Sportas yra ne tik fizinės ištvermės ir konkurencijos arena, bet ir priemonė, leidžianti žmonėms su negalia įsitraukti į visuomenę, įgyti pasitikėjimo savimi ir siekti aukštumų. Neįgaliųjų motosportas - tai sritis, kurioje derinamas adrenalinas, techniniai įgūdžiai ir galimybė įveikti fizinius apribojimus. Šiame straipsnyje aptarsime neįgaliųjų sporto klubų svarbą, finansavimo galimybes, įtraukiančius renginius ir pavienių sportininkų pasiekimus, siekiant atskleisti šios srities įvairiapusiškumą ir potencialą Lietuvoje.
Sporto klubų vaidmuo ir jų stiprinimas
Sporto klubai tampa pirmuoju žingsniu į sportą žmonėms su negalia. Siekiant stiprinti Lietuvoje veikiančius klubus, Lietuvos paralimpinis komitetas organizuoja mokymus, tokius kaip „Įtrauki visuomenė per sportą“. Šiuose mokymuose dalyviai gauna praktinių užduočių ir namų darbų, kad idėjos neliktų tik popieriuje.
M. teigia, kad klubai turi dalytis idėjomis ir patirtimi, mokytis iš profesionalių lektorių. Kiekvienas klubas turi savo stipriąsias puses ir gali perduoti žinias kolegoms. Anot jo, klubas yra pagrindas, iš kurio išauga aukšto meistriškumo sportininkai.
Klubas turi būti ta vieta, kur žmogus nori ateiti, būti. Kalbama ne tik apie sales ir svarmenis, bet ir apie bendrystę bei žmogaus nukreipimą į tam tikras sporto šakas, sporto mokyklas, kuriose dirba profesionalūs treneriai. „Parateam Lietuva“ internetinėje svetainėje galima rasti nuorodas, kur kreiptis norintiems sportuoti žmonėms su negalia. Tačiau, atėjus į klubą, jie turi rasti patrauklią aplinką, antraip nebegrįš. Todėl siekiama, kad klubai būtų profesionalesni ir patrauklesni.
M. Liubinienė pripažįsta, jog dažnai išgirsta, kad dauguma nieko nežino apie žmonių su negalia sportą. Reikia tiesioginės sklaidos mokyklose, ką dabar ir daro Lietuvos paralimpinis komitetas su įvairiomis programomis. Turi asmeniškai būti pasiektos visos suinteresuotos grupės. Galbūt ir klubai ne visada viską gali pasiūlyti besidomintiems.
Taip pat skaitykite: Bendrystė per motociklus
Iššūkiai ir finansavimo galimybės
Vienas didžiausių iššūkių - sukurti masiškumą sporto šakoje, nes reikalingas ilgas techninis pasiruošimas, fizinis pasirengimas ir įrangos pritaikymas. Pasaulinė statistika rodo, kad išbandančių vežimėlių tenisą lieka nedaug.
Kauno neįgaliųjų rekreacijos ir sporto klubo prezidentės Vaidos Pokvytytės manymu, organizacijoms tokie mokymai reikalingi taip pat, kaip šeimoms reikalingi psichologai. Tačiau labiausiai reikia noro ir matomumo, nuolat viešinti savo veiklas socialiniuose tinkluose.
Nacionalinės sporto agentūros administruojamas fizinio aktyvumo skatinimo fondas siekia didinti Lietuvos gyventojų fizinį aktyvumą nacionaliniu bei regioniniu mastu. Sporto rėmimo fondas gali finansuoti organizacijos, asociacijos ar klubo projektą, iniciatyvą. Lėšos iš fondo paprastai skiriamos vienos arba kelių remiamų sričių apibrėžimus atitinkantiems projektams, pavyzdžiui:
- Esamų sporto bazių plėtra, remontas ir priežiūra.
- Kvalifikacijos tobulinimas.
- Sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimas.
- Fizinio aktyvumo veiklos, skatinančios fizinio aktyvumo plėtrą.
- Sporto renginių organizavimas.
Galimas Sporto rėmimo fondo finansavimas nuo 3 000 iki 400 000 EUR gali būti labai reikšmingas tiek trumpalaikių, tiek strateginių, ilgalaikių organizacijos tikslų siekimui. Agentūra „Projektai Sportui“ specializuojasi teikdama sporto, fizinio aktyvumo ir sveikatingumo paraiškų rengimo ir finansuotų projektų administravimo paslaugas. Kasmet parengiama apie 90 įvairių sporto projektų finansavimui gauti.
Įtraukiantys renginiai ir bendruomenės stiprinimas
Neįgaliųjų šokių maratonas yra puikus pavyzdys, kaip negalia netrukdo šokti ir bendrauti. Šiame renginyje dalyvauja įvairių negalių turintys žmonės iš visos Lietuvos. Dalyviai įrodo, kad negalia ir šokis suderinami, o renginys suteikia galimybę bendrauti, susipažinti su naujais žmonėmis ir smagiai praleisti dieną.
Taip pat skaitykite: Vairavimo automatine pavarų dėže gidas
Mažeikių rajono neįgaliųjų centro direktorė Audronė Šimkuvienė teigia, kad žmonės labai mėgsta šį maratoną ir registruojasi kitiems metams iškart jam pasibaigus. Mažeikių rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkas Edvardas Najulis pabrėžia, kad svarbu, jog įvairių negalių žmonės bendrautų tarpusavyje, nes tik taip galima integruotis į visuomenę.
Ekstremalūs nuotykiai: neįgalieji ant keturračių motociklų
Kauno neįgaliųjų rekreacijos ir sporto klubas kartu su ATV klubu „Bekelės vilkai“ jau ketvirtą kartą neįgaliesiems surengė žygį keturračiais motociklais. Šis renginys suteikia galimybę neįgaliesiems iškeisti savo vežimėlius į keturračius ir patirti ekstremalių nuotykių.
Darius Čirvinskas, neįgaliesiems skirtų bekelės žygių organizatorius, teigia, kad keturratis motociklas ir neįgaliojo vežimėlis - puikiausiai derantys dalykai. Po avarijos, kurioje susilaužė stuburą, Darius neatsisakė savo aistros keturračiams ir dabar organizuoja žygius kitiems neįgaliesiems.
Vaida Pokvytytė, Kauno NRSK prezidentė, pasakoja, kad organizuojant pirmą žygį nebuvo tikri, kad jis pavyks, bet ryžosi šiam iššūkiui. Sumanymas pasiteisino - neįgaliųjų patirti įspūdžiai ir emocijos pranoko visus lūkesčius.
Šie žygiai suteikia galimybę neįgaliesiems ištrūkti iš namų, pakeisti aplinką, pamatyti ir sužinoti naujų dalykų. Tai mažina socialinę atskirtį ir keičia visuomenės požiūrį.
Taip pat skaitykite: Viskas, ką reikia žinoti apie vilkiko vairavimą
Individualūs pasiekimai ir įkvėpimas
Danas Sodaitis, Europos neįgaliųjų vicečempionas 100 metrų bėgimo rungtyje, po avarijos atgaivino savo seną aistrą motociklams. Jis modifikavo savo motociklą „Honda CBR 900 RR Fireblade“ ir pritaikė jį vairavimui viena ranka.
D. Sodaitis teigia, kad motociklas jam yra polėkis, adrenalinas ir saviraiška. Jis siekia atstovauti Lietuvai paralimpinėse žaidynėse ir derina treniruotes su motociklų sportu.
Sportininko ryžtą viena ranka pažaboti galingąją „Honda Fireblade“ dar labiau pakurstė ir brito Chriso Ganley pavyzdys. Ch. Ganley, būdamas 25-erių, motociklo avarijoje neteko kairės rankos, bet tai nesustabdė brito, kuris ir po avarijos dalyvauja motociklų lenktynėse.
Pasaulio neįgaliųjų sporto žaidynės ir Lietuvos sportininkų pasiekimai
Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos suburta komanda Tailande vykusiose Pasaulio neįgaliųjų sporto žaidynėse iškovojo tris aukso, tris sidabro ir vieną bronzos medalį. Čempionais tapo rutulio stūmikas Ramūnas Rojus, bėgimo su triračiu atstovai Bela Morkus ir Igor Markov.
LNSF prezidentas Kęstutis Skučas kalbėjo, kad šios žaidynės yra tarsi visą sezoną vainikuojantis neįgaliųjų sporto renginys ir tiki, kad puikūs rezultatai dar labiau įkvėps šalies sportininkus bei visą neįgaliųjų judėjimą siekti dar didesnių aukštumų.
tags: #neegaliuju #moto #vaziavimas