Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip politiniai konfliktai ir kariniai veiksmai paveikė olimpines žaidynes. Aptarsime vieną tragišką įvykį, susijusį su Šiaurės Korėjos teroristiniu aktu prieš Pietų Korėją, kuris turėjo įtakos 1988 m. Seulo olimpiadai.
Olimpiados ir politiniai konfliktai
Olimpinės žaidynės nuo pat jų atgaivinimo XIX amžiuje buvo ne tik sporto varžybos, bet ir platforma, kurioje susiduria įvairių šalių politinės ambicijos. Istorija mena ne vieną atvejį, kai karai ir politinės įtampos nutraukdavo olimpinių žaidynių rengimą arba darydavo įtaką jų eigai. Pirmasis pasaulinis karas nutraukė 1916 m. olimpines žaidynes, o Antrasis pasaulinis karas - 1940 ir 1944 m. žaidynes. Šaltasis karas taip pat turėjo įtakos olimpinėms žaidynėms, kai JAV ir jos sąjungininkės boikotavo 1980 m. Maskvos olimpines žaidynes, o Sovietų Sąjunga ir jos sąjungininkės - 1984 m. Los Andželo olimpines žaidynes.
Teroro aktas virš Andamanų jūros
1987 metų lapkričio 29-ąją virš Andamanų jūros įvyko tragedija, kuri sukrėtė pasaulį ir atkreipė dėmesį į Šiaurės Korėjos režimo veiksmus. „Boeing 707-3B5C“, priklausantis „Korean Air“, sprogo ore, nusinešdamas 115 žmonių gyvybes. Šis teroro aktas buvo nukreiptas prieš Pietų Korėją, siekiant sukelti chaosą ir sumaištį prieš 1988 m. Seulo olimpines žaidynes.
Teroro akto vykdytojai ir motyvai
Viena iš teroro išpuolio vykdytojų buvo 25-erių Kim Hyon Hui iš Šiaurės Korėjos. Pchenjanas iki šiol neigia savo atsakomybę už šį išpuolį, teigdamas, kad Kim Hyon Hui buvo Pietų Korėjos šnipė. Teroro aktą ji surengė kartu su pagyvenusiu porininku, kuris suvaidino jos tėvo vaidmenį.
Aukštas pareigas užimantis karininkas liepė prieš olimpiadą Seule numušti Pietų Korėjos lainerį. Jis pareiškė, kad tai sukurs chaosą ir betvarkę Pietų Korėjoje. Sprogmuo buvo užmaskuotas japonų gamintojų „Panasonic“ radijo įrenginyje, sprogstamoji medžiaga - neįvardintame alkoholio butelyje.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Teroro akto eiga
Agentai kartu iš Šiaurės Korėjos išvyko į Maskvą, iš ten - į Budapeštą, kur praleido apie savaitę. Visą šį laiką jie bendravo kartu su kitais šiaurės korėjiečių agentais. Skrydis iš Bagdado į Abu Dabį turėjo vykti Pietų Korėjos oro linijų „Korean Air“ lėktuvu. Lėktuve agentai paliko aktyvuotą bombą daiktų saugojimo vietoje virš savo sėdėjimo vietos ir sėkmingai paliko lėktuvą Abu Dabyje. Lėktuvas išskrido toliau - į Bankoką. Juo skrido 115 žmonių.
Lėktuvo nuolaužas aptiko tik po dviejų savaičių - jas aptiko vietos žvejybos laivas. Agentai tuo metu ruošėsi vykti į Amaną, tačiau dėl problemų su vizomis jiems teko pirkti naujus bilietus - į Bahreiną, iš kur jie planavo vykti į Romą.
Sulaikymas ir teismas
Tačiau tuo metu saugumiečiai jau buvo nustatę, kad agentų dokumentai - padirbti, o Bahreine jų jau laukė vietos policija. Vyras paprašė leidimo parūkyti. Kuomet teroristas įsidėjo cigaretę į burną, jis sukando ją dantimis, ir jį akimirksniu ištiko konvulsijos. Agentai buvo pristatyti į ligoninę, kur medikai nustatė, kad vyras mirė dėl apsinuodijimo cianidu, kurio kapsulė buvo paslėpta cigaretėse.
Savaitę bandžiusi vedžioti už nosies tyrėjus mergina galų gale palūžo ir nustojo pasakojusi savo „našlaitės ir Kinijos, kurią įsivaikino Japonijoje“ istoriją. „Aš turėčiau būti nubausta ir nužudyta šimtą kartų už mano nuodėmę“, - pateikiama jos citata iš spaudos konferencijos. Kim buvo nuteista mirties bausme, tačiau Pietų Korėjos prezidentas Roh Tae-woo suteikė jai malonę, sakydamas: „Šiaurės Korėjos lyderiai - štai kas turėtų stoti prieš teismą."
Kim Hyon Hui gyvenimas po teismo
1997-aisiais Kim Hyon Hui ištekėjo už buvusio Pietų Korėjos žvalgybos agento, anksčiau paskirto būti jos asmens sargybiniu, ir pagimdė nuo jo du vaikus.
Taip pat skaitykite: Įtampa ir susitaikymas Korėjoje
Teroro akto pasekmės
Šis teroro aktas turėjo didelių pasekmių Korėjos pusiasaliui ir tarptautinei bendruomenei. Jis padidino įtampą tarp Šiaurės ir Pietų Korėjos, sustiprino Pietų Korėjos visuomenės nepasitikėjimą Šiaurės Korėja ir paskatino tarptautinę bendruomenę griežčiau vertinti Šiaurės Korėjos režimą.
Nepaisant šio tragiško įvykio, 1988 m. Seulo olimpinės žaidynės įvyko sėkmingai. Pietų Korėja sugebėjo užtikrinti žaidynių saugumą ir surengti puikų sporto renginį, kuris parodė šalies ekonominę ir politinę pažangą.
Taip pat skaitykite: Istorija ir tradicijos: Olimpinės žaidynės