Futbolas Lietuvoje turi turtingą ir įdomią istoriją, kuri prasidėjo XX amžiaus pradžioje ir tęsiasi iki šių dienų. Nuo pirmųjų organizuotų rungtynių iki dalyvavimo tarptautinėse varžybose, Lietuvos futbolas patyrė pakilimų ir nuosmukių, tačiau visada išliko svarbia sporto šaka šalyje.
Futbolo ištakos Lietuvoje
Pirmosios organizuotos futbolo rungtynės Lietuvoje vyko XX amžiaus pradžioje, kai ši sporto šaka pradėjo populiarėti Rytų Europoje. Oficiali data siejama su Rusijos karininko V. Petrausko grįžimu į Lietuvą 1909 m., kuris subūrė pirmąsias futbolo komandas. 1912 m. įvyko pirmosios oficialios rungtynės tarp Kauno ir Vilniaus miestų komandų, kuriose rezultatu 10:5 laimėjo vilniečiai. Tais pačiais metais Kauno komanda išvykoje ir namuose rungtyniavo su Eitkūnų (Vokietija) futbolininkais.
Tarpukario laikotarpis: nacionalinio pasididžiavimo simbolis
1922 m. įvyko pirmasis Lietuvos futbolo čempionatas, kuriame dalyvavo 10 komandų, bet baigė tik 6. 1923 m. Lietuvos sporto lyga (LFL) buvo priimta į FIFA, o 1924 m. Lietuvos rinktinė dalyvavo VIII olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Tarpukario laikotarpiu futbolas tapo nacionalinio pasididžiavimo simboliu, o Baltijos taurės turnyrai, kuriuose Lietuva varžėsi su Latvija ir Estija, sulaukė didelio dėmesio. 1924 m. FIFA kongrese Ženevoje (Šveicarija), Lietuvos Sporto lyga buvo priimta į tarptautinę futbolo organizaciją. Tais pačiais metais pasirodė S. Garbačiausko parengtos 20 puslapių „Oficialios futbolo taisyklės“. 1925 m. Lietuvos čempionate finalą pasiekė Pagėgių „Sportverein“ ir Kauno LFLS, tačiau dėl anksti prasidėjusios žiemos, finalas įvyko 1928 m., kuriame kauniečiai laimėjo 3:1.
1928 m. dėl lėšų stokos buvo atsisakyta siųsti rinktinę į Amsterdamo Olimpiadą. 1929 m. rinktinė pralaimėjo abejas Pabaltijo turnyro rungtynes Rygoje: 1:3 Latvijai ir 2:5 Estijai. Lietuvos čempione tapo Klaipėdos KSS, kuris vėliau laimėjo ir 1930 m. Žaidėjai imami šalinti iš aikštelės už pažeidimus. 1931 m. čempionais tapo Klaipėdos KSS, o 1932 m. šalies pirmenybės pradėtos su aštuoniomis komandomis, tačiau mėnesio pabaigoje jos sustabdytos. 1933 m. rinktinė pirmą kartą dalyvauja pasaulio čempionato atrankoje, pralaimėdama Švedijai 0:2. 1935 m. grįžta prie apygardinės pirmenybių vykdymo tvarkos. 1936 m. Lietuvos lygoje varžosi aštuonios pajėgiausios komandos, o pirmenybės pasibaigia liepos 5 d., kai pirmą kartą buvo pereita prie rudens-pavasario varžybų vykdymo tvarkos. 1937 m. šalyje suskaičiuojama 15 000 futbolininkų. Per šiuos metus Lietuvos rinktinė du kartus pralaimi Latvijai ir Estijai, taip pat Rumunijai rezultatu 0:2. 1938 m. Lietuvos rinktinė sužaidžia septynis susitikimus. Pirmą kartą Kauno Valstybiniame stadione varžosi Lietuvos ir Latvijos jaunių rinktinės, kuriose mūsiškiai pralaimi 1:2. 1939 m. čempionės vardą pirmą kartą iškovoja Kauno LFS LGSF komanda, kuri vėliau dominuoja ir 1939-1940 m. pirmenybėse, laimėdama pirmąjį ratą. Šalies rinktinės treneriu tampa V. Hanas iš okupuotos Austrijos. Pagerėjus santykiams su Lenkija, gegužės 14 d. Kauno rinktinė vieši Varšuvoje, kur pralaimi šio miesto rinktinei 2:5.
Sovietinis laikotarpis: iššūkiai ir pasiekimai
Sovietmečiu Lietuvos futbolas susidūrė su iššūkiais, tačiau būtent tuo metu "Žalgiris" ir kiti klubai toliau žaidė aukštu lygiu, dalyvaudami sąjunginėse varžybose. Be to, šiuo periodu keli Lietuvos futbolininkai atstovavo TSRS komandai. 1941 m. pavasarį didžiuosiuose miestuose surengiami „Žaibo“ turnyrai ir draugiškos varžybos. Gegužės 25 d. Lietuvos futbolo čempionatą pradeda aštuonios komandos: keturios iš Kauno, trys iš Vilniaus ir viena iš Šiaulių. Lietuvos čempionate varžosi jau dešimt komandų. Kauno jauniai, atstovaudami pirmąją gimnaziją, parsiveža TSRS taurę, nors tam pasiekti buvo suklastoti kai kurių žaidėjų dokumentai. Rygoje Lietuvos rinktinė pirmą kartą po karo laimi Pabaltijo čempionatą. TSRS jaunių pirmenybėse Saratove Lietuvos komanda užima antrąją vietą, finale pralaimėjusi Maskvos rinktinei 0:3. Vilniuje pradėti statyti Centrinis (dabar „Žalgirio“) ir Jaunimo stadionai, kuriuos statė vokiečių belaisviai. Lietuvos pirmenybėse varžosi dvylika komandų. Stipriausia iš jų vėl tampa Kauno „Inkaras“. Vilniaus „Spartako“ meistrai „B“ klasės pirmosios zonos varžybose užima tik devintą vietą. Tais pačiais metais Vilniuje apsilanko Kinijos rinktinė, kuri 1:0 įveikia Lietuvos vienuolikę. Futbolo mėgėjų dėmesį prikausto Vilniaus „Spartako“ meistrų komanda, žaidusi TSRS „A“ klasės pirmenybėse. Deja, tarp 22 komandų mūsų futbolininkai užima tik dvidešimtąją vietą. 1982 m. „Žalgiris“ triumfuoja TSRS pirmosios lygos čempionate ir pakyla į aukščiausiąją lygą. Lietuvos komandos atsisako dalyvauti TSRS pirmenybėse. „Žalgiris“ ir „Atlantas“, kuris pasivadino „Sirijumi“, varžosi Baltijos čempionate. Lietuvos lygoje varžosi 16 komandų. Nemaža dalis Lietuvos futbolininkų išvyksta rungtyniauti į Gruziją, Uzbekistaną ir Rusiją. V. Ivanauskas, A. Narbekovas ir V.
Taip pat skaitykite: Viskas apie krepšinio kamuolius
Nepriklausomybės laikotarpis: naujas etapas
Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. šalies futbolas pradėjo naują plėtros etapą. 1991 m. atsisakius Baltijos čempionato, nuspręsta reformuoti šalies pirmenybių sistemą ir pereiti prie rudens-pavasario sezono. Po 42 metų pertraukos vėl rengiamas Baltijos šalių turnyras. 1991 m. gruodžio 9 d., po 51 metų priverstinės pertraukos, LFF sugrąžinta į Tarptautinę Futbolo Federaciją (FIFA). Šis sprendimas priimamas Niujorko FIFA posėdyje. 1992 m. balandžio 23 d. UEFA pripažįsta Lietuvos futbolo federacijos narystę. Per metus rinktinė sužaidžia 13 rungtynių. Vilniuje Europos čempionato atrankos rungtynėse su Kroatija pasiekiamos lygiosios 0:0, o pasaulio čempionams italams pralaimėta minimaliu skirtumu 0:1. Pagal FIFA reitingą, Lietuva 1995 m. Lietuvos rinktinė Buenos Airėse sužaidžia lygiosiomis 0:0 su Argentina.
Nuo 1990-ųjų Lietuvos futbolo rinktinės veikla tapo itin aktyvi, dalyvaujant įvairiuose Europos ir pasaulio čempionatų atrankos turnyruose. Tokie žaidėjai kaip Tomas Danilevičius ir Edgaras Jankauskas, kurie žaidė užsienio klubuose ir tapo rekordininkais nacionalinėje rinktinėje, prisidėjo prie Lietuvos futbolo populiarumo.
Šiuolaikinis Lietuvos futbolas
Šiuolaikinį Lietuvos futbolą reprezentuoja A-lyga - aukščiausia šalies lyga. Tokie klubai kaip "Žalgiris", "Sūduva", "Kauno Žalgiris" ir "Riteriai" užima lyderių pozicijas čempionate, traukia sirgalius aukšto lygio žaidimu.
Šiandien Lietuvos futbolas susiduria su finansavimo ir konkurencijos tarptautinėje arenoje iššūkiais. Tačiau futbolo federacijų pastangos, jaunimo akademijų plėtra ir rėmėjų pritraukimas padeda gerinti žaidimo lygį ir populiarinti futbolą tarp jaunimo.
Žymūs Lietuvos futbolininkai
Lietuva padovanojo pasauliui daugybę talentingų žaidėjų. Tarp jų išsiskiria Valdas Ivanauskas, vienas garsiausių Lietuvos puolėjų, žaidęs Vokietijos Bundeslygoje. Taip pat verta paminėti Edgarą Jankauską ir Tomą Danilevičių, kurie sėkmingai rungtyniavo užsienio klubuose ir tapo rekordininkais nacionalinėje rinktinėje.
Taip pat skaitykite: Krepšinio mintys ir perspektyvos
Futbolas ir visuomenė
Futbolas Lietuvoje yra ne tik sporto šaka, bet ir svarbi visuomenės dalis. Futbolo varžybos pritraukia tūkstančius sirgalių, o futbolo klubai yra svarbūs bendruomenių centrai.
Dokumentinis ciklas "Atidaviau širdį Lietuvos futbolui"
Nuo šio sekmadienio TV6 kviečia žiūrovus stebėti dokumentinių laidų ciklą „Atidaviau širdį Lietuvos futbolui“. Šis ciklas atskleis svarbiausias šimtmečio pergales, skandalus ir kitus svarbiausius momentus, kurie lydėjo futbolą mūsų šalyje. Dokumentinis ciklas pateiks atsakymus į klausimus, ko apie Lietuvos futbolą nežino net ir didžiausi sirgaliai, kokie žmonės Lietuvos futbolui padarė didžiausią įtaką, ir neretai nustebins dar niekur neviešintomis detalėmis. Aštuoniose dokumentikos serijose savo pasakojimais pasidalins virš 50 įvairiais laikotarpiais veikusių žmonių.
Taip pat skaitykite: Atletų frazės