Kovos sportas ir kovos menai sulaukia vis daugiau įvairaus amžiaus žmonių, nes net ir laisvalaikiu užsiimant jais galima įgyti naudingos patirties, kuri leidžia lavinti ne tik kūną, bet ir protą. Vienas iš populiariausių klausimų, kylantis tėvams, yra: nuo kokio amžiaus vaikas gali pradėti lankyti bokso treniruotes? Šiame straipsnyje išnagrinėsime įvairius aspektus, susijusius su boksu ir kitais kovos menais vaikams, siekiant padėti jums priimtiInformuotą sprendimą.
Kovos menai ir kovinis sportas: skirtumai ir panašumai
Nors kovos menų ir kovinio sporto terminai dažnai vartojami pakaitomis, iš tikrųjų tai yra du skirtingi požiūriai į fizinę kovos ir savigynos veiklą.
Pagrindinis kovos menų tikslas - ugdyti savigynos įgūdžius, kovotojo dvasią, gyvenimo filosofiją ir kūno bei proto harmoniją. Jie dažnai susiję su kultūrinėmis ir istorinėmis tradicijomis, o kai kurie turi ir dvasinių bei etinių aspektų. Daugelyje tradicinių kovos menų, pavyzdžiui, dziudo, kung-fu ar aikido, pabrėžiamas charakterio ugdymas, pagarba kitiems ir savikontrolė. Nors kovos menai turi taisykles, dažnai jų mokymas ir praktika gali būti lankstesni.
Kita vertus, koviniuose sportuose daugiausia dėmesio skiriama varžyboms ir konkrečių taisyklių taikymui siekiant nustatyti nugalėtoją. Varžovai kovoja vienas su kitu, kad pelnytų taškų, laimėtų techniniu nokautu (TKO) arba priverstų varžovą pasiduoti pagal sporto šakos taisykles.
Populiariausios sporto šakos ir kovos menai
Tarp populiariausių sporto šakų ir kovos menų yra:
Taip pat skaitykite: Istorinės Lietuvos ir Ispanijos krepšinio rungtynės
- Boksas
- Kikboksas
- Imtynės
- Dziudo
- Karatė
- MMA (mišrūs kovos menai)
- Taekvondo
- Muay Thai (Tailando boksas)
- Brazilų džiudžitsu
- Capoeira
- Kung-fu
- Krav Maga
- Kendo
Boksas
Tai disciplina, kurioje du dalyviai stovi vienas prieš kitą ringe ir kovoja tik kumščiais. Dvikovoje kovojama pagal griežtas taisykles raundais (nuo 3 iki 12 raundų) per tam tikrą laiką (pvz., 3 minutes) su trumpomis pertraukomis tarp raundų. Leidžiami tik smūgiai į priešininko kūną ir galvą. Draudžiama pulti žemiau juosmens, smūgiuoti alkūnėmis ar galva. Varžybų dalyviai skirstomi į svorio kategorijas, kad galėtų varžytis panašaus svorio žmonės. Bokso svorio kategorijų pavyzdžiai: lengvasis, vidutinio svorio, pusvidutinio svorio ir sunkusis svoris. Boksas grindžiamas įvairiomis smūgiavimo technikomis, tokiomis kaip tiesus smūgis, serpantinas, kryžminis smūgis ir kt. Boksininkai stengiasi dirbti tiksliai, greitai ir galingai, kad tiksliai smogtų priešininkui ir kartu išvengtų jo smūgių.
Kikboksas
Tai kovinis sportas, kuriame bokso technika derinama su tradiciniams kovos menams būdingais smūgiais. Kikboksas yra ne tik populiari varžybų sporto forma, bet ir veiksminga savigynos sistema. Jame naudojamos svorio kategorijos, o dalyviai kovoja specialiame ringe, naudodami pasirinktus smūgių ir smūgių kojomis metodus, kad pelnytų taškų arba nokautuotų varžovą. Treniruočių ir kovų metu kovotojai dėvi galvos, rankų ir kojų apsaugas, kad sumažintų sužeidimų riziką. Ši kovinė sporto šaka leidžia išreikšti save per sportines varžybas, ugdo pagarbą varžovui ir sąžiningo žaidimo principą.
Imtynės
Yra viena seniausių kovinių sporto šakų pasaulyje. Akcijos tai olimpinė disciplina, reikalaujanti fizinės jėgos, ištvermės, vikrumo ir taktinių įgūdžių. Varžybos skirstomos į svorio kategorijas. Kovojama ant kilimo tiek stovėsenoje, tiek parteryje. Tikslas - įgyti pranašumą prieš varžovą, parverčiant jį ant nugaros arba skiriant taškus už atitinkamų technikų atlikimą (pvz., išvengimą nokauto, varžovo nuvertimą nuo kilimo arba jo kontrolę ant kilimo). Varžybų ir treniruočių metu imtynininkai dėvi galvos, rankų ir kojų apsaugas, kad sumažintų sužeidimų riziką. Imtynės ugdo ir fizinius įgūdžius, ir charakterį. Tam reikia jėgos, vikrumo, ištvermės ir drausmės. Tai taip pat sportas, kuris moko gerbti varžovą, susidoroti su stresu ir varžytis sąžiningai.
Dziudo
Tai japonų kovos menas, kurį XIX a. pabaigoje sukūrė Džigoro Kano ir kuriame daugiausia dėmesio skiriama metimo, smaugimo, smaugimo ir smaugimo technikoms, siekiant įveikti priešininką nenaudojant didelės fizinės jėgos. Be kovos įgūdžių, dziudo yra ir savęs tobulinimo, tarpusavio pagarbos, susivaldymo ir bendradarbiavimo filosofija. Dziudo varžybų dalyviai dėvi gi - specialus kostiumas, padedantis atlikti technikas ir simbolizuojantis šio kovos meno tradicijas.
Karatė
Tai japonų kovos menas, praktikuojamas ant kilimėlio, kuriame daugiausia dėmesio skiriama smūgiams, smūgiams kojomis (apvaliems, priekiniams ir šoniniams), blokams ir išsisukinėjimams. Tai ir savigynos, ir dvasinė praktika. yra . kata, t. y. tam tikra tvarka atliekamų tikslių metodų seka ir kumite, t. y. treniruočių kovos su kitais varžovais. Karatė daug dėmesio skiriama technikai, tikslumui, lankstumui ir savidisciplinai, taip pat pagarbai treniruočių partneriui, charakterio ugdymui ir pagarbai tradicijoms bei etiketui. Karatė treniruotėmis siekiama ne tik ugdyti kovos įgūdžius, bet ir formuoti asmenybę bei moralę.
Taip pat skaitykite: Svajonių išsipildymas „X Faktoriuje“
MMA (mišrūs kovos menai)
Tai kovinis sportas, kuriame kovotojai naudoja įvairias technikas ir elementus iš kitų kovos menų ir sporto šakų (bokso, muay thai, imtynių, brazilų jiu-jitsu, dziudo ir t. t.), suteikiančius jiems galimybę varžytis visapusiškiau ir išsamiau. MMA kovos vyksta raundais (jų skaičius priklauso nuo konkrečios organizacijos) šešiakampiame ringe, vadinamame „aštuonkampiu” arba dažniausiai narve. Kovotojai gali kovoti tiek stovėsenoje, kur naudojami smūgiai kumščiais, smūgiai kojomis ir keliais, tiek parteryje, kur gali naudoti smaugimo technikas ir nokautus. Tikslas paprastas - pasiduoti priešininkui arba laimėti taškais ar nokautu.
Muay Thai (Tailando boksas)
Tai dinamiška ir sudėtinga disciplina, kilusi iš Tailando, kurioje naudojami smūgiai kumščiais, smūgiai kojomis, alkūnėmis ir keliais. Muay Thai puikiai tinka ugdyti jėgą, fizinį pasirengimą ir artimos kovos įgūdžius. Tai ne tik populiari sporto ir varžybų forma, bet ir veiksminga savigynos technika. W Muay Thai Kovotojai naudoja įvairius smūgius kumščiais ir alkūnėmis, taip pat galingus smūgius kojomis (pvz., tiesiais kojomis, apvaliais). Daug dėmesio skiriama kovai klinče, t. y. artimoje aplinkoje, kur kovotojai gali naudoti smūgius keliais, alkūnėmis ir kitas technikas uždaroje erdvėje. Muay Thai jungia įvairius kovos menų ir sporto elementus, todėl yra universalesnis kovos stilius, turintis gilias kultūrines šaknis ir tradicijas. Treniruotės yra labai intensyvios ir reikalauja didelio fizinio pasirengimo, kovotojai daugiausia lavina jėgą, ištvermę, lankstumą ir greitį.
Brazilų džiudžitsu
Tai kovos menas ir veiksminga savigynos sistema, kurioje daugiausia dėmesio skiriama kovai ant žemės, t. y. daugiausia permetimo technikoms, svertų ir veiksmingų technikų priešininkui uždusinti. Dalyviai lavina griebimo įgūdžius (grappling combat), vengia priešininko atakų ir ieško būdų jam pasiduoti. Brazilų džiudžitsu puikiai tinka ugdyti valią, problemų sprendimo įgūdžius ir kovinę dvasią, nes reikalauja atkaklumo, kantrybės ir susikaupimo. Treniruotės vyksta ant kilimėlių ir tinka tiek vaikams, tiek suaugusiesiems, tiek moterims, nes grindžiamos ne fizine jėga, o technikomis ir strategijomis.
Taekvondo
Tai Korėjoje paplitęs kovos menas, kuris taip pat yra savigynos būdas. Šis menas garsėja dinamiškais smūgiais kojomis, smūgiais rankomis, blokais, antžeminėmis technikomis, jėgos, lankstumo, tikslumo ir greičio ugdymu. Tai populiari sporto šaka ir kovos menas, lavinantis tiek fizinius, tiek protinius įgūdžius. Taekvondo treniruotės ugdo ištvermę, raumenų jėgą, lankstumą ir greitį, daug dėmesio skiriama etikai, pagarbai ir savikontrolei. Praktikuojantys taekvondo mokosi tokių vertybių kaip atkaklumas, ryžtas ir pagarba kitiems. Treniruočių ir varžybų metu sportininkai dėvi gi - specialią taekvondo aprangą, o kova dažnai pradedama pasveikinimo ceremonija. Treniruojamos formos (poomsae), t. y. tam tikra tvarka atliekamų tikslių technikų sekos.
Capoeira
Yra unikalus kovos menas, kilęs iš Brazilijos, turintis turtingas kultūrines ir istorines šaknis ir yra veiksminga savigynos sistema. Tai šokio, akrobatikos ir muzikos derinys. Jis atliekamas choreografine forma ir reikalauja glaudžios dalyvių sąveikos. Capoeira vyksta vadinamajame „rodeo”, arba rate, kuriame dalyviai dainuoja, groja instrumentais, šoka ir varžosi tarpusavyje. Capoeiros firminis judesys yra ginga, kurio metu sklandžiai pereinama iš vienos pozicijos į kitą, išvengiama priešininko atakų ir įgyjamas pranašumas. Capoeira apima įvairius akrobatinius elementus, pavyzdžiui, akrobatinius triukus, salto, šuolius ir akrobatines sudėtis, kurie suteikia jai dinamiškumo. Treniruotes ir pasirodymus lydi muzika, įskaitant tradicinius braziliškus instrumentus, tokius kaip berimbau, pandeiro, atabaque ir agogô.
Taip pat skaitykite: Slidinėjimo tendencijos
Kung-fu
Kitaip Wushu yra tradicinis kovos menas, kilęs iš Kinijos, apimantis daugybę stilių, technikų ir filosofijų, didžiausią dėmesį skiriantis etikai, dvasiniams ir moraliniams aspektams. Egzistuoja daugybė kung-fu stilių, pvz: Shaolin kung-fu, Tai Chi, Wing Chun, Wudang arba Jeet Kune Do. Šis kovos menas naudoja įvairias smūgiavimo kumščiais, alkūnėmis, keliais ir kojomis technikas, kurios yra veiksmingos kovojant įvairiais atstumais. Yra formos (kata), t. y. tam tikra tvarka atliekamų tikslių technikų sekos, tačiau netrūksta ir akrobatinių judesių, kurie suteikia dvikovai efektingumo ir dinamiškumo.
Krav Maga
Tai Izraelio savigynos metodas, kuriame daugiausia dėmesio skiriama technikos veiksmingumui ir paprastumui. Jis buvo sukurtas savigynai pavojingose situacijose - naudoja natūralius refleksus ir kūno judesius, todėl jo išmokti gana lengva. Krav Maga daugiausia dėmesio skiria veiksmingai gynybai nuo užpuolimo, kartu skatinant nedelsiant pereiti į kontrataką, kad būtų greitai pašalinta grėsmė. Nors Krav Maga daugiausia dėmesio skiria savigynai stovint, ji taip pat apima gynybos ant žemės technikas.
Kendo
Iš Japonijos kilęs kovos menas, kuriame imituojamose dvikovose naudojami bambukiniai kardai (shinai). Šios disciplinos esmė - ugdyti charakterį, valią ir pagarbą kitiems. Kendo praktikuojantieji mokosi tokių vertybių kaip sąžiningumas, pagarba, nuolankumas ir atkaklumas. Tai konkurencinga sporto šaka, kurioje dalyviai kovoja tarpusavyje, stengdamiesi pelnyti taškų pataikydami į tam tikras priešininko kūno vietas. Kovotojai dėvi specialų šalmą, vadinamą „godu”, kad apsaugotų galvą ir veidą, o treniruotės dažnai vyksta apsirengus tradiciniais drabužiais ir turi apeiginių elementų.
Nuo kokio amžiaus galima pradėti lankyti bokso treniruotes?
Nėra vieno teisingo atsakymo į klausimą, nuo kokio amžiaus vaikai gali pradėti lankyti bokso treniruotes. Tai priklauso nuo kelių veiksnių, įskaitant vaiko brandą, fizinį pasirengimą ir trenerio kvalifikaciją.
Lietuvos bokso treneris Vidas Bružas teigia, kad varžybose dalyvaujama nuo 13 metų, tad vieni pradeda treniruotis 11-ikos, kiti - 12-ikos. Yra tokių, kurie nuo 6-erių metų lanko, bet nėra prasmės, nes labai sunki sporto šaka. Geriausia pradėti sportuoti 11-12 metų.
Vis dėlto, svarbu atsižvelgti į individualius vaiko poreikius ir brandą. Kai kurie vaikai gali būti pasiruošę pradėti treniruotis anksčiau, o kitiems gali prireikti daugiau laiko.
Palangos bokso treneris Saulius Simė teigia, jog aiškios ribos nėra - reikėtų atsižvelgti į kiekvieno vaiko brandą. Jo auklėtinis Mantas Tarvydas į boksą atėjo būdamas septynerių metų - tai vienas iš geriausių jo auklėtinių.
Svarbu, kad treniruotės būtų pritaikytos vaikams ir vedamos kvalifikuoto trenerio, kuris supranta vaikų fizinę ir psichologinę raidą.
Pradedančiųjų bokso treniruotės: ko tikėtis?
Pradedantys lankyti boksą pirmiausia būna mokomi stovėsenos. Būna mokomi kaip taisyklingai laikyti rankas, tada kuri laika treniruojami smugiuoti tiesiai. Mokomi kaip smugiuoti tiesiai, kaip vel rankas grazinti i ginybine padeti. Veliau mokomi smugiu vengimo. Gal ne veliau, bet viskas vyksta vienu metu. Parodo kaip ir kiek, kaip pasisukti ir pan. Mokomi judejimo kovojant. Pagrinde, pradzia buna kova su seseliu. Treneris stebi kaip tau sekasi ir sako kas blogai, ka reikia daryti kitaip, rodo, moko. Paskui buna boksavimas i kriauses. Ten kazkiek roundu, po tam tikrus laiko intervalus. I cia ieinia viskas-judejimas, ginyba, smugiavimas, smugiu vengimas. Karta per savaite treniruojiesi su zmonemis. Nes visalaik kovodamas su kriause nieko gero nebus. Neissigaskit. Priesininkas nevisada turetu buti stipresnis uz jus. Naujokai pradzioje kovoja su naujokais. Pajudesit truputi. Nesukit galvos del traumu. Traumos gal gali atsirasti tik tada, kai jau busit auksciau. Kai bus rimtos kovos pries rimtus priesininkus, kurie gali rimtai suzaloti. Aisku, i treniruotes ieina ten visokie istvermes pratimai, begiojimas ir t.t. Veliau, treneris labiau apsiima jumis ir ima mokyti soniniu, apatiniu smugiu. Treniruoja asmeniskai. Tada, atejus dienai, kai treniruojates su zmonemis, gaunate priesininka, kuris bus uz jus tikrai stipresnis. Nebijokit 😀 Tai nereiskia, kad jus sules kaip obuolius. Treneris duoda stipresni todel, kad nera geresnio mokymosi nei kovojant pries stipresni uz save. Mokotes patys: kaip perprasti priesininka, pamatyti siplnas vietas, nebijoti pulti, judejimas, ginyba. Dar karta: NEBIJOKITE. Kai jau gausite kaskart stipresni priesininka, jus jau nebebusite toks, kuris sugeria visus smugius 😀 jau mokesite gintis, mokesite vengti smugiu. Bet esme tame, kad jis visgi geresnis. Jis mokes pralauzti jusu ginyba, mokes ir pateikti jums reikiamus smugius butent ten, kurios vietos nesaugot. Tai ir mokysites-suzinosit apie save ka reikia stiprint, kur jusu ydos. 😀 ir taip tobulesit. Ka daugiau apie treniruotes. Visokie prasitampimo pratimai, begimas, smugiavimas i ora, sunkiu kamuoliu metimasis su partneriu, ten estafeciu pobudzio pratimai, smugiai su hanteliais rankose, atsispaudimai, ivairus preso pratimai, imtynes, sokdyne. Kazkas panasaus.
Saugumas bokso treniruotėse vaikams
Saugumas yra svarbiausias prioritetas, kai kalbama apie bokso treniruotes vaikams. Svarbu pasirinkti klubą, kuriame laikomasi griežtų saugos taisyklių ir naudojama tinkama įranga.
Treniruotės turi būti vedamos kvalifikuoto trenerio, kuris supranta vaikų fizinę ir psichologinę raidą. Treneris turi mokėti pritaikyti treniruotes pagal vaiko amžių, fizinį pasirengimą ir įgūdžius.
Taip pat svarbu, kad vaikai dėvėtų tinkamą apsaugą, įskaitant galvos apdangalą, burnos apsaugą ir pirštines.
Sporto ir kovos menų nauda vaikams
Sporto ar kovos menų praktikavimas turi daug naudos fizinei ir psichinei sveikatai, pradedant nuo fizinio pasirengimo gerinimo, pasitikėjimo savimi ir savidisciplinos didinimo bei tarpasmeninių įgūdžių ugdymo.
- Fizinis pasirengimas: Sporto ir kovos menų treniruotės įtraukia visą kūną, todėl pagerėja ištvermė, jėga, lankstumas ir judesių koordinacija.
- Savigyna: Reguliariai treniruodamiesi galėsite išmokti savigynos technikų, dėl kurių jausitės labiau pasitikintys savimi ir įgysite gebėjimų reaguoti grėsmingose situacijose.
- Streso mažinimas ir nuotaikos gerinimas: Dėl išsiskiriančių endorfinų (vadinamųjų laimės hormonų) jie padeda sumažinti streso lygį ir pagerinti nuotaiką.
- Disciplinos ir atkaklumo ugdymas: Disciplina ir sunkios treniruotės ugdo ryžtą, atkaklumą ir gebėjimą įveikti sunkumus.
- Kognityvinių gebėjimų gerinimas: Būtinybė susikoncentruoti į savo judesius, techniką ir taktiką prisideda prie kognityvinių gebėjimų gerinimo.
- Savidisciplinos ugdymas: Kadangi sporto ir kovos menų treniruotės reikalauja reguliarumo, savidisciplinos ir motyvacijos, tai gali persikelti ir į kitas gyvenimo sritis.
- Tarpasmeninių įgūdžių ugdymas: Treniruočių metu dažnai dirbama su partneriais / treneriais / mokytojais, todėl atsiranda pasitikėjimas ir pagarba kitiems, taip pat ugdomi bendravimo ir socialiniai įgūdžiai.
- Bendruomenės jausmas: Be to, sportuodami ir užsiimdami kovos menais galite susipažinti su panašių interesų, tikslų ar gyvenimo filosofijų turinčių žmonių bendruomene, o tai sukuria galimybes užmegzti naujas draugystes ir santykius.
Kaip pasirinkti tinkamą kovos meną ar sporto šaką vaikui?
Prieš pasirinkdami konkretų kovos meną ar sporto šaką, apsvarstykite savo tikslus (savigynos, sveikatos, dvasinio tobulėjimo ar sporto varžybų), pageidavimus ir fizinio aktyvumo lygį.
Kai kuriose disciplinose daugiau dėmesio skiriama smūgių ir smūgiavimo technikai, kitose - metimams ir darbui ant žemės, dar kitose - kūno ir proto harmonijai.
- Norite varžytis ir siekti sportinių trofėjų? Rinkitės boksą, imtynes arba Tailando boksą.
- Jums svarbiausia įvairovė ir įvairiapusiškumas? Išbandykite MMA.
- Jus domina saviugda, fizinio pasirengimo gerinimas, fizinio pasirengimo tobulinimas ar darbas su charakteriu? Išbandykite save tokiuose kovos menuose kaip karatė, dziudo ar tekvondo.
- Norite išmokti savigynos technikų? Verta pabrėžti, kad bet kokios kumščio, karatė, MMA ar dziudo treniruotės reikalauja reguliarumo, atsidavimo ir kovinės dvasios, tačiau taip pat teikia daug pasitenkinimo ir naudos praktikuojančiam asmeniui, įskaitant fizinių ir protinių įgūdžių tobulinimą. Be to, jos formuoja charakterį ir etiką, kurie naudingi ne tik ringe ar ant kilimo, bet ir kasdieniame gyvenime.
Patarimai tėvams, norintiems leisti savo vaikus į bokso treniruotes
- Pasitarkite su vaiko gydytoju, kad įsitikintumėte, jog jis yra pakankamai sveikas ir fiziškai pasiruošęs lankyti bokso treniruotes.
- Pasirinkite klubą, kuriame laikomasi griežtų saugos taisyklių ir naudojama tinkama įranga.
- Įsitikinkite, kad treneris yra kvalifikuotas ir patyręs dirbant su vaikais.
- Stebėkite treniruotes ir bendraukite su treneriu, kad įsitikintumėte, jog treniruotės yra pritaikytos vaiko poreikiams ir gebėjimams.
- Skatinkite vaiką ir palaikykite jį, net jei jam ne visada sekasi.
Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos dėl fizinio aktyvumo vaikams
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) vaikams nuo penkerių metų rekomenduoja judėti ne mažiau kaip valandą per dieną ir dar kelias valandas papildomai.
Tačiau ši rekomendacija netinka jaunesnio amžiaus vaikams. Svarbiausia atsižvelgti į individualius vaiko poreikius: vieni vaikai aktyvesni ir juda daugiau, kiti gali būti pasyvesni. Tačiau ir vieniems, ir kitiems galima padėti save išreikšti fiziškai per įvairius žaidimus.
Traumų prevencija
Sportuojant kovos menus, svarbu atkreipti dėmesį į traumų prevenciją. Reikėtų rinktis saugias sporto šakas, atsižvelgiant į vaiko raidos etapus.
Ikimokyklinukai dažniau patiria nelaimingus atsitikimus, kai sumušamos galūnės ar galva. Pasitaiko ir lūžių. Dažniausiai tokio amžiaus vaikai susižaloja nukritę nuo dviračio, paspirtuko ar tiesiog pargriuvę.
Paaugliai daugiau traumų patiria per kontaktines sporto šakas - krepšinį, futbolą ir kovų menus. Šiose sporto šakose dominuoja raiščių pažeidimai, kaulų lūžiai, galvos traumos, kurios dažniausiai patiriamos susidūrus su kitu žaidėju ar netiksliai atlikus judesį.
Sporto šakos pagal amžiaus grupes
- Kūdikiai: Kūdikių mankšta turi būti orientuota į raidos etapus. Pirmąjį mėnesį po gimimo dėl fiziologinio tonuso daugumai naujagimių mankšta iš viso nerekomenduojama - šis laikas svarbus savaiminiam tonuso atsipalaidavimui.
- Plaukimas: Rekomenduojama nuo kūdikystės. Vanduo padeda kūdikiui atsipalaiduoti, jį ramina. Mokytis plaukti taisyklingai gali jau sąmoningas vaikas.
- Sportiniai ir gatvės šokiai: Nuo 5-6 metų rekomenduojami tik šokių elementai.
- Dviratis: Rekomenduojama nuo 6 metų. Iki tol su tėvų priežiūra - triratis arba balansinis dviratis.
- Įvairios judesio terapijos, joga, pilatesas, gimnastika: Rekomenduojama nuo 6 metų. Iki tol - tik šios šakos elementai.
- Lengvoji atletika: Rekomenduojama nuo 6 metų. Iki tol - šios šakos elementai.
- Kvadratas: Rekomenduojamas nuo 6-7 metų. Mėtyti kamuolį gali ir 4-5 metų vaikai.
- Tenisas, badmintonas, tinklinis: Rekomenduojama nuo 6-7 metų.
- Krepšinis, rankinis, futbolas, ledo ritulys: Rekomenduojama nuo vėlyvosios vaikystės - 10-12 metų. Fragmentai (kamuolio varymasis ar spyrimas, dvižingsnio mokymasis) galimi ir nuo ankstyvosios vaikystės.
- Kovos menai: Rekomenduojama nuo 10-12 metų.
- Jojimas: Rekomenduojama nuo 10-12 metų.
- Sunkioji atletika: Rekomenduojama nuo 16-18 metų ar vėliau.
Lietuvos bokso istorija ir dabartis
Pirmą kartą pasaulio bokso čempionatų istorijoje skambėjo Lietuvos himnas. Lietuvos boksininkė G.Stonkutė iškovojo aukso medalį gegužę Stambule vykusiame pasaulio moterų bokso čempionate. Iki tol pasaulio čempionais nėra pavykę tapti nė vienam Lietuvos boksininkui ar boksininkei. Visas varžoves ši žemaitė iš Kretingos pranoko svorio kategorijoje iki 81 kg.
Kaunietis E.Stanionis balandį tapo pirmuoju Lietuvos boksininku, kuriam pavyko iškovoti profesionalų pasaulio čempiono diržą - lemiamoje dvikovoje dėl WBA reguliaraus pusvidutinio svorio kategorijos čempiono diržo jis įveikė rusą Radžabą Butajevą.
Šios pergalės rodo, kad Lietuvos boksas eina teisinga kryptimi ir turi didelį potencialą.