Krepšinis Lietuvoje ne tik sportas, tai - nacionalinis pasididžiavimas, dažnai vadinamas „antra religija“. Tačiau šalia skambių pergalių, Lietuvos krepšinio istorijoje netrūksta ir skaudžių pralaimėjimų, kurie įsirėžė sirgalių atmintyje. Šiame straipsnyje apžvelgsime dešimt skaudžiausių nesėkmių, kurios sudaužė viltis ir paliko kartėlį.
Pralaimėjimai, kurie kainavo vietas čempionatuose
1993 m. Lietuva - Baltarusija: kelias į Europą užvertas
Atgavusi nepriklausomybę, Lietuva triumfavo Barselonos olimpinėse žaidynėse 1992 m., iškovodama bronzos medalius. Tačiau euforiją greitai pakeitė nusivylimas. Jugoslavijos suspendavimas ir sėkmingas lietuvių bei kroatų žaidimas paskatino FIBA surengti papildomą atranką į 1993 m. Europos čempionatą Vokietijoje.
Vlado Garasto auklėtiniai Vroclave, Lenkijoje, patyrė skaudų pralaimėjimą. Nors pirmajame susitikime lietuviai įveikė lenkus, antrajame 80:88 nusileido baltarusiams. Be Arvydo Sabonio ir Rimo Kurtinaičio žaidusi rinktinė, kurioje rungtyniavo NBA sezono dėl Achilo skausmų nebaigęs Šarūnas Marčiulionis, vylėsi palankaus rezultato tarp Lenkijos ir Baltarusijos, tačiau to neįvyko.
Šis pralaimėjimas ne tik užkirto kelią į Europos pirmenybes, bet ir paliko lietuvius be 1994 m. pasaulio čempionato. V. Garastas po nesėkmingos atrankos neslėpė nusivylimo ir įtarė lenkų bei baltarusių sąmokslą.
2021 m. Lietuva - Slovėnija: olimpinė svajonė sudaužyta Kaune
Pirmą kartą šalies istorijoje vyrų rinktinė nepateko į olimpines žaidynes. Kelią užkirto Luka Dončičius, kuris olimpinės atrankos finalą Kaune pavertė asmenine žaidimų aikštele. Slovėnijos talentas pasižymėjo įspūdingu trigubu dubliu - 31 taškas, 11 atkovotų kamuolių, 13 rezultatyvių perdavimų ir 42 naudingumo balai. Lietuva pralaimėjo 85:96, o Darius Maskoliūnas paliko vyriausiojo trenerio postą.
Taip pat skaitykite: "Mūsų Sportas": ką svarbu žinoti
Skaudūs pralaimėjimai Europos čempionatuose
2001 m. Lietuva - Latvija: brolių barjeras Turkijoje
Po netikėtos bronzos Sidnėjuje 2000 m., po metų Turkijoje lietuvius pasitiko ašaros ir sirgalių šūksniai „gėda“ Vilniaus oro uoste. Jono Kazlausko auklėtiniai, grupės etape įveikę Ukrainą ir Izraelį, bet pralaimėję Prancūzijai, aštuntfinalyje susidūrė su Latvija ir pralaimėjo 76:94.
Latviai įmetė 14 tritaškių, keturis iš jų - Ainaras Bagatskis, po tris - Robertas Štelmaheris ir Uvis Helmanis. Po šio čempionato, kuriame triumfavo Jugoslavija, atsistatydino Jonas Kazlauskas, šešerius metus vadovavęs rinktinei.
1999 m. Lietuva - Ispanija: Sabonio sugrįžimas apkartintas
Arvydas Sabonis po dvejų metų pertraukos sugrįžo į rinktinę, tačiau paskutinės svarbios karjeros rungtynės nacionalinėje komandoje nebuvo sėkmingos. Žygis link medalių baigėsi ketvirtfinalyje, nors iki tol lietuviai buvo iškovoję penkias pergales iš eilės.
Lietuva dėl bilieto į pusfinalį kovojo su Ispanija ir nusileido 72:74. Likus 11 sekundžių iki finalinio švilpuko ir esant lygiam rezultatui, J. Kazlauskas įsakė prasižengti ir turėti lemiamą ataką savo rankose. Francisco Espinosa neklydo prie baudų metimų linijos, o Šarūno Jasikevičiaus išpuolis tikslo nepasiekė. A. Sabonis per 16 minučių pelnė 3 taškus, suklydo 4 kartus ir sulaukė 5 pražangų.
2007 m. Lietuva - Rusija: žingsnis iki finalo liko nepraeitas
Po triumfo 2003 m. Europos čempionate, Lietuva į Ispaniją atvyko su galinga sudėtimi, kurioje po pertraukos žaidė Šarūnas Jasikevičius, Ramūnas Šiškauskas ir Rimantas Kaukėnas. Ramūno Butauto auklėtiniai, laimėję septynerias rungtynes iš eilės, pusfinalyje susitiko su Rusija, kuriai vadovavo Davidas Blattas.
Taip pat skaitykite: Ar čiuožimas tau tinka?
R. Šiškauskas pelnė 30 taškų, tačiau Rusija šventė pergalę 86:74. Andrejus Kirilenka surinko 29 taškus. Lietuva iškovojo bronzą, įveikdama Graikiją.
2011 m. Lietuva - Makedonija: ašaros namuose
Po 72 metų pertraukos į Lietuvą sugrįžęs Europos čempionatas sirgaliams asocijuosis su ašaromis ir skausmu. Kęstučio Kemzūros komanda, papildyta senomis žvaigždėmis - Šarūnu Jasikevičiumi, Rimantu Kaukėnu, Dariumi Songaila ir broliais Lavrinovičiais, ketvirtfinalyje susitiko su Makedonija.
Aikštelės šeimininkai pirmavo didžiąją mačo dalį, o likus minutei turėjo 4 taškų persvarą. Tačiau Bo McCalebbas pataikė dvitaškį, o Vlado Ilievskis - tritaškį. Simas Jasaitis nepataikė būdamas laisvas iš vidutinio nuotolio, ir Makedonija šventė istorinę pergalę. K. Kemzūra prisiminė, kad Makedonija buvo pagavusi labai gerą formą.
1995 m. Lietuva - Jugoslavija: skandalas finale
Vienas skandalingiausių Europos čempionato finalų istorijoje, apipintas sąmokslo teorijomis apie tendencingą arbitrų darbą Jugoslavijos rinktinės naudai. Arvydas Sabonis karštai reagavo į arbitrų švilpukus, Šarūnas Marčiulionis išvedė komandą iš aikštės. Po ilgų derybų lietuviai grįžo į aikštę, tačiau stebuklo sukurti nepavyko.
Lietuvą pražudė Aleksandras Džiordževičius, pataikęs 9 tritaškius iš 12 ir surinkęs 41 tašką. Šarūnas Marčiulionis atseikėjo 32 taškus.
Taip pat skaitykite: Sporto svarba
Olimpinės viltys, kurios liko neišsipildžiusios
2004 m. Lietuva - Italija: gyvenimo šansas Atėnuose
Lietuvos rinktinės nariai iki šiol prisimena Atėnų olimpinių žaidynių pusfinalį kaip „gyvenimo šansą“. Europos čempionai grupės etape įveikė JAV, o kovoje dėl bilieto į finalą laukė Italija.
Saulius Štombergas išvedė rinktinę į priekį, tačiau jo pasirodymą nutraukė penktoji pražanga ir nesibaigiantys italų tritaškiai. Italija realizavo 18 tolimų metimų iš 28 (64 proc.), o Antano Sireikos treniruojama komanda patyrė nesėkmę 91:100. A. Sireika teigė, kad italai sužaidė geriausias rungtynes per jų šalies istoriją.
2000 m. Lietuva - JAV: per žingsnį nuo sensacijos Sidnėjuje
Lietuviai turėjo geriausią galimybę palaužti iš NBA žvaigždžių sudarytą JAV rinktinę. Tačiau Ramūnas Šiškauskas baigiantis ketvirtajam kėliniui pataikė tik vieną baudą iš trijų. Paskutinę sekundę Š. Jasikevičiaus metimas iš toli tikslo nepasiekė.
Šaras pelnė 27 taškus, atliko 4 perdavimus ir nepadarė nė vienos klaidos. Lietuviai suklydo vos 7 kartus, bet pralaimėjo kovą dėl atšokusių kamuolių 26:37.
2008 m. Lietuva - Ispanija: Pekino viltys subliuško
Penktas iš eilės ir paskutinis kartas, kai nacionalinė komanda neperžengė olimpinių žaidynių pusfinalio barjero. Ramūno Butauto diriguojama rinktinė kelyje link finalo grūmėsi su Ispanija.
Prieš lemiamą ketvirtį lietuviai turėjo 4 taškų persvarą, tačiau paskutinėmis minutėmis iš rikiuotės ėmė kristi žaidėjai dėl pražangų. Ispanija laimėjo 91:86, o kovoje dėl bronzos nusileista Argentinai. R. Butautas teigė, kad komanda buvo verta žaisti finale.
Kitos nesėkmės
1996 m. Lietuva - Jugoslavija: revanšas Atlantoje neįvyko
Po skaudaus pralaimėjimo 1995 m. Europos čempionato finale, visa Lietuva laukė revanšo. Tačiau Jugoslavijos komanda vėl buvo stipresnė. Jugoslavai pristabdė A. Sabonį ir Š. Marčiulionį. Rimas Kurtinaitis pelnė 22 taškus, bet to nepakako.
2012 m. Lietuva - Rusija: Londono ketvirtfinalis
Lietuvos krepšininkai pirmą kartą per ilgą laiką nepateko į olimpiados pusfinalį. Kelią į šį etapą jiems užtvėrė Rusija. Š. Jasikevičius sugraibė vos 3 taškelius, be to, padarė 6 klaidas. Andrejus Kirilenka pelnė 19 taškų ir atkovojo 13 kamuolių.
Ateitis
Nepaisant skaudžių pralaimėjimų, Lietuvos krepšinis išlieka svarbia šalies identiteto dalimi. Kaip teigė pavežėjas Jevgenijus, „Visada, visada [Lietuvos krepšinio laukia šviesi ateitis]. Kaip bebūtų, mūsų šalis yra krepšinio šalis. Taip ją visi vadina. Manau, kad yra dedamos visos pastangos. Tikiu, kad praeis kažkiek laiko ir atsiras vėl naujų žvaigždučių.“
Ramunė Kumpienė, ilgametė krepšinio trenerė, teigia: „Tikėkite savimi ir niekada nepasiduokite anksčiau laiko. Nepatyręs pralaimėjimo kartėlio, neįvertinsi ir pergalės džiaugsmo.“
Šiame kontekste svarbu prisiminti, kad krepšinis - tai ne tik pergalės, bet ir pamokos, kurios padeda augti ir tobulėti. Kaip rašė Darius Indrišionis, „Mes išaugome krepšinį. Mums jo nebereikia kaip kulto, kaip vienintelės saviraiškos priemonės šiame žiauriame pasaulyje. Krepšinis, psichologijos terminais kalbant, buvo mūsų valstybės, mūsų visuomenės sublimacija - savirealizacijos forma, energijos ir pastangų nukreipimas tada, kai dar negalėjome patenkinti savo didesnių, reikšmingesnių poreikių.“
Išvados
Lietuvos krepšinio istorija - tai ne tik pergalių, bet ir skaudžių pralaimėjimų mozaika. Šios nesėkmės, nors ir skausmingos, padėjo subręsti ir suvokti, kad krepšinis - tai tik viena iš daugelio sričių, kuriose Lietuva gali reikštis ir didžiuotis. Svarbiausia - tikėti savo jėgomis, palaikyti rinktinę ir siekti naujų pergalių.
Priedas: Krepšinio istorijos Lietuvoje pradžia
Sporto istorikas Skirmantas Karalevičius įsitikinęs, jog vienas svarbiausių postūmių krepšiniui Lietuvoje įvyko 1935-aisiais, kai Kaune buvo surengta sporto šventė, kurioje dalyvavo Amerikos lietuviai. Būtent jie įskiepijo modernaus krepšinio pagrindus mūsų šalyje. Tad neveltui dr. Konstantinas Savickas vadinamas lietuviško krepšinio tėvu.
Lietuviai, padedami tautiečių, greitai pasiekė lygį, padėjusį laimėti 2-ąsias Europos pirmenybes Rygoje.
Rubrika „MKL herojai“: Ramunė Kumpienė
Ramunė Kumpienė - viena ilgiausiai ir veiksmingiausiai merginų bei moterų krepšinyje dirbančių Lietuvos krepšinio trenerių, paruošusi eilę krepšininkių, kurios iškovojo daugybę medalių.
Ji teigia, kad nuo pat 7 metų pajuto, jog krepšinis - jos kelias. Būdama 17-18 metų, dėl traumos turėjo rinktis - sportas ar normalus gyvenimas. Tačiau ji pasirinko trenerės kelią ir norėjo perduoti savo patirtį kitiems.
R. Kumpienė pataria nieko nekeisti, pasitikėti savimi ir išlaikyti pusiausvyrą. Treneris auga kartu su komanda, o kiekviena komanda - skirtinga.
Ji taip pat pabrėžia Moksleivių krepšinio lygos (MKL) svarbą, kuri suteikia galimybę vaikams tobulėti ir pasitikrinti savo įgūdžius.
#
tags: #musu #krepsinio #istorijoje #neisvengta #ir #nesekmiu