Sportas neabejotinai yra sveikata, ir vis daugiau lietuvių tai supranta, tačiau neretai persistengiama ir neįvertinamos galimos rizikos. Liūdniausia to pasekmė - staigios mirtys sporto metu. Šiame straipsnyje apžvelgiama statistika, priežastys ir prevencijos būdai, siekiant sumažinti šią tragišką tikimybę.
Fizinis aktyvumas Lietuvoje: tendencijos ir statistika
Apklausos rodo, kad lietuvių fizinis aktyvumas po truputį didėja, tačiau vis dar yra nemažai žmonių, kurie nesportuoja reguliariai.
- Trečdalis (34 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad nesportuoja niekada.
- Nesportuojančiųjų ar nesimankštinančiųjų dalis, palyginti su 2017 m., sumažėjo 5 proc. (nuo 39 proc.).
- 42 proc. apklaustųjų nurodė sportuoją ar darą mankštą dažnai, t. y. bent kartą per savaitę.
- 9 proc. Lietuvos žmonių sportuoja 5 kartus per savaitę ar net dažniau.
- Lyginant sportavimo ar mankštinimosi dažnumą su 2017 m. atlikto tyrimo rezultatais, padaugėjo bent kartą per savaitę sportuojančių žmonių - nuo 39 proc.
- Dauguma (85 proc.) respondentų nurodė užsiimą kita fizine veikla, pvz., važiuoja dviračiu, dirba sode, kieme, daug vaikšto ir pan.
- Dauguma (61 proc.) apklaustųjų aktyvia fizine veikla užsiima dažnai, t. y. bent kartą per savaitę.
- 19 proc. tai daro 5 kartus per savaitę ir dažniau, o 26 proc. žmonių - vieną ar du kartus per savaitę.
- Retai aktyvia fizine veikla užsiima ketvirtadalis (24 proc.) apklaustųjų.
- Tik 14 proc. Lietuvos gyventojų užsiima tik aktyvia fizine veikla, bet nesportuoja.
- 3 proc. - tik sportuoja.
- 12 proc. Lietuvos gyventojų sportuoja ar mankštinasi ir dar užsiima kita aktyvia fizine veikla 6 iš 10 (61 proc.).
- Lyginant su 2017 m. tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojų, užsiimančių aktyvia fizine veikla 3-4 kartus per savaitę, padaugėjo nuo 13 proc.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skiria didelį dėmesį fizinio aktyvumo skatinimui. Sporto įstatyme įtvirtintas nuoseklus finansavimo augimas bendruomenių fizinio aktyvumo, sveikatinimo projektams.
Mirties priežastys Lietuvoje: statistikos apžvalga
Norint suprasti sporto įtaką mirtingumui, svarbu apžvelgti bendras mirties priežastis Lietuvoje.
- Trys pagrindinės mirties priežastys - kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys - sudarė 83 proc. visų mirčių.
- Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė (56,1 proc.), nuo piktybinių navikų - 19,9 proc., o nuo išorinių mirties priežasčių - 7 proc.
- Dešimtadalis visų mirusių vyrų žuvo dėl išorinių mirties priežasčių.
- Iš daugiau kaip 2 tūkst. tokių mirčių 56,7 proc. buvo dėl nelaimingų atsitikimų, tokių kaip avarijos, nukritimai, paskendimai, 29,2 proc. - savižudybės.
- Dažniausios moterų mirties priežastys - kraujotakos ligos (63 proc.), piktybiniai navikai (17,3 proc.), virškinimo sistemos ligos (4,6 proc.), nuo išorinių mirties priežasčių mirė 3,7 proc. moterų.
- Per 2017 metus mirė 91 vaikas nuo metų iki pilnametystės, 44 proc. mirties priežastys buvo išorinės, 17,6 proc. mirė dėl piktybinių navikų, 15,4 proc. - dėl nervų sistemos ligų, 8,8 proc. - dėl įgimtų anomalijų.
Staigios mirtys sportuojant: priežastys ir rizikos faktoriai
Nors sportas yra naudingas sveikatai, staigios mirtys sportuojant yra realus ir tragiškas reiškinys. Dažniausiai tai nutinka krepšinio salėse, futbolo laukuose ar kitokio žaidybinio sporto metu.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Pagrindinės priežastys:
- Nepasiruošęs organizmas: Dažnai staigi mirtis ištinka žmones, kurie ilgą laiką nesportavo ir staiga pradeda intensyviai treniruotis. Kraujagyslės ir širdis nėra pasiruošę tokiam krūviui. Įsivaizduokime maždaug 40 metų vyrą, kuris jaunystėje aktyviai žaidė krepšinį, po to vedė, šeimos reikalai ir vaikai šį pomėgį užgožė, užaugo pilvukas, atsirado antsvoris. Ir štai šis vyras, turintis krūviui visiškai neparuoštas kraujagysles ir padidintą kraujospūdį, nesportavęs 10 ar dar daugiau metų, nusprendė atgaivinti jaunystės laikus.
- Nediagnozuotos širdies ligos: Kai kurie žmonės turi nediagnozuotų širdies ligų, kurios gali pasireikšti tik esant dideliam fiziniam krūviui. Egzistuoja toks tyrimas - krūvio mėginys (veloergometrinis tyrimas), kuris dažniausiai naudojamas diagnozuojant ar gydant išeminę širdies liga. Tyrimo tikslas - išprovokuoti širdį plakti submaksimaliu širdies susitraukimų dažniu (85 proc. masimalaus konkrečiam žmogui) ir stebėti, kaip kinta elektrokardiograma arba spaudimas.
- Krūvio netolygumas: Žaidybinės sporto šakos, tokios kaip krepšinis ar futbolas, yra fiziologiškai pavojingesnės, nes žmogus įsijautęs į žaidimą nebejaučia savo kūno signalų. Krūvio netolygumas neparuoštoms kraujagyslėms ir širdžiai yra didžiulis išbandymas. Pavyzdžiui, kai mes bėgame, ji labai smarkiai susitraukinėja, o kai staiga sustojame, jai reikia persijungti į visai kitokį režimą.
- Aterosklerotiniai pakitimai: Dažniausia staigaus širdies sustojimo priežastis - aterosklerotiniai pakitimai žmogaus organizme, kurie dar nepasireiškia simptomais. Vyrams aterosklerotiniai pakitimai atsiranda anksčiau, maždaug nuo 40 gyvenimo metų, moterys pradeda sirgti 10 metų vėliau, kadangi iki menopauzės jų kraujagysles saugo jų organizme gaminami estrogenai.
- Netinkamas poilsis po krūvio: Kitas pavojingas momentas, kada įvyksta daugiausiai staigių mirčių, kai po intensyvaus krūvio sustojama ir atsisėdama pailsėti. Daugelis žmonių numiršta sėdėdami po krūvio, nes širdis nesusitvarko su staigiu perėjimu nuo intensyvios veiklos prie poilsio.
Rizikos grupės:
- Vyresnio amžiaus žmonės.
- Žmonės, turintys antsvorio.
- Sergantys cukriniu diabetu.
- Turintys didelę cholesterolio ar gliukozės koncentraciją kraujyje.
- Daug rūkantys ar daug kavos geriantys asmenys.
- Nesaikingai vartojantys alkoholį.
- Žmonės, kurie niekada rimtai nesportavo.
Lyčių skirtumai:
Pasak prancūzų mokslininkų atlikto tyrimo, vyrai sporto metu staiga sustojus širdžiai miršta 20 kartų dažniau negu moterys. Staigi kardialinė mirtis sporto metu ištinka 10 vyrų iš 1 mln. Tuo tarpu tarp moterų staigi kardialinė mirtis nusineša tik vienos sportininkės gyvybę iš dviejų milijonų. Sporto metu vyrai dažniausiai miršta važiuodami dviračiu - staigi kardialinė mirtis ištinka 6,6 vyro iš 1 mln. dviratininkų. Tuo tarpu moterų grupėje tokia mirtis ištinka tik 0,3 dviratininkės iš milijono.
Prevencijos priemonės: kaip sumažinti riziką
Norint išvengti staigios mirties sportuojant, būtina laikytis tam tikrų atsargumo priemonių.
- Pasikonsultuokite su gydytoju: Prieš pradedant intensyviai sportuoti, ypač vyresniems žmonėms ir tiems, kurie turi rizikos faktorių, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju ir atlikti reikiamus tyrimus.
- Pradėkite nuo lengvo krūvio: Žmogui, kuris ilgai nesimankštino, niekada nerekomenduojama pradėti sportuoti nuo intensyvios veiklos. Daug geriau pradėti nuo ciklinių sporto šakų, kai judesys kartojasi ciklu. Tai ėjimas, irklavimas, čiuožimas, kardio treniruokliai.
- Stebėkite savo pulsą: Jeigu sportuojate intensyviau, būtina turėti pulsomatį. Ir jei jis rodo jau 160 dūžių per minutę, šios ribos peržengti negalima. Pulsas ir yra širdies kalba, todėl jo sekimas iš tiesų gali apsaugoti nuo staigios mirties.
- Pamažu didinkite krūvį: Palaipsniui didinkite treniruočių intensyvumą ir trukmę, kad organizmas prisitaikytų prie didėjančio krūvio.
- Tinkamai apšilkite: Prieš kiekvieną treniruotę atlikite apšilimą, kad paruoštumėte raumenis ir širdį krūviui.
- Atsivėsinkite po treniruotės: Po treniruotės palaipsniui mažinkite krūvį, o ne staiga sustokite. Iš krūvio visada reikia išeiti pamažu, o ne staiga. Po bėgimo būtina pereiti į ėjimą, kad susinormalizuotų pulsas. Tuomet mes sustojame ir atliekame tempimo pratimus.
- Venkite sportuoti karštą orą: Karštas oras gali padidinti širdies apkrovą, todėl venkite intensyvių treniruočių karščiausiomis dienos valandomis.
- Gerkite pakankamai vandens: Dehidratacija taip pat gali padidinti širdies apkrovą, todėl gerkite pakankamai vandens prieš, per ir po treniruotės.
- Klausykite savo kūno: Jei jaučiate skausmą krūtinėje, dusulį, galvos svaigimą ar kitus neįprastus simptomus, nedelsdami nutraukite treniruotę ir kreipkitės į gydytoją.
- Reguliarus sportas: Nors staigus didelis krūvis yra pavojingas, reguliarus, tinkamai parinktas fizinis aktyvumas mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų gali sumažinti 20-30 proc. Krūvis turi būti paskirstytas per visą savaitę - rekomenduojama ne mažiau kaip 3-4 kartus, dar geriau - kasdien.
Valstybės politika ir iniciatyvos
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija didelį dėmesį skiria fiziniam aktyvumui skatinti. Sporto įstatyme įtvirtintas nuoseklus finansavimo augimas bendruomenių fizinio aktyvumo, sveikatinimo projektams. Didinamas kūno kultūros pamokų skaičius mokyklose.
Psichologiniai aspektai ir motyvacija
Psichologas Vitoldas Masalskis pastebi, kad žmonėms dažnai sunku pasiryžti sportuoti dėl iš anksto susikurtų nuostatų. Žmogus bijo prieš kitus pasirodyti juokingai, kvailai, nepasiruošęs. Jo teigimu, paties įsikalbėtus trukdžius lengviausia įveikti susikūrus paramos ir paskatos mechanizmą. Sportas kartu su draugais padeda įveikti vidinius barjerus.
Taip pat skaitykite: „Geležiniai žmonės“: kas tai?
Taip pat skaitykite: Sporto klubo valdymo vadovas