Fizinis aktyvumas yra vienas svarbiausių veiksnių, apsaugančių mus nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei stiprinančių širdį. Tačiau sergant širdies nepakankamumu, fizinis aktyvumas turi būti pritaikytas individualiai. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip sergant širdies nepakankamumu saugiai ir efektyviai sportuoti, kokie tyrimai reikalingi prieš pradedant sportuoti, kokie pratimai rekomenduojami ir ko reikėtų vengti.
Širdies nepakankamumas: kas tai?
Širdies nepakankamumas - tai būklė, kai širdis nesugeba efektyviai pumpuoti kraujo, kad patenkintų organizmo poreikius. Vietoje to, kad susitraukinėtų normaliai, širdies raumuo pradeda vos, vos susitraukinėti, o mūsų organizmas negauna pakankamai kraujo. Tai dažniausiai yra kitų širdies ligų, tokių kaip padidėjęs kraujospūdis, persirgtas infarktas, vožtuvų ligos ar ritmo sutrikimai, pasekmė arba finalas.
Širdies nepakankamumas nėra pirminė liga, tai dažniausiai bet kurios širdies ligos pasekmė arba finalas: padidėjusio kraujospūdžio, persirgto infarkto, vožtuvų ligos, ritmo sutrikimų. Jeigu yra širdies nepakankamumas, tai reiškia, kad širdies raumuo nusilpęs.
Yra keturios širdies nepakankamumo stadijos:
- A stadija: didelė rizika susirgti širdies nepakankamumu, bet struktūrinių širdies pakitimų dar nėra.
- B stadija: struktūriniai širdies pakitimai, skilvelių disfukcija jau pastebimi, bet simptomai dar nepasireiškia.
- C stadija: jaučiasi aiškūs širdies nepakankamumo simptomai - dusulys, silpnumas, fizinio krūvio netoleravimas. Tai dažniausiai diagnozuojama širdies nepakankamumo C stadija.
- D stadija: pažengęs, sunkiai kontroliuojamas - gydomas lėtinis širdies nepakankamumas. Ši stadija neretai reikalauja invazinių intervencijų ar net širdies transplantacijos.
Fizinio aktyvumo svarba sergant širdies nepakankamumu
Jeigu širdies nepakankamumas yra dekompensuotas, arba negydomas, sportuoti negalima, bet jeigu yra kompensuotas, gydomas širdies nepakankamumas, ne tik galima sportuoti, bet ir reikia. Teisingai parinkta fizinė veikla - puiki prevencija nuo širdies kraujagyslių sistemos ligų. Fizinis aktyvumas stiprina širdį ir kraujagysles, gerina fizinę ir emocinę sveikatą, ilgina gyvenimo trukmę. Reguliarus fizinis aktyvumas padeda:
Taip pat skaitykite: Pratimai širdies ir kraujagyslėms
- Pagerinti kraujotaką.
- Sumažinti kraujospūdį.
- Kontroliuoti svorį.
- Pagerinti nuotaiką.
- Sumažinti streso lygį.
- Sumažinti blogojo cholesterolio kiekį.
Kaip pradėti sportuoti sergant širdies nepakankamumu?
Prieš pradedant sportuoti, būtina pasikonsultuoti su gydytoju ir išsiaiškinti savo fizinį pajėgumą. Negalima pradėti intensyviai sportuoti turint didelį antsvorį. Fizinis krūvis turi būti adaptuotas kiekvienam pacientui. Jis turi būti toks, kad žmogus jaustųsi komfortiškai. Jeigu paėjus greičiau arba pasportavus atsiranda dusulys, kažkoks diskomfortas, ritmo sutrikimai, be abejo, nereikia per jėgą to daryti. Paprasčiausias yra vaikščiojimas, o vaikščioti gali visi, niekam neuždrausta.
Prieš pradedant taikyti fizinio krūvio terapijos programą, atliekami tyrimai: įvertinama griaučių raumenų sistema, širdies ir kraujagyslių sistema, funkcinė būklė. Imant kraujo mėginius ir stebint biochemines reakcijas krūvio metu nustatomi slenksčiai, kuriais remiantis nustatoma krūvio dozė išsikeltiems tikslams pasiekti. Šiuo metu yra daugybė mobilių prietaisų: tai telemetriniai širdies ritmo monitoriai, akselerometrai, oksimetrai, laktometrai ir t. t.
Žmogus, turintis du rizikos veiksnius, patenka į vidutinės rizikos grupę. Jeigu jis gydosi, priklauso didelės rizikos grupei.
Naujokui, nieko neišmanančiam apie jam tinkamus krūvius, patartina pirmiausiai pasiieškoti specialisto, kuris sudarytų treniruočių planą ar bent jau teisingai užvestų ant kelio.
Nuo ko pradėti? Užrašų knygutėje turi atsirasti valanda ir data, kada žmogus skirs laiko savo fiziniam aktyvumui: tarkime, trys kartai per savaitę tuo pačiu metu. Pradžioje reikia nesiorientuoti į krūvį - tiesiog išeiti pasivaikščioti, paminti dviratį. Tai turi būti nedidelio intensyvumo fizinis aktyvumas. Po dviejų-trijų mėnesių atsiras įprotis, nes organizmas pradės išskirti serotoniną - geros nuotaikos hormoną, kuris žmogų pririš prie tokios veiklos - nepasivaikščiojęs jis jausis blogiau negu pasivaikščiojęs. Kai žmogus jau puikiai toleruos pasirinktą fizinio aktyvumo veiklą, galima kalbėti apie jos trukmės ilginimą, t. y. nuo trijų kartų per savaitę pereiti prie keturių, nuo 30 - 40 min. - iki valandos.
Taip pat skaitykite: Širdies problemos ir fizinis aktyvumas
Rekomenduojami pratimai sergant širdies nepakankamumu
Pagal medikų rekomendacijas, fizine veikla užsiimantys žmonės gali būti skirstomi į tris grupes: neturinčius papildomų rizikų, turinčius vidutinę riziką ir turinčius aukštą riziką sveikatai. Jeigu vyrui per 40, o moteriai - per 50 metų, vieną rizikos veiksnį - amžių - jie jau turi, net jeigu yra visiškai sveiki. Jeigu dar ir padidėjęs kraujospūdis, tai jau antras rizikos veiksnys.
Sergant širdies nepakankamumu rekomenduojami šie pratimai:
- Aerobiniai pratimai: Tai ėjimas, bėgimas, plaukimas, važiavimas dviračiu. Vaikščiojimas yra paprasčiausias ir prieinamiausias pratimas, tinkamas visiems.
- Jėgos pratimai: Tokie pratimai kaip svorių kilnojimas ugdo jėgą ir padeda apsaugoti kaulinį audinį. Pacientams, sergantiems gerai kontroliuojama arterine hipertenzija, cukriniu diabetu ir nutukimu, patariama įtraukti ir jėgos pratimų treniruočių 3 kartus per savaitę.
- Lankstumo pratimai: Gimnastikos pratimai, tai-chi, joga padės išlaikyti lanksčius sąnarius.
Ko reikėtų vengti sergant širdies nepakankamumu?
Sergant širdies nepakankamumu reikėtų vengti:
- Intensyvių komandinių žaidimų: tokių kaip futbolas ar krepšinis.
- Ilgalaikių ištvermės rungčių.
- Ekstremalių sporto šakų: pavyzdžiui, nardymo, alpinizmo, taip pat sporto ekstremaliai žemoje temperatūroje.
- Izometrinių pratimų su kvėpavimo sulaikymu: jų metu padidėja kraujospūdis, o jeigu dar ir sulaikomas kvėpavimas - gali sutrikti širdies ritmas, atsirasti širdies raumens išemija (deguonies trūkumas).
- Didelio fizinio krūvio karštą dieną: karštis, tvankūs orai ypač pavojingi sergant širdies ir kraujagyslių ligomis. Per karščius netenkame daugiau skysčių, nes daugiau prakaituojame, todėl kraujas tirštėja, didėja jo krešumas. Visa tai didina trombų susidarymo riziką.
Mitybos rekomendacijos sergant širdies nepakankamumu
- Riboti druskos vartojimą: sergantiesiems širdies nepakankamumu šiukštu negalima vartoti sūdyto maisto. Druskos turėtų suvartoti ne daugiau kaip du gramus per dieną. Reikia žiūrėti į etiketes, kiek kur yra druskos, nes daug kas yra sūdyta. Reikia vengti rūkytų gaminių, daugiau vartoti garuose troškinto maisto.
- Riboti skysčių vartojimą: žmogui, kuris serga širdies nepakankamumu, galima išgerti iki pusantro litro skysčių. Reikia skaičiuoti kiekvieną skysčio kiekį: ne tik išgerto vandens, bet ir gauto iš vaisių. Pavyzdžiui, vienas obuolys ar du pomidorai - tai pusė stiklinės skysčio.
- Valgyti sveikiau: visuomet yra sveikesnė alternatyva. Vertėtų vengti gyvulinių riebalų ir vietoje jų dažniau rinktis augalinius. Tiesiog rinkimės liesesnę raudoną mėsą ar mažiau riebalų turinčiu pieno produktus.
- Nepamirškime į savo mitybą įtraukti riebesnės žuvies, augalinių aliejų, riešutų, avokadų, valgomųjų sėklų: tai puikūs nesočiųjų arba „gerųjų“ riebalų šaltiniai, kurie mūsų širdžiai ir kraujagyslėms netgi labai naudingi.
- Papuoškime lėkštę daržovėmis: žmogus kasdien turėtų suvalgyti bent po 400 gramų daržovių. Daržovėse yra ne tik daug vitaminų ir mineralų, bet ir skaidulinių medžiagų bei antioksidantų, kurie labai svarbūs mūsų širdžiai ir kiekvienai organizmo ląstelei.
- Valgykime daugiau ryškių uogų ir vaisių: tai puikus antioksidantų šaltinis, o šios biologiškai aktyvios medžiagos padeda apsaugoti įvairias organizmo ląsteles nuo žalingų aplinkos veiksnių, pavyzdžiui, oksidacinės pažaidos. Valgykime daugiau aviečių, gervuogių, juodųjų serbentų, braškių, tamsiųjų slyvų ir panašių produktų - tai puikus vitaminų, mineralų, skaidulinių medžiagų šaltinis, kurį mums dovanoja gamta.
- Valgyti pusryčius: treneris primygtinai patarė valgyti pusryčius, o valandą prieš pietus suvalgyti vaisių. Pietūs turi būti sotūs, suteikti pakankamai energijos, pavakariams galima suvalgyti saują riešutų, o vakarienei tinka daržovės ar baltyminis maistas.
Kiti patarimai sergant širdies nepakankamumu
- Kasdien svertis: kūno svorio didėjimas susijęs su skysčių kaupimusi ir dažnai atspindi ligos progresavimą.
- Vengti streso: šiuolaikinis gyvenimo būdas neatsiejamas nuo rečiau ar dažniau pasitaikančios nervinės įtampos. Vis dėlto tik nuo mūsų pačių priklauso, kaip mes reaguosime į kiekvieną netikėtai iškilusią situaciją.
- Nerūkyti.
- Efektyviai gydyti kitas lėtines ligas: tokias kaip cukrinis diabetas ar podagra.
- Kokybiškai ir pakankamai (bent 7 valandas) išsimiegoti.
- Valdyti stresą.
- Kontroliuoti cholesterolio koncentraciją kraujyje: jeigu gydytojas yra paskyręs vartoti cholesterolio koncentracijai mažinti skirtus vaistus - statinus, svarbu jų nenutraukti.
- Reguliariai lankytis pas gydytoją ir stebėti savo sveikatos būklę.
- Jeigu jums daugiau nei 40 m., prieš pradėdami intensyviau sportuoti pasitarkite su savo gydytoju.
Kada kreiptis į gydytoją?
Atsiradus tokiems simptomams kaip širdies skausmai, pagreitėjęs širdies plakimas, galvos skausmas, svaigimas, dusulys, silpnumas, kreiptis į gydytoją. Šie simptomai - pirmas ženklas, kad organizmas galimai netoleruoja esamo fizinio krūvio. Atsiradus šiems simptomams krūvį būtina nutraukti ir pasikonsultuoti su gydytoju. Tikslinga būtų stebėti ir širdies susitraukimo dažnį, kraujospūdžio kismą fizinio krūvio metu ir po jo.
Lytinis aktyvumas sergant širdies nepakankamumu
Lytinis aktyvumas nėra kažkoks ypatingas fizinis aktyvumas, tai maždaug tas pats, kas užlipti į 2-3 aukštą. Jeigu užlipote į 2-3 aukštą ir nenumirėte, tai galite šokti ir į lovą. Pasirinkti tinkamą laiką, kai iš tikrųjų jaučiatės pailsėję, atsipalaidavę, neįsitempę; sergantiems širdies nepakankamumu labai svarbu atsižvelgti į dar vieną dalyką - jeigu yra žemas kraujospūdis, vartojate tam tikrus vaistus, pavyzdžiui, nitratus, kurie plečia kraujagysles, jokiu būdu negalima vartoti viagros tipo preparatų, nes ir tie, ir tie plečia kraujagysles, tai gali dar labiau sumažinti kraujospūdį.
Taip pat skaitykite: Sportas ir širdies pulsas: ką reikia žinoti
tags: #sirdies #nepakankamumas #ir #sportas