Lietuva, būdama krepšinio šalis, vis dažniau atsigręžia ir į kitas sporto šakas, ypač futbolą. Naujos iniciatyvos ir investicijos į sporto infrastruktūrą atveria galimybes ne tik futbolininkams, bet ir krepšininkams, o NBA, kaip globali krepšinio organizacija, vis labiau įsitraukia į Lietuvos sporto gyvenimą. Šiame straipsnyje aptarsime NBA krepšininkų indėlį į futbolo stadionų plėtrą Lietuvoje, analizuodami įvairius projektus, investicijas ir iniciatyvas.
NBA krepšinio mokyklos startas Vilniuje
Lietuvos krepšinio federacija (LKF) kartu su NBA ir Vilniaus miesto savivaldybe paskelbė NBA krepšinio mokyklos startą. Jaunieji krepšinio talentai tobulinsis Žemynos sporto komplekse, kuriame yra trys krepšinio salės.
Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas teigia: „Šiuo atveju, turime geriausią variantą, kai jauniems talentams galime suteikti ir idealias sąlygas treniruotėms ir aukščiausio lygio treniruočių programas. Tikimės, kad NBA krepšinio mokykla padės užauginti labai stiprią, netradicinius įgūdžius turinčią krepšininkų kartą.“
NBA krepšinio mokyklos programą įgyvendins Vilniaus miesto krepšinio mokykla. Programoje numatytos popamokinės treniruotės, treniruočių stovyklos ir NBA klinika, taip pat specialus trenerių paruošimas, NBA renginių tinklelis ir NBA standartus atitinkanti įranga. Pagal NBA krepšinio mokyklos programą bus ugdomi 6-18 m. merginos ir vaikinai, ypatingas dėmesys skiriamas jaunoms 14-18 m. krepšininkėms.
NBA Europe viceprezidentas Jesus Bueno Pascual pabrėžia: „NBA krepšinio mokykla atspindi NBA dvasią - ji ne tik leis vaikams žaisti krepšinį, bet ir kurs ryšius tarp būsimųjų krepšininkų, statys krepšinio šeimą. Mums didelė privilegija prie to prisidėti, o Vilnius tam yra geriausia vieta.“
Taip pat skaitykite: NBA atlyginimų tendencijos ir lyderiai
LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas teigia: „Tai suteiks plačias galimybes krepšinio populiarinimui - ne tik lokaliai, bet ir tarptautiniu mastu. Turint NBA mokyklą gaunama labai daug tarptautinės komunikacijos. Tikiuosi, jog Vilniaus miesto savivaldybė, kuri yra šio projekto šeimininkė, tikrai išnaudos visas jo galimybes. Antra, tai suteiks naujos kokybės mūsų jaunimo treniravimo ir daugiamečio krepšininkų rengimo metodikoms.“
NBA krepšinio mokykla veiks Žemynos sporto komplekse, kuris užima kiek daugiau nei 4267 kvadratinius metrus. Pagrindinėje erdvėje įrengtos trys krepšinio aikštės, šalia - gimnastikos salė. Čia išskleidžiamos teleskopinės tribūnos talpina 1400 žiūrovų.
Vilniaus „Ryto“ biudžeto augimas ir perspektyvos
Vilniaus „Rytas“ beveik milijonu eurų padidino savo biudžetą. Sostinės klubo finansinis kapšas praėjusį sezoną siekė 5,9 milijono eurų, o šįmet tikimasi surinkti net 6,834 milijono eurų. Tai - naujas rekordas „Ryto“ organizacijoje, gerinamas jau trečią sezoną iš eilės. Projektuojamą biudžetą viliamasi surinkti iš komercinių pajamų (3,3 milijono eurų), savivaldybės finansavimo (1,93 milijono eurų), bilietų ir sezono narysčių (1,3 milijono eurų), premijos už sporto rezultatus (262 tūkstančiai eurų).
Jaroslav Latušinskij spaudos konferencijoje teigė, kad „Rytas“ yra nusimatęs rezervą galimam komandos naujokui, jei atsirastų toks poreikis, kurio šiai akimirkai nėra. „Kaip ir praėjusiame sezone, lėšų rezervas yra, nes jis privalo būti, - kalbėjo J.Latušinskij. - Pernai praėjusio sezono viduryje papildymo neplanavome, bet visi žinote aplinkybes, dėl kurių sudėtyje atsirado nauji žaidėjai. Tai atsirado dėl traumų, force majeure‘ai. Kaip organizacija, mes privalome stebėti rinką, turėti lėšų, jei tektų spręsti naujas force majeure situacijas.“
„Ryto“ direktorius pasidžiaugė klubo kilimu į viršų pagal finansinį pajėgumą tarp FIBA Čempionų lygos komandų, nors su NBA atėjimu į Senąjį žemyną viskas turėtų kardinaliai pasikeisti. „Nežinau, tokios informacijos neturime. Manau, kad artėjame prie priekinės, viršutinės lentynos komandų, - sakė J.Latušinskij. - Kaip žinote, dinamika ir ekosistema Europos krepšinyje greitai keičiasi, tad finansinės gairės prie potencialių naujokų gali labai greitai pasikeisti. Mūsų vieta irgi gali labai ženkliai pasikeisti.“
Taip pat skaitykite: Krepšininkų žmonų gyvenimas
Infrastruktūros nebuvimas riboja „Ryto“ veiklą ir veiklą. J.Latušinskij teigia, kad matomos teigiamos tendencijos biudžeto augimui, bet ir matomos tam tikros indikacijos dėl biudžetas nėra guminis ir negalėtų pastoviai augti.
Daugiafunkcio komplekso projektas Vilniuje
Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino Daugiafunkcio komplekso projekto pakeitimus ir pritarė siūlomam kainos indeksavimui bei papildomų darbų įsigijimui. Taip pat pritarta siūlymui sutrumpinti mokėjimo grafiką, siekiant sumažinti skolinimosi palūkanų dydį.
Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas teigia: „Taryba nusprendė, kad miestui reikalingas tiek Nacionalinis stadionas, tiek visa aplink jį suplanuota socialinė infrastruktūra sportui, kultūrai, ugdymui. Šis sprendimas leidžia mums judėti į priekį ir pereiti prie kito etapo - pakeitimų derinimo su Europos Komisija ir nacionalinėmis institucijomis bei statybos darbų grafiko derinimo su nauju investuotoju.“
Daugiafunkcio komplekso projektui Vilniaus miesto savivaldybė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iš viso skirs 157,2 mln. Eur - 1,2 mln. daugiau nei buvo numatyta iki pakeitimų. Projekto statybinei daliai institucijos skirs 27,1 mln. daugiau nei buvo numatyta anksčiau - iš viso 121,7 mln. Eur. Prie šios sumos taip pat prisidės 13 mln. Eur papildomiems darbams - papildomų 3 tūkst. vietų įrengimui Nacionaliniame stadione ir universalios arenos įrengimui sporto komplekse. Šiems darbams įvykdyti darbų atlikimo terminas bus pratęstas 18 mėn.
Taryba taip pat pritarė siūlymui sutrumpinti paskolos grąžinimo terminą, todėl numatyta sutaupyti 38,1 mln. eurų palūkanų, kurie bus skirti investicijų padidėjimui padengti. Dar 900 tūkst. Eur sumažės objektų operavimo kaštai, nes pratęsus darbų atlikimo terminą, objektų operavimo laikotarpis sutrumpės nuo 22 iki 20 metų.
Taip pat skaitykite: NBA streikai
Daugiafunkcis kompleksas Šeškinėje susideda iš stadiono su sporto muziejumi viduje, kartu komplekso teritorijoje statoma ir papildoma infrastruktūra: tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, futbolo treniruočių aikštė su lengvosios atletikos apšilimo zona, 2 futbolo treniruočių aikštės. Taip pat sporto centras: krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salės ir kultūros centras su biblioteka, renginių ir konferencijų salėmis, 300 vietų vaikų darželis.
Galutinė 18 tūkst. vietų Nacionalinio stadiono kaina po pakeitimų sieks 52,4 mln. Eur, stadiono cokoliniame aukšte projektuojamas sporto muziejus kainuos 6 mln. Eur, sporto centras su universalia arena, vidaus salėmis ir lauko aikštynų kompleksu - 27,3 mln. Eur, kultūros centras su biblioteka - 7,6 mln. Eur, vaikų darželis - 5,6 mln. Eur, o visos teritorijos sutvarkymo darbai - 17,1 mln. Eur.
Vietų skaičių stadione didinti iki 18 tūkst. reikia dėl jo konkurencingumo Lietuvoje ir Europoje. Didesnis, 18 tūkst. vietų stadionas išskirtų Vilnių iš kitų panašių objektų Baltijos šalių regione, taip sukuriant konkurencinį pranašumą. Be to, šiuo metu Vilniuje labai trūksta universalios vidutinio dydžio erdvės sporto ir kultūros renginiams. Sporto centre numatoma universali arena turėtų 5 050 vietų ir užpildytų rinkoje esančią spragą, joje galėtų vykti tiek įvairios sporto varžybos, tiek kultūros renginiai.
Įrengus universalią areną sporto centre, objekte išliktų treniruočių aikščių kompleksas: dvi krepšinio treniruočių aikštės vietoje šešių, rankinio aikštė, bokso ir imtynių salė, sportinės ir meninės gimnastikos salės. Tuo tarpu krepšinio treniruočių aikščių paklausą planuojama kompensuoti vykdant tokių aikščių plėtrą mažesniuose sklypuose, kur negalimas didesnio, renginiams pritaikymo objekto įrengimas.
„Hanner-VFA“ stadionas Vilniuje
Stadiono pagrindiniai investuotojai - nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“ ir futbolininkas Darvydas Šernas. Bendros investicijos į projektą siekė 2,5 mln. „Hanner-VFA“ pavadintas stadionas Bukčių g.
„Hanner“ tikslas - sudaryti geriausias sąlygas talentingam jaunimui siekti sportinio meistriškumo ir prisidėti prie sėkmingos Lietuvos futbolo ateities kūrimo. Stadiono iniciatorius ir „Vilnius Football Academy“ vadovas D. Šernas teigia: „Esu be galo laimingas, kad pavyko įgyvendinti tikslą, ir džiaugiuosi, kad mūsų akademijos ir viso Vilniaus vaikai, mėgėjai bei profesionalai galės mėgautis puikiu stadionu sostinėje.“ Naujajame futbolo stadione įrengtas apšvietimas, automobilių statymo vietos.
„Active Vilnius“ arena
Tarybos sprendimu, arenos operavimu rūpinsis Vilniaus miesto savivaldybei priklausanti VšĮ „Active Vilnius“. Įstaigos planuose - ne tik sąlygų krepšinio treniruotėms ir varžyboms užtikrinimas, bet ir papildomos galimybės. Objekto dydis, multifunkciškumas ir mobilios tribūnos sudarys galimybę rengti ne tik krepšinio, bet ir kitų sporto šakų varžybas bei išnaudoti arenos erdves renginių organizavimui. Be to numatoma areną išnaudoti ne tik komerciniais, bet ir bendruomeniniais tikslais - čia esančiomis patalpomis nustatytu metu galės naudotis bendruomenės nariai, vyks sveikos gyvensenos ir aktyvaus laisvalaikio veiklos.
2 385 kv. m ploto „Active Vilnius“ arena buvo pastatyta 2005 m., o 2014 m. objekte atliktas kapitalinis remontas. Šiuo metu arena atitinka visus oficialius LKL ir FIBA reikalavimus. Arena šiuo metu talpina 2051 sėdimų įskaitant VIP ložę - balkoną talpinančiią 61 žmogų.
tags: #nba #krepsininku #futbolo #stadionas