Šis straipsnis skirtas nušviesti tragiškus įvykius, susijusius su Miuncheno olimpiados žydų žudynėmis, įvykusiomis 1972 m., bei kontekstą, kuris lėmė šią tragediją. Taip pat bus aptariamas holokaustas, kaip platesnis reiškinys, ir jo įgyvendinimas Lietuvoje.
Holokausto Apžvalga
Holokaustas (iš lot. holocaustum - sudeginta auka), arba žydų genocidas, buvo Trečiojo Reicho nacių režimo vykdytas žydų persekiojimas ir naikinimas Vokietijoje ir jos okupuotose valstybėse 1939-1945 m. Tai buvo sistemingas ir žiaurus bandymas sunaikinti visą žydų tautą.
Žydų Persekiojimo Pradžia Vokietijoje
Žydų persekiojimas Vokietijoje prasidėjo A. Hitleriui tapus kancleriu 1933 m. sausio 30 d. Buvo įgyvendinamos žydų izoliavimo priemonės, įskaitant draudimus dirbti valstybinėse įstaigose, dėstyti mokyklose ir universitetuose. Žydams teisininkams ir medikams buvo uždrausta teikti paslaugas nežydų tautybės žmonėms. 1935 m. rugsėjo mėn. Niurnbergo įstatymai įteisino žydų diskriminaciją, panaikino jų pilietines teises ir uždraudė santuokas tarp žydų ir vokiečių. Per pogromus, ypač per Krištolinės nakties pogromą 1938 m. lapkričio 9-10 d., buvo sudegintos ir sugriautos sinagogos, nusiaubtos žydų organizacijų būstinės ir krautuvės.
Holokaustas Antrojo Pasaulinio Karo Metais
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, žydų persekiojimas Vokietijoje sustiprėjo. Jie buvo verčiami nešioti skiriamąjį ženklą - Dovydo žvaigždę, įkalinami koncentracijos stovyklose. Okupuotoje Lenkijoje pradėtos masinės žudynės, konfiskuotas jų turtas. 1940 m. žydai buvo prievarta uždaryti getuose, kuriuose marinami badu. Didžiausiame Varšuvos gete buvo sutelkta apie 0,5 mln. žmonių. 1943 m. balandžio-gegužės mėn. čia vyko Varšuvos geto sukilimas. Masinės žydų žudynės pradėtos 1941 m. birželį okupuotose Baltijos šalyse ir SSRS teritorijoje. Žydus žudė ypatingos paskirties SS daliniai (Einsatzkommandos) bei mobilieji žudymo batalionai (Einsatzgruppen), kuriems talkino vietos kolaborantai.
Galutinis Sprendimas ir Mirties Stovyklos
1942 m. sausio mėn. nutarus sunaikinti žydus visose okupuotose šalyse, jie buvo gabenami į masinio naikinimo (mirties) stovyklas ir koncentracijos stovyklas, tokias kaip Osvencimas, Sobibóras, Treblinka, Majdanekas, Chełmnas, Bełżecas, Buchenwaldas, Dachau ir Sachsenhausenas. Mirties stovyklose aukos žudytos dujų kamerose, rečiau šaudytos. Koncentracijos stovyklose įkalintieji dėl sekinamo darbo ir bado išgyvendavo 6-12 savaičių. Net ir Vokietijos pralaimėjimas kare nesustabdė žydų naikinimo.
Taip pat skaitykite: Istorija ir kultūra: Miuncheno olimpinis miestelis
Holokausto Aukos ir Pasipriešinimas
Holokausto aukų skaičius - apie 6 mln. žmonių, t. y. apie 67 % nacių režimo kontroliuojamose šalyse gyvenusių žydų. Daugelyje šalių rizikuodami gyvybe žydus gelbėjo nežydų tautybės žmonės. Žydai tapdavo Pasipriešinimo judėjimo dalyviais, ypač Lenkijoje, SSRS, Jugoslavijoje, Prancūzijoje ir Italijoje.
Teisingumo Įvykdymas ir Kompensacijos
1945-1948 m. Niurnbergo procesuose nusikaltimai žydams buvo vieni pagrindinių kaltinimų karo nusikaltėliams. Pripažinta, kad būtina ne tik bausti karo nusikaltėlius, bet ir atlyginti nuostolius. 1953 m. įsigaliojo Izraelio-Vokietijos sutartis dėl kompensacijų aukoms.
Holokaustas Lietuvoje
Lietuvoje per nacių Vokietijos okupaciją Holokaustą 1941-1944 m. organizavo vokiečiai, bet į šį nusikaltimą buvo įtraukta dalis vietos gyventojų ir kolaboruojančių institucijų. Nacių propaganda sugebėjo pasinaudoti sovietinės okupacijos ir aneksijos laikotarpio antikomunistinėmis ir antižydiškomis nuotaikomis ir įtikinti dalį lietuvių, kad dėl jų nelaimių ir kančių kalčiausi žydai.
Žydų Bendruomenės Sunaikinimas Lietuvoje
Iki SSRS-Vokietijos karo pradžios (1941 m. birželio mėn.) Lietuvoje gyveno apie 210 000 žydų. Prasidėjus karui, iš Lietuvos spėjo pasitraukti apie 8000-9000. Žydų žudynės Lietuvoje prasidėjo pirmosiomis SSRS-Vokietijos karo dienomis. Dar iki didžiųjų getų įsteigimo (1941 m. rugpjūčio mėn.) Lietuvoje buvo nužudyta tūkstančiai žydų. Pirmiausia masiškai žydus žudyti pradėta Vokietijos pasienyje - Kretingos, Tauragės apskrityse - ir Kaune. Žudynes ir pogromus inicijavo Vokietijos saugumo policijos bei SD A operatyvinės grupės vadas F. W. Stahleckeris ir jam pavaldūs gestapo bei SD pareigūnai.
Žudynių Vietos ir Vykdytojai
1941 m. liepos mėn. prasidėjo reguliarios ir masinės žydų žudynės Kauno fortuose, Vilniuje (Paneriuose), Šiauliuose ir kituose Lietuvos miestuose. Didžiausia žudynių akcija įvykdyta 1941 m. spalio 29 d. Kauno Devintajame forte - per dieną sušaudyta daugiau kaip 9000 žmonių. Provincijoje gyvenantys žydai buvo sušaudyti 1941 m. vasarą bei rudenį. Iki 1941 m. gruodžio mėn. buvo nužudyta apie 70-80 % Lietuvos žydų (apie 150 000-160 000 žmonių). Svarbiausi Lietuvos žydų žudynių vykdytojai buvo SS oberšturmfiurerio Joachimo Hamanno vadovaujamas mobilusis dalinys, kurio branduolį sudarė Kaune dislokuoto lietuvių policijos 1‑ojo bataliono kariai, vokiečių saugumo policijos ir SD ypatingasis būrys Vilniuje (Ypatingasis būrys), Tilžės gestapo būrys ir kai kurie iš apskrityse veikusių lietuvių sukilėlių (baltaraiščių) būrių pertvarkyti pagalbinės policijos būriai.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Antrasis Holokausto Laikotarpis
Antruoju Holokausto laikotarpiu (1941 m. gruodžio mėn. - 1943 m. kovo mėn.) masinių žydų žudynių nebuvo; naciai stengėsi kiek įmanoma išnaudoti žydų darbo jėgą. Beveik visi darbingo amžiaus vyrai ir moterys dirbo vermachtui reikalingus darbus. Nuo sunkaus darbo, dėl maisto trūkumo ir prastos medicininės priežiūros kas savaitę mirdavo dešimtys žmonių.
Getų Likvidavimas
1943 m. pavasarį Vokietijos okupacinė valdžia nusprendė Lietuvos getus panaikinti. Pirmiausia tai padaryta Rytų Lietuvoje. Dalis naikinamų nedidelių getų kalinių perkelta į Vilniaus getą, kiti sušaudyti vietoje arba Paneriuose. 1943 m. vasarą panaikintos Vilniaus getui pavaldžios žydų darbo stovyklos Vilniaus apskrityje, dauguma jų darbininkų sušaudyta. 1943 m. rugsėjo 23-24 d. panaikintas Vilniaus getas. Darbingi vyrai ir moterys išsiųsti į Estijos ir Latvijos koncentracijos ir darbo stovyklas, seniai, moterys ir vaikai išvežti į koncentracijos stovyklas nacių okupuotoje Lenkijoje. Kauno ir Šiaulių getai 1943 m. rudenį buvo pertvarkyti į koncentracijos stovyklas. Likviduoti Kauno getą pradėta 1944 m. liepos 8 d. 1944 m. liepos mėn. panaikintas ir Šiaulių getas.
Pagalba Žydams ir Holokausto Pasekmės
Rizikuodami savo gyvybe žydams stengėsi padėti daugelis Lietuvos žmonių. Iš viso per nacių Vokietijos okupaciją ir SSRS-Vokietijos karą žuvo apie 195 000-200 000, karo pabaigos sulaukė tik 10 000-12 000 Lietuvos žydų. Savo istorija ir kultūra garsūs Lietuvos žydai (litvakai) buvo beveik sunaikinti.
Miuncheno Olimpiados Žudynės
Rugsėjo pradžioje Vokietijoje, Miunchene, buvo paminėtos kruviniausios olimpinės žaidynėse istorijoje. Praėjo 50 metų nuo 1972 m. olimpinių žaidynių Miunchene, kurias sutrikdė įkaitų drama ir 11-os Izraelio delegacijos narių nužudymas, įvykdytas palestiniečių teroristų.
Teroristų Išpuolis
Aštuoni palestiniečių teroristinės grupuotės „Juodasis rugsėjis“ nariai į Miuncheno olimpinių žaidynių kaimelį įsibrovė 1972 m. rugsėjo 5 dieną. 1972-ųjų žaidynės Miunchene vyko su šūkiu „Linksmosios žaidynės“ - Vakarų Vokietija norėjo pasirodyti pasauliui kaip valstybė, galutinai atsikračiusi nacistinio šleifo. Vokietijos saugumo tarnybos ir policija žinojo, kad yra grėsmių, tačiau palestiniečių teroristai nebuvo sąrašo viršuje. Taigi rugsėjo 5 dieną aštuoni „Juodojo rugsėjo“ smogikai, nešini AK47 automatais ir granatomis, nepastebėti perlipo kaimelio tvorą.
Taip pat skaitykite: Įtampa ir susitaikymas Korėjoje
Derybos ir Nesėkminga Gelbėjimo Operacija
Prasidėjus įkaitų dramai, olimpinės žaidynės ne iškart buvo sustabdytos. Tuometė Izraelio ministrė pirmininkė Golda Meir iškart atmetė reikalavimus paleisti palestiniečių kalinius ir už savo šalies sportininkų saugumą Miunchene atsakomybę permetė Vokietijai. Sutarta, kad policija atsiųs du sraigtasparnius, kurie visus nuskraidins į Riemo oro uostą. Pirminis vokiečių planas buvo, jog lėktuve teroristų lauks persirengę policijos pareigūnai, tačiau policija šį planą atmetė kaip per daug pavojingą. Planas B - snaiperiai nušauna teroristus, kai jie bando persėsti iš sraigtasparnių į lėktuvą.
Tragedija Oro Uoste
Vyko iš esmės visiškai improvizuota operacija, bandant vietoje išlaisvinti įkaitus. Policininkai tuo metu nebuvo mokomi įkaitų vadavimo operacijų ir net neturėjo radijo ryšio. Policijai pavyko nukauti penkis teroristus iš aštuonių, tačiau šie šaltakraujiškai nužudė visus įkaitus. Vienas teroristas tiesiog įmetė granatą į vieną iš sraigtasparnių, kuriame vis dar buvo įkaitai. Kiti buvo tiesiog nušauti. Likę trys teroristai buvo sulaikyti, tačiau vos po kiek daugiau nei mėnesio buvo paleisti į laisvę, kai „Juodojo rugsėjo“ organizacijos rėmėjai spalio 29-ąją užgrobė „Lufthansa“ lėktuvą ir pareikalavo šios trijulės išlaisvinimo.
Pasekmės ir Atsakas
Nors iš pradžių skelbta, kad įkaitai yra išlaisvinti, tiesa buvo aiški jau rugsėjo 6-osios rytą. Likę Izraelio sportininkai buvo iš karto iškviesti sugrįžti į Izraelį, baiminantis pavojaus jų gyvybėms. Šis išpuolis pasaulyje pakeitė labai daug. Daugybė žiniasklaidos atstovų, atvykusių į olimpines žaidynes, išplatino žudynių vaizdus. Teigiama, kad visame pasaulyje įkaitų dramą tiesiogiai per TV ekranus stebėjo apie 900 mln. žmonių. Šis išpuolis taip pat pakeitė ir požiūrį į terorizmo grėsmę. Izraelis po šio teroro akto paskelbė tikrą karą teroristams ir gaudė bei žudė su Miuncheno teroro aktu susijusius asmenis.
Atminties Įamžinimas
Vokiečiai pastatė kelis aukoms atminti skirtus memorialus. Ilgus metus Vakarų Vokietijos, o vėliau ir suvienytos valstybės valdžia aukų gimines iš esmės ignoravo, jie sulaukė tik mažų kompensacijų. 2012 m. vokiečių žurnalistai iš „Die Spiegel“ atskleidė, kad daugybė informacijos apie 1972-ųjų įvykius yra nuslėpta. Šių metų rugsėjo 5-ąją Miunchene vyko pagerbimo ceremonija, skirta atminti visas Miuncheno tragedijos aukas. Tik likus kelioms dienoms iki 50-mečio renginio Vokietijos valdžia galiausiai sutarė su aukų artimaisiais dėl kompensacijos.
tags: #miuncheno #olimpines #zaidynes #zydu #zudynes #dokumentika