Šis straipsnis skirtas apžvelgti kalnų slidinėjimo varžybas olimpinėse žaidynėse, aptariant svarbiausius įvykius ir pateikiant medalių lenteles. Siekiama aprėpti įvairius laikotarpius, pradedant nuo pirmųjų žaidynių, kuriose buvo įtrauktas kalnų slidinėjimas, ir baigiant dabartinėmis varžybomis.
Olimpinis judėjimas Lietuvoje: trumpa istorija
Prieš pradedant apžvalgą, reikėtų trumpai paminėti Lietuvos sportininkų olimpinio judėjimo pradžią - istoriją. Kada buvo pirmasis kartas ir kodėl iki pat 1992 metų Lietuva negalėjo dalyvauti olimpinėse žaidynėse.
1918 m. atkūrus nepriklausomybę į Lietuvą grįžo pirmieji šalies sportininkai: Steponas Darius, Karolis Dineika, Viktoras Dineika, Kęstutis Bulota, Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė ir kiti. 1919 m. gegužės 18 d. Kaune įkurta pirmoji sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga, gyvavusi iki 1920 m. rugpjūčio. 1920 m. rugsėjo 15 d. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga įgijo ir naudojosi išimtine teise atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse.
Nepriklausomos Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo 1924 m. surengtose vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Iš pradžių buvo nuspręsta siųsti 33 sportininkus, bet išsiuntė tik 15 - 13 futbolininkų bei 2 dviratininkus. 1924 m. gegužės 25 d. Lietuvos futbolininkai žaidė prieš Šveicarijos komandą, bet pralaimėjo rezultatu 9-0 (4-0). Dviratininkai nebaigė 188 km ilgio trasos dėl techninių problemų.
Į 1928 m. vasaros olimpines žaidynes vyko 12 sportininkų: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Geriausią pasiekimą pasiekė boksininkas Juozas Vinča, kuris su kitais boksininkais dalinosi 5-7 vietas.
Taip pat skaitykite: A. Savčenko ir B. Massot aukso medalis
1932 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Los Andžele Lietuva nedalyvavo dėl ekonominių sunkumų ir politinių ginčų. Buvęs Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Antanas Jurgelionis dalyvavo olimpiadoje kaip menų varžybų teisėjas.
Į 1936 m. vasaros olimpines žaidynes Berlyne Lietuva nebuvo pakviesta dėl principingos Lietuvos pozicijos Kauno procese teisiant Klaipėdos krašto nacius.
1940 m. Lietuvą okupavo ir aneksavo Tarybų Sąjunga, todėl po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos sportininkai buvo priversti visose tarptautinėse varžybose dalyvauti Tarybų Sąjungos rinktinės sudėtyje.
Pirmą kartą Lietuvos sportininkai TSRS sudėtyje pasirodė 1952 m. (3 krepšininkai, 1 boksininkas, 1 fechtuotojas). Tais pačiais metais pirmieji Lietuvos sportininkai laimi olimpinius medalius.
1990 m. atkūrusi valstybingumą, Lietuva vėl dalyvauja visose vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse. Visose vasaros olimpinėse žaidynėse, pradedant 1992 m., Lietuvos sportininkai yra laimėję medalius.
Taip pat skaitykite: Olimpinė Lietuvos krepšinio svajonė
Per visą istoriją Lietuvai, kaip nepriklausomai valstybei, vasaros olimpinėse žaidynėse atstovavo 222 sportininkai 18-oje sporto šakų ir 27 sportininkai 6-iose sporto šakose žiemos olimpinėse žaidynėse. Jauniausia Lietuvos rinktinės narė buvo plaukikė Rūta Meilutytė, kuriai 2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse buvo 15 metų ir 133 dienos. Vyriausia šalies olimpiete tapo 2012 m. vasaros olimpinių žaidynių dalyvė Daina Gudzinevičiūtė, kuriai buvo 46 metai ir 225 dienos. Daugiausiai medalių pelnė Virgilijus Alekna ir Gintaras Einikis (po 3 medalius).
Dar galima paminėti faktą, kad Lietuva kaip nepriklausoma valstybė dalyvavo 9 olimpinėse žaidynėse. 2 kartus prieš karą ir 7 kartus po Nepriklausomybės atgavimo. 2020 metų Tokijo olimpinės žaidynės Lietuvos šaliai bus 10.
Lietuviai ankstesnėse olimpiadose
- 1912 m. Stokholmo olimpinės vasaros žaidynės (Švedija): Leonardus Syttin (g. 1892 m. gruodžio 3 d. Vilniuje) - Lietuvos šaulys iš Vilniaus gubernijos, atstovavęs Rusijos imperijos rinktinę. Nikolaj Voronkov (g. 1883 m. Vilniuje) - 400 metrų laisvuoju stiliumi plaukikas, taip pat atstovavęs Rusijos imperijos rinktinei.
- 1924 m. Paryžiaus olimpinės vasaros žaidynės (Prancūzija): Pirmoji Lietuvos delegacija. Dalyvavo 15 sportininkų (13 futbolininkų ir 2 dviratininkai).
- 1928 m. Amsterdamo vasaros olimpinės žaidynės (Olandija): Dalyvavo 12 Lietuvos sportininkų. Albina Osipavičiūtė (Albina Lucy Charlotte Osipowich), lietuvių kilmės sportininkė, atstovavusi JAV plaukimo rinktinę, laimėjo du aukso medalius.
- 1936 m. Berlyno olimpinės žaidynės (Vokietija): Lietuva nedalyvavo. Pranas Lubinas (Frank Lubin), atstovavęs JAV krepšinio rinktinę, tapo olimpiniu čempionu.
- 1948 m. Sankt Morico žiemos olimpinės žaidynės (Šveicarija): Edas (Ed) Rimkus, lietuvių išeivijos atstovas, atstovavo JAV bobslėjaus rinktinę ir laimėjo aukso medalį.
- 1952 m. Helsinkio vasaros olimpinės žaidynės (Suomija): Lietuvos sportininkai dalyvavo SSRS rinktinės sudėtyje. Stepas Butautas, Kazimieras Petkevičius ir Justinas Lagunavičius tapo olimpiniais vicečempionais krepšinyje.
- 1956 m. Melburno vasaros olimpinės žaidynės (Australija): Kazimieras Petkevičius, Stanislovas Stonkus ir Algirdas Lauritėnas laimėjo sidabro medalius krepšinyje. Antanas Mikėnas iškovojo sidabrą sportiniame ėjime, o Romualdas Murauskas - bronzą bokse.
- 1960 m. Romos vasaros olimpinės žaidynės (Italija): Zigmas Jukna ir Antanas Bagdonavičius iškovojo sidabrą irklavime, o Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė - bronzą ieties metime.
- 1964 m. Tokijo vasaros olimpinės žaidynės (Japonija): Ričardas Tamulis iškovojo sidabrą bokse.
Kalnų slidinėjimas Kortina d'Ampeco žaidynėse (1956 m.)
1956 m. Kortina d‘Ampeco žaidynėse dalyvavo 821 sportininkas iš 32 šalių. Daugiausia medalių iškovojo (iš viso medalius laimėjo 13 rinktinių atstovai):
- SSRS - 16 (7 aukso, 3 sidabro, 6 bronzos)
- Austrija - 11 (4 aukso, 3 sidabro, 4 bronzos)
Šiose žaidynėse pirmą kartą per žaidynių atidarymą olimpinę sportininkų priesaiką skaitė moteris - ši garbė buvo patikėta Italijos kalnų slidininkei. Taip pat pirmą kartą medalių lentelės viršūnėje atsidūrė žiemos žaidynėse debiutuojanti šalis - SSRS. Be to, pirmą kartą žiemos žaidynėse dalyvavo Bolivijos ir Irano sportininkai.
Kalnų slidinėjimas Insbruko žaidynėse (1964 m.)
1964 m. Insbruko žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavo 1091 sportininkas iš 36 rinktinių. Daugiausia medalių iškovojo (iš viso medalius laimėjo 14 rinktinių atstovai):
Taip pat skaitykite: Lietuvos ir Australijos krepšinis olimpiadoje
- SSRS - 25 (11 aukso, 8 sidabro, 6 bronzos)
- Austrija - 12 (4 aukso, 5 sidabro, 3 bronzos)
Insbruko žaidynių organizatoriai susidūrė su kritiniu sniego trūkumu. Gelbėti šeimininkus ėmėsi Austrijos kariuomenė - kareiviai iš Alpių kalnų iškirto ir atgabeno į rogučių ir bobslėjaus trasas 20 000 ledo blokelių. Olimpinėse žaidynėse debiutavo Mongolija, Indija ir Šiaurės Korėja. Bobslėjaus varžybos pirmą kartą vyko dirbtinio ledo trasoje.
Įsimintinas momentas: 18-metė prancūzė Marielle Goitschel slalomo rungtyje iškovojo sidabrą, o auksą laimėjo jos vyresnioji sesuo Christine. Po dviejų dienų Marielle atsirevanšavo didžiajame slalome - čia ji tapo čempione, o Christine atiteko sidabras.
Pekino olimpinės žaidynės: medalių lentelė (duomenys iš 2022 m.)
Pekino olimpinėse žaidynėse (2022 m.) trečiadienį išdalinti 6 medalių komplektai. Du aukso ir vieną sidabro apdovanojimą iškovojo Vokietija, kuriai toks kraitis leido pakilti į pirmąją vietą pagal aukso medalių skaičių.
- Vokietija 5 aukso, 3 sidabro, 0 bronzos (8 iš viso)
- Norvegija 4 aukso, 2 sidabro, 4 bronzos (10 iš viso)
- Švedija 4 aukso, 1 sidabro, 2 bronzos (7 iš viso)
- Nyderlandai 3 aukso, 3 sidabro, 1 bronzos (7 iš viso)
- Kinija 3 aukso, 2 sidabro, 0 bronzos (5 iš viso)
- Austrija 2 aukso, 5 sidabro, 3 bronzos (10 iš viso)
- Italija 2 aukso, 4 sidabro, 1 bronzos (7 iš viso)
- Rusija 2 aukso, 3 sidabro, 6 bronzos (11 iš viso)
- Slovėnija 2 aukso, 1 sidabro, 2 bronzos (5 iš viso)
Atskiros rungtys Pekino žaidynėse
- Moterų slalomas: 1. Petra Vlhova (Slovakija), 2. Matilda Liensberger (Austrija)
- Vyrų nuolydis: 1. Birkas Rudas (Norvegija), 2. Kolbis Stivensonas (JAV)
- Moterų snieglenčių krosas: 1. Lindsė Džakobelis (JAV), 2. Chlojė Trėpioš (Prancūzija)
- Šiaurės dvikovė (individualus): 1. Vinsensas Gaigeris (Vokietija), 2. Jorgenas Grabakas (Norvegija)
- Rogučių sportas (dvivietės): 1. Tobijas Vendlis/Tobijas Arltas (Vokietija), 2. Tonis Egertas/Saša Benekenas (Vokietija)
- Trumpasis čiuožimas (1000 m): 1. Daeheonas Hvanas (Pietų Korėja), 2. Stivenas Diubua (Kanada)
Kiti įvykiai Pekino žaidynėse
- Bobslėjaus varžybose pirmą kartą visus tris medalius laimėjo vienos šalies - Vokietijos - sportininkai.
- Nyderlandų greitojo čiuožimo legenda Ireen Wust iškovojo tryliktąjį olimpinį medalį.
Biatlonas
- Vyrai, estafetė: 1. Norvegija, 2. ROC (Rusijos olimpinis komitetas), 14. Lietuva.
Norvegai olimpines vyrų estafetės varžybas laimėjo trečiąjį kartą.
Kalnų slidinėjimas
- Greitasis nusileidimas: 1. Caroline Suter (Šveicarija), 2. Sofia Goggia (Italija), 3. Nadia Delgado (Italija).
Pasaulio čempionė Caroline Suter iškovojo pirmąjį olimpinį medalį.
Greitasis čiuožimas
- Vyrai, komandų persekiojimo lenktynės: 1. Norvegija, 2. ROK, 3. JAV.
- Moterys, komandų persekiojimo lenktynės: 1. Kanada, 2. Japonija, 3. Nyderlandai.
Kanadietės pirmą kartą tapo šios rungties olimpinėmis čempionėmis.
Bobslėjus
- Vyrai, dvivietės ledrogės: 1. Francesco Friedrichas ir Thorstenas Margisas (Vokietija), 2. Johannesas Lochneris ir Florianas Baueris (Vokietija), 3. Christophas Haferis ir Matthiasas Sommeris (Vokietija).
Pirmą kartą šios rungties istorijoje visus tris medalius iškovojo vienos šalies sportininkai.
Šiaurės dvikovė
- Vyrai, šuoliai nuo didelio tramplino ir 10 km slidinėjimo lenktynės: 1. Jorgenas Graabakas (Norvegija), 2. Jensas Lurasas Oftebro (Norvegija), 3. Akito Watabe (Japonija).
Akrobatinis slidinėjimas
- Moterys, nuolydis: 1. Mathilde Gremaud (Šveicarija), 2. Eileen Gu (Kinija), 3. Kelly Sildaru (Estija).
Snieglenčių sportas
- Vyrai, didysis šuolis: 1. Su Yimingas (Kinija), 2. Monsas Roislandas (Norvegija), 3. Maxas Parrot (Kanada).
- Moterys, didysis šuolis: 1. Anna Gasser (Austrija), 2. Zoi Sadowski-Synott (Naujoji Zelandija), 3. Kokomo Murase (Japonija).
Šios rungties varžybos olimpinėse žaidynėse surengtos antrą kartą, o Anna Gasser iškovojo antrąjį didžiojo šuolio aukso medalį.
tags: #olimpiada #socis #medaliai #kalnu #slidinejimas