Krepšinis Lietuvoje - tai daugiau nei sporto šaka, tai - nacionalinė aistra, įaugusi į šalies kultūrą ir istoriją. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip krepšinis atkeliavo į Lietuvą, kokie žmonės ir įvykiai nulėmė jo populiarumą ir kaip jis tapo neatsiejama tautinės tapatybės dalimi.
Krepšinio atsiradimas pasaulyje ir kelias į Lietuvą
Krepšinis laikomas jauna sporto šaka, atsiradusia 1891 metais, kai kūno kultūros mokytojas Džeimsas Neismitas (James Naismith) JAV sugalvojo naują žaidimą. Netrukus krepšinis išpopuliarėjo ne tik JAV, bet ir kitose šalyse, įskaitant ir Lietuvą. Krepšinis Lietuvą pasiekė panašiu metu, kaip ir kitas Europos šalis.
Pirmieji žingsniai Lietuvos žemėje
Lietuvos krepšinio istorija oficialiai prasidėjo 1920 metais. Pirmosios oficialios rungtynės įvyko 1922 m. balandžio 23 d. Kaune, kur Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga (LFLS) rezultatu 8-6 įveikė laikinosios sostinės rinktinę. Tais pačiais metais startavo ir moterų krepšinio lyga, o vyrai savo pirmenybes pradėjo tik 1924 metais.
Moterų vaidmuo krepšinio ištakose
Nors oficialiai krepšinio pradininku Lietuvoje laikomas Steponas Darius, tačiau reikėtų prisiminti ir Elenos Kubiliūnaitės-Garbačiauskienės nuopelnus. Istorikė Ingrida Jakubavičienė tvirtina, kad „už krepšinio žaidimo pirmąsias taisykles ir šio sporto pradžią dėkingi turėtume būti Elenai Kubiliūnaitei-Garbačiauskienei“. Elena, įsidarbinusi švietimo ministerijoje, suprato, kad „karo nualintoj, svetimų armijų batais numindžiotoje tėvynėje“ skleisti sporto idealus nebuvo lengva. Retas žino, kad pirmosios krepšinį Lietuvoje pradėjo žaisti moterys, kurias subūrė E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė. Apie krepšinį ji sužinojo iš Rygos futbolo komandos narių, kurie papasakojo apie naują žaidimą su kamuoliu pavadinimu „basketball“ ir supažindino su Džono Neismito sukurtomis krepšinio taisyklėmis.
E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė planavo pati išleisti krepšinio taisykles, bet dėl lėšų stokos ir abejingumo moterų sportui autorystę perdavė iš už Atlanto grįžusiam S. Dariui. Ji pamanė, jog krepšinis įgis daugiau populiarumo, jeigu jį propaguos vyras, todėl bendros idėjos labui atidavė jam spaudai parengtas taisykles. Visgi, Elena smarkiai nusivylė pamačiusi, jog taisyklių knygelėje „Basketbolo žaidimas“ S. Darius krepšinio istorijos pradžia įvardijo vyrų krepšinio rungtynes.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Pirmosios rungtynės ir taisyklės
Pirmosios viešos rungtynės iš tiesų įvyko 1922 metų balandžio 23 dieną. Tačiau nei komandų pavadinimai, nei rezultatas neatitinka to meto žiniasklaidoje buvusių pranešimų, o terminas „oficialios“ šioms parodomosioms rungtynėms visiškai netinka. Pagal žiniasklaidos pranešimus galima daryti išvadą, kad Kauno Vytauto kalne įrengtoje krepšinio aikštelėje susitiko iš Lietuvos Fizinio Lavinimosi Sąjungos (LFLS) sportininkų sudarytos, pavadinimų neturėjusios „raudonųjų“ ir „baltųjų“ vyrų komandos, kurių rungtynės baigėsi lygiosiomis 8:8. Komandų pavadinimai buvo sugalvoti vėliau, o kodėl „pasikeitė“ rezultatas, atsekti sudėtinga.
Trečiojo dešimtmečio pradžioje Lietuvoje pradėtas žaisti krepšinis iš pradžių nebuvo tas pats krepšinis, kuris XX amžiaus pradžioje buvo žaidžiamas Amerikoje ir juo susidomėjusiose Europos šalyse. Lietuvos sportininkės pirmiausiai sužinojo apie „basketbolą pagal vokiškas taisykles“ (vokiškai - „korbball“). Tai buvo labai panašus žaidimas, sukurtas pagal krepšinio pavyzdį, bet turintis atskirą pavadinimą - korfbolas (dar vadinamas olandišku krepšiniu). Lietuvoje lentos prie krepšių buvo pritvirtintos ir korfbolas krepšiniu virto 1921 metais.
Krepšinio populiarėjimas ir pirmieji laimėjimai
Per dešimtmetį Lietuvos krepšinio lygis praktiškai nepaaugo, buvo dideliais skirtumais pralaimima kaimyninių šalių komandoms. Ryškesnis posūkis buvo 1934 metais, kuomet Kaune buvo pastatyti Kūno kultūros rūmai. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas (tuometinė LKF) buvo patvirtintas FIBA nariu.
Žymus postūmis Lietuvos krepšinyje įvyko 1935 metais. Į Pasaulio lietuvių kongresą, vykusį Kaune, atvyko amerikos lietuviai - krepšinio specialistai: F. Kriaučiūnas, K. Savickas, J. Knašas, B. Budrikis. Treniruotėms Lietuvoje pasilikę F. Kriaučiūnas ir K. Savickas ženkliai pakėlė mūsų krepšininkų meistriškumą. 1937 metais sužaistos draugiškos rungtynės su Latvijos rinktine ir pralaimėjimas tik 29-41 (ankstesni pralaimėjimai buvo triuškinami, beviltiški). Tai buvo ženklas, jog galime dalyvauti 1937 metų Europos čempionate.
Europos čempionų titulai
Lietuva važiavo į Rygą tiesiog garbingai sužaisti, o rezultatas - Europos čempionato auksas. Ypač didelį indėlį įnešė treneris ir žaidėjas F. Kriaučiūnas. Laimėtas titulas tapo ir įsipareigojimu. Lietuva gavo teisę rengti Europos čempionatą. Pirma problema - nebuvo tinkamos salės tokiam renginiui. Tuometinis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona skubiai organizavo Kauno sporto halės statybą. Ažiotažas šalyje buvo stiprus. Lietuvos rinktinė gavo ženklią pagalbą iš už Atlanto. Šį kartą trenerio ir kapitono vaidmenį atliko amerikos lietuvis Pranas Lubinas. Ypatingu meistriškumu pasižymėjęs krepšininkas atvedė Lietuvą į antrąjį čempiono titulą. Moterų rinktinė taip pat deramai atstovavo Lietuvą tarptautiniame fronte - 1938 metais Romoje iškovojo Europos vicečempionų titulą.
Taip pat skaitykite: Krepšinio rungtynių transliacijos: vadovas
Krepšinis sovietmečiu
Antrasis pasaulis karas, sustabdė pasaulinio krepšinio progresą. Lietuvos krepšinio istorija sustojo ir dėl okupacijos. Šalies krepšininkai buvo priversti žaisti Sovietų Sąjungos sudėtyje. Kauno „Žalgiris“ sovietų čempionato auksą iškovojo 1947 ir 1951 metais ir nuo to laiko prasidėjo Lietuvos krepšinio sąstingis, buvo pasitenkinama pirmenybių sidabru ar bronza, bet aukso reikėjo laukti iki 1985 metų. Žinoma, buvo gerų individualių žaidėjų pasirodymų atstovaujant sovietų rinktinę. 1972 metais Modestas Paulauskas iškovojo olimpinį auksą.
Tuo metu Kauno „Žalgiris“ pakilo iš pelenų tik 1985 metais iškovodamas Tarybų Sąjungos čempiono titulą. Vlado Garasto vadovaujama kariauna su Arvydu Saboniu, Valdemaru Chomečiumi, Rimu Kurtinaičiu, Sergėjumi Jovaiša šį titulą apgynė 1986 ir 1987 metais. Tiesa, malonų laimėjimą 1979 metais iškovojo ir Vilniaus „Statyba“. Vedami Rimo Girskio, Algimanto Pavilonio iškovojo sovietų čempionato bronzą.
Nepriklausomybės laikotarpis ir nauji iššūkiai
1990 metais, Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, klubinis krepšinis smuko. Jauna valstybė fnansiškai silpnai stovėjo ant kojų, sporto rėmimas buvo labai minimalus. Pajėgiausi krepšininkai išvyko žaisti į užsienio klubus. Europos taurėse klubų dalyvavimas buvo simbolinis, be jokių didelių ambicijų.
1992 metai buvo Lietuvos krepšinio atgaivos metai. 1992 metais surinkus pajėgiausius buvusius žalgiriečius, pakvietus į rinktinę NBA žaidėją Šarūną Marčiulionį, prijungus keletą jaunų perspektyvių žaidėjų, rinktinė iškovojo Barselonos olimpinę bronzą.
Pokyčiai ir nauji pasiekimai
Nuo 1997 metų iki 2000 metų Sidnėjaus olimpiados mūsų rinktinę lydėjo „Karnio prakeiksmas“. 1996 metais, po sėkmingos olimpiados rinktinę paliko Šarūnas Marčiulionis, Arvydas Sabonis, treneris Vladas Garastas. Jaunasis rinktinės kraštas Artūras Karnišovas tarė: „Dabar labai ilgai teks laukti medalių“. Šis teiginys buvo vadinamas Karnio prakeiksmu ir jis baigėsi A. Karnišovui atsisveikinus su rinktine.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos prieš varžybas
2000 metai - olimpiniai sugrįžimo į krepšinio elitą metai. Jono Kazlausko treniruojama rinktinė iškovojo bronzos medalius. Ypatingą dėmesį sukėlė pusfinalio rungtynės prieš tuo metu nenugalima JAV rinktinę. Pralaimėta vos dvejais taškais. 2003 metais atnaujinta krepšinio rinktinė po 64 metų pertraukos iškovojo Europos aukso medalius.
Moterų krepšinis
Moterų krepšinis natūraliai sukelia mažesnį susidomėjimą. Tačiau galima įžvelgti tendencija: jai nesiseka vyrams, tuomet tarptautiniame fronte Lietuvai tinkamai atstovauja moterys, tad ir krepšinis Lietuvoje vėl kiek atsigauna. Po nepriklausomybės 1995 m. Moterų rinktinė iškovojo Europos sidabrą, o 1997 metais iškovotas Europos čempionato auksas!
Jaunimo krepšinis
Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 21 metų) rinktinė 2005 metais tapo pasaulio čempionais. Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 20 metų) rinktinė: 1996 ir 2012 metų Europos čempionai, 2005 ir 2008 metų Europos vicečempionai, 2004 metų Europos čempionato bronzos medalių laimėtojai. Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 19 metų) rinktinė: 2011 metų pasaulio čempionai, 2003 metų pasaulio vicečempionai, 2013 metų pasaulio čempionato bronzos medalių laimėtojai.