Dziudo - tai ne tik sportas, bet ir gili filosofija, disciplina, reikalaujanti ne tik fizinių įgūdžių, bet ir stipraus charakterio bei atsidavimo. Šiame straipsnyje panagrinėsime dziudo istoriją, jo raidą Lietuvoje ir nacionalinio dziudo čempionato svarbą.
Dziudo ištakos ir filosofija
Dziudo, kaip kovos menas, gimė Japonijoje XIX amžiaus pabaigoje. Jo kūrėjas - Dzigaro Kano (Jigoro Kano, 1860-1938), kuris, būdamas neaukšto ūgio ir smulkaus sudėjimo, ieškojo būdų, kaip nugalėti stipresnius varžovus. Jis rėmėsi džiudžitsu - samurajų savigynos sistema - bet atrinko pačius efektyviausius veiksmus, atmetė pavojingus ir suteikė šiai imtynių rūšiai sportinį pobūdį.
Anot legendos, gydytojas Akojama, stebėdamas vyšnios šakelę, kuri išlinko po sniego svoriu, bet nenulūžo, suprato, kad reikia pasiduoti, kad vėliau nugalėtum. Šis principas tapo džiudžitsu, o vėliau ir dziudo pagrindu.
Dziudo pavadinimas išvertus reiškia „švelnus kelias“. Tai reiškia, kad pergalė pasiekiama ne grubia jėga, o vikrumu, lankstumu ir technika. Dziudo filosofija apima ne tik fizinį, bet ir dvasinį tobulėjimą. Dzigaro Kano skyrė didelį dėmesį sportininko moralinėms ir psichologinėms savybėms.
Dziudo principai
- Seiryoku Zenyo: maksimalus energijos panaudojimas, išeikvojant kuo mažiau savo jėgos ir išnaudojant priešininko jėgą didesniam efektyvumui pasiekti.
- Jita Kyoei: savitarpio pagalba ir gerovė kiekvienam.
Dziudo atsiradimas ir plėtra pasaulyje
1882 m. Dzigaro Kano įkūrė pirmąją dziudo mokyklą Tokijuje - Kodokan. Iš pradžių į ją buvo žiūrima nepalankiai, bet kai Kano mokinys Širo Šastro nugalėjo visus savo priešininkus oficialiose varžybose, mokykla sulaukė pripažinimo.
Taip pat skaitykite: Tradicinis sportas Graikijoje
1951 m. buvo įkurta Pasaulio dziudo imtynių federacija (IJF). 1956 m. įvyko pirmasis pasaulio čempionatas. 1964 m. dziudo pirmą kartą buvo įtrauktas į Olimpinių žaidynių programą (Tokijas). Moterų dziudo pradėtas kultivuoti nuo 1980 m.
Dziudo Lietuvoje: istorija ir dabartis
Lietuvoje dziudo istorija prasidėjo XX amžiaus antroje pusėje. Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu dziudo entuziastai ėmėsi iniciatyvos populiarinti šią sporto šaką.
Po 1990 m. kovo 11 d. Lietuva tapo laisva ir nepriklausoma valstybe, galinčia dalyvauti Europos ir pasaulio čempionatuose. Tai atvėrė naujas galimybes Lietuvos dziudo sportininkams.
Lietuvos dziudo federacija (LDF), kuriai jau penktą kadenciją vadovauja V.Sinkevičius, išlaiko oficialų tarptautinį pripažinimą. Tačiau pastaraisiais metais federacijos veiklą lydi nesutarimai ir konfliktai.
Nacionalinė dziudo asociacija (NDA)
Dėl nesutarimų su LDF 2019 m. įsikūrė Nacionalinė dziudo asociacija (NDA), siekianti skaidresnės ir efektyvesnės dziudo veiklos Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Atostogos Aukštaitijos nacionaliniame parke
NDA aktyviai organizuoja susirinkimus, įgyvendina projektus ir rūpinasi dziudo populiarinimu Lietuvoje.
Konfliktas tarp LDF ir NDA
Pastaraisiais metais tarp LDF ir NDA tvyro įtampa. 2023 m. per du savaitgalius įvyko du šalies čempionatai - vieną organizavo NDA Alytuje, kitą - LDF Kaune.
NDA čempionate dalyvavo dauguma pajėgiausių sportininkų, o LDF čempionate - V.Sinkevičių palaikančių klubų atstovai. NDA nariai protestavo prieš LDF vadovybę.
Lietuvos dziudo sportininkų pasiekimai
Nepaisant nesutarimų, Lietuvos dziudo sportininkai pasiekia gerų rezultatų tarptautinėse varžybose. Santa Pakenytė dalyvavo „Grand Slam“ serijos varžybose Abu Dabyje ir iškovojo 160 balų į olimpinės atrankos taupyklę.
2014 metais lietuvis E. Sagalec laimėjo atvirąsias Latvijos jaunių dziudo pirmenybes. 2016 m. tapo Lietuvos jaunimo vicečempionu, ne karta lipo ant prizininkų pakylos atvirosiose Latvijos jaunimo pirmenybėse. 2019 m. E. Sagalec šventė pergalę Nacionalinės dziudo asociacijos čempionate.
Taip pat skaitykite: NFA Stadiono atsiradimo istorija
Lapkričio 9-10 dienomis Vilniuje vyko Lietuvos mokinių jaunių, jaunučių ir vaikų dziudo čempionatas, kuriame puikiai sekėsi trenerės Zinaidos Grinevičienės auklėtiniams. Lapkričio 9-10 dienomis Kaune vyko 2019 m. nacionalinis moksleivių dziudo čempionatas. Šiame čempionate šauniai kovojo trenerės Irmos Gasperavičienės auklėtiniai.
Nacionalinis dziudo čempionatas: svarba ir tradicijos
Nacionalinis dziudo čempionatas yra svarbiausias dziudo renginys Lietuvoje. Jame dalyvauja stipriausi šalies sportininkai, kovojantys dėl čempionų titulų.
Čempionatas ne tik išaiškina stipriausius, bet ir populiarina dziudo Lietuvoje, skatina jaunimą domėtis šia sporto šaka.
Nage No Kata čempionatas
Lietuvos dziudo kata čempionatas, tapęs tradiciniu renginiu, kviečia visus norinčius parodyti savo meistriškumą atliekant Nage-no-kata (autorius Jigoro Kano). Čempionate dalyvauja poros (Tori/Uke), kurioms privaloma dėvėti baltos spalvos dziudogi.
Dziudo: daugiau nei sportas
Dziudo - tai ne tik sportas, bet ir filosofija, disciplina, gyvenimo būdas. Jis moko pagarbos, susivaldymo, atsakomybės ir kitų svarbių vertybių.
Dziudo padeda ugdyti ne tik fizines, bet ir psichologines savybes. Sportininkai tampa stipresni, greitesni, lankstesni, ištvermingesni ir stabilesni. Jie mokosi kontroliuoti savo jausmus, emocijas ir veiksmus.
Dziudo etikos kodeksas
Dziudo etikos kodeksas apima šias vertybes:
- Mandagumas
- Drąsa
- Nuoširdumas
- Garbė
- Kuklumas
- Savikontrolė
- Draugystė
Dziudo apranga ir diržai
Dziudo sportininkai vilki specialią aprangą - kimono (dziudogi). Kimono susideda iš švarko ir kelnių, o ant juosmens užrišamas diržas.
Diržo spalva parodo sportininko meistriškumo lygį. Pradedantieji dėvi baltus diržus, o aukščiausio lygio sportininkai - juodus arba raudonus.
Diržų spalvos (Nacionalinė dziudo asociacija)
- Baltas
- Geltonas
- Oranžinis
- Žalias
- Mėlynas
- Rudas
- Juodas
- Raudonas su balta juosta
- Raudonas
Sporto klubai ir sveikatingumo paslaugos Lietuvoje
Lietuvoje veikia įvairūs sporto klubai, siūlantys dziudo treniruotes ir sveikatingumo paslaugas. Tai Gym+, LEMON GYM, FORUM sporto klubas, CF Nexus Klaipėda ir kt.
tags: #nacionalinis #dziudo #cempionatas