Didžiosios Britanijos moterų krepšinio rinktinė pastaruoju metu išgyvena renesansą, kurio kulminacija tapo įsiveržimas į Europos čempionato pusfinalį ir užsitikrintas kelialapis į olimpinį atrankos turnyrą. Šis pasiekimas - tai ne tik sportinis triumfas, bet ir gyvybiškai svarbus žingsnis siekiant užtikrinti krepšinio finansavimą šalyje.
Staigmena, kuri buvo kruopščiai ruošiama
Nors Didžiosios Britanijos rinktinės šuolis į Europos krepšinio elitą gali atrodyti netikėtas, tai yra ilgų metų sunkaus darbo ir strateginio planavimo rezultatas. Britės jau anksčiau buvo arti ketvirtfinalio, tačiau 2011 ir 2013 metų Europos pirmenybėse liko devintos. Šių metų čempionate jos iškart parodė savo ambicijas, pirmajame mače nugalėdamos vieną iš turnyro šeimininkių, Latvijos komandą. Vėliau britės atkakliai kovėsi su Europos čempionėmis ispanėmis, o per kitas rungtynes Rygoje nugalėjo Ukrainos ir Juodkalnijos krepšininkes. Šios pergalės atvėrė joms kelią į Belgradą, kur aštuonios stipriausios žemyno rinktinės kovojo dėl medalių ir kelialapių į olimpinį atrankos turnyrą.
Londono olimpinių žaidynių stimulas
Didžiosios Britanijos rinktinės iškilimas yra glaudžiai susijęs su Londono olimpinių žaidynių suteikta galimybe. Moterų krepšiniu Didžiojoje Britanijoje rimčiau pradėta užsiimti tik tada, kai Londonui buvo suteikta teisė rengti 2012 metų vasaros olimpines žaidynes. Šeimininkams paprastai leidžiama varžytis olimpinėse žaidynėse be atrankos, tačiau Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) abejojo Didžiosios Britanijos rinktinių konkurencingumu. Todėl britams buvo iškeltos sąlygos, įskaitant kelialapių į 2011 metų Europos pirmenybes iškovojimą.
Nors patekus į namie rengiamas olimpines žaidynes neretai nusiraminama, „British Basketball“ (Didžiosios Britanijos krepšinio federacija) nesustojo ir po Londono žaidynių. Tiesa, Didžiosios Britanijos moterų rinktinei nelaimėjus nė vienerių rungtynių per 2015 metų Europos pirmenybes ir visai nepatekus į 2017 metų čempionatą, galėjo susidaryti įspūdis, jog šios šalies krepšinis vėl nėrė žemyn, tačiau britės greitai pakėlė galvą ir šią vasarą ne tik kovoja su stipriausiomis žemyno komandomis, bet ir džiaugiasi istoriniais pasiekimais.
Žadėjo sukelti triukšmą
Ryškiausia Didžiosios Britanijos rinktinės žvaigždė Temi Fagbenle prieš Europos čempionatą pareiškė, kad komanda pasitiki savimi ir yra pasiryžusi eiti toli, sukeldama didelį triukšmą turnyre. Jos žodžiai pasitvirtino, nes Didžiosios Britanijos krepšininkės sukėlė tokį ažiotažą, kokio nesukėlė nė viena kita komanda.
Taip pat skaitykite: Vengrijos kelias Europos čempionatuose: apžvalga
Pačios britės savo kailyje iš laimės netvėrė jau po laimėtų aštuntfinalio rungtynių. „Tai, kad išsaugojome svajonę patekti į dar vienerias olimpines žaidynes - tiesiog neįtikėtina. Mūsų komanda - nuostabi. Visos beprotiškai norime laimėti“, - spindėjo kita ilgametė rinktinės lyderė Johannah Leedham, su komanda nuėjusi visą kelią nuo tada, kai britėms dar nebuvo pažadėta vieta Londono žaidynėse. 31 metų puolėja J.Leedham yra viena iš keturių dabartinės rinktinės krepšininkių, dalyvavusių ir 2011 metų Europos pirmenybėse.
Didžiosios Britanijos krepšininkėms skinant pergales šypseną išspaudė ir nepietietiškai santūrus jų treneris ispanas Jose Maria (arba tiesiog Chema) Buceta. „Kūrėme komandą dėl tokių dienų, kaip ši. Visada pasitikėjau komanda. Strategija buvo skirta, kad žaidėjos atskleistų geriausias savo savybes. Jos ne tik vykdė mano nurodymus, bet ir kiekviena prisidėjo, kad komanda nuolat augtų“, - krepšininkes gyrė 63-ejų Ch.Buceta, Madride gimęs ir nuo 2015 metų rudens Didžiosios Britanijos moterų rinktinę treniruojantis psichologijos profesorius.
Žaidėjos iš viso pasaulio
Didžiosios Britanijos rinktinė nebūtų taip sustiprėjusi, jei į ją nebūtų įsiliejusios kelios britų šaknų turinčios, bet kituose žemynuose gimusios ir užaugusios krepšininkės. Ypač solidžiu pastiprinimu tapo WNBA ir Eurolygos patirties turinti amerikietė Karlie Samuelson, kuri Didžiosios Britanijos rinktinėje debiutavo tik šio Europos čempionato atrankos turnyre. Per Rygoje žaistas ketverias rungtynes ji įmesdavo 15,5 taško ir buvo antra pagal rezultatyvumą komandos krepšininkė.
„Kadangi visą laiką gyvenau JAV, apie Europos čempionatą žinojau tik iš nuogirdų. Tačiau jau supratau, koks jis yra svarbus komandai ir džiaugiuosi galėdama jame dalyvauti“, - prieš žemyno pirmenybes kalbėjo 24-erių K.Samuelson, kurios motina ištekėjo už Anglijoje žaidusio amerikiečio krepšininko ir dar prieš gimstant Karlie išvyko gyventi į JAV.
Kita Didžiosios Britanijos rinktinės krepšininkė Eilidh Simpson gimė ir užaugo Australijoje, britų išeivių šeimoje. Vyriausia rinktinės žaidėja Rachael Vanderwal gimė ir augo Kanadoje, šiais metais pirmą kartą į moterų rinktinės stovyklą pakviesta, bet į dvyliktuką nepatekusi Kennedy Leonard - JAV.
Taip pat skaitykite: Lietuvos rinktinės istorija
Labai marga Didžiosios Britanijos, Nigerijos ir JAV pilietybes turinčios rinktinės lyderės Tebi Fagbenle biografija. Ji gimė Baltimorėje, augo Londone, o būdama 15 metų išvyko mokytis į JAV. T.Fagbenle galėjo žaisti bet kurioje iš trijų rinktinių, tačiau pasirinko Didžiąją Britaniją. Šiame Europos čempionate 26-erių vidurio puolėja pelno 22,6 taško ir patenka į rezultatyviausių krepšininkių trejetą.
Krepšiniui nubyra tik trupiniai
Didžiosios Britanijos rinktinei kelialapis į olimpinę atranką reiškia kur kas daugiau nei kitoms komandoms. Britų krepšininkės Rygos ir Belgrado arenose kovoja ne vien dėl galimybės nukeliauti į olimpinį Tokiją, bet ir dėl viso Didžiosios Britanijos krepšinio finansavimo.
Krepšinis nepatenka tarp prioritetinių sporto šakų, kurias „UK Sport“ (vyriausybės įsteigta agentūra, skirstanti sportui skirtas valstybės lėšas) finansuoja pagal pasirengimo Tokijo olimpinėms žaidynėms programą. Vis dėlto praėjusių metų gegužę „UK Sport“ atskirai skyrė Didžiosios Britanijos krepšinio federacijai 500 tūkst. svarų, o rudenį iš naujo Siekių fondo pridėjo dar 118,5 tūkst. svarų. Jie turėjo būti panaudoti moterų krepšinio rinktinės dalyvavimui Europos čempionato atrankos turnyre.
„British Basketball“ tikėjosi gerokai daugiau. Britų krepšinio vadovai prašė, jog iš Siekių fondo jiems būtų atseikėti 500 tūkst. svarų. Šios sumos yra tik trupiniai, palyginti su „UK Sport“ kitoms sporto šakoms skiriamais pinigais.
„Absurdiška, kad tokia sporto šaka kaip skeletonas gauna 7 mln. svarų, o krepšinis negauna nieko, - stebėjosi britų krepšinio rinktinės žvaigždė T.Fagbenle. - Jaučiuosi tarsi nuo mūsų norėtų nuvilkti Didžiosios Britanijos rinktinės marškinėlius“.
Taip pat skaitykite: Krepšinio istorija Lietuvoje
„Kad išlaikytumėm aštuonias rinktines, mums per metus reikia apie 1 mln. svarų, - skaičiavo pernai iš „British Basketball“ vykdančiosios direktorės pareigų atsistatydinusi Lisa Wainwright. - Visų amžiaus grupių rinktinėse žaidžia apie šimtą krepšininkų. Jei negausime pakankamai pinigų, negalėsime žaisti Europos čempionatuose ir būsime išmesti į žemiausią pakopą. Vėl reikės maždaug aštuonerių metų, kad pakiltumėm atgal“.
Parama, kurią paskyrė ir atšaukė
Šių metų vasarį „UK Sport“ per Siekių fondą skyrė dar 75 tūkst. svarų, kurie turėjo būti panaudoti moterų krepšinio rinktinei ruošiantis žemyno pirmenybėms. Tačiau po kelių savaičių „UK Sport“ atšaukė šią paramą ir sukėlė dar vieną britų krepšinio visuomenės pasipiktinimo bangą. O moterų rinktinės vadovams teko iš naujo peržiūrėti pasirengimo planą ir koreguoti jį taip, kad tie patys darbai būtų atlikti išleidžiant mažesnę sumą.
Rinktinės rezultatai siejami su visos sporto šakos finansavimu, todėl Didžiosios Britanijos krepšiniui labai reikėjo kelialapio bent į olimpinį atrankos turnyrą.
Moterų krepšinio istorijos vingiai ir lietuviškas akcentas
Apie vyrų krepšinį žinoma daug, tačiau moterų krepšinio istorija dažnai lieka šešėlyje. Pirmosios oficialios moterų krepšinio rungtynės įvyko 1893 m. kovo 22 dieną JAV, o įdomus faktas yra tas, kad į jas vyrai nebuvo įleidžiami dėl žaidėjų trumpų sijonėlių. Šių rungtynių organizatorė Senda Berenson Abot, tituluojama pasaulinio moterų krepšinio motina, yra lietuvaitė.
Senda Berenson Abbot gimė 1868 m. Lietuvoje, Butrimonių kaime. Būdama septynerių emigravo į JAV. Apie krepšinį S.Berenson sužinojo 1892 m. ir netrukus pritaikė žaidimą merginoms, supaprastindama taisykles. 1899 m. jos pataisos tapo oficialiomis, o 1901 m. ji parengė moterų krepšinio žurnalą. S.Berenson-Abbott 1985 m. buvo įtraukta į Krepšinio šlovės muziejų.
Moterų krepšinis Lietuvoje: nuo pirmųjų žingsnių iki Europos sidabro
Pirmieji atgarsiai apie moterų krepšinį Lietuvoje pasirodė 1920 metais. Moterys sportininkės pradėjo organizuotis ir žaisti krepšinį pagal vokiečių taisykles. 1922 m. rugsėjo 10 d. moterys sužaidė pirmąsias oficialias krepšinio rungtynes, o tų pačių metų spalį įvyko pirmasis moterų šalies krepšinio čempionatas.
1938 m. gegužės 22 d. Lietuvos moterų krepšinio rinktinė sužaidė pirmąsias tarpvalstybines rungtynes prieš Estijos rinktinę. Tais pačiais metais Lietuvos rinktinė iškovojo sidabro medalius I Europos moterų krepšinio čempionate Romoje. Čempionate komandos lydere tapo Genovaitė Miuleraitė, kuri buvo išrinkta geriausia čempionato žaidėja.
Lietuva, moterų rinktinei laimėjus sidabro medalius I Europos čempionate, gavo teisę rengti II čempionatą 1940 m., tačiau jis neįvyko dėl Antrojo pasaulinio karo.
Lietuvos moterų krepšinis sovietmečiu
Netekus nepriklausomybės, moterys rungtyniavo Pabaltijo šalių čempionatuose. Lietuvos moterų rinktinė tapo nugalėtojomis 1941, 1946, 1947 ir 1957 metais. Taip pat rinktinė tapo čempionėmis 1948 ir 1951 metų Pabaltijo šalių spartakiadose.
1953, 1954 ir 1955 metais Lietuvos moterų rinktinė dalyvavo SSRS žiemos čempionatuose, o 1956 ir 1959 metais - SSRS tautų spartakiadose.
Ryškiausia pokario krepšinio figūra buvo Ona Bartkevičiūtė-Butautienė, o vėliau išgarsėjo Genovaitė Sviderskaitė, Gražina Tulevičiūtė ir Jūratė Daktaraitė, atstovavusios TSRS rinktinei.