Sporto bazių plėtra ir atnaujinimas yra būtini siekiant užtikrinti kokybiškas sąlygas tiek profesionaliems sportininkams, tiek mėgėjams. Lietuvoje kasmet skiriamos lėšos sporto infrastruktūros gerinimui, o paramos šaltinių spektras yra gana platus - nuo nacionalinių programų iki tarptautinių iniciatyvų. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius finansavimo šaltinius ir galimybes, kurias gali išnaudoti sporto organizacijos ir savivaldybės, siekdamos įgyvendinti naujus sporto bazių kūrimo ar esamų atnaujinimo projektus.
Finansavimo šaltiniai ir programos
Nacionalinė sporto agentūra ir Sporto rėmimo fondas
Nacionalinė sporto agentūra (NSA) yra pagrindinė institucija, atsakinga už sporto politikos įgyvendinimą ir sporto projektų finansavimą Lietuvoje. Agentūra administruoja Sporto rėmimo fondo lėšas, kurios skiriamos nacionaliniams ir regioniniams fizinio aktyvumo projektams, taip pat sporto bazių būklės gerinimui.
Kasmet NSA skelbia konkursus, kuriuose gali dalyvauti įvairios organizacijos, įgyvendinančios sporto projektus. 2024 m. nacionaliniams fizinio aktyvumo projektams buvo skirtas prioritetas nemokamoms, reguliarioms, vidutinio ir (ar) didelio fizinio aktyvumo veikloms, skirtoms vaikų fiziniam aktyvumui didinti. Ne mažiau kaip 75 procentai projekto dalyvių turėjo būti vaikai (iki 18 metų). Bendra 2024 m. nacionalinių fizinio aktyvumo projektų kvietimo finansavimo suma siekė daugiau nei 2,5 mln. Eur.
Regioniniams fizinio aktyvumo projektams 2024 m. buvo skirta daugiau nei 2,4 mln. Eur. Šiuose projektuose prioritetas teikiamas vietos bendruomenių įtraukimui į nemokamas, reguliarias fizinio aktyvumo veiklas.
Remiantis Lietuvos Respublikos sporto įstatymu, ne mažiau kaip 10 procentų valstybės biudžeto lėšų, skirtų nacionaliniams ir regioniniams projektams finansuoti, skiriama asmenų su negalia fizinio aktyvumo plėtrą skatinantiems projektams įgyvendinti. 2024 m. fizinio aktyvumo konkursuose tokių projektų paraiškų gauta 41.
Taip pat skaitykite: „Naujų žvaigždžių“ veikla ir adresas
Vietinių užimtumo iniciatyvų (VUI) projektai
Nuo rugsėjo 22 d. bus priimamos paraiškos VUI projektams. Tokiomis pripažintos Kalvarijos, Ignalinos r., Jonavos r., Kazlų Rūdos, Kelmės r., Zarasų r. ir Biržų r.
Galimybę gauti paramą darbo vietoms steigti turės tie darbdaviai, kurie numato įdarbinti Užimtumo tarnybos klientus: vyresnio amžiaus (50+), jaunimą (iki 29 m. imtinai), žmones su negalia, kuriems nustatytas iki 55 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - iki 55 procentų darbingumo lygis). Subsidijos darbo vietoms steigti neskiriamos darbo vietoms, skirtoms laikiniems ir sezoniniams darbams atlikti. VUI projektuose finansuojamos tik naujos priemonės ir programinė įranga (turinti ne trumpesnę nei 36 mėn. Subsidijos gavėjai turės apmokėti 35 proc.
"Erasmus+" programa
"Erasmus+" programa taip pat gali būti finansavimo šaltinis sporto projektams, ypač tiems, kurie orientuoti į tarptautinį bendradarbiavimą ir gebėjimų stiprinimą.
Bendradarbiavimo partnerystėje gali dalyvauti viešoji arba privačioji organizacija, įsteigta Programos šalyje arba bet kurioje pasaulio šalyje partnerėje. Programos šalyse įsteigtos organizacijos gali dalyvauti kaip projekto koordinatorės arba kaip organizacijos partnerės.
Nedidelio masto partneryste siekiama į veiklą įtraukti visuomenines organizacijas ar mažiau patirties „Erasmus+“ srityje turinčius dalyvius. Ši partnerystė turėtų padėti didinti Programos prieinamumą nedideliu mastu bendrojo ugdymo, suaugusiųjų švietimo, profesinio mokymo, jaunimo ir sporto srityse veikiantiems subjektams ir sunkiai pasiekiamiems asmenims. Nepriklausomai nuo projekto srities, nedidelio masto partnerystėje gali dalyvauti bet kuri organizacija, veikianti švietimo, mokymo, jaunimo, sporto ar kitame socialiniame ar ekonominiame sektoriuje. Paraišką turi pateikti programos šalies organizacija.
Taip pat skaitykite: Sporto bazių kūrimo projektai Lietuvoje
Gebėjimų stiprinimo projektai yra tarptautinio bendradarbiavimo projektai, grindžiami daugiašale sporto srityje ES valstybėse narėse ir asocijuotosiose programos trečiosiose šalyse (anksčiau - programos šalys), taip pat Vakarų Balkanuose veikiančių organizacijų partneryste.
Kitos finansavimo galimybės
Be minėtų programų, sporto organizacijos gali ieškoti finansavimo iš kitų šaltinių, tokių kaip:
- Savivaldybių biudžetai: Savivaldybės dažnai skiria lėšų sporto infrastruktūros plėtrai ir atnaujinimui.
- Privatūs rėmėjai: Verslo įmonės gali remti sporto projektus mainais už reklamą ar kitas paslaugas.
- ES struktūriniai fondai: Kai kuriais atvejais, sporto projektai gali būti finansuojami iš ES struktūrinių fondų, ypač jei jie prisideda prie regioninės plėtros ir socialinės įtraukties.
- Paramos fondai ir organizacijos: Įvairūs paramos fondai ir organizacijos gali teikti finansinę paramą sporto projektams, ypač tiems, kurie skirti vaikų ir jaunimo sportui, neįgaliųjų sportui ar sporto prieinamumo didinimui.
Paraiškų rengimas ir reikalavimai
Sėkmingam finansavimo gavimui būtina kruopščiai parengti paraišką, atitinkančią visus programos reikalavimus. Paraiškoje reikia aiškiai apibrėžti projekto tikslus, uždavinius, veiklas, biudžetą ir numatomus rezultatus. Taip pat svarbu įrodyti projekto reikalingumą ir naudą bendruomenei.
Rengiant paraišką, rekomenduojama atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Atitiktis programos prioritetams: Projektas turi atitikti programos prioritetus ir tikslus.
- Aiškus ir konkretus projekto aprašymas: Projekto aprašymas turi būti aiškus, konkretus ir pagrįstas.
- Realistiškas biudžetas: Biudžetas turi būti realistiškas ir pagrįstas, o visos išlaidos turi būti detalizuotos.
- Tvarumas: Projektas turi būti tvarus ir turėti ilgalaikę naudą bendruomenei.
- Partnerystė: Jei projektas įgyvendinamas su partneriais, svarbu aiškiai apibrėžti kiekvieno partnerio vaidmenį ir atsakomybę.
- Inovacijos: Projektas turėtų būti inovatyvus ir siūlyti naujus sprendimus sporto srityje.
- Prieinamumas: Projektas turėtų būti prieinamas visiems, įskaitant žmones su negalia ir socialiai pažeidžiamas grupes.
Sporto bazių pritaikymas žmonėms su negalia
Gerinant sporto bazės būklę, sudaroma galimybė didinti fizinio aktyvumo veiklų įvairovę, bei plėsti sporto šakų skaičių plėtojimą sporto bazėje. Sporto bazės pritaikomumas žmonėms su negalia.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Remiantis Lietuvos Respublikos sporto įstatymu, ne mažiau kaip 10 procentų valstybės biudžeto lėšų, skirtų nacionaliniams ir regioniniams projektams finansuoti, skiriama asmenų su negalia fizinio aktyvumo plėtrą skatinantiems projektams įgyvendinti. 2024 m. fizinio aktyvumo konkursuose tokių projektų paraiškų gauta 41.
Parama bus skiriama steigti darbo vietas: bedarbiams su negalia (0-55 proc. remontuoti arba pritaikyti patalpas, kurios valdomos nuosavybės teise, reikalingas darbo vietai įrengti (iki 50 proc.
Vietinių užimtumo iniciatyvų (VUI) projektams paraiškos
Nuo rugsėjo 22 d. bus priimamos paraiškos VUI projektams. Tokiomis pripažintos Kalvarijos, Ignalinos r., Jonavos r., Kazlų Rūdos, Kelmės r., Zarasų r. ir Biržų r.
Galimybę gauti paramą darbo vietoms steigti turės tie darbdaviai, kurie numato įdarbinti Užimtumo tarnybos klientus: vyresnio amžiaus (50+), jaunimą (iki 29 m. imtinai), žmones su negalia, kuriems nustatytas iki 55 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - iki 55 procentų darbingumo lygis). Subsidijos darbo vietoms steigti neskiriamos darbo vietoms, skirtoms laikiniams ir sezoniniams darbams atlikti. VUI projektuose finansuojamos tik naujos priemonės ir programinė įranga (turinti ne trumpesnę nei 36 mėn. Subsidijos gavėjai turės apmokėti 35 proc.
Paramos lėšos skiriamos įsigyti naujas darbo priemones, būtinas tiesioginėms darbo funkcijoms atlikti steigiamoje darbo vietoje (ilgalaikis materialus turtas) arba patalpoms remontuoti (iki 50 proc. Norint dalyvauti konkurse paraiškos teikimo dieną pareiškėjas turi būti registruotas Užimtumo tarnyboje bedarbio arba užimto asmens statusu, bei išklausyti verslumo mokymus Inovacijų agentūros platformoje „Verslo e.
Daugiausiai balų ir didžiausią paramos sumą gaus asmenys iki 29 m. arba virš 50 m. amžiaus planuojantys steigti aukštą pridėtinę vertę kuriančias profesijas, pagal savo turimą išsilavinimą ir darbo patirtį bei planuojantys prisidėti prie projekto nuosavomis lėšomis. Taip pat, asmenys turintys iki 55 proc. įmonės metinės pajamos neviršija 2 mln. įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 2 mln. Ne daugiau nei 50 proc. Subsidijų gavėjai savo lėšomis privalo apmokėti ne mažiau kaip 35 proc.