Nors parolimpinis judėjimas prasidėjo 1948 m., o 2012 m. Londono parolimpinėse žaidynėse jau dalyvavo daugiau nei keturi tūkstančiai sportininkų, Lietuvoje neįgaliųjų sportas vis dar susiduria su iššūkiais. Straipsnyje apžvelgiama neįgaliųjų krepšinio lygos istorija Lietuvoje, problemos ir pasiekimai.
Parolimpinis judėjimas pasaulyje ir Lietuvoje
Laimingos pergalės skonis, aštriai plėšiantis plaučius, griozdiškai užstrigęs gerklėje pralaimėjimas, giesmė žmogaus galiai ir nereta grėsmė ją demonstruojančiųjų sveikatai… Olimpinės žaidynės - tai labai stiprių emocijų šou, todėl pasibaigus joms ištikimiausi sirgaliai įprastame gyvenime dar kelias dienas jaučia aistrų deficitą. Nuo 1988 m. po olimpinių žaidynių vyksta ir kiek kitokios rungtynės. Nors parolimpiados dalyviai turi truputį daugiau judesių apribojimų nei sveikieji sportininkai, jų pagrindinė kova - ne dėl rezultatų ar atstovaujamos valstybės pozicijos apdovanojimų lentelėje. Šis mūšis visuomenėje tampa vis labiau pastebimas. Nors pats judėjimas prasidėjo 1948 m. nuo vietinės reikšmės varžybų Didžiosios Britanijos Antrojo pasaulinio karo veteranams, 2012 m. Londono parolimpinėse žaidynėse jau dalyvavo daugiau nei keturi tūkstančiai sportininkų.
Nepaisant pasaulyje augančio dėmesio žaidynėms, Lietuvos neįgaliųjų čempionatų pagrindiniai žiūrovai dažniausiai būna patys sportininkai ir jų treneriai. Nedaug kas žino, kad per dvidešimt šešerius Nepriklausomybės metus ir šešias parolimpiadas lietuviai iškovojo trisdešimt medalių, iš kurių keturi - aukso. Tačiau ne tik žiūrovai nepakankamai vertina Lietuvos parolimpiečių pasiekimus.
Valstybinės premijos olimpinių ir parolimpinių žaidynių čempionams bei prizininkams taip pat ženkliai skiriasi. Už pirmąją vietą Lietuvos olimpiečiai gauna beveik 116 tūkst. eurų, už antrąją - 58 tūkst., o už trečiąją - 43 tūkst. Parolimpiečių prizinės vietos įvertinamos 17 tūkst., 9 tūkst. ir 6 tūkst. eurų, t. y. beveik septyniais kartais mažiau. Pabaigus sportininko karjerą, valstybinė renta, kurią gauna visi olimpinių žaidynių prizininkai, Europos ir pasaulio čempionatų nugalėtojai bei rekordininkai, skiriama tik parolimpinių žaidynių aukso medalių laimėtojams. Akivaizdu, kad sportuojančiųjų ir jų artimųjų entuziazmas negali būti vienintelis pasiekimų variklis. Neįgaliųjų sportas progresuoja ir pritraukia daugiau investicijų, todėl, norint konkuruoti pasauliniu lygmeniu, mamos masažų, trenerių savanorių ir asistentų-studentų pastangų nebeužtenka. Vis dėlto, nepaisant vidinių neįgaliųjų sporto problemų, patys atletai vis tiek tikisi geriausio.
Neįgaliųjų krepšinis Lietuvoje
Viena krepšinio atmainų, pritaikytų judėjimo negalią turintiems žaidėjams, yra vežimėlių krepšinis - žaidimas, kurį žaidžia neįgalieji važinėdami po aikštę vežimėliais. Jį 1949 Jungtinėse Amerikos Valstijose pradėjo žaisti II pasaulinio karo metu negalią įgiję asmenys. 1950 sparčiai ėmė plisti Europoje, vėliau visame pasaulyje. Nuo 1960 vežimėlių krepšinis įtrauktas į paralimpinių žaidynių sporto programą. Nuo 1970 rengiami vyrų, nuo 1973 - moterų Europos čempionatai (krepšinio čempionatai).
Taip pat skaitykite: Neįgaliųjų sporto varžybos
Lietuvoje vežimėlių krepšinis nėra itin populiarus. "Lietuvoje yra kelios krepšinio vežimėliuose komandos. Bet tai labai brangi sporto šaka. Vežimėlio kaina yra nuo 10 tūkst. litų. Komanda turėtų turėti mažiausiai 10 vežimėlių. Tie vežimėliai laiko apie porą metų, o paskui paprasčiausiai subyra dėl didelio krūvio. Vien tik inventoriui kasmet reikėtų skirti apie 50-60 tūkst. komandai. Tuo metu neįgaliųjų klubai per metus gauna apie 30-40 tūkst. visai veiklai. Dabar rinktinę gelbėja tik tai, kad keli mūsų krepšininkai žaidžia užsienio klubuose kaip profesionalai už pinigus. Žaidžia Ispanijos, Italijos, Rusijos klubuose. Jei jie nesitobulintų ten, tai mes išvis neturėtume normaliau žaidžiančių žmonių. Išvažiuoti komandai kainuoja didelius pinigus, vien kiek bagažo yra, todėl pasirengti [svarbiems turnyrams] turi labai mažai varžybų“, - aiškina G.
Finansavimo problemos
Neįgaliųjų sportas bent jau turtingesnėse šalyse tampa vis labiau profesionalus ir sutraukia vis daugiau žiūrovų. Lietuvoje tendencija, atrodo, priešinga. Šią savaitę iš Londono parolimpinių žaidynių grįžo mūsų atletai - pirmąkart be medalių. Į ateitį Parolimpinis komitetas žvelgia pesimistiškai: rinktinė sensta, naujų perspektyvių sportininkų nesugebame išauginti, nes nėra jų rengimo sistemos, nėra kuo mokėti treneriams algų.
Pasak G. Pašnekovo teigimu, neįgaliųjų sportas pasaulyje stipriai profesionalėja, ką rodo ir rezultatai Londono parolimpinėse žaidynėse - pasaulio ir parolimpiniai rekordai. „Tai reiškia, kad [norint pasiekti rezultatų] reikia dirbti, rengtis ne tik paskutinius metus prie žaidynes. Šiemet į Londono parolimpines žaidynes vyko mažiausiai Lietuvos sportininkų nuo 1996 metų Atlantos žaidynių - 11 (šeši golbolo rinktinės žaidėjai, keturi lengvaatlečiai ir plaukikas). Ir pirmąkart mūsų parolimpiečiai grįžo be apdovanojimų (per visas ankstesnes žaidynes iškovota 30 medalių). G. Zavadckio manymu, ateityje geresnių rezultatų nereikėtų tikėtis: „Lietuvos parolimpinė rinktinė sensta, naujų [perspektyvių sportininkų] nesugebame išauginti. Jaunų turime tik vieną kitą“. Anot pašnekovo, problematiška tiek pritraukti į sportą neįgalius vaikus ir jaunuolius, tiek juos tinkamai ugdyti. Esą sporto mokyklos nėra suinteresuotos priimti neįgaliųjų.
„Vidutinis metinis klubo biudžetas yra 30-40 tūkst. Lt per metus. Tos lėšos naudojamos ir patalpoms apšildyti, išlaikyti, mokesčiams, varžyboms - pradedant nuo Lietuvos čempionatų ir baigiant klubų pirmenybėmis. Tai kas yra tas keliasdešimt tūkstančių? O aukšto sportinio meistriškumo sportininkus rengti kainuoja brangiai“, - sako G. Juo labiau nereikėtų tikėtis proveržio tose sporto šakose, kur reikalinga moderni ir dažniausiai brangi įranga. Pavyzdžiui, kad ir krepšinyje vežimėliuose.
Tuo metu Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Klemensas Rimšelis mano, kad dramatizuoti šių metų parolimpinės rinktinės pasirodymo nereikėtų. „Sportininkai jau praėjo atranką, galų gale, čia, kaip ir sveikųjų sporte, galioja tie patys sėkmės ar nesėkmės veiksniai“, - rašoma K. Pasak K. Rimšelio, Sporto departamento neįgaliųjų sportui skiriamos lėšos šiais parolimpiniais metais padidėjo milijonu litų (2011 m. - 1,8 mln., 2012 m. - 2,9 mln. „Suma, tenkanti vienam neįgaliajam sportininkui pasirengti šių metų parolimpinėms žaidynėms siekia 35 tūkst. litų (Pekino žaidynėms - 30 tūkst. litų)“, - teigia K. Jis atkreipia dėmesį, kad šiuo metu valstybės stipendijas gauna 57 neįgalieji sportininkai, pernai šios stipendijos buvo padidintos (aukščiausia siekia 1963 Lt), taip pat praplėstas pretendentų gauti valstybės stipendijas sąrašas - parolimpinių ir kurčiųjų žaidynių sportininkai gaus stipendijas už 1-6 vietas (anksčiau už 1-3 vietas). Nuo šių metų pradžios visos sportininkams skiriamos premijos buvo grąžintos į prieškrizinį lygį. Už pirmąją vietą parolimpinėse ir kurčiųjų žaidynėse skiriama 60 tūkst. Lt, už antrą - 30 tūkst. Lt, už trečią - 20 tūkst. Be to, Sporto departamento vadovas teigia, kad ne viską lemia finansai: „Pavyzdžiui, Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto rezultatai tiek Kurčiųjų olimpinėse žaidynėse [kurtiesiems rengiamos atskiros žaidynės nei visiems kitiems neįgaliesiems - LRT.lt], pasaulio, Europos čempionatuose labai geri. 2009 m. kurčiųjų olimpinėse žaidynėse iškovota 13 medalių, nors lėšų pasirengimui ir dalyvavimui Kurčiųjų olimpinėse žaidynėse buvo skirta mažiau nei Pekino parolimpinėms žaidynėms. 2011 m. K.
Taip pat skaitykite: Paralimpinių žaidynių istorija
Pozityvūs pavyzdžiai ir iniciatyvos
Nepaisant iššūkių, Lietuvoje yra sportininkų, kurie siekia aukštų rezultatų. Plaukikas Edgaras Matakas, keturi lengvaatlečiai - Mindaugas Bilius, Ramunė Adomaitienė, Jonas Spudis ir Kęstutis Skučas, irkluotojas Augustas Navickas, dziudo atstovas Osvaldas Bareikis ir visa golbolo komanda kiekvieną dieną ruošiasi artėjančioms varžyboms.
Lietuvos neįgaliųjų sporto federacija (LNSF) vykdo projektus, skirtus asmenų su fizine negalia atstovavimui, jų teisių gynimui, švietimui ir paslaugų prieinamumo skatinimui fizinio ugdymo srityje.
Taip pat skaitykite: Strateginės sporto šakos neįgaliesiems
tags: #neigaliuju #krepsinio #lyga