Šiame straipsnyje panagrinėsime neįgaliųjų sporto šaką - irklavimą, atsižvelgdami į jo istoriją, plėtrą Lietuvoje ir pagrindines taisykles.
Neįgaliųjų sporto ištakos pasaulyje
Neįgaliųjų sporto istorija siekia 1948 metus, kai Stoke Mandeville mieste, Anglijoje, neurochirurgas dr. Ludwigas Guttmannas suorganizavo sporto varžybas Antrojo pasaulinio karo veteranams, turintiems stuburo traumų. Šios varžybos laikomos paralimpinio judėjimo pradžia. Vėliau tokios varžybos pradėtos rengti kas ketveri metai iš karto po Olimpinių žaidynių. Priežastis labai paprasta: pirmosios žaidynės atsitiktinai sutapo su Olimpiada, todėl buvo pavadintos paraleline Olimpiada, o sutrumpintai, Parolimpiada. Nuo to laiko šios neįgaliųjų sporto žaidynės vyksta iš karto po sveikų sportininkų kovų.
Iš pradžių neįgalieji sportininkai dalyvavo tik vežimėliuose. Šešių sporto šakų neužteko, todėl buvo bandoma pritaikyti daugiau olimpinių sporto šakų neįgaliesiems. Dabar Paraolimpiadose varžomasi 18 sporto šakų. Kai kurios šakos yra specifinės invalidams: lenktynės vežimėliais, svorių stūmimas atsigulus, keletas kitų originalių ir normalių sportininkų nekultivuojamų sporto šakų. Neįgalieji šoka į aukštį, žaidžia krepšinį ir net regbį vežimėliuose. Tokios sporto šakos reikalauja ypatingos ištvermės, valios ir užsispyrimo.
1960 metų Romos Paraolimpinėse žaidynėse dalyvavo 400 atletų iš 23 šalių: jie dalyvavo vienintelėje vežimėlių kategorijoje ir tik 6 sporto šakose. Sveikieji džiūgauja tik tada, kai jų šalies sportininkai iškovoja medalius Olimpiadoje, o Paraolimpiados aukso, sidabro ir bronzos džiaugsmas daugiausiai paliekamas neįgaliesiems.
Pradiniai žingsniai Lietuvoje
Lietuvos parolimpinis komitetas (LPK) įkurtas 1990 m., 1991 m. lapkričio mėn. įstojo į Tarptautinį ir Europos parolimpinius komitetus. Sporto pradžia sąlygiškai galima laikyti 1984 - 1985 metus, o pradininkais - Vilniaus ir Kauno žmones su negalia. Pirmosios turinčių judėjimo negalią žmonių varžybos įvyko 1984-08-18 Pasvalio rajone. Dalyvavo 34 aktyviausi neįgalieji iš įvairių Lietuvos miestų ir rajonų. Prizinės vietos buvo nustatomos sudėjus dalyvių taškus atskirose rungtyse (disko, granatos metimai, krepšinio baudų metimai, pneumatinis šaudymas, svarmenų kėlimo ir tampyklių tempimo). Tais pačiais metais keli Lietuvos neįgalieji sportininkai dalyvavo I Latvijos neįgaliųjų spartakiadoje . S. Musteikytė užėmė antrą, o V.
Taip pat skaitykite: Neįgaliųjų sporto varžybos
1985 m. gruodžio 26 d. buvo įkurtas invalidų respublikinis sporto ir sveikatingumo klubas “Draugystė”. Klubo įkūrimas suaktyvino neįgaliųjų sportinę veiklą visoje šalyje. 1986 - 1988 metais buvo įkurti klubo filialai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Ukmergėje.
Nepriklausomybės laikotarpis
1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę vyko esminiai pokyčiai Lietuvos sporte, paliesdami ir neįgaliųjų sportą. Prasidėjo ilgas, sudėtingas ir sunkus vyksmas. Pradėta pertvarkyti juridiniai pagrindai, perorganizuojama medicininė, socialinė, edukacinė ir profesinė reabilitacija.
1991 m. lapkričio 28 d. - Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymas.
Pirmaisiais darbo metais oficalių įkūrėjų “pagalba” baigėsi. Tik atskirų žmonių gerumas (prof. J. Fledžinskas), Lietuvos aklųjų ir Lietuvos kurčiųjų draugijų materialinė pagalba ir moralinė parama padėjo išlikti, skatino dirbti, įveikti pasitaikančias kliūtis ir nesėkmes. Visas treniruočių, varžybų, metodinis ir organizacinis darbas gulė ant būrelio entuziastų ir aktyvistų pečių. Invalidų sporto varžybas įtraukė į bendrus sporto varžybų kalendorinius planus nuo 1989 m. Sveikieji taip pat pratinosi suprasti neįgaliuosius. Po kurio laiko invalidų pratybos nieko nebestebino.
Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę vietoje Kūno kultūros ir sporto komiteto 1990 m. įkurta Lietuvos aklųjų sporto federacija (LASF), 1991 ji tapo Tarptautinės aklųjų sporto federacijos, 1992 - Tarptautinės Brailio šachmatų asociacija nare.
Taip pat skaitykite: Paralimpinių žaidynių istorija
Aklųjų sporto klubų veikla
1990 m. gegužę “Santakos” sportininkai dalyvavo Maskvoje vykusioje invalidų šventėje “Nadiežda”. Joje neįgalieji sportininkai surengė parodomąsias vežimėlių krepšinio varžybas. 1991 m. kovo mėn. “Santakoje” buvo įkurta autoralio sekcija. Balandžio 21d. Garliavoje jau vyko kauno invalidų autoralio varžybos. Gegužės mėn. “Santakos” klubo labdaringais pervedimais papildė įvairios miesto įmonės bei organizacijos. Prie labdaros prisidėjo ir garsusis krepšininkas A.
Apie 1991 m. liepos mėn. Mineapolyje (JAV) vykusiose VIII pasaulio specialiose olimpinėse žaidynėse dalyvavo Lietuvos komanda. Dalyvavo 12 sutrikusio intelekto sportininkų iš Lietuvos. Jie dalyvavo plaukimo, lengvosios atletikos, krepšinio, kėglių, dviračių, jojimo, teniso gimnastikos - iš viso 15 sporto šakų varžybose. 1991 m. gruodžio 18 - 23 d. Kauno “Santakos” komanda dalyvavo Tarptautiniame naujametiniame turnyre Maskvoje. 1991. rugsėjį maratonas “Europos centras” - Vilnius buvo pirmasis Lietuvoje. Šiame maratone kartu su sveikaisiais rungtyniavo ir invalidai sportininkai. S.
1991 m. buvo įkurtas invalidų sporto klubas “Vilnis”, kuris nuo 1996 m. tapo vaikų klubu. Tai vienintelis sporto klubas kuriame sportuoja fiziškai neįgalūs vaikai. Neįgaliųjų sporto Lietuvoje pradiniu laikotarpiu išryškėjo, kokios sporto šakos yra mėgstamiausios, susikūrė pirmieji neįgaliųjų sporto klubai, užsimezgė ryšiai su kitų šalių vežimėlių krepšinio komandomis. Darbui su invalidais tobulinti, plėsti, organizuoti 1992 m. įkurta speciali patariamoji institucija - Lietuvos invalidų reikalų taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (LIRT).
1992 m. gegužės 5 - 11 d. Maskvoje buvo organizuoas festivalis “Vorobjovy Gory”, skirtas invalidų sportui. Sporto varžybas apėmė šias rungtis: futbolą (sportinikams su amputuotomis galūnėmis), vežimėlių krepšinį, lenktynes vežimėliais (pusė maratono), šaudymą iš arbaleto, smiginį ir rankos lenkimą. 1992 m. gegužę sporto klubo “Santaka” sportininkai kartu su 400 geriausių sportininkų su vežimėliais iš 28 valstybių dalyvavo maratono varžybose Šveicarijoje.
1992 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos neįgalieji pirmą kartą šalies istorijoje dalyvavo Parolimpinėse žaidynėse Barselonoje, kur pirmą kartą parolimpinių žaidynių istorijoje buvo pakelta Lietuvos Respublikos trispalvė. M.
Taip pat skaitykite: Strateginės sporto šakos neįgaliesiems
1992 m. Tel Avive (Izraelis) vyko penktasis Europos kurčiųjų vyrų krepšinio čempionatas. Čempionato nugalėtoja tapo Lietuvos rinktinė. Europos čempionai buvo pagerbti Kurčiųjų kultūros namuose. Komandos nariai buvo apdovanoti vertingomis dovanomis.
1993 m. balandžio mėn. IWBF Europos zonos vadovybė Olandijoje Utrehto mieste suorganizavo seminarą vežimėlių krepšinio treneriams.
V specialiųjų olimpinių žiemos žaidynių metu Lietuvos sutrikusio intelekto sportininkai pelnė 6 aukso, 4 sidabro ir 3 bronzos medalius. Lietuvos sportininkus olimpinėms varžyboms rengė treneriai.
1993 m. VI parolimpinės žiemos žaidynės (1994 03 10 - 20) vyko Lilehameryje (Norvegija). Lietuvos Respublikai šioje šventėje atstovavo du sportininkai: panevėžietė S. Kriaučiūnienė ir vilnietis S. Leonavičius. Abu jie dalyvavo slidinėjimo varžybose. Abu sportininkus žaidynėms rengė treneris S.
1994 m. Kaune aktyvaus invalidų sporto dalyvio K. Skučo, įsteigtas klubas prie LKKI. Jam buvo keliamas uždavinys sudaryti sąlygas ištiktiems negalios žmonėms ne tik sportuoti, bet ir negalios ištiktus žmones įtraukti į normalų gyvenimą. Tais pačiais metais buvo įkurtas kauno neįgaliojo jaunimo sporto klubas (RSK).
1994 m. gegužės 6 - 8 d. Italijos sostinėje Romoje vykusiame IWBF organizuotame vežimėlių krepšinio trenerių seminare dalyvavo atstovai iš Lietuvos. Gautos žinios, filmuota medžiaga buvo naudojama vėliau darbe, rengiant krepšininkus varžyboms.
1994 m. gegužės 223 - 31 d. Graikijoje, Atėnuose, vykusiame antrajame tarptautiniame vežimėlių krepšinio turnyre dalyvavo “Darugystės” krepšininkai. Rengiantis šiam turnyrui Lietuvos vežimėlių krepšinio komandoje pirmą kartą įvyko žaidėjų medicininė ir funkcinė klasifikacija. 1994 m. rugsėjo 13 - 18 d. sankt Peterburge vyko atviras tarptautinis vežimėlių krepšinio turnyras. Kauno “Santakos” neįgaliųjų komanda užėmė trečiąją vietą.
1994-ieji. Klubui „Santaka“ jau penktus metus vadovauja Artūras Zumaras. Tai kukli sukaktis. Susiėjime prisiminti laimėjimai, nesėkmės, planuojami nauji darbai. Pasidžiaugta, kad sustiprėjo tinklinio (sėdint), stalo teniso, plaukimo ir krepšinio komandos. Kelis kartus per savaitę jau 27-os vidurinės mokyklos salėje treniruojasi krepšininkai, kitu sporto šakų entuziastai. Treneris LKKI dėstytojas Kostas Karpavičius jau nebesuspėja. Kitu sporto šakų užsiėmimai nėra taip reguliariai organizuojami dėl lėšų stygiaus (automobilių sportas), sezoniškumo (orientacinis sportas), dėl neturėjimo inventoriaus (bočia, kėgliai).
Neįgaliųjų sporto reikšmė ir iššūkiai
Negalia gali būti konflikto su gyvenimu priežastis: žmogus netikėtai praranda savarankiškumą, fizinę jėgą, galimybę judėti, orientaciją, nuo jo nutolsta draugai, jis nebegali dirbti mėgstamo darbo ir pan. Laisvalaikis kiekvieno žmogaus gyvenime reiškia labai daug. Džiugu matyti, jog ir žmonių su negalia laisvalaikis keičiasi, o jie patys tampa pilnaverčiais visų gyvenimo sričių dalyviais. Taigi šių žmonių galvosena keičiasi, keičiasi ir jų požiūris į laisvalaikį.
Išnagrinėti literatūros šaltiniai rodo, kad neįgaliųjų sportas vystosi. Mano nuomone labai prie to labai prisidėjo ir Kauno neįgaliųjų spoto klubas “Santaka”. Matome, kad neblogi ir sportininkų pasiekimai. Pradėjus rašyti šį referatą sužinojau tikrai daug apie neįgaliųjų sportą. O kodėl apie šiuos sportininkus nieko nežinome, o todėl, kad nelabai apie juos yra kalbama.
Aklųjų ir silpnaregių sporto šakos
Aklųjų ir silpnaregių kultivuojamos sporto šakos: aklųjų futbolas, aklųjų riedulys (golbolas), aklųjų ritinis (rolingbolas), aklųjų vartinis (torbolas), aklųjų tenisas (šoudaunas), beisbolas, boulingas (devynių ir dešimties kėglių žaidimas), buriavimas, dviviečių dviračių (tandemų) sportas, dziudo, irklavimas, jėgos trikovė, kalnų slidinėjimas, lengvoji atletika, plaukimas, slidinėjimas, šachmatai, šaškės, šaudymas, šaudymas iš lanko, vandens slidžių sportas.
Aklųjų ir silpnaregių sporto kaitai, plėtrai ir tobulinimui turi įtaką pasaulio tendencijos, technologijų pažanga. Lietuvoje aklųjų ir silpnaregių sporto pradžia laikomi 1928, kai įkurtoje Kauno aklųjų mokykloje imta rūpintis regos neįgaliųjų fiziniu lavinimu (rengiamos svarsčių kilnojimo, gimnastikos pamokos). Lietuvos aklųjų draugija (įkurta 1944) plėtojo sporto veiklą: kultivuojamos šaškių, šachmatų, sunkumų kilnojimo, lengvosios atletikos sporto šakos. Nuo 1966 pradėta rengti kompleksines aklųjų ir silpnaregių spartakiadas, į jų programą, be išvardytų sporto šakų, įtraukta plaukimo, vėliau aklųjų ritinio, aklųjų riedulio, dviviečių dviračių, nuo 1991 - dziudo varžybos. Vyko Lietuvos čempionatai (pirmenybės). Dalyvauta ir Lietuvos reginčiųjų sportininkų čempionatuose: šaškių, šachmatų, sambo, dz…
Neįgaliųjų baidarių ir kanojų irklavimas (Paracanoe)
„Paracanoe“ yra baidarių ir kanojų irklavimas sportininkams, turintiems fizinę negalią. Parolimpinę šio sporto versiją valdo Tarptautinė kanojų baidarių federacija (ICF) „Paracanoe“ debiutavo Rio 2016 vasaros parolimpinėse žaidynėse.
Du pagrindiniai paracanoe valčių tipai yra:
- Baidarės (KL) su dviguba mente
- Atraminės kanojos (VL), kur valtis turi antrą korpusą kaip atraminę plūdę ir naudoja vienos mentės irklą su T viršaus rankena.
Baidarių klasifikacija skirstoma į tris pogrūpius (susijusius su skirtingais judėjimo sutrikimų lygiais) tiek vyrams.
Taisyklės:
Varžybų formatas: sportininkai irkluoja 200 metrų nuotolį Baidarėmis (KL) arba Kanojomis (VL). 8 ar 9 Takeliai. pažymėtos plūdurais kas 10 m. 9 m pločio Automatinė paleidimo sistema Tikslas: kuo greičau kirsti finišo liniją. Baidarių ir kanojų irklavimas vyksta kanaluose, ežeruose ar ramiose upėse.
Valčių išmatavimai
- Baidarių (KL) Dvimentis irklas.
- Kanojų (VL) irklas.
Lietuvos dalyvavimas parolimpinėse žaidynėse
Lietuvos sportininkai paralimpinėse žaidynėse pirmą kartą dalyvavo 1992 m. Barselonoje. Nuo to laiko Lietuvos paralimpiečiai yra iškovoję nemažai medalių ir garsina Lietuvos vardą pasaulyje.
Vienas garsiausių Lietuvos paralimpiečių yra Kęstutis Skučas, varžęsis net keliose sporto šakose (plaukime, krepšinyje vėžimėliuose, lengvojoje atletikoje) ir 2004 m. Atėnų paralimpinėse žaidynėse pelnęs sidabro medalį. 2016 m. Rio de Žaneiro paralimpinėse žaidynėse čempionu tapo Mindaugas Bilius.
Lietuvos vyrų kurčiųjų krepšinio rinktinė 1992 ir 2008 tapo Europos ir 2007 pasaulio čempione, moterų rinktinė 2008 Europos vicečempione, kurčiųjų olimpinėse žaidynėse vyrų krepšinio rinktinė 1997 iškovojo antrą, 2001 ir 2005 - trečią, moterų rinktinė - trečią vietas.
Augusto Navicko istorija
Augustas Navickas yra pirmasis ir vienintelis Lietuvos parolimpietis irkluotojas. Su šiuo sportu jis augo nuo mažens, daug treniravosi ir prieš lemtingą stuburo traumą. Tačiau gyvenime pasitaikiusius sunkumus Augustui pavyko įveikti savo ryžtu sportuoti ir žinojimu, kad šalia visada yra palaikantys artimieji.
Šiam dvidešimt šešerių metų sportininkui, atrodytų, nėra tekę susidurti su niekuo, kas jį palaužtų. Į visas gyvenimo jam mestas negandas Augustas reaguoja vadovaudamasis šaltu ir ramiu protu. Šis parairkluotojo bruožas tapo akivaizdus vos su juo susipažinus.
Kiekvieną dieną besiruošdamas parolimpinėms žaidynėms Augustas treniravosi du kartus. Jei oras prastas, jį visada galima rasti sporto salėje, prie valties yrimą atkartojančio treniruoklio, kur Augustas ryžtingai treniruoja savo raumenis. Daug kas Augusto treniruotėse priklauso nuo minėtųjų pagalbininkų, kurie nėra samdomi, ir viską lemia tik jų pačių gera valia bei noras padėti.
Irklavimas moko disciplinos. Buvau tinginys, ir dabar save tokiu laikau, nes kartais sunku atrasti motyvacijos, bet ta disciplina yra. Šiuo metu Augustas gyvena Klaipėdoje su savo mergina Ema, o jų butas - it taiklaus komiko pavadintoje - Irklų gatvėje. Tačiau kad ir kaip ironiškai skambėtų, tai tėra dar vienas įrodymas, kad beveik viskas Augusto gyvenime šiuo metu yra susiję su sportu.
Prieš ketverius metus gyvendamas nuomojamame bute Klaipėdoje ir praleisdamas daug laiko sėdimame darbe, Augustas pastebėjo, kad priaugo svorio. Jis iš karto ėmėsi ieškoti sprendimo ir galiausiai nutarė išsikraustyti pas močiutę į kaimą, kur galėtų daugiau sportuoti. Vieną dieną sumanęs pasivažinėti kalnų dviračiams paruošta trasa Augustas neišlaikė dviračio ore ir nukrito ant jo vairo. „Trumpam praradau sąmonę, po minutės atsibudau ir pajutau, kad nejudinu kojų. Šoko būsena, bet viskas iškart buvo aišku“, - pasakoja jis. Greitoji Augustą nuvežė į Šiaulių ligoninę, kur jis praleido naktį prieš operaciją Kauno klinikose. „Išvažiavau pakeisti gyvenimo ir jisai pasikeitė. Ir nors dabar nevaikštau, sėdžiu neįgaliųjų vežimėlyje, esu tikrai laimingesnis nei buvau iki tos traumos“, - užtikrintai sako Augustas žvilgteldamas į savo merginą.
Su Ema Augustas susipažino iš karto po traumos, mat Ema buvo jo kineziterapeutė. Drauge jie jau spėjo nemažai pakeliauti, apsigyventi kartu ir įkurti neįgalių sportininkų asociaciją „EJNA“. Augustas pripažįsta, kad ši draugystė jam padėjo rasti gyvenimo kelią, kuris ne tik sveikesnis, bet ir daro jį laimingesniu žmogumi: „Kažkaip atsirado tikslai, grįžo sportas, turiu antrą pusę, esam laimingi ir sveikai gyvenam.
Emai užsiminus apie kaimyną, kuris pažvelgęs į Augustą tarstelėjo „vargšas tu vargšas“, Augustas atsako, kad negalia nėra didelė problema: „Viskas įmanoma, reikia tik noro turėti. Gal kažkur nenuvažiuoji, gal pasitaiko laiptų, bet turi draugų, eini kartu, paprašai užnešti.
Nors Augustas yra vienintelis Lietuvos parairkluotojas, jis, kaip ir kiekvienas Lietuvai atstovaujantis parolimpietis, susiduria su finansiniais sunkumais. Nors šioks toks finansavimas iš Lietuvos parolimpinio komiteto neįgalius sportininkus pasiekia, jo negana tinkamam inventoriui ir deramoms sąlygoms suformuoti. Augusto ir Emos įkurtos asociacijos tikslas - ne tik atkreipti dėmesį į sportuojančius neįgaliuosius, bet ir įkvėpti sportuoti tuos, kurie yra užsidarę.
Augusto siekis - net pavargus psichologiškai blokuoti skausmą ir ne trumpinti, o pakartoti tobulą yrį, kurį pats apibūdina kaip ilgą, bet greitą: „Užkabini vandenį, stipriai trauki irklus ir greitai pasiruoši kitam yriui. Tvarkingai.
Laimingos pergalės skonis, aštriai plėšiantis plaučius, griozdiškai užstrigęs gerklėje pralaimėjimas, giesmė žmogaus galiai ir nereta grėsmė ją demonstruojančiųjų sveikatai… Olimpinės žaidynės - tai labai stiprių emocijų šou, todėl pasibaigus joms ištikimiausi sirgaliai įprastame gyvenime dar kelias dienas jaučia aistrų deficitą.
Nors pats judėjimas prasidėjo 1948 m. nuo vietinės reikšmės varžybų Didžiosios Britanijos Antrojo pasaulinio karo veteranams, 2012 m. Londono parolimpinėse žaidynėse jau dalyvavo daugiau nei keturi tūkstančiai sportininkų. Nepaisant pasaulyje augančio dėmesio žaidynėms, Lietuvos neįgaliųjų čempionatų pagrindiniai žiūrovai dažniausiai būna patys sportininkai ir jų treneriai. Nedaug kas žino, kad per dvidešimt šešerius Nepriklausomybės metus ir šešias parolimpiadas lietuviai iškovojo trisdešimt medalių, iš kurių keturi - aukso.
tags: #neigaliuju #irklavimo #pasaulio