Nuo Nepriklausomybės atkūrimo Lietuva visose olimpinėse žaidynėse iškovodavo bent vieną medalį. Sėkmingiausios buvo 2012 metais Londone, kai laimėti šeši medaliai, iš kurių du - aukso. Artėjant olimpinėms žaidynėms, aistruoliai su nekantrumu laukia galutinio šalies olimpiečių sąrašo ir tikisi, kad ši tradicija bus pratęsta.
Pretendentai į Tokijo Žaidynes
Atrankos į olimpines žaidynes baigsis gegužės-birželio mėnesiais - tada ir paaiškės galutinis šalies olimpiečių sąrašas. Paprastai, jį sudaro 60-70 sportininkų. Šalia vis dar išlikusių senbuvių suspindo ir nauji vardai. Kurie iš jų pretenduos į olimpinius medalius artėjančią vasarą?
Šiuo metu teisę varžytis Tokijo olimpinėse žaidynėse jau yra iškovoję šie Lietuvos sportininkai:
- Živilė Vaiciukevičiūtė - lengvoji atletika, 20 km sportinis ėjimas
- Diana Zagainova - lengvoji atletika, trišuolis
- Andrius Gudžius - lengvoji atletika, disko metimas
- Edis Matusevičius - lengvoji atletika, ieties metimas
- Danas Rapšys - plaukimas, 200 m ir 400 m laisvuoju stiliumi bei 200 m kompleksiniu būdu
- Andrius Šidlauskas - plaukimas, 100 m krūtine
- Lietuvos vyrų komanda (D. Rapšys, A. Šidlauskas, Simonas Bilis, Deividas Margevičius) - plaukimas, 4x100 m kompleksinė estafetė
- Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė - šiuolaikinė penkiakovė
- Justinas Kinderis - šiuolaikinė penkiakovė
- Gintarė Venčkauskaitė-Juškienė - šiuolaikinė penkiakovė
- Viktorija Andrulytė - buriavimas, „Laser Radial“ klasė
- Mindaugas Griškonis - irklavimas, vienvietė valtis
- Saulius Ritter ir Dovydas Nemeravičius - irklavimas, porinė dvivietė valtis
- Milda Valčiukaitė ir Ieva Adomavičiūtė - irklavimas, porinė dvivietė valtis
- Juozas Bernotas - burlenčių sportas, RS:X klasė
- Robertas Tvorogalas - sportinė gimnastika
- Vyrų dviračių plento grupinės lenktynės
- Rasa Leleivytė - moterų dviračių plento grupinės lenktynės
Taip pat tikimasi, kad į žaidynes prasibraus būrys lengvaatlečių, tarp kurių ryškiausiai šviečia Airinės Palšytės pavardė, baidarininkai Artūras Seja, Ričardas Nekriošius, Andrejus Olijnikas, dviračių treko, bokso atstovai, daugiau plaukikų, tenisininkas Ričardas Berankis ir imtynininkai.
Pagrindinės Viltys
Tv3.lt prognozuoja, kad Lietuva ir vėl pratęs žaidynių, kuriose laimimas nors vienas medalis, seriją. Ir medalių bus ne vienas, o bent du.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie "Sūduvą"
Tokijuje į medalius greičiausiai taikysis ryškiausios šalies sporto žvaigždės:
- Andrius Gudžius (disko metimas): 2017 metais tapęs pasaulio čempionu, o dar po metų - ir Europos, A. Gudžius bus kaip reikiant motyvuotas - prabėgę metai buvo paženklinti traumomis, netektimis, ligomis ir prastu pasirodymu pasaulio čempionato finale.
- Danas Rapšys (plaukimas): Europos ir pasaulio čempionu tapęs 24-erių D. Rapšys Tokijuje tikrai taikysis tik į aukščiausias vietas ir bus turbūt ryškiausias pretendentas padovanoti Lietuvai medalį, o galbūt ir ne vieną.
- Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė (šiuolaikinė penkiakovė): Achilo sausgyslės operaciją iškentusi 35-erių olimpinė čempionė praėjusiais metais galingai grįžo į varžybas - laimėdama Europos čempionatą.
Medalius pastaraisiais metais vis dovanodavo ir irkluotojai bei baidarininkai, tad ir šių šakų atstovų galima viltis kovos dėl apdovanojimų. Bet koks kitas medalis taptų malonia staigmena ir netikėtumu. Tačiau prognozuoti tai - gerokai per anksti, nes nežinome galutinės olimpinės rinktinės sudėties, nežinome, ar Japonijoje bus krepšinio komanda ir kokios fizinės būklės bus atletai.
Krepšinio Rinktinės Perspektyvos
Lietuviams turbūt aktualiausias klausimas ar žaidynėse matysime kovojančią Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę. Ši atrankos turnyrą žais birželio pabaigoje Kaune, kur varžovėmis taps Venesuela, Pietų Korėja, Angola, Lenkija ir Slovėnija. Turbūt rimčiausią grėsmę Lietuvos rinktinei kels Europos čempionė Slovėnija. Ir visa tai dėl vieno žaidėjo - supertalento Luka Dončičiaus. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu rinktinė įveiks atranką, iškovoti medalius bus labai sunku. Dėl jų tikrai kovos JAV, Ispanija, Argentina, prie šių rinktinių pretenduoja prisijungti Graikija, Prancūzija, Serbija, Australija. Tad kova laukia nuožmi ir pagal turimą talentą Lietuva tikrai nebūtų tarp favoričių.
Taip pat į žaidynes gali prasibrauti ir šalies trijulių (3x3) krepšinio rinktinė, atranką žaisianti kovą. Kartais dar gatvės krepšiniu pavadinamas žaidimas debiutuos olimpinėje šeimoje. 2019 metais Lietuvos 3x3 rinktinė demonstravo nuostabius ir vis gerėjančius rezultatus, taip įsiverždama tarp pasaulio elito ir suteikdama vilties ją išvysti Tokijuje.
Pasiekimai ir Lūkesčiai Kitose Sporto Šakose
Lengvoji Atletika
Šiame olimpiniame cikle Lietuvos lengvosios atletikos lyderiu tapo disko metikas Andrius Gudžius, laimėjęs 2017 metų pasaulio ir 2018 metų Europos pirmenybių aukso medalius. Deja, priešolimpiniais metais A.Gudžius buvo priverstas atsitraukti - po pavasarį jam atliktos pėdos operacijos sportininkas dalyvauti varžybose pradėjo tik birželio mėnesį ir nepasiekė tokių rezultatų, kokiais džiugino du praėjusius sezonus.
Taip pat skaitykite: Sporto medicinos rekomendacijos
Kiti Lietuvos lengvaatlečiai šiais metais irgi džiugino tik retais blyksniais. Ryškiausiai blykstelėjo 23 metų ieties metikas Edis Matusevičius, per šalies pirmenybes pasiekęs ketvirtą sezono rezultatą pasaulyje (89,17 m), pirmą kartą karjeroje pakviestas į Deimantinės lygos varžybas, laimėjęs Neapolio Universiados sidabro medalį ir išrinktas geriausiu 2019 metų Lietuvos lengvaatlečiu.
Plaukimas
Užgesus R.Meilutytės žvaigždei, įsižiebė kito Lietuvos plaukiko Dano Rapšio žvaigždė. Dar pernai D.Rapšys tapo Europos vicečempionu, o šiais metais užėmė antrąją vietą pasaulio taurės bendrojoje įskaitoje (jis visuose septyniuose etapuose laimėjo 200 ir 400 m plaukimo laisvuoju stiliumi varžybas), iškovojo du aukso medalius Europos čempionate trumpame baseine ir buvo išrinktas geriausiu 2019 metų Lietuvos sportininku.
Vis dėlto plaukimo pasaulio taurės varžybos dar nėra taip vertinamos, kaip lengvosios atletikos Deimantinė lyga ar kovos dėl žiemos sporto šakų pasaulio taurių. Nemažai geriausių plaukikų dėl pasaulio taurės nekovojo, o per svarbiausias metų varžybas - pasaulio čempionatą - 24-erių D.Rapšys buvo priverstas nuryti dvi karčias piliules ir liko be medalio.
Šiuolaikinė Penkiakovė
Londono olimpinių žaidynių čempionei Laurai Asadauskaitei-Zadneprovskienei prieš ketverius metus Rio de Žaneire iškovoti antrą medalį sutrukdė neklusnus žirgas. Nors laikas nenumaldomai bėga, 35-erių L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė vis dar yra greita bei taikli ir nestokoja ryžto dar sykį įkopti į aukščiausią šiuolaikinės penkiakovės viršūnę.
Jos ryžto nesumažino net 2018 metų vasarą atlikta Achilo sausgyslės operacija, dėl kurios L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė kelis mėnesius negalėjo dalyvauti varžybose. Tačiau vos grįžusi į šiuolaikinės penkiakovės arenas, ji įrodė, kad yra viena geriausių. Olimpinė čempionė šiais metais tapo pasaulio taurės baigiamojo etapo nugalėtoja (beje, ne kur kitur, o Tokijuje), iškovojo ketvirtąjį karjeroje Europos pirmenybių aukso medalį (skaičiuojant tik asmeninių varžybų apdovanojimus) ir trečią kartą buvo išrinkta geriausia 2019-ųjų Lietuvos sportininke.
Taip pat skaitykite: Tragiška mirtis ringe
Irklavimas
Lietuvos irkluotojai pasaulio ir Europos pirmenybių medalius parsiveža beveik kiekvienais metais. Tačiau šių metų rezultatai privertė sunerimti. Nors lietuviai iškovojo tris olimpinius kelialapius (vyrų vienvietės, moterų porinės dvivietės ir vyrų porinės dvivietės), pirmą kartą nuo 2014 metų nelaimėjo nė vieno apdovanojimo pasaulio čempionate ir pirmą kartą nuo 2010 metų liko be Europos pirmenybių apdovanojimų.
Baidarių ir Kanojų Irklavimas
Pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo vadovai pakeitė olimpinių rungčių sąrašą, o įvykdytos permainos nenudžiugino Lietuvos atstovų. Tarp išbrauktų rungčių pateko dviviečių baidarių 200 m lenktynės, kuriose per Rio de Žaneiro olimpines žaidynes medalius iškovojo Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas.
Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojai dar neiškovojo nė vieno olimpinio kelialapio.
Dviračių Sportas
Jei Simona Krupeckaitė susikabintų visus jos iškovotus pasaulio ir Europos pirmenybių medalius, dviratininkei turbūt pradėtų skaudėti kaklą. Tačiau gausioje kolekcijoje trūksta bent vieno olimpinio apdovanojimo - S.Krupeckaitė dalyvavo ketveriose olimpinėse žaidynėse, penkis kartus užėmė 4-8 vietas, bet jos garbei keliamos Lietuvos vėliavos dar nematė.
Būtent komandų sprintas šiuo metu yra, ko gero, didžiausia S.Krupeckaitės ir viso Lietuvos dviračių sporto viltis. S.Krupeckaitės ir 23-ejų M.Marozaitės duetas, kuris buvo išrinktas geriausia 2019 metų Lietuvos komanda, visuose svarbiausiuose turnyruose nuo nugalėtojų atsilieka labai nedaug.
Sunkioji Atletika
Praradusi lyderį, Lietuvos sunkiosios atletikos rinktinė neprarado vilčių kovoti dėl medalių - 2018 metų Europos čempionate antrąją vietą užėmė Žygimantas Stanulis.
Imtynės
Pastaraisiais metais šios sporto šakos atstovų rezultatai nenuteikia optimistiškai. Pasaulio ar Europos pirmenybėse lietuviai nė vieno medalio neiškovojo nuo 2014 metų ir labai dažnai iš didžiųjų turnyrų iškrenta pralaimėję jau pirmajam varžovui.
Boksas
2019 metais apie „mėgėjo“ karjeros pabaigą paskelbė vienintelis olimpinį medalį laimėjęs Nepriklausomos Lietuvos boksininkas Evaldas Petrauskas.
Trijulių Krepšinis
Per Tokijo žaidynes olimpinėje programoje debiutuos trijulių krepšinis. Į šią krepšinio atmainą Lietuvoje dar neseniai buvo žvelgiama gana abejingai, tačiau šiais metais lietuviai žengė didelį žingsnį į priekį ir iškovojo teisę varžytis olimpiniame atrankos turnyre, kuris bus surengtas 2020 metų kovą Indijoje.
Žiemos Olimpiados: Istorija ir Pasiekimai
Pekino žiemos olimpinėms žaidynėms artėjant link pabaigos, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) pristato visus, iki šiol žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavusius Lietuvos atletus.
Pirmieji Žingsniai: 1928 m. Sankt Moricas
Pirmasis žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavęs Lietuvos sportininkas buvo Kęstutis Bulota. Jis užėmė 28 vietą čiuoždamas trumpiausią 500 m nuotolį ir dukart liko 25-tas - 1500 m ir 5000 m greitojo čiuožimo varžybose.
Sovietinis Periodas: 1984 m. Sarajevas ir 1988 m. Kalgaris
Pirmasis Lietuvos sportininkas, kuris dalyvavo žiemos olimpinėse žaidynėse atstovaudamas SSRS, buvo biatlonininkas Algimantas Šalna. Jis 1984 m. Sarajevo žaidynėse stojo prie dviejų rungčių starto linijos ir iškovojo estafetės aukso medalius.
1988 m. Kalgario žaidynėse du olimpinius medalius iškovojo slidininkė Vida Vencienė. Ji tapo olimpine čempione šliuoždama 10 km klasikiniu stiliumi, o po trijų dienų 5 km lenktynėse klasikiniu stiliumi užėmė trečią vietą.
Sugrįžimas į Olimpinę Šeimą: 1992 m. Albervilis
Į olimpinę šeimą Lietuvos sportininkai sugrįžo 1992 m. Albervilyje. Didžiausia viltis buvo Kalgario olimpinė čempionė V.Vencienė, kuri tarp šių žaidynių padarė pertrauką ir pagimdė dukrą. Vis dėlto 15 km lenktynėse klasikiniu stiliumi ji užėmė 11 vietą ir pasiekė geriausią Lietuvos sportininkų rezultatą Albervilio žaidynėse.
Kadangi Lietuva neturėjo vilčių iškovoti kelialapio į olimpinį ledo ritulio turnyrą, elektrėniškis Darius Kasparaitis priėmė kvietimą apsivilkti Nepriklausomų Valstybių Sandraugos komandos aprangą. NVS ledo ritulininkai tapo olimpiniais čempionais, o 19-metis D.Kasparaitis pasižymėjo dviem rezultatyviais perdavimais.
Nuo Lilehamerio iki Nagano: 1994 m. ir 1998 m.
Į Lilehamerį išvyko tas pats lietuvių šešetas, kaip prieš dvejus metus į Albervilį. Sėkmingiau startavo R.Panavas, kuris sunkiausiose 50 km lenktynėse klasikiniu stiliumi užėmė 32 vietą.
1998 m. Lietuvos žiemos sportininkai gavo pirmą ir kol kas vienintelę progą aplankyti Japoniją. Geriausią rezultatą pasiekė M.Drobiazko su P.Vanagu, kuriam per žaidynių atidarymą buvo patikėta nešti Lietuvos trispalvę. Jie dailiojo čiuožimo ledo šokių varžybose užėmė aštuntą vietą.
Solt Leik Sitis ir Turinas: 2002 m. ir 2006 m.
Lietuvos žiemos sporto lyderiai M.Drobiazko ir P.Vanagas užėmė aukščiausią olimpinę poziciją - jie liko penkti. Originalioji jų programa buvo šokis pagal ispaniškas pasodoblio ir flamenko melodijas, o laisvąją programą atliko pagal vieną iš Johnny Hallyday šedevrų „Quelques Cris“.
M.Drobiazko ir P.Vanagas po Solt Leik Sičio žaidynių pasitraukė iš oficialių varžybų ir dalyvavo tik parodomuosiuose renginiuose, bet dėl Turino žaidynių grįžo į sportą. Vis dėlto laimėti medalių nepavyko ir šį kartą - Lietuvos ledo šokėjų pora Turino žaidynėse užėmė septintą vietą.
Vankuveris ir Sočis: 2010 m. ir 2014 m.
Per Vankuverio žaidynes Lietuvos delegacija vėl buvo viena mažiausių nuo šalies sugrįžimo į olimpinę šeimą.
Per ketverius metus Lietuvos olimpinė komanda padidėjo net 50 proc. Į Rusijos vasaros kurortą Sočį išvyko devyni mūsų šalies olimpiečiai - didžiausia delegacija žiemos žaidynių istorijoje.
Pjongčangas: 2018 m.
2018 m. žiemos olimpines žaidynes priėmęs Korėjos miestas Pjongčangas išvydo tokio paties dydžio Lietuvos delegaciją, kaip ir prieš ketverius metus Sočis.
T.Kaukėnas sprinto lenktynėse užėmė 17 vietą, o kitą dieną palypėjo dar keturiais laipteliais ir persekiojimo lenktynėse finišavo tryliktas.
Žiemos Olimpinių Žaidynių Statistika (Atkūrus Nepriklausomybę)
| Sporto šaka | 1992 | 1994 | 1998 | 2002 | 2006 | 2010 | 2014 | 2018 | Iš viso |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Slidinėjimas | 2 | 2 | 3 | 4 | 2 | 4 | 2 | 3 | 12 |
| Biatlonas | 2 | 2 | 1 | 2 | 2 | 1 | 2 | 4 | 8 |
| Kalnų slidinėjimas | - | - | 1 | - | 1 | 1 | 2 | 2 | 5 |
| Dailusis čiuožimas | 2 | 2 | 2 | 2 | 2 | - | 2 | - | 4 |
| Greitasis čiuožimas trumpuoju taku | - | - | - | - | - | - | 1 | - | 1 |
| Iš viso | 6 | 6 | 7 | 8 | 7 | 6 | 9 | 9 | 29 |
Išvados
Nors prognozuoti olimpinių žaidynių rezultatus yra sudėtinga, galima teigti, kad Lietuva turi realių vilčių iškovoti medalius. Andrius Gudžius, Danas Rapšys, Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė ir kiti sportininkai demonstruoja aukštą lygį ir yra pasiruošę kovoti dėl aukščiausių apdovanojimų. Taip pat didelės viltys siejamos su krepšinio rinktine ir kitų sporto šakų atstovais. Belieka laukti vasaros ir stebėti, kaip Lietuvos sportininkams seksis Tokijo olimpinėse žaidynėse.