Įvadas
Šiame straipsnyje apžvelgiamos "Norfos" futbolo kamuolių apžvalgos, prekybos tinklų plėtros tendencijos Lietuvoje ir vartojimo pokyčiai. Straipsnyje remiamasi įvairiais duomenimis ir nuomonėmis, siekiant pateikti išsamią analizę.
Prekybos tinklų plėtra Lietuvoje
Naujų parduotuvių atidarymas ir atnaujinimas
"Norfos" prekybos tinklas planuoja atidaryti 10 naujų arba atnaujintų parduotuvių, į kurias ketina investuoti apie 25 mln. eurų. "Iki" taip pat planuoja atidaryti bent 10 naujų parduotuvių. "Lidl" praneša šiemet atidaręs penkias naujas parduotuves - vieną Panevėžyje, tris Kaune ir vieną Vilniuje. "Maxima" planuoja atidaryti rekonstruojamą parduotuvę Vilniuje, esančią Gedvydžių g.
Investicijos į plėtrą
"Norfos" atstovas Darius Ryliškis pažymi, kad investicijos į parduotuvių tinklo plėtrą sudarė apie 30 mln. eurų. 1 000 kv. m parduotuvę pastatyti kainuoja apie 2 000 eurų už kv. m (be PVM). 2 000 kv. m - apie 1 500 eurų už kv. m, o 4 000 kv. m - apie 1 200-1 300 eurų už kv. m. Įranga 2 000 kv. m parduotuvei kainuos apie 700 tūkst. eurų, 3 000-4 000 kv. m - apie 1 mln. eurų.
Parduotuvių uždarymas ir optimizavimas
"Iki" informuoja šiemet uždariusi keletą parduotuvių, tarp kurių - penkios autonominės „IKI GO!“ prekybos vietos. Prekybos tinklas skaičiuoja, kad šiemet iš viso atidarė ir uždarė po vieną parduotuvę. Atsisakoma nepatogių vietų, persikraustoma į geresnes. Mažose parduotuvėse yra žemas efektyvumas, negali laikyti daug prekių, reikia nuolatos jas vežti. Mažesnės parduotuvės kainuoja daugiau. Nauji akcininkai nori pelno, tad galime pastebėti, kad uždaromi nepelningi objektai.
Statybos leidimų išdavimo problemos
D. Dundulis pabrėžia, kad iš 10 įsigytų sklypų prekybos tinklų statyboms du trys lieka įšaldyti, nes leidimų statyboms taip ir negaunama. Tai apsunkina planuojamą plėtrą. Šiandien taip keičiasi reikalavimai ir visa kita, kad planuoti per daug pavojinga. Gali prisipirkti žemės sklypų, bet sustosi. Šiandien nusiperkame žemę ir statybos leidimą vidutiniškai gauname tik po penkerių metų. Turime įsigiję vadinamųjų „susmirdusių“ žemės sklypų, kur negauname statybos leidimų per 20 metų.
Taip pat skaitykite: Krepšinio kamuolių pasirinkimas
Naujų prekybos tinklų atėjimas į Lietuvą
Ne vienus metus Lietuvoje kalbama apie naujo prekybos tinklo atsiradimą, tačiau per pastaruosius 10 metų, kai 2016 m. į rinką įžengė „Lidl“, naujų žaidėjų neatsirado. Viena priežasčių - nėra patalpų. Mūsų problema ta, kad nėra daug prekybinių plotų, į kuriuos būtų galima ateiti.
Vartojimo tendencijos Lietuvoje
Mažmeninės prekybos rinka
Ekonomistas skaičiuoja, kad mažmeninė prekybos rinka Lietuvoje sudarė 15,5 mlrd. eurų (maisto ir ne maisto prekių), o maisto, gėrimų ir tabako - 7,2 mlrd. Maisto mažmeninė prekyba dabar siekia 2020 m. lapkričio lygį. Bendras vartojimas šiek tiek aukštesnis nei prieš COVID-19.
Vartojimo augimas
Nesitikėčiau įspūdingesnio maisto produktų vartojimo augimo, negu būsiančio nuo natūralaus ekonomikos prieaugio. Maisto mažmeninė prekyba yra inertiškas gyvūnas, kuris juda lėtai. Žmonės valgo nepriklausomai nuo to, ar naftos kaina siekia 10 ar 100 JAV dolerių už barelį, ar maisto kainos kyla, ar ne.
Futbolas Lietuvoje
A lygos sezonas
Prieš 36-ojo turo akistatas vilniečiai buvo ramūs - jie čempionų titulus užsitikrino dar prieš keletą savaičių. Tačiau dėl kitos prabos medalių mūšiai virė iki pat paskutinių sezono minučių. Pralaimėjimo atveju „Kauno Žalgiris“ rizikavo išvis nepatekti ant prizininkų pakylos ir netgi likti be kelialapio į kito sezono Europos taurių varžybas. Kauno žalgiriečiai mače Vilniuje iškart parodė esą nusiteikę atiduoti visas jėgas. Jie įvartį įmušė pačią pirmąją minutę. Po klaidų virtinės atšokusį kamuolį į vartus pasiuntė „Kauno Žalgirio“ legionierius Philippas Schellnegeris - 1:0.
Kauno "Žalgirio" pergalė
Kauno rajono „Hegelmann“ ekipa džiaugėsi puikia pergale namuose - net 5:0 buvo sutriuškinta skaudžiausią sezono pralaimėjimą patyrusi Gargždų „Banga“. Ryškiausia akistatos žvaigžde buvo Vilius Armanavičius, pelnęs net 4 įvarčius ir su 9 taikliais smūgiais tapęs rezultatyviausiu čempionato žaidėju.
Taip pat skaitykite: Biliardas „Norfa“ – kas naujo?
Sąskaitų išrašymas ir pristatymo sąlygos
Gamintojas sąskaitą įprastai atsiunčia, likus 1-2 d. Jei sąskaitą apmokėjimui norite gauti anksčiau, užsakymo komentare parašykite gamintojui žinutę, kad laukiate sąskaitos anksčiau. Pristatymo paslaugos kaina skaičiuojama viena visam to paties gamintojo krepšeliui. Nebent, pasirinkote vaišių pristatymą skirtingomis valandomis ar dienomis.
Lietuvos istorija ir verslo raida
Nepriklausomybės atkūrimas
Viskas prasidėjo 1990 m. kovo 11 d., o gal seniau, kai gimė Sąjūdis. Neregėta tautos vienybė, kai stovėjome Baltijos kelyje ar šimtatūkstantiniuose mitinguose davė vaisių. Paskelbta nepriklausomybė. Jaunai šaliai teko ištverti Rusijos blokadą, kuomet trūko benzino ar karšto vandens, Medininkų žudynes ir pagaliau 1991 m. Sausio 13 d. puolimą, kai žuvo 13 beginklių lietuvių, gynusių svarbiausias Vilniaus vietas. Tuomet atėjo Islandijos pripažinimas, paskui kiti, ir galiausiai 1991 m.
Verslo formavimasis
Gimė naivus lietuviškas verslas. Uždirbtus tūkstančius žmonės kišo į didžiulių nuosavų namų statybas. 1990 - 1995 m. augo nauji rajonai architektūriniu požiūriu mažai vertingų XX a. pilių - Kairėnai Vilniuje ar ties įvažiavimu į Klaipėda nuo Kalotės. Šeimininkai tikėjosi, kad erdviuose kambariuose gyvens ištisos kartos, kaip šimtmečius buvo įprasta: “pastatyti namą, pasodinti medį, užauginti sūnų”… Bet tie pokyčiai, leidę pagaliau teisėtai užsidirbti, pakeitė ir visa kita: vaikai išvykę studijuoti nebegrįždavo. Turtingiausi mūsų šalies žmonės važinėjo senais “Ford Sierra” ar “Ford Scorpio”, išmestais viduriniosios klasės vokiečių. Juos į Gariūnus ar Marijampolę uoliai vairavo “varinėtojai”. Kaip ir sunkvežimių vairuotojus juos kartais apiplėšdavo Lenkijos banditai.
Mafijos įtaka ir privatizacija
Naivų lietuvišką verslą ėmė persekioti lietuviška (su rusišku ar gruzinišku prieskoniu) mafija. Nenugalimomis atrodžiusių grupuočių, kaip Vilniaus Brigada ar Kauno Daktarai, istorijos iki šiol tebėra populiarių knygų temos. Tada reketas atrodė nenugalimas, bet Vilniaus Brigados užsakymu 1993 m. nužudytas žurnalistas Vitas Lingys buvo jam liepto galas. 1995 m. “krikštatėviui” Borisui Dekanidzei įvykdyta mirties bausmė. Ir 2000 m. vyko privatizacija. Šimtai tūkstančių tapo savo butų savininkais. Kiti valdžios išdalintus investicinius čekius investavo į verslą: parduotuves, gamyklas. Tada paaiškėjo, kad pasenusių ir neekonomiškų sovietinių gaminių žmonėms tiesiog nereikia. Be to, kas yra “marketingas” nesuvokė nei senoji nomenklatūra, nei naujieji verslininkai. Milžiniškos gamyklos bankrutavo, atsirado nedarbas.
Bankų krizė ir reklama
Dar daugiau pinigų nusitempė dviem galingom bangom bankrutavę kaip grybai po lietaus suvešėję bankai: garsioji “Sekundė”, “Litimpex”, “Akcinis inovacinis” ir aibė smulkesnių. Garsioji “Sekundės” banko televizinė reklama “Reikia pinigų? Pinigų yra” jau gerokai vėliau humoristinėje laidoje išrinkta “dešimtmečio reklama”.
Taip pat skaitykite: Sporto klubas „Norfa“ Pašilaičiuose: ką reikia žinoti
Pokyčiai kultūroje ir prekyboje
Atsirado žodžio laisvė. Ir dainos ją atspindėjo, kaip pirmieji Lietuvos reperiai “Pompa” ar, paskui, SEL, kurių audiokasetėse netrūko keiksmažodžių. Pasirodė pirmosios savitarnos parduotuvės: “Naktigonė”, “Iki”, “Pas Juozapą”. Centrinėse miestų gatvėse (tarp gausybės apleistų, sovietų valdžios lengva ranka “avariniais” paskelbtų ir likimo valiai paliktų senovinių pastatų) duris atvėrė garsių prekės ženklų parduotuvės. Įkandin sekė nauji restoranai, kaip “Ritos slėptuvė” ir (pagaliau) legendinis vakarietiško gyvenimo simbolis “McDonald’s”.
Kompiuterizacija ir internetas
10 dešimtmetis buvo kompiuterijos aušra. Apie 1995 m. pigus asmeninis kompiuteris tebekainavo per 10 000 litų. Populiarėjo kompiuteriniai žaidimai. Internetas 1995 - 1999 m. tebebuvo kūdikystėje.
Politinė situacija
Valdžios scenoje tvirtai švytavo “politinė švytuoklė”. 1992 m. žmonės nušlavė iš Seimo Sąjūdžio didvyrius ir grąžino ten buvusius komunistus (LDDP), o pirmuoju atkurtosios šalies prezidentu tapo buvęs komunistų partijos pirmininkas Algirdas Brazauskas. Bet stebuklų nepadarė ir LDDP ir štai 1996 m. valdžion grįžo Landsbergio pasekėjai, besivadinantys Tėvynės Sąjunga, o prezidentu 1997 m. išrinktas Amerikos lietuvis gamtosaugininkas Valdas Adamkus.
Pokyčių pabaiga ir ramus augimas
Lūžiu tapo kokie 1995-1996 m. revoliucija baigėsi: privatizacija įvyko, gražūs litai pakeitė rublių, ir gyvūnėliais išdabintų “vagnorėlių” šūsnis, ir net butų ar automobilių kainos vis rečiau nurodinėtos JAV doleriais. Negabieji griuvo, o stiprieji liko tvirtėti. Toliau jau buvo ramus augimas. Laukinį kapitalizmą su socializmo nuosėdom pamažu keitė tobulesnė sistema. Kilo atlyginimai, pensijos, mokyklų bei ligoninių finansavimas.
Prekybos centrų atsiradimas
1996 m. 1995 metais dar nebuvo prekybos centrų. 1997 m. atsidarė pirmoji Maxima Pašilaičiuose, paskui 1998 m. - Mindaugo Maxima su automobilių aikštele ant stogo. Tada “Hyper Maxima” Klaipėdoje ir galiausiai Vilniaus “Akropolis”, pirmasis tikras Lietuvos prekybos centras, su ledo arena.
Kalbos pokyčiai
“Kino teatrai” paskui virto tiesiog “kinais”, “masinio informavimo priemonės” tapo “žiniasklaida”, “hamburgeriai” - “mėsainiais”, “multiplikaciniai filmai” susigrąžino senąjį vardą “animacija”. Kalba paprastėjo ir lietuviškėjo vedama kalbos komisijos.
Turizmas ir kelionės
Vakariečiai atrado Lietuvą, o lietuviai - užsienį. Dingo visi sovietiniai keliavimo barjerai ir įsisteigė gausybė kelionių agentūrų, siūlančių savaitgalius Romoje ir Londone, savaites Turkijoje.
Telekomunikacijos
Mobilieji telefonai, 10 dešimtmečio pradžioje atėję į turtingiausiųjų verslininkų kišenes, 2000 m. jau pradėjo skverbtis į moksleivių kuprines.
Kauno "Žalgirio" triumfas
Kauno Žalgirio triumfas 1999 m. FIBA Eurolygoje. Jo legionierių vardus: Tajusas Ednis, Entonis Būvis - paskui linksniavo visa Lietuva.
Vilniaus dangoraižių rajonas
Vilniaus dangoraižių rajonas - pirmasis Lietuvoje. Čia įsikūrė ir Vilniaus savivaldybė, vedama A. Zuoko.