Krepšinio pasaulyje, kaip ir kitose srityse, kartkartėmis iškyla nesutarimų tarp žaidėjų ir lygos vadovybės. Šie nesutarimai dažnai virsta streikais, kurie gali turėti didelių pasekmių tiek žaidėjams, tiek lygai, tiek krepšinio gerbėjams. Šiame straipsnyje aptarsime NBA krepšininkų streikų istoriją, priežastis, pasekmes ir galimus sprendimo būdus.
Įvadas
NBA lyga, kaip ir bet kuri kita didelė organizacija, susiduria su iššūkiais, susijusiais su darbuotojų ir darbdavių santykiais. Pagrindinis konfliktas dažnai kyla dėl finansinių klausimų, tokių kaip atlyginimai, pajamų pasidalijimas ir atlyginimų apribojimai. Tačiau yra ir kitų svarbių aspektų, tokių kaip žaidėjų judėjimo laisvė, darbo sąlygos ir socialinės garantijos. Kai šalių nuomonės nesutampa, gali būti paskelbtas streikas, kuris sustabdo lygos veiklą ir sukelia didelių nuostolių visiems.
Pirmieji žingsniai ir susitarimai
Pirmosios žaidėjų pastangos suvienyti jėgas ir ginti savo interesus prasidėjo dar 1954 metais, kai garsus krepšininkas Bobas Cousy inicijavo žaidėjų interesus ginančios organizacijos sukūrimą. Oficialiai NBA lyga šią organizaciją pripažino po trejų metų, o pirmojo streiko grėsmė iškilo 1964 metais. Šie įvykiai žymėjo svarbų etapą NBA istorijoje, kai žaidėjai pradėjo suvokti savo galią ir poreikį turėti atstovus, kurie gintų jų teises.
Po šešerių metų, 1970 m., pirmą kartą buvo sudaryta kolektyvinė sutartis, o 1983 m. abi pusės susitarė dėl pajamų padalijimo ir nustatė atlyginimų lubas.
Konfliktai ir antimonopoliniai ieškiniai
Per savo istoriją NBA susidūrė su įvairiais konfliktais ir teisiniais ginčais. Du kartus (1970 ir 1987 m.) žaidėjų profsąjunga iškėlė antimonopolinius ieškinius prieš NBA, tačiau rimtesnių konfliktų buvo išvengta. Šie ieškiniai parodė, kad žaidėjai yra pasirengę ginti savo teises teisiniu keliu, jei lyga bando apriboti jų judėjimo laisvę ar kitas teises.
Taip pat skaitykite: Kaip NBA krepšininkai prisidėjo prie futbolo infrastruktūros Lietuvoje
1998-1999 metų lokautas
Rimčiausias išbandymas NBA lygai buvo 1998-1999 metų lokautas. NBA vadovybė pakeitė kai kuriuos susitarimus ir liepė žaidėjams eiti nemokamų atostogų. Abi šalys pradėjo sudėtingas derybas, kurios užsitęsė, sezono startas buvo atšauktas neribotam laikui. Susitarti pavyko tik 1999-ųjų sausio 7 dieną, todėl lygos komisarui Davidui Sternui nereikėjo atšaukti viso sezono - jis buvo sutrumpintas. 204 dienas trukęs lokautas baigėsi, susitarimas buvo pasiektas, tačiau vietoj 82 reguliaraus sezono rungtynių buvo sužaistos 50.
Šis lokautas turėjo didelių pasekmių: NBA žvaigždės prarado milijonus dolerių, televizijų reitingai skaudžiai smuko. Vis dėlto padėtis stabilizavosi, o 1999-ųjų sausio mėnesį pasirašyta sutartis galiojo 6 metus - 2005 metų vasarą ji buvo saugiai pratęsta.
Pajamų pasidalijimo klausimas
Pagrindinis nesutarimų akmuo tarp NBA vadovybės ir žaidėjų yra pajamų pasidalijimas. Pagal sutartį žaidėjai gauna 57 procentus lygos pajamų. Anot D. Sterno, dėl to lyga per sezoną 2005-2009 metais prarasdavo po 200 milijonų JAV dolerių. Žurnalo „Forbes“ duomenimis, 12 iš 30 lygoje rungtyniaujančių klubų 2008-2009 metų sezone patyrė nuostolių. Todėl NBA buvo priversta imti 175 mln. dolerių kreditą ir pervesti lėšas nesėkmingiems klubams. D.Sternas dėl to kaltina pernelyg didelius žaidėjų atlyginimus. Savo ruožtu, žaidėjų asociacijos direktorius Billy Hunteris tokį NBA komisaro pareiškimą pavadino nesąmone ir pridūrė, jog nėra ir finansinių sunkumų.
Derybos ir nuomonių skirtumai
Proceso dalyviai nusprendė nedelsti ir 2009-ųjų rugpjūtį pradėjo derybas. Sausio mėnesį lyga pristatė savo variantą, kurio žaidėjai nevertino pernelyg optimistiškai. Jiems nepatiko, kad pajamų srautas gerokai sumažėjo, be to, į projektą įtraukta griežta darbo užmokesčio riba. Paskutinysis punktas būtų pakeitęs 30 metų vykdomą NBA politiką, nes ilgą laiką lygoje veikė kintamo darbo užmokesčio taisyklė, pagal kurią, remiantis įvairiomis išimtimis, tą ribą galimą viršyti. Griežtos darbo užmokesčio ribos taiksyklės įvedimas panaikintų visas išimtis ir lyga galėtų kontroliuoti klubų išlaidas.
Išlaidų ribojimas ir žaidėjų judėjimo laisvė
Pagrindinis derybų klausimas yra išlaidų ribojimas. Kiekvieną išimtį galima pamatuoti doleriais. Lyga, pašalinusi arba apribojusi išimtis, sumažintų savo išlaidas. „Lakers“ gynėjas ir krepšininkų sąjungos prezidentas Derekas Fisheris sako, kad tokių išimčių kaip „L.Birdo taisyklė“ pašalinimas pakenktų ir žaidėjams, ir komandoms. „Išimties panaikinimas iš tiesų reikštų apribotą žaidėjų judėjimą, - sako jis. - Mes labai stengiamės tam užkirsti kelią. Daugybė žaidėjų įstrigę padėtyje, kuri nėra naudinga nei jiems, nei jų komandoms. Mūsų išimtys, mūsų „L.Birdo taisyklė“, leidžia žaidėjams priimti tuos sprendimus, o komandoms suteikia lankstumo, kad imtųsi pokyčių, kuriuos turi padaryti“.
Taip pat skaitykite: NBA atlyginimų tendencijos ir lyderiai
Pajamų dalijimosi sistema
Kitas komandų savininkams svarbus punktas - pakeisti sistemą, kuria savininkai ir žaidėjai dalinasi pajamas. „Dalis dabartinės sistemos problemos yra ta, kad ji paremta bendromis pajamomis, o ne grynosiomis pajamomis“, - sako NBA pirmininko pavaduotojas Adamas Silveris. Pagal dabartinę sistemą komandos visas išlaidas turi padengti iš savo dalies. Tačiau tam, kad uždirbtum pinigų, reikia išleisti pinigų - ir pajamos auga (ko naudą pasidalina ir krepšininkai) todėl, kad ir išleidžiama daugiau (o šios naštos žaidėjai neprisiima). „Mūsų komandos fantastiškai padirbėjo, kad lėtėjančioje ekonomikoje išaugo parduotų bilietų skaičius, - sako A.Silveris. - Bet tam reikėjo papildomos reklamos, papildomos rinkodaros, papildomų darbuotojų“.
„Dabar tam, kad gautume pajamų, prireikia daugiau išlaidų ir pastangų nei bet kada anksčiau, - sako D.Sternas. - Mes nesiskundžiame skurdu. Tiesiog konstatuojame, kad reikia geresnio išlaidų ir pajamų modelio, kuris būtų tvarus ir leistų mūsų sportui augti“.
Derybų eiga ir nesutarimai
Abi derybų pusės susitiko dar kartą visų žvaigždžių savaitgalį - solidarumą savo dalyvavimu parodė tokios žvaigždės kaip LeBronas Jamesas, Dwyane'as Wade'as ir Carmelo Anthony. Buvo aptariamas klubų savininkų pasiūlymas. „Buvo mėtomasi teisingais būdvardžiais ir mūsų pasiūlymas buvo tinkamai išpeiktas, - sako D.Sternas. - Mūsų atsakymas toks: galite jį peikti, galite jį plėšyti, deginti, trypti - jei tik suprantate, kad jis atspindi dabartinę finansinę tikrovę“.
Žaidėjai pateikė savo pasiūlymą birželio gale. Projekte buvo palikta daugybė dabartinio susitarimo elementų - tokių kaip švelni viršutinė atlyginimo riba, išimtys ir prabangos mokestis - tik pasiūlyta agresyvesnė pajamų dalinimosi sistema ir pašalinta bazinių metų kompensacijos mechanizmas, kuris tam tikrais atvejais apsunkina galimybę keistis žaidėjais. Lygos manymu, krepšininkų pasiūlymas neatitinka misijos. „Mes prašome esminių pokyčių sistemoje, o žaidėjai, kaip viešai yra pareiškęs Billy Hunteris, norėtų palikti galioti dabartinę tvarką“, - pakomentavo D.Sternas. Derybininkai vėl susitiko rugpjūtį, kai D.Sternas pranešė, kad „turime ne nuomonių neatitikimą, o prarają“.
D.Fisheris su tuo nesutinka. Jo manymu, žaidėjų pasiūlymas neabejotinai atitinka siekiamus tikslus. „Pusės gali sutarti ar nesutarti dėl tam tikrų punktų, bet mes įsitikinę, kad mūsų pasiūlyme buvo abiems pusėms naudingų elementų ir jis galėtų būti geras derybų pradžios taškas“, - sakė jis.
Taip pat skaitykite: Krepšininkų žmonų gyvenimas
Lokauto grėsmė ir galimos pasekmės
Nors nuomonių skirtumai tarp klubų savininkų ir žaidėjų sąjungos dideli, vis dėlto sąlygos taikiai ir laiku susitarti atrodo palankesnės nei jos buvo 1998-aisiais. Bent iš dalies tą lemia D.Fisherio įtaka. Jis yra veteranas, savo kailiu patyręs 1998-1999 metų sezono darbo sustabdymą, o dabar vadovauja krepšininkų sąjungai. Pasak D.Fisherio, šiandien žaidėjai suvokia padėtį JAV ir pasaulyje, nors mažiau nei dešimtadalis dabartinių NBA krepšininkų savo kailiu patyrė 1998-1999-ųjų lokautą.
Pasak D.Sterno, lyga daro viską, kad kuo geriau supažindintų žaidėjus su padėtimi NBA. „Davėme jiems savo patvirtintas finansines ataskaitas, - sako jis. - Suteikėme prieigą prie duomenų apie mokesčius, laukiame, kol juos peržiūrės, ir jei reikės, duosime ir daugiau. Žaidėjų asociacijai suteikėme daugiau informacijos nei ji yra gavusi per visą sporto istoriją“.
Abi pusės viliasi, kad per ateinančius metus bus judama į priekį ir iki birželio 30 dienos bus pasirašytas naujas susitarimas. Jei iki tos dienos - kai baigia galioti dabartinis susitarimas - nebus sutarta dėl naujo, lyga paprasčiausiai sustos. Visa NBA veikla remiasi kolektyvinio derybų susitarimo egzistavimu. Jis, pavyzdžiui, numato, kad komandos turi išskirtines teises derėtis su naujokų biržoje išsirinktais krepšininkais - būtent dėl šios nuostatos visi 30 klubų nepuola varžytis dėl pirmojo žaidėjo. Susitarimas apibrėžia minimalias ir maksimalias algas, kontraktų terminus, keitimosi taisykles - praktiškai viską.
Klubų pranašumas lokauto atveju
Lokauto atveju žaidėjai negauna atlyginimo, taigi sustojus lygos veiklai derybinį pranašumą įgytų klubų savininkai. Atkirtę krepšininkus nuo jų pagrindinio pajamų šaltinio, jie galėtų išsiderėti lygai palankesnį susitarimą. Nors krepšininkai galėtų iškelti barikadas ir nenusileisti visą sezoną ir ateinančią vasarą, prasidėjus lokautui ir negavus pirmojo algos čekio, kuris juos pasiekia lapkričio 15 dieną, jų pozicija gali tapti gerokai nuolankesnė. Lyga gali netgi pasinaudoti tokiais lūkesčiais ir vilkinti derybų procesą - palaukti iki paskutinių mėnesių, kai lokauto tikimybė vis didės, ir tik tada, suminkštinusi žaidėjus, imti rimtai derėtis.
Klubų savininkams gerokai lengviau išgyventi lygos sustojimą - jie paprastai gauna pajamų ir iš kitų verslo sričių. Be to, nuo jų pečių laikinai nusiristų pagrindinė finansinė našta - krepšininkų algos. Nuostolingai veikiančiam klubui finansiškai naudingiau išvis praleisti sezoną, nei žaisti galiojant dabartinei sistemai.
Kai kurie derybininkai įsitikinę, kad be lokauto nepavyks išsisukti - ir pagal tai planuoja strategiją. „Aš šiuo metu jau ruošiuosi lokautui ir nemačiau nieko, kas pakeistų mano nuomonę, - sako žaidėjų asociacijos direktorius Billy Hunteris. - Dabar aš visomis jėgomis ruošiu žaidėjus blogiausiam“. Tačiau D.Fisheris nepraranda optimizmo. „Lokautas nėra tas rezultatas, kurio siekiame, ir jei savininkai irgi to nesiekia, mes susitarsime“, - sako jis.
Žaidėjų koziriai derybose
Kozirių derybose turi ir žaidėjai. Kai kurie stengiasi pasirašyti kuo ilgesnius kontraktus, kol dar galioja dabartinės taisyklės. Kobe Bryantas, Pau Gasolis ir Manu Ginobili šiemet pasirašė dosnius kontraktų pratęsimus. Ryškiausias šios strategijos pavyzdys - Richardas Jeffersonas, kuris atsisakė 15,2 mln. JAV dolerių algos ir pasirašė 8,4 mln. dolerių kontraktą su „Spurs“, kuris galios ketverius metus pagal dabartines kolektyvinio derybų susitarimo sąlygas.
Tai nereiškia, kad šiemet kontraktus pasirašę arba juos pratęsę žaidėjai visiškai saugūs. Dabartinės taisyklės numato, kad pirmaisiais pratęsto kontrakto metais krepšininko atlyginimas negali viršyti maksimalios algos. K.Bryanto, P.Gasolio ir kai kurių kitų žvaigždžių pratęsimo laikotarpis prasidės tik įsigaliojus naujajam susitarimui, kuris numatys ir naujas atlyginimo lubas. Taigi ir alga gali pasirodyti gerokai mažesnė, nei jie dabar tikisi.
Kelionės į kitas lygas ir desertifikacija
Dar viena galima kai kurių žaidėjų strategija - lokauto atveju keliauti į kitas lygas. Toks kelias atviras tik tiems krepšininkams, kurie bus laisvieji agentai, nes kontraktais su NBA susisaistę žaidėjai negalės gauti FIBA leidimo pasirašyti sutartis kitur. Taigi keli NBA žaidėjai galės pabėgti į Europą ar Kiniją, tačiau jų skaičius greičiausiai nebus pakankamai didelis, kad lemtų derybų eigą.
Didžiausias koziris žaidėjų rankose vis dėlto yra galimybė desertifikuoti savo pačių profesinę sąjungą. Daugelis lygos praktikų - tokių kaip atlyginimo lubos, naujokų biržos taisyklės - gali pažeisti antimonopolinius įstatymus, nebent dėl jų susitariama kolektyvinių derybų būdu. Tokiems susitarimams netaikomi antimonopoliniai įstatymai tik todėl, kad jie yra kolektyvinio derybų susitarimo dalis. Išimtis galioja net ir pasibaigus susitarimo galiojimo laikui, kol tebeegzistuoja „darbiniai santykiai“. Tačiau šie santykiai nutrūktų, jei sąjunga būtų desertifikuota - nes žaidėjai atsisakytų savo teisės kolektyviai derėtis ir krepšininkų sąjunga virstų paprasta profesine asociacija.
Desertifikavus sąjungą lygai būtų iškart iškeltas antimonopolinis ieškinys, nukreiptas prieš žaidėjų judėjimo ir algų ribojimus. Atlyginimo lubos, prabangos mokestis, maksimalios algos, apribojimai laisviesiems agentams, amžiaus apribojimai ir naujokų birža - visa tai būtų užginčyta. Lyga netgi negalėtų surengti lokauto ir krepšininkai galėtų priversti klubus vykdyti jau egzistuojančių kontraktų sąlygas. „Lyga savo arsenale neturi ginklo, kuris prilygtų grasinimui desertifikacija ir antimonopoliniais ieškiniais“, - sako sporto teisės specialistas Gabrielis Feldmanas.
Ši strategija rizikinga. Išardžius sąjungą kiekvienas krepšininkas liktų vienas derėtis su klubais. Kartu jie atsisakytų savo teisių į pensiją, draudimą, minimalią algą ir kitas socialines garantijas. Antimonopolinis ieškinys abidvi puses įveltų į ilgą ir brangų bylinėjimąsi teismuose.
NBA žaidėjai du kartus rimtai svarstė šią strategiją, 1995-aisiais ir 1998-aisiais, bet abu kartus balsavo prieš desertifikaciją. „Manau, kad desertifikacija yra viena iš tų strategijų ir galimybių, kurios paliekamos pačiam proceso galui, - sako D.Fisheris. - Man sunku pasakyti, ar šį kartą ja bus pasinaudota. Aš ją matau kaip vieną iš galimų kelių, bet norėčiau jo išvengti“.
Lokauto pasekmės
1998-1999-ųjų NBA lokautas turėjo milžiniškų ir ilgalaikių padarinių lygos finansams, įvaizdžiui, ryšiams su visuomene, bilietų perkamumui ir televizijos reitingams. Lokauto metu atliktoje apklausoje beveik kas trečias respondentas sakė, kad krepšininkų ir lygos nesutarimai pablogino jų nuomonę apie profesionalų krepšinį ir jame dirbančius žmones. Žurnalas „Newsweek“ lokautą pavadino „nesuprantamu ir nesąžiningu ginču tarp konkuruojančių milijonierių gaujų“.
Vėl priartėjus prie panašios prarajos, abi derybininkų pusės stengsis išvengti 1998-ųjų įvykių pasikartojimo. „Tai sukeltų domino efektą daugelyje lygių ir būtų jaučiama toli ir plačiai, - sako D.Fisheris. - Abi pusės dabar geriau supranta NBA krepšininkų ir krepšinio įtaką pasaulyje ir nė vieni nenori kliudyti šio žaidimo plėtrai“.
„Neprisimenu, keliose kolektyvinėse derybose per pernelyg daug metų man teko dalyvauti, - sako D.Sternas. - Iki šiol mums tik kartą nepavyko susitarti, 1998-aisiais. Daugybę kitų kartų derybos prasidė…
Streikai kituose sektoriuose
Streikai nėra tik NBA problema. Pavyzdžiui, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, streikai yra įprastas reiškinys, kai darbuotojai, siekdami geresnio darbo užmokesčio ir sąlygų, nevykdo savo darbo. Neseniai Seimo langų paprašius, svarstant kitų metų biudžetą, apie tūkstantis statutinių pareigūnų - policininkų, ugniagesių, pasieniečių - protestavo dėl didesnių atlyginimų. Vilniaus paslaugų verslo profesinio mokymo centro darbuotojai, neapsikentę direktorės darbo metodų, ruošėsi streikuoti tol, kol ji bus atleista. Įvairios protesto akcijos prasidėjo nuo ryto Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Šiaulių miesto bei regiono įstaigos jungėsi prie kultūros bendruomenės sekmadienį inicijuojamos įspėjamojo streiko akcijos. Dėl didžiųjų profesinių sąjungų streikų trečiadienį Graikijoje sustojo diduma viešojo transporto. Pirmadienį Berlyne streikuojant viešojo transporto darbuotojams, Vokietijos sostinės autobusų, tramvajų ir metro eismas sustojo - jau antrą kartą šiais metais. JAV lėktuvų gamintojas „Boeing“ ketvirtadienį paskelbė, kad jam nepavyko užkirsti kelio planuotam didžiausios jo profsąjungos streikui.
tags: #nba #krepsininku #streikas