Naudingumo Koeficiento Skaičiavimas Krepšinyje: Išmokite Analizuoti Kaip Profesionalai!

Statistika yra neatsiejama krepšinio dalis, leidžianti objektyviai įvertinti žaidėjų pasirodymus, stebėti jų progresą ir komandos žaidimą. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kokią svarbą statistika turi krepšinyje, kaip ji renkama ir analizuojama, bei kokios tendencijos vyrauja lietuviško krepšinio statistikoje.

Krepšinio Statistikos Svarba

Statistikos protokolas yra neatimama krepšinio detalė. Jis ne tik leidžia objektyviai įvertinti krepšininkų pasirodymą atskirose rungtynėse, bet ir sekti jų tobulėjimą, stabilumą ar kitus komponentus. Statistika krepšinyje atlieka kelias svarbias funkcijas:

Žaidėjų įvertinimas: Statistika leidžia objektyviai įvertinti kiekvieno žaidėjo indėlį į komandos žaidimą. Pagrindiniai statistiniai rodikliai, tokie kaip pelnyti taškai, atkovoti kamuoliai, rezultatyvūs perdavimai, blokuoti metimai ir perimti kamuoliai, leidžia treneriams ir analitikams suprasti, kokie žaidėjai yra efektyviausi ir kokias stipriąsias puses jie turi.
Komandos žaidimo analizė: Statistika padeda analizuoti komandos žaidimą, nustatyti stipriąsias ir silpnąsias puses. Stebint tokius rodiklius kaip pataikymo procentas, atkovotų kamuolių santykis ir klaidų skaičius, galima nustatyti, ką komanda daro gerai ir ką reikia tobulinti.
Žaidėjų tobulėjimo stebėjimas: Statistika leidžia stebėti žaidėjų tobulėjimą per laiką. Stebint, kaip keičiasi žaidėjų statistiniai rodikliai, galima įvertinti jų progresą ir nustatyti, kokias sritis jie turi tobulinti.
Žaidėjų vertės nustatymas: Statistiką atidžiai seka krepšinio agentai ir kitos komandos. Todėl kai kurie žaidėjai jautriai reaguoja į neteisingai užpildytą jų asmeninę statistiką.
Informacijos teikimas sirgaliams: Jeigu krepšinio sirgaliams nėra galimybių stebėti rungtynių per televiziją (kaip pavyzdys, ne visi Lietuvos gyventojai mato tiesiogines Eurolygos transliacijas), statistų fiksuojami žaidėjų veiksmai online pagalba perduodami į atitinkamų lygų oficialias interneto svetaines.

Krepšinio Statistikos Rinkimas ir Analizė

Pagal oficialias FIBA krepšinio taisykles rungtynes aptarnaujantį sekretoriatą sudaro: informatorius, pagrindinio protokolo sekretorius ir jo padėjėjas, laikininkas, 24 sekundžių laikininkas ir statistai. Jų darbas labai specifinis ir atsakingas. Statistai, naudodami specialią statistikos kompiuterinę programą, rungtynių eigoje fiksuoja abiejų komandų krepšininkų veiksmus: žaistą laiką, pataikytus ir nepataikytus metimus, atkovotus kamuolius, pražangas ir kt. Kiekvieno kėlinio pabaigoje komandoms pateikiamas statistikos protokolas, kuriame atsispindi visi žaidėjų rodikliai ir jų naudingumo koeficientas.

Nors Eurolygoje dalyvauja gausus klubų būrys, o protokolus pildo dar gausesnės žmonių pajėgos, išskirtinio pasitikėjimo sulaukė būtent Kauno „Žalgirio“ statisčių ketvertukas: Giedrė Garčinskaitė, Renata Mikalskienė, Rasa Kizikaitė ir Auksė Zakrienė. Paprastai Lietuvoje vykstančiose profesionalaus krepšinio varžybose statistiką fiksuoja 3 žmonės, nors Eurolygos kitų užsienio komandų praktikoje dirba ir 4 ar net 5 žmonės. Todėl į Eurolygos finalo ketverto varžybas išvyksta mūsų 4 merginos: Giedrė Garčinskaitė, Renata Mikalskienė, Rasa Kizikaitė ir Auksė Zakrienė.

Statistų brigadų sudėtis suformuojama kiekvieno krepšinio sezono pradžioje ir stengiamasi, kad ji nesikeistų sezono eigoje. Tačiau Kaune yra nemažai komandų žaidžiančių tiek NKL, tiek LKL, BBL čempionatuose ir būna taip, kad tuo pačiu metu žaidžia keletas komandų. Tuomet sudėtis ir gali keistis.

Taip pat skaitykite: Kas Yra Naudingumo Koeficientas?

Šiuolaikinės Krepšinio Statistikos Rodikliai

Šiuolaikinėje krepšinio statistikoje naudojami įvairūs rodikliai, leidžiantys giliau analizuoti žaidimą. Be pagrindinių rodiklių, tokių kaip pelnyti taškai, atkovoti kamuoliai ir rezultatyvūs perdavimai, naudojami ir pažangesni rodikliai, tokie kaip:

Naudingumo koeficientas (EFF): Tai rodiklis, kuris įvertina žaidėjo indėlį į komandos žaidimą, atsižvelgiant į visus pagrindinius statistinius rodiklius.
Pataikymo procentas (FG%): Tai rodiklis, kuris rodo, kaip efektyviai žaidėjas meta į krepšį.
Tritaškių pataikymo procentas (3P%): Tai rodiklis, kuris rodo, kaip efektyviai žaidėjas meta tritaškius.
Atkovotų kamuolių procentas (REB%): Tai rodiklis, kuris rodo, kaip efektyviai žaidėjas atkovoja kamuolius.
Rezultatyvių perdavimų procentas (AST%): Tai rodiklis, kuris rodo, kaip efektyviai žaidėjas atlieka rezultatyvius perdavimus.
Perimtų kamuolių procentas (STL%): Tai rodiklis, kuris rodo, kaip efektyviai žaidėjas perima kamuolius.
Blokuotų metimų procentas (BLK%): Tai rodiklis, kuris rodo, kaip efektyviai žaidėjas blokuoja metimus.
Klaidų procentas (TOV%): Tai rodiklis, kuris rodo, kaip dažnai žaidėjas daro klaidas.
Perimtų kamuolių ir klaidų koeficientas (STT): Tai santykis tarp komandos ar žaidėjo perimamų kamuolių ir padaromų klaidų.

Šie rodikliai leidžia treneriams ir analitikams giliau analizuoti žaidimą ir priimti pagrįstus sprendimus.

Naudingumo Koeficiento (EFF) Skaičiavimas: Detalus Žvilgsnis

Naudingumo koeficientas (EFF) yra vienas iš populiariausių ir plačiausiai naudojamų rodiklių krepšinyje, siekiant įvertinti žaidėjo bendrą indėlį į komandos žaidimą. Jis sujungia daugelį pagrindinių statistinių rodiklių į vieną skaičių, kuris leidžia greitai ir patogiai palyginti žaidėjų efektyvumą. Tačiau svarbu suprasti, kaip šis koeficientas yra skaičiuojamas ir kokias stipriąsias bei silpnąsias puses jis turi.

Naudingumo Koeficiento Formulė

Naudingumo koeficientas (EFF) skaičiuojamas pagal šią formulę:

EFF = (Taškai + Atkovoti kamuoliai + Rezultatyvūs perdavimai + Perimti kamuoliai + Blokuoti metimai) - (Pramesti metimai + Pramesti baudos metimai + Klaidos)

Taip pat skaitykite: Kas yra Efektyvumo Koeficientas?

Ši formulė atsižvelgia į teigiamus žaidėjo veiksmus (taškus, atkovotus kamuolius, perdavimus, perimtus kamuolius ir blokus) ir atima neigiamus veiksmus (pramestus metimus, baudas ir klaidas).

Naudingumo Koeficiento Interpretacija

Aukštesnis naudingumo koeficientas paprastai rodo, kad žaidėjas yra efektyvesnis ir daro didesnį teigiamą poveikį komandai. Tačiau svarbu atsižvelgti į poziciją, žaidimo stilių ir lygą, kurioje žaidėjas rungtyniauja. Pavyzdžiui, vidurio puolėjai dažnai pasižymi aukštesniu naudingumo koeficientu dėl didesnio atkovotų kamuolių ir blokuotų metimų skaičiaus.

Naudingumo Koeficiento Pavyzdys

Tarkime, žaidėjas rungtynių metu pasiekė šiuos statistinius rodiklius:

Taškai: 20
Atkovoti kamuoliai: 10
Rezultatyvūs perdavimai: 5
Perimti kamuoliai: 2
Blokuoti metimai: 1
Pramesti metimai: 8
Pramesti baudos metimai: 2
Klaidos: 3

Pagal formulę, naudingumo koeficientas būtų skaičiuojamas taip:

EFF = (20 + 10 + 5 + 2 + 1) - (8 + 2 + 3) = 38 - 13 = 25

Taip pat skaitykite: Kaip teisingai matuoti pulsą sportuojant

Šiuo atveju, žaidėjo naudingumo koeficientas yra 25, o tai rodo, kad jis pasirodė gana efektyviai.

Naudingumo Koeficiento Stipriosios Pusės

Paprastumas: Koeficientą lengva apskaičiuoti ir suprasti.
Universalumas: Jis gali būti naudojamas įvertinti įvairių pozicijų žaidėjus.
Greitas įvertinimas: Leidžia greitai palyginti žaidėjų efektyvumą.

Naudingumo Koeficiento Silpnosios Pusės

Neatsižvelgiama į poziciją: Koeficientas vienodai vertina visus veiksmus, neatsižvelgiant į žaidėjo poziciją ir vaidmenį komandoje.
Neįvertinami kai kurie svarbūs veiksmai: Koeficientas neatsižvelgia į tokius dalykus kaip išprovokuotos pražangos, gynybinis darbas ir komandos draugų pagerinimas.
Gali būti klaidinantis: Žaidėjas gali pasiekti aukštą koeficientą, bet vis tiek daryti neigiamą poveikį komandai.

Patobulinti Naudingumo Koeficientai

Atsižvelgiant į naudingumo koeficiento trūkumus, buvo sukurti patobulinti koeficientai, tokie kaip PER (Player Efficiency Rating) ir kiti pažangūs statistiniai rodikliai, kurie bando tiksliau įvertinti žaidėjo indėlį į komandos žaidimą.

Išvada apie Naudingumo Koeficientą

Naudingumo koeficientas yra naudingas įrankis, leidžiantis greitai įvertinti žaidėjo efektyvumą, tačiau jis neturėtų būti naudojamas kaip vienintelis žaidėjo vertinimo kriterijus. Svarbu atsižvelgti į kitus statistinius rodiklius, žaidėjo poziciją, vaidmenį komandoje ir bendrą kontekstą.

Krepšinio Statistikos Tendencijos Lietuvoje

Lietuva krepšinio pasaulyje dažnai vadinama apsigimusių metikų kraštu. Tačiau bandant nuspėti, kaip rinktinei svarbiausiose vasaros varžybose seksis atakuoti iš toli, kaskart reikia mesti kauliuką: pagal tritaškių pataikymą komanda būna tai lyderė, tai vidutiniokė. O kartais ir autsaiderė. Lietuviai nuolat giriami kaip komandinio žaidimo apologetai. Tik ne visada tai atsispindi, pavyzdžiui, rezultatyvių perdavimų vidurkių suvestinėse. Tokios ir panašios nacionalinės charakteristikos yra tik abstrakčios klišės, neatsilaikančios prieš konkrečius faktorius: komandos sudėtį, sportinę formą, trenerio pomėgius, varžovų pajėgumą ir t. t. Tačiau yra itin gajų lietuviško krepšinio bruožų, kurie nuosekliai palieka savo pėdsaką ne tik tautosakoje, bet ir objektyviuose statistikos protokoluose.

Perimtų Kamuolių ir Klaidų Santykis (STT)

Perimtų kamuolių ir klaidų koeficientas - nei populiarus, nei savaime informatyvus krepšinio statistikos rodiklis. Bet kuomet tos pačios indikacijos būdingos ir šalies rinktinei, ir tarptautinėje arenoje kovojantiems klubams, tai jau traukia akį. O jei tendencija apima ne vieną ir ne kelis sezonus, o ištisus dešimtmečius, susimąstyti verta. STT (anglų kalba - „steal to turnover“) koeficientas reiškia santykį tarp komandos ar žaidėjo perimamų kamuolių ir padaromų klaidų. Net dėl statistikos pamišusioje NBA lygoje šis išvestinis parametras pasitelkiamas labai retai.

Per pastaruosius dešimt metų Lietuvos rinktinės STT koeficientas pagrindiniuose turnyruose dar nė karto nebuvo palankesnis nei prieš ją rungtyniavusių varžovų. Skaičiuojant nuo amžiaus pradžios, tik 2000 metų Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse ir 2001 metų Europos čempionate rungtynėse su lietuviais varžovai vidutiniškai klysdavo dažniau. Kituose 14-oje didžiųjų turnyrų iš eilės buvo atvirkščiai, ir tokia tendencija tęsiasi iki pat šių dienų. Panaši ir perimtų kamuolių statistika. Tik ketveriose pirmenybėse - 2000, 2001, 2003 ir 2005 metais - Lietuvos nacionalinė komanda jų nugvelbdavo daugiau nei komandos, su kuriomis tekdavo galynėtis.

Lygiai tuo pačiu pasižymi ir Lietuvos klubai, kuomet susitinka su užsienio ekipomis. Krepšinis.lt apskaičiavo 2000-2017 metais pajėgiausiuose žemyno turnyruose - Eurolygoje, Europos taurės varžybose ir FIBA Čempionų lygoje (Suprolygoje) - dalyvavusių šalies klubų STT koeficientus per visą šį laikotarpį. Skaičiai iškalbingi: nė vieno lietuviško klubo perimtų kamuolių ir klaidų santykis nebuvo geresnis nei oponentų, su kuriais žaista. Šalies flagmanas „Žalgiris“ per 17 metų Eurolygoje nė karto nesugebėjo per sezoną perimti daugiau kamuolių nei varžovai atimdavo iš jo paties. Ne sykį kauniečiai buvo metinių statistikos suvestinių autsaideriai - tiek pagal perimtus kamuolius, tiek pagal tuos, kuriuos iš jų „nudžiaudavo“ priešininkai, tiek ir pagal klaidų skaičių. Daug pasako nuo 2000-ųjų skaičiuojama suminė modernios Eurolygos statistika. Pagal išprovokuotas varžovų klaidas „Žalgiris“ tarp 83 turnyre skirtingu metu žaidusių komandų užima tik 68 vietą. Žemiau nėra nė vieno kito istorinio Eurolygos klubo - jeigu taip pavadintume 16 ekipų, sužaidusių daugiau nei po 150 rungtynių prestižinėje lygoje.

Vis dėlto būtent „Lietuvos rytas“ istoriškai yra geriausiu STT koeficientu tarptautinėje arenoje pasižyminti šalies komanda, vienintelė tik nežymiai atsiliekanti nuo savo varžovų. „Žalgirio“, Klaipėdos „Neptūno“, Panevžio „Lietkabelio“, „Šiaulių“, Prienų-Birštono „Vytauto“ ir Utenos „Juventus“ - o taip pat ir Lietuvos rinktinės - atvejais skirtumas kur kas ryškesnis. Tad nacionalinis lietuviško krepšinio įdagas, regis, slypi kažkur tarp perimtų kamuolių ir klaidų grafų. Įsitaisęs pakankamai giliai, kad nedarytų lemiamos įtakos pergalių ir pralaimėjimų balansui. Tūnantis pataikymo procentų, atkovotų kamuolių, rezultatyvių perdavimų ir kitų svarbesnių statistikos parametrų šešėlyje. Bet vis dėlto išlendantis į paviršių papurčius statistikos protokolus.

Galimos Priežastys

Prastą perimamų kamuolių ir klaidų santykį lietuviškos krepšinio mokyklos absolventų žaidime galima nagrinėti dviem skerspjūviais: krepšininkų sugebėjimų ir taktikos. R. Radvila pripažįsta, kad ugdant žaidėjus Lietuvoje gynybos sugebėjimai lavinami mažiau nei puolimo.

„Visur užsienyje dabar vyrauja fizinis pajėgumas, atletiškumas, gynybai skiriama labai daug dėmesio. Dominuoja tie, kurie ne tik labai gerai valdo kamuolį, bet ir kibiai ginasi. Visose pratybose naudojamas aktyvus spaudimas: neleidžiama laisvai išmesti kamuolio, neleidžiama jo priimti, puolantys žaidėjai „smaugiami“ ties pražangos riba. Lietuviai to negali, nes nemoka. O nemoka, nes mes, treneriai, neišmokome, neakcentuojame. Nėra taip, kad treniruotėse mes pusę laiko skirtume puolimui, pusę - gynybai. Daug didesnis dėmesys tenka metimo lavinimui, taktikai - automatiškai mažiau erdvės lieka gynybai.

Kuo aktyviau ir kokybiškiau ginasi varžovai, tuo labiau kraujuoja opa komandos klaidų grafoje. Bet R. Radvila sutinka, kad ir pačių lietuvių puolimo arsenalo parengtis - ne be priekaišto. Perdavimų technika, išbėgimas po užtvarų, pastarųjų kokybė, kamuolio valdymas - sušlubęs bet kuris žaidimo elementas gali pavirsti klaida. Taip pat nepakankamas fizinis pasiruošimas.

„Gerai fiziškai ir techniškai pasirengusį žaidėją spausk nespaudęs - klaidos jis nepadarys. Treneriai kalti, kad vaikų neišmoko universalumo, valdyti kamuolį abiem rankomis, mažai nagrinėja situacijas. Geras treneris, kuriam rūpi visos detalės, išsireikalaus ir minimalaus klaidų skaičiaus, ir perimtų kamuolių, ir geros gynybos. Deja, spragų turime net ir suaugusiųjų rinktinėje. Jau ne tik įžaidėjo, bet ir atakuojančio gynėjo pozicija tampa problematiška, nebėra tokių kaip Arvydas Macijauskas, Donatas Slanina, Ramūnas Šiškauskas. Sutikite, mūsų žaidėjai Europos mastu yra vidutiniokai“, - lygino R. Radvila.

Specialistas įžvelgia ir vieną žaidimo taktikos padiktuotą priežastį, dėl kurios Lietuvos komandos dažniau nei konkurentai pameta kamuolį.

„Amerikiečių taisyklė - geriau pramesti nei suklysti. Ispanai, italai taip pat mokosi paprasto žaidimo, paremto individualiu meistriškumu, dabar tą patį jau daro ir prancūzai. Geriausias žaidėjas pats valdo kamuolį, pats veržiasi ar meta. Jei atlikai tokiam perdavimą, gali grįžti į gynybą, nes jis viską darys vienas: brausis, lips, mes. Nebent varžovai sutrigubintų gynybą, tuomet gal numes kamuolį kitam. Mūsų lietuviškas stilius - daugiau žaisti, daugiau judėti, kamuolys turi tris, keturis ar penkis kartus „suvaikščioti“, kol pasieks tą žmogų, kuriam patikėta užbaigti ataką. Kai tiek daug judesio, automatiškai išauga tikimybė kažkur užstrigti. O kuo mažiau perdavimų, tuo ir klaidos galimybė mažesnė“, - paprastą logiką pasitelkė R. Radvila.

Jei klaidų kiekis susijęs su puolimo deriniais, skirtingos gynybos sistemos, trenerio nuomone, įtakos perimtų kamuolių skaičiui neturi. Ar asmeninė, ar aikštės gynyba, ar net zoninis spaudimas - esą viskas bet kuriuo atveju galiausiai atsiremia į krepšininkų fizinius sugebėjimus bei nuovoką.

Vis dėlto Krepšinis.lt kalbinti žaidimo analitikai turi ką pridurti. Tuo metu Lietuvos rinktinės vyriausiojo trenerio Dainiaus Adomaičio asistentui Mindaugui Braziui į galvą pirmiausia šauna uteniškių atvejis praėjusiame Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sezone.

Pagrindinis skirtumas tarp tokios „ispaniškos“ gynybos ir Lietuvoje populiaresnių konservatyvių sistemų yra rizikos laipsnis.

„Žiūrint iš taktinės pusės, mes, lietuviai, ginantis esame linkę mažiau rizikuoti. Mums užtenka priversti varžovą atakuoti iš sunkios, nepatogios situacijos. Pastangų perimti kamuolius neakcentuojame, kadangi nepavykus to padaryti prašokęs žmogus gynyboje iš esmės nebedalyvauja, toliau ginamasi keturiese prieš penkis. Todėl mūsų treneriai reikalauja, kad žaidėjai visada stengtųsi išlikti tarp kamuolio ir krepšio, liepia jiems pirmiausia žiūrėti, kad dengiamasis neįkirstų už nugaros“, - aiškino M. Brazys, kuris kitą sezoną dirbs jau „Lietuvos ryto“ štabe.

Išvados apie STT Koeficientą

Įsikibus tik į STT koeficiento skaičiavimus ir pamiršus viską pasaulyje galėtų pasirodyti, kad lietuviai krepšinį žaidžia tarsi avėdami klumpėmis: patys nuolat nespėja paskui kamuolį, o varžovai pro juos lekia it pro stulpus. Iš tikrųjų, nėra geriau komandos puolimą ir gynybą apibūdinančio rodiklio kaip įmesti ir praleisti taškai. Visa kita tik detalizuoja, kaip ir iš ko suformuoti po finalinės sirenos švieslentėje liekantys skaičiai. STT koeficientas per siauras, kad turėtų tiesioginę koreliaciją su rezultatais. Kartais jis net atrodo atvirkščiai proporcingas.

„Nėra vienos statistikos kategorijos, iš kurios galima būtų susidaryti tikrą vaizdą. Jis susideda iš pusšimčio skirtingų aspektų“, - apibendrino T. Balčėtis. Bet lietuviško krepšinio antspaudą skaičiuose įžvelgti galima.

Legionierių Įtaka Lietuvos Krepšinio Lygai

Kiekvienais metais „Tete-A-Tete Casino - LKL“ komandos į savo gretas vilioja ne tik lietuvius, bet ir žaidėjus iš užsienio. Šį sezoną lygoje į aikštelę jau išbėgo daugiau nei 30 legionierių, kurie čempionate palieka gana ryškų pėdsaką. Šiemet ant „Tete-A-Tete Casino - LKL“ čempionato parketo nors akimirkai pasirodė ir savo pavardes į rungtynių protokolą įsirašė jau 121 žaidėjas, iš kurių 35 buvo užsienio šalių piliečiai. Net 6 legionieriai žaidė su Vilniaus „Lietuvos ryto“ apranga.

Vilniaus „Lietuvos rytas“ ne tik turėjo daugiausiai legionierių, bet aikštėje jie praleido daugiausiai laiko lyginant su kitų komandų užsieniečiais (51,4 %). Minutes legionieriams pavyko išnaudoti produktyviai ir svariai prisidėti prie puolimo. Vilniečių legionieriai pelnė 52,8 % visų ekipos taškų ir atliko net 65,5 % visų komandos rezultatyvių perdavimų. Šiaulių „Šiauliai“ savo puolimo neįsivaizduoja be keturių amerikiečių. Šios ekipos užsieniečiai aikštėje praleidžia 51,1 % rungtynių laiko ir pelno net 58,1 % visų komandos taškų - vidutiniškai po 40 taškų per rungtynes.

Išnagrinėjus legionierių statistiką, ryškėja tendencija - daugumoje komandų legionieriai pirmauja pagal rezultatyvius perdavimus.

NBA Laisvųjų Agentų Apžvalga ir Naudingumo Koeficientai

NBA lygoje šis rodiklis skaičiuojamas iš sezono metu pelnytų taškų, atkovotų kamuolių, atliktų rezultatyvių perdavimų ir blokų bei perimtų kamuolių sumos atėmus pramestų metimų iš žaidimo bei baudų metimų skaičių ir gautąjį skirtumą padalinus iš sužaistų rungtynių kiekio. Skirtingai nei Europoje naudojamoje naudingumo koeficiento skaičiavimo sistemoje, NBA taikomoje formulėje neatsižvelgiama į išprovokuotų bei atliktų pražangų ir gautų blokų skaičių.

Dešimt geriausių laisvųjų agentų pagal naudingumo koeficientą:

Kevinas Durantas, 30 metų, 27,9 naudingumo balo.
Kawhi Leonardas, 28-eri metai, 26,9 naudingumo balo.
Jimmy Butleris, 29-eri metai, 20,7 naudingumo balo.
Khrisas Middletonas, 27-eri metai, 18,5 naudingumo balo.
Bojanas Bogdanovičius, 30 metų, 16 naudingumo balų.
Trevoras Ariza, 34-eri metai, 14,7 naudingumo balo.
Kelly Oubre, 23-eji metai, 14,1 naudingumo balo.
Harrisonas Barnesas, 27-eri metai, 13,8 naudingumo balo.
Reggie Bullockas, 28-eri metai, 10,1 naudingumo balo.
Dorianas Finney-Smithas, 26-eri metai, 9,8 naudingumo balo.

Pavyzdys iš Panevėžio Krepšinio Lygos: KKK "Mindaugietis"

2022 m. balandžio 21 d. KKK „Mindaugietis“ pralaimėjo Panevėžio krepšinio lygos ketvirtfinalio rungtynes su BC „Jūsų Panevėžys“ rezultatu 65 - 102. Komandinis efektyvumo koeficientas skyrėsi beveik 100 balų (49 - 142).

tags: #naudingumo #skaiciavimas #krepsinis