naujosios vadovės, sporto bendruomenė vis minėdavo jos pavardę, kuomet kalba pasisukdavo apie šią poziciją.

R.Valentienė teigia, kad gavusi pasiūlymą jaudinosi, tačiau pasitarusi su šeima ir sulaukusi palaikymo sutiko. Ji pabrėžė, kad pirmiausia užbaigs iki šiol dirbtus darbus ir tada jau kibs į naująsias pareigas bei laukiančius iššūkius. Ji taip pat akcentavo, kad svarbu sužinoti, kaip gyvena klubai, kuo kvėpuoja, nes yra gana sudėtinga.

Kaip ir patirties suteikusiame projekte „Tapk krepšinio žvaigžde“, taip ir dabar pagrindinis tikslas ir iššūkis - pritraukti mergaites į krepšinį. R.Valentienė teigia, kad nori pritraukti, išlaikyti ir pasiūlyti tiek projektų, tiek veiklos įdomios. Ji planuoja dirbti su komanda ir kviestis žinomus žmones padėti.

Federacijos prezidentas Vydas Gedvilas bei naujasis rinktinės treneris Rimantas Grigas taip pat šnekėjo apie mergaičių pritraukimą į krepšinį. R.Valentienė išskyrė tarpusavio supratimo svarbą tarp trenerio ir žaidėjų.

Naujajame moterų krepšinio lygos sezone iš viso varžysis 16 komandų: A divizione - 6, B divizione - 10.

Lietuvos moksleivių krepšinio lyga (MKL)

Viešoji įstaiga Lietuvos moksleivių krepšinio lyga įkurta 2001 m. rugpjūčio 1 d. Vilniuje. MKL steigėjais tapo Lietuvos krepšinio federacija, Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentas, Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija ir viešoji įstaiga LKF reklamos ir paslaugų biuras. Būstinė įsikūrė Vilniuje, Žemaitės g.

MKL valdymo organai yra visuotinis susirinkimas, Taryba ir administracija. Taryba yra kolegialus valdymo organas, kurią sudaro 4 nariai: pirmininkas - viešosios įstaigos Lietuvos moksleivių krepšinio lyga direktorius, nariai - po 1 VšĮ Lietuvos moksleivių krepšinio lyga steigėjų. Taryba sprendžia klausimus, susijusius su įstaigos veikla. Įstaigos operatyvią veiklą organizuoja ir vykdo administracija.

MKL atidarymas įvyko 2001 m. spalio 11 d. „Šarūno“ viešbutyje Vilniuje. Apdovanojimai buvo įteikti Čempionų vakare Lietuvos Respublikos Prezidentūros kiemelyje 2002 m.

MKL Finalo ketvertai 2002 m.

• Finalo ketvertas Vilniuje, „Lietuvos ryto“ krepšinio arenoje.
  • Pusfinaliai: Vilnius-1 - Šiauliai 76:59, Š. Marčiulionio KM-1 - Kaunas-1 72:68.
  • Finalas: Vilnius-1 - Š. Marčiulionio KM-1 73:69.
  • Vilnius-1: Rolandas Vaičius, Augustinas Repšys, Steponas Babrauskas, Antanas Kavaliauskas.
  • Naudingiausi finalo ketverto žaidėjai: Augustinas Repšys (Vilnius-1), Marius Prekevičius (Š. Marčiulionio KM-1), Martynas Mažeika (Klaipėda), Š.
  • Vilniaus krepšinio mokykla: T. Krėjeris, Steponas Babrauskas, P. Gerasimenka, R. Kiaulėnas, D. Kiaušas, Rolandas Vaičius, Augustinas Repšys, K. Fudzinskas, A. Šilys, D. Šalūchas, A. Vorobjovas, Antanas Kavaliauskas.
• Finalo ketvertas Šiauliuose.
  • Naudingiausios finalo ketverto žaidėjos: Eglė Šulčiūtė (Marijampolė), R. Letkauskaitė (Šiauliai-1), Laura Puplauskaitė (Klaipėda), J.
  • Marijampolė: L. Skačkauskaitė, L. Krikščiūnaitė, S. Mikelevičiūtė, A. Jasinauskaitė, R. Labanauskaitė, E. Šulčiūtė, I. Janulaitytė, L. Krulikaitė, V. Vichauskaitė, A. Galeckaitė, I. Račiulaitytė, G. Žaliabarštytė.
• Finalo ketvertas Kauno krepšinio mokyklos sporto salėje.
  • Naudingiausios finalo ketverto žaidėjos: Indrė Kalnutytė (Kaunas-1), Inga Arlauskaitė (dab. Lideikienė), Daiva Monkutė (Šiauliai-2).
  • Kauno krepšinio mokykla-1: I. Kalnutytė, K. Adomavičiūtė, V. Monkutė, A. Girštautaitė, R. Jankauskaitė, G. Merkevičiūtė, I. Pūraitė, G. Valančiūtė, J. Šarkauskaitė, G. Vaškevičiūtė, R. Dargužytė, I. Tamkevičiūtė.
• Finalo ketvertas Klaipėdoje, Sporto ir žaidimų centre.
  • Pusfinaliai: Vilniaus Ozo vid. mokykla - Mažeikių „Sodų“ vid. mokykla 106:87; Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija - Kauno J. Basanavičiaus vid. mokykla 70:65.
  • Dėl 3 vietos: Kauno J. Basanavičiaus vid. mokykla - Mažeikių „Sodų“ vid. mokykla 84:74.
  • Finalas: Vilniaus Ozo vid. mokykla - Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija 98:88.
  • Naudingiausi finalo ketverto žaidėjai: Artūras Jomantas (Mažeikių „Sodų“ vid. m-kla), L. Pečiukaitis (Kauno J. Basanavičiaus vid. m-kla), Vaidotas Pridotkas (Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija), Marius Prekevičius (Vilniaus Ozo vid. mokykla).
  • Vilniaus Ozo vidurinė mokykla: D. Abrasovas, P. Baločka, S. Babrauskas, A. Čerepanovas, E. Mincė, T. Narečionis, T. Stanaitis, M. Prekevičius, R. Vaičius, R. Strelcovas, A. Repšys, A. Minalga, A. Eirošius.
• Finalo ketvertas Klaipėdoje, Sporto ir žaidimų centre.
  • Pusfinaliai: Vilniaus Ozo vid. mokykla - Klaipėdos „Aukuro“ vid. mokykla 101:86; Kauno „Versmės“ vid. mokykla - Panevėžio „Saulėtekio“ vid. mokykla 71:67.
  • Dėl 3 vietos: Klaipėdos „Aukuro“ vid. mokykla - Panevėžio „Saulėtekio“ vid. mokykla 86:79.
  • Finalas: Vilniaus Ozo vid. mokykla - Kauno „Versmės“ vid. mokykla 86:75.
  • Naudingiausios finalo ketverto žaidėjos: Rasa Taučiūtė (Panevėžio „Saulėtekio“ vid. m-kla), Laura Puplauskaitė (Klaipėdos „Aukuro“ vid. m-kla), Agnė Perednytė (Kauno „Versmės“ vid. m-kla), Giedrė Žymantaitė (Vilniaus Ozo vid. mokykla).
  • Vilniaus Ozo vidurinė mokykla: R. Turauskaitė, G. Sirutavičiūtė, E. Žygelytė, M. Vaškelytė, L. Keršulytė, L. Puodžiūnaitė, J. Stankevičiūtė, V. Beniušytė, G. Žymantaitė, E. Šulčiūtė, G. Martinkutė, S. Beinoravičiūtė.
• Vaikų berniukų „A“ (gim. 1989 m.) finalo ketvertas Marijampolėje, Žaidimų sporto mokyklos salėje.
  • Pusfinaliai: Marijampolė - A. Sabonio KM-1 84:77, Š. Marčiulionio KM-1 - Kaunas-1 88:82.
  • Dėl 3 vietos: A. Sabonio KM-1 - Kaunas-1 85:74.
  • Finalas: Marijampolė - Š. Marčiulionio KM-1 78:75.
  • Marijampolės ŽSM: Aivaras Žibūda, G. Burjanas, R. Mackevičius, Aurimas Birgelis, A. Parchomenka, R. Lenkšas, A. Čižikas, M. Šulikauskas, M. Valukonis, M. Bižys, A. Kriščiūnas, R. Tamošiūnas.
• Finalo ketvertas Vilniuje, Š. Marčiulionio krepšinio mokykloje.
  • Pusfinaliai: A. Sabonio KM-1 - Klaipėda 67:54, Š. Marčiulionio KM-1 - A. Sabonio KM-2 95:66.
  • Dėl 3 vietos: A. Sabonio KM-2 - Klaipėda 80:68.
  • Finalas: Š. Marčiulionio KM-1 - A. Sabonio KM-1 73:67.
  • Š. Marčiulionio KM-1: T. Steikūnas, A. Rtiščevas, Ž. Šeštokas, M. Pocius, T. Balčiūnas, N. Kliukas, V. Valiulis, L. Baškys, T. Balčėtis, T. Pranciliauskas, M. Leonavičius, A. Paškevičius.
• Finalo ketvertas Vilniuje, Š. Marčiulionio krepšinio mokykloje.
  • Pusfinaliai: Š. Marčiulionio KM-1 - Alytus 120:63, Klaipėda - A. Sabonio KM-1 80:78.
  • Dėl 3 vietos: A. Sabonio KM-1 - Alytus 84:69.
  • Finalas: Š. Marčiulionio KM-1 - Klaipėda 91:75.
  • Š. Marčiulionio KM-1: S. Alksnevičius, E. Baniulis, G. Giedra, B. Grigas, I. Juzelskis, G. Knyšas, A. Montrimavičius, K. Patrukonis (Petrukonis?), A. Račas, A. Rakšnys, E. Ruzga, K. Sidikerskis.
• Finalo ketvertas Kauno krepšinio mokyklos sporto salėje.
  • Pusfinaliai: Vilnius-1 - A. Sabonio KM-2 71:68, A. Sabonio KM-1 - Kaunas-1 78:69.
  • Dėl 3 vietos: Kaunas-1 - A. Sabonio KM-2 76:65.
  • Finalas: A. Sabonio KM-1 - Vilnius-1 72:67.
  • A. Sabonio KM-1: A. Turminas, E. Simanavičius, M. Rutkauskas, M. Ruokis, A. Juškevičius, M. Pukinskas, V. Lipkevičius, G. Venclovas, T. Adomaitis, M. Štelmokas, R. Čepanonis, E. Paulauskas.
• Vaikų mergaičių „C“ (1988 m.) finalo ketvertas Kauno krepšinio mokyklos sporto salėje.
  • Vilniaus krepšinio mokykla-1: Vitalija Vaščiūnaitė (dab. Miežytė), Agneta Morkūnaitė, E. Kairytė, Eglė Šniokaitė, D. Petrovskaja, G. Vadeikytė, M. Skritaitė, V. Seibutytė, L. Norušaitytė, M. Subačiūtė, S. Liegutė, Marta Venclavovič (dab. Mickienė).
• Moksleivių čempionatas „Preventa“.
  • Pusfinaliai: Vilniaus Žvėryno gimnazija - Šiaulių Aukštabalio pagr. mokykla 119:108, Kauno „Vyturio“ vid. mokykla - Jonavos J. Ralio vid. mokykla 85:59.
  • Dėl 3 vietos: Šiaulių Aukštabalio pagr. mokykla - Jonavos J. Ralio vid. mokykla 109:91.
  • Finalas: Kauno „Vyturio“ vid. mokykla - Vilniaus Žvėryno gimnazija 102:96.
• Moksleivių čempionatas „Preventa“.
  • Pusfinaliai: Marijampolės 6-oji vid. mokykla - Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazija 74:57, Kauno J. Basanavičiaus vid. mokykla - Vilniaus Ozo vid. mokykla 79:72.
  • Dėl 3 vietos: Vilniaus Ozo vid. mokykla - Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazija 81:76.
  • Finalas: Kauno J. Basanavičiaus vid. mokykla - Marijampolės 6-oji vid. mokykla 78:67.
• „Marsiečio“ čempionato finalo ketvertas.
  • Pusfinaliai: Kauno J. Jablonskio gimnazija - Biržų „Aušros“ vid. mokykla 74:67, Šiaulių Lieporių vid. mokykla - Vilniaus Žvėryno gimnazija 86:74.
  • Dėl 3 vietos: Biržų „Aušros“ vid. mokykla - Vilniaus Žvėryno gimnazija 71:69.
  • Finalas: Šiaulių Lieporių vid. mokykla - Kauno J. Jablonskio gimnazija 79:68.
  • Šiaulių Lieporių vidurinė mokykla: M. Žilinskas, R. Gricius, A. Ežerskis, A. Baliutavičius, L. Radavičius, R. Jankauskas, E. Stankūnas, E. Malakauskas, A. Kvedaravičius, V. Vitkauskas, A. Baliutavičius, Š. Greičius.
• „Marsiečio“ čempionato finalo ketvertas.
  • Pusfinaliai: Kauno Dainavos vid. mokykla - Ukmergės „Šilo“ vid. mokykla 81:65, Vilniaus Pilaitės vid. mokykla - Biržų „Aušros“ vid. mokykla 63:58.
  • Dėl 3 vietos: Ukmergės „Šilo“ vid. mokykla - Biržų „Aušros“ vid. mokykla 74:69.
  • Finalas: Vilniaus Pilaitės vid. mokykla - Kauno Dainavos vid. mokykla 75:68.
  • Vilniaus Pilaitės vidurinė mokykla: Marta Venclavovič (dab. Mickienė), Eglė Šniokaitė, L. Bitautaitė, M. Skritaitė, M. Subačiūtė, Olga Fomina, Greta Šniokaitė, L. Buzytė, E. Murmaitė, M. Cijūnaitytė, L. Petruškevičiūtė, J. Šalengaitė.

#

tags: #merginu #krepsinio #lyga