Neįgaliųjų sporto varžybų organizavimas Lietuvoje

Įvadas

Neįgaliųjų sportas Lietuvoje yra svarbi socialinės integracijos ir reabilitacijos priemonė. Šiame kontekste, strateginės sporto šakos, tokios kaip pulas, gali atlikti ypatingą vaidmenį. Neįgaliųjų sporte vadovaujamasi principu - žmogus su negalia kuo labiau turi būti integruojamas į visuomenę, kad neliktų nuošalyje kaip antrarūšis ir niekam netinkamas. Neįgalieji savo dvasios stiprumu jau įrodė, kad kartais jie yra net geresni nei sveikieji. Kūno kultūra, sportas ir neįgaliems moksleiviams yra socialinės integracijos priemonė.

Neįgaliųjų sporto istorija Lietuvoje

Sporto pradžia neįgaliesiems Lietuvoje sąlygiškai galima laikyti 1984 - 1985 metus, o pradininkais - Vilniaus ir Kauno žmones su negalia. Pirmosios turinčių judėjimo negalią žmonių varžybos įvyko 1984-08-18 Pasvalio rajone. Dalyvavo 34 aktyviausi neįgalieji iš įvairių Lietuvos miestų ir rajonų. Prizinės vietos buvo nustatomos sudėjus dalyvių taškus atskirose rungtyse (disko, granatos metimai, krepšinio baudų metimai, pneumatinis šaudymas, svarmenų kėlimo ir tampyklių tempimo).

1985 m. gruodžio 26 d. buvo įkurtas invalidų respublikinis sporto ir sveikatingumo klubas “Draugystė”. Klubo įkūrimas suaktyvino neįgaliųjų sportinę veiklą visoje šalyje. 1986 - 1988 metais buvo įkurti klubo filialai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Ukmergėje.

1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę vyko esminiai pokyčiai Lietuvos sporte, paliesdami ir neįgaliųjų sportą. Prasidėjo ilgas, sudėtingas ir sunkus vyksmas. Pradėta pertvarkyti juridiniai pagrindai, perorganizuojama medicininė, socialinė, edukacinė ir profesinė reabilitacija.

1990 m. liepos mėn. įkurtas Lietuvos parolimpinis komitetas (LPK), 1991 m. lapkričio mėn. įstojo į Tarptautinį ir Europos parolimpinius komitetus.

Taip pat skaitykite: Neįgaliųjų sporto varžybos

Neįgaliųjų sporto varžybų organizavimas Lietuvoje

Olimpiados sulaukia vis daugiau sporto mėgėjų dėmesio, tačiau ar visi žino apie iš karto po Olimpiados vykstančias ne mažiau svarbias žaidynes - Paraolimpiadą? Nuo to laiko šios neįgaliųjų sporto žaidynės vyksta iš karto po sveikų sportininkų kovų. Iš pradžių neįgalieji sportininkai dalyvavo tik vežimėliuose. Šešių sporto šakų neužteko, todėl buvo bandoma pritaikyti daugiau olimpinių sporto šakų neįgaliesiems. Dabar Paraolimpiadose varžomasi 18 sporto šakų.

Lietuvos parolimpinis komitetas (LPK) įkurtas 1990 m., 1991 m. lapkričio mėn. Lietuvoje organizuota sporto pradžia sąlygiškai galima laikyti 1984 - 1985 metus, o pradininkais - Vilniaus ir Kauno žmones su negalia.

Projektai, skirti neįgaliųjų integracijai

Projekto tikslas - sudaryti sąlygas didinti neįgaliųjų integracijai į visuomenę, gerinti neįgaliųjų fizinį savarankiškumą, plėtoti kūno kultūrą ir sportą tarp neįgaliųjų, vykdant neįgaliesiems pritaikytas nacionalinio ir tarptautinio lygio tinklinio sėdint ir para-badmintono varžybas. Trejus metus trukusiame projekte dalyvavo net 839 dalyviai (iš jų 590 neįgalieji dalyviai), iš kurių 272 - unikalūs asmenys (iš jų 108 -unikalūs asmenys su negalia). Projekto veiklose dalyvavo asmenys iš skirtingų Lietuvos miestų ir miestelių. Projekto dėka kiekvienais metais buvo vykdoma po 7 sporto renginius (4 badmintono ir 3 tinklinio sėdint).

Renginiai buvo dviejų krypčių: orientuoti tik į neįgaliesiems skirtas sportines veiklas ir integracinius sporto renginius, kuriuose neįgalieji ir sveikieji sudarydavo bendras komandas ir varžydavosi vienoje aikštelėje. Integracinių para-badmintono ir tinklinio sėdint veiklų metu bendras komandas sudarę neįgalieji ir sveikieji kartu varžydavosi tiek neįgaliesiems pritaikytose rungtyse, tiek sveikųjų rungtyse ir taip geriau vieni kitus pažindavo, suprasdavo ir sužinodavo apie sporto šakų subtilybes.

Vienos tokių varžybų buvo kasmetinis integracinis badmintono turnyras „Badmintono jėga”, kuris vykdavo Kazlų Rūdoje, o šio turnyro metu varžydavosi 12 komandų po du žaidėjus, kurių vienas būdavo asmuo su fizine negalia. Kalėdų laikotarpių būdavo organizuojamas naktinis tinklinio turnyras uždarose paplūdimio tinklinio aikštelėse ar mokykloje. Kiekvienais metais šio turnyro metu komandas sudarydavo trys žaidėjai, tačiau tos pačios komandos varžydavosi dvejuose turnyruose: paplūdimio tinklinio sėdint ir įprasto paplūdimio tinklinio. Turnyrai vyko Vilniuje ir Marijampolėje. Į šiuos turnyrus kartu su neįgaliaisiais būdavo kviečiami tinklinio mėgėjai ar moksleiviai, kurie treniruojasi žaisti tinklinį. Vasaros pabaigoje būdavo vykdomas tik paplūdimio tinklinio sėdint turnyras, kuriame varžydavosi taip pat mišrios sveikųjų ir neįgaliųjų komandos. Varžybos, esant tinkamoms oro sąlygoms, vykdavo lauke.

Taip pat skaitykite: Paralimpinių žaidynių istorija

Projekto laikotarpiu kiekvienais metais taip pat buvo organizuojami du para-badmintono varžybų etapai, kurių metu varžydavosi tik asmenys turintys fizinę negalią. Jie varžydavosi vienetų ir dvejetų grupėse, tačiau taip pat ir skirtingose klasėse pagal negalios pobūdį, pvz.: asmenys su pažeistomis kojomis varžydavosi vienoje klasėje, o asmenys turintys pažeidimą rankose, kitoje klasėje, asmenys sėdintys vežimėlyje dar kitoje klasėje. Priklausomai nuo klasės, kurioje dalyvaudavo sportininkai, pagal tarptautines para-badmintono taisykles, yra ir paskirstomos žaidžiamosios aikštelės ribos. LŽTNBA organizavo ir badmintono varžybas, asmenims su intelekto sutrikimu ar psichosocialine negalia. Labai džiaugiamės, kad kiekvienais metais į šias varžybas įsitraukdavo vis nauji dalyviai iš vis naujų miestų, o gera atmosfera ir sportinis azartas visus skatino siekti kuo geresnių rezultatų.

Dvi Lietuvos salės tinklinio sėdint komandos projekto laikotarpiu taip pat varžėsi Baltijos tinklinio sėdint lygoje, kurios dalis etapų vykdavo Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje. Šios lygos metu jau buvo varžomasi sporto salėje esančiose aikštelėse, o komandas sudarydavo 6 žaidėjai.

Neįgaliųjų sportas skatina ir įtraukia daugelį asmenų, o integraciniai renginiai padeda ne tik skatinti fizinį aktyvumą, bet ir visuomenės bendrumą, geresnį vieni kitų pažinimą bei sklaidą apie neįgaliųjų sporto šakas.

Neįgaliųjų sporto klubai

1991 m. buvo įkurtas invalidų sporto klubas “Vilnis”, kuris nuo 1996 m. tapo vaikų klubu. Tai vienintelis sporto klubas kuriame sportuoja fiziškai neįgalūs vaikai. Darbui su invalidais tobulinti, plėsti, organizuoti 1992 m. įkurta speciali patariamoji institucija - Lietuvos invalidų reikalų taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (LIRT).

1994 m. Kaune aktyvaus invalidų sporto dalyvio K. Skučo, įsteigtas klubas prie LKKI. Jam buvo keliamas uždavinys sudaryti sąlygas ištiktiems negalios žmonėms ne tik sportuoti, bet ir negalios ištiktus žmones įtraukti į normalų gyvenimą. Tais pačiais metais buvo įkurtas Kauno neįgaliojo jaunimo sporto klubas (RSK).

Taip pat skaitykite: Strateginės sporto šakos neįgaliesiems

Neįgaliųjų sporto varžybų pavyzdžiai

• Žmonių, turinčių negalią vasaros sporto festivalis yra skirtas plėtoti sporto, sveikatingumo ir aktyvaus gyvenimo būdo kultūrą.
• 2023 m. rugpjūčio 12 d. vyko „Bastionų taurė 2023“.
• 2023 m. rugpjūčio 20 d. vyko Paplūdimio sporto festivalis.
• 2023 m. rugpjūčio 26 d. vyko Būrelių ir sporto mugė.

Neįgaliųjų tinklinis Lietuvoje

1997 m. įkurta Lietuvos žmonių su negalia tinklinio asociacija, įkūrėja Jūratė Verbuvienė. 2016 metais neįgaliesiems pristačius para-badmintoną, asociacija 2017 metais pervadinta į Lietuvos žmonių su negalia tinklinio ir badmintono asociaciją.

Į tarptautinę areną Lietuva išėjo tik 1994 m. Olandijoje, kur vyko pirmasis Pasaulio moterų čempionatas. Olandijoje varžėsi šešios tinklininkių komandos iš kurių Lietuvos tinklininkės iškovojo puikų debiutą ir namo grįžo su bronzos medaliais tai buvo didelis stimulas toliau treniruotis ir garsinti Lietuvą. Tad tuo Lietuvos tinklininkės ir nesustojo, dalyvaudavo tarptautiniuose turnyruose Rusijoje, Ukrainoje, Suomijoje, Olandijoje ir ne kartą tapo nugalėtojomis. Bet to komandai nepakako ir 2006 m. Olandijoje vykusiame pasaulio čempionate tinklininkės iškovojo teisę žaisti paralimpinėse žaidynėse, kurios vyko Pekine.

Lietuvos vyrų tinklinio komanda svaresnių rezultatų tarptautinėje sporto arenoje nepasiekė. 1997 m. Europos tinklinio čempionate liko dvylikta, o 1999 m. Europos taurės varžybos - dešimta. 2019 metai Lietuvos vyrų tinklinio sėdint rinktinė po ilgos pertraukos išbandė savo jėgas Europos taurės kvalifikaciniame turnyre, kuriame po atkaklių kovų iškovojo 2-ąją vietą, o su ja ir kelialapį į Europos čempionatą. Europos aukščiausio lygio čempionate, deja, konkurencija buvo labai stipri. Visgi, Lietuvos komandai pavyko įveikti Lenkijos rinktinę ir tokiu būdu iškovoto 10-ąją vietą iš 12 čempionate. Šiuo metu, tai aukščiausia vyrų rinktinės iškovota vieta.

Iššūkiai ir problemos

Nepaisant stiprybių, LPF susiduria su keletą iššūkių, kurie trukdo pilnai išnaudoti pulo potencialą Lietuvoje:

• Mažas entuziastų skaičius: Santykinai mažas pulo entuziastų skaičius.
• Mažas finansavimas: Mažas finansavimas apsunkina galimybes organizuoti aukšto lygio varžybas ir remti sportininkus.
• Visuomenės požiūris: Visuomenė nevertina pulo kaip sporto šakos, todėl sunku pritraukti naujų dalyvių ir rėmėjų.
• Motyvacijos stoka: Sportininkų motyvacijos stoka. Sportininkai dažnai nenori arba nemato prasmės sistemingai treniruotis ir siekti rezultatų.
• Inventoriaus trūkumas: Nepakankamas pulo inventoriaus kiekis rajonuose. Dėl pulo įrangos stokos sudėtinga suorganizuoti aukštesnio lygio varžybas mažesniuose Lietuvos miestuose.
• Mažas moterų įsitraukimas: Itin silpnos pulo pozicijos tarp moterų ir merginų.
• Klubų orientacijos trūkumas: Trūksta biliardo klubų orientacijos į pulo sporto šakos vystymą.
• Žmogiškųjų išteklių trūkumas: Nėra fiksuotai apmokamo etato už rūpinimąsi einamaisiais LPF reikalais.
• Istorija: Pulo sporto šakos istorija Lietuvoje siekia vos dvidešimt metų.
• Finansavimo trūkumas: Susiduriama su „uždaro rato“ sindromu: dėl mažo LPF biudžeto federacija negali užtikrinti pastovaus profesionalių Lietuvos sportininkų finansavimo įvairiose tarptautinėse varžybose. Apriboti vien nacionalinio lygio varžybomis sportininkai nustoja tobulėti ir nėra pajėgūs pasiekti aukštų rezultatų tarptautinėje arenoje.
• Savanoriškas darbas: LPF komanda šiuo metu dirba savanoriškai, vedina idėjų, entuziazmo ir asmeninių principų. Tikėtina, jog ilgainiui savanoriškos veiklos motyvacija mažės ir poreikis steigti apmokamus etatus stipriai išaugs.
• Mažas narių skaičius: LPF narių skaičius yra labai mažas, darbų pasidalijimas tarp narių nėra efektyvus. Norint toliau didinti renginių skaičių būtina optimizuoti esamas varžybas, o naujas varžybų platformas (vaikų, jaunių, neįgaliųjų ir kt.) organizuoti lygiagrečiai su esamomis.
• Nepakankamas jaunimo dėmesys: Kasmet LPF organizuoja apie penkiolika varžybų, kuriose nėra amžiaus cenzo, ir tik keletą varžybų skirtų specialiai jaunimui. Tokia situacija neleidžia jauniems sportininkams tobulėti, nes jiems nėra sudaromos palankios sąlygos meistriškumo kėlimui, jie nėra pakankamai motyvuojami gerinti savo rezultatus.

Strateginės kryptys ir ateities planai

LPF numato keletą strateginių krypčių ir ateities planų, kurie turėtų padėti spręsti iššūkius ir toliau plėtoti pulo sportą Lietuvoje:

• Žinomumo didinimas: Viena iš prioritetinių LPF užduočių turėtų išlikti pulo žinomumo didinimas, šios sporto šakos populiarinimas ir informacijos apie LPF veiklą bei organizuojamus renginius sklaida įvairiais komunikaciniais kanalais. Iki 2025 metų LPF užsibrėžė tikslą pasikviesti kurį nors nacionalinį televizijos kanalą į nacionalinio lygio varžybas ir sukurti reportažą apie pulą (pulo istorija, plėtra Lietuvoje, renginiai, bendruomenė, treniravimosi galimybės ir pan.). Taip pat planuojama sukurti reklaminius bukletus. Juose būtų informacija apie LPF, jos veiklą, organizuojamus renginius, pulo mokyklas, treniruočių stovyklas. Greta galima būtų įdėti keletą pulo pradmenų pamokėlių ir pratimų, nurodyti dažniausiai pasitaikančias klaidas interpretuojant žaidimų taisykles. Pului populiarinti ir jo masiškumui skatinti taip pat planuojama pasitelkti įvairius komunikacinius kanalus, kurių pagalba būtų skleidžiama informacija apie galimybes užsiimti šiuo sportu įvairiuose Lietuvos miestuose ir apie biliardo klubus, kuriuose vyksta pulo pamokos bei treniruotės.
• Jaunimo įtraukimas: Būtina motyvuoti LPF narius (biliardo klubus) rengti mokymus ir treniruotes jaunimui, organizuoti vaikų užsiėmimus. Sudaryti palankias sąlygas sportuoti aukštą meistriškumą turintiems pulo žaidėjams yra viena iš pagrindinių LPF strateginių krypčių. 2024-2027 metų pagrindinis tikslas yra pritraukti kuo daugiau vaikų į pulo bendruomenę. Pradedant 2024 metais organizuoti daugiau jaunių, jaunučių ir mergaičių varžybų. Jaunių, jaunučių ir merginų varžybas organizuoti tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje kaip ir suaugusių varžybas.
• Kvalifikacijos kėlimas: Vienas iš prioritetinių LPF ateities planų - trenerių, teisėjų ir sporto specialistų kvalifikacijos kėlimas. Planuojama kasmet suorganizuoti 1-2 kvalifikacijos kėlimo seminarus, kuriuose būtų supažindinama su pulo naujienomis iš viso pasaulio, pažangiomis treniruočių sistemomis, geromis tarptautinėmis praktikomis. 2024 metais suorganizuoti pulo trenerių atestavimo seminarą, kurį pravestų specialistas iš užsienio. 2024 metais suorganizuoti pulo teisėjų atestavimo seminarą, kurį pravestų specialistas iš užsienio. Po dešimties metų Lietuvoje norėtųsi matyti ištobulintas ir sėkmingai veikiančias sportininkų, trenerių ir teisėjų rengimo sistemas.
• Tarptautiniai renginiai: Iki 2025 metų Lietuvoje planuojama suorganizuoti jaunimo ir veteranų Europos pulo čempionatą, o esant galimybėms - ir kitų amžiaus grupių.
• Finansavimo didinimas: Šiuo metu lėšos LPF veiklai yra gaunamos tiesiogiai iš nario mokesčių ir sportinių licenzijų. Ateityje tikimasi gauti lėšų iš valstybės biudžeto, miestų sporto skyrių bei rėmėjų. Pasitelkinat visas įmanomas priemones per ateinančius keturis metus reikia išlaikyti ir padidinti LPF metinį biudžetą apie 15 000 - 20 000 eurų per metus. Norint pasiekti gerų rezultatų tiek nacionaliniame, tiek tarptautiniame kontekste, būtinas finansavimas reguliariam pulo inventoriaus atnaujinimui, sportininkų delegavimui į meistriškumo kėlimo stovyklas bei tarptautines varžybas. 2024 metais numatyta deleguoti du sportininkus vyrų grupėje.
• Reikalavimai klubams: Standartizuoti biliardo klubams keliamus minimalius reikalavimus varžyboms rengti bei įtraukti mažesnių Lietuvos miestų biliardo klubų kandidatūras sporto renginiams organizuoti.

tags: #neigaliuju #sporto #varzybos