Olimpinės žaidynės, kaip svarbiausias sporto įvykis pasaulyje, ne tik demonstruoja sportininkų pasiekimus, bet ir atspindi politinius, ekonominius bei kultūrinius interesus. Šiame straipsnyje apžvelgiama sporto žaidynių istorija, atskleidžiant jų raidą nuo senovės Graikijos iki šių dienų, įvairius aspektus ir reikšmę.
Olimpinės žaidynės: istorinis kontekstas
Olimpinės žaidynės buvo rengiamos galingiausio Olimpo dievo Dzeuso garbei nuo 776 m. prieš mūsų erą iki 394 mūsų eros metų. Žaidynėms rengti graikai pirmieji žmonijos istorijoje pradėjo statyti stadionus. Iš pradžių sporto arenos buvo statomos pailgos formos. Kai kurie antikos stadionai buvo pasagos formos. Pirmieji žiūrovai neturėjo specialiai jiems skirtų vietų ir būriuodavosi stadiono kraštuose arba ant kalvų. Pirmieji stadionai buvo skirti tik bėgikams, juose buvo sužymėti lygiagretūs bėgimo takai. Ilgainiui keitėsi stadionų forma, architektūra ir jų paskirtis. Šiuolaikinių stadionų prototipu tapo senovės graikų stadionai Olimpijoje, Atėnuose, Delfuose ir kitose vietovėse. Pavadinimas ,,stadionas“ kilęs iš senovės graikų žodžio ,,stadijas“. Marmurinis Olimpijos stadionas - seniausia sporto arena, kurioje vyko olimpinės žaidynės. Jis pastatytas IV a. iki mūsų eros architekto Leonido. Tuo metu Olimpija buvo svarbus senovės Graikijos miestas. Čia VII-IV a. iki mūsų eros buvo pastatyti svarbiausi architektūriniai miesto paminklai, puikios šventovės ir olimpinis stadionas. Senovės Olimpijoje atsirado įvairios paskirties pastatų, skirtų atletų treniruotėms ir varžyboms. Vienas jų - palestra. Tai 66×66 m dydžio pastatas, kuriame buvo patalpos fiziniams pratimams atlikti, imtynėms, kamuolio žaidimams, atletų dvikovoms ir buities poreikiams. Kitas pastatas vadinosi gimnazionas ir buvo skirtas palestrą baigusiems diduomenės jaunuoliams, kurie, be žaidimų, gimnastikos ir atletikos, dar buvo mokomi politikos, filosofijos, literatūros. Šalia jo stovėjo namai, kuriuose gyveno atletai. Olimpinis stadionas buvo perstatytas kelis kartus. Bet tada, kai buvo pasiekęs patį gražumą, jame galėjo sutilpti apie 50 tūkst. žiūrovų. Fizinės kultūros ir atletinių žaidimų senovės Graikijoje plėtrai didelės įtakos turėjo stadionas Atėnuose. Jį pastatė 330 m. prieš mūsų erą. 1896 m. senasis Atėnų stadionas buvo perstatytas. Jo laiptai ir tribūnos buvo padengtos marmuru. Jau senovės Graikijoje stadionuose buvo įrengiamos tribūnos ne tik paprastiems žiūrovams, bet ir garbingiems svečiams. Kitaip nei senovės graikai, kurie pirmuosius stadionus statė už miesto ribų, romiečiai stadionus ir kitas žiūrovams skirtas patalpas statė miestų teritorijose. Iki šių dienų išlikęs garsusis Romos koliziejus, kurį pradėjo statyti imperatorius Vespasianas, o baigė jo sūnus Titas 80-aisiais mūsų eros metais. Grandiozinio pastato ilgis buvo 187,75 m, plotis 156,6 m. Aukštis siekė 53,6 m. Žiūrovams buvo skirtos 56 eilės ir jame tilpo 50 tūkst. Kitas grandiozinis pastatas senovės Romoje buvo pastatytas mūsų eros pirmojo amžiaus viduryje ir vadinosi Circus Maximus. Tai buvo ir stadionas, ir hipodromas. Jo ilgis 621 m, plotis - 118 m. Per visą gyvavimo laikotarpį patyrė kelis perstatymus, o tribūnose tilpo net iki 250 tūkst. žiūrovų. 394 m. Romos imperatorius Teodosijus išleido dekretą, kuriuo uždraudė olimpines žaidynes. Kitas Romos imperatorius Teodosijus II įsakė sudeginti Olimpijos miestą ir sunaikinti viską, kas turi sąsajų su olimpinėmis žaidynėmis. Tada sustojo ir sporto arenų statybos. Prabėgo šimtmečiai, bet barbarai ne viską sunaikino. Senovės antikos tradicijos išliko ir žmonių atmintyje.
Moderniųjų olimpinių žaidynių atgimimas
XIX a. 1894 m. birželio 23 d. Paryžiuje barono Pierre‘o de Coubertino iniciatyva buvo sušauktas pirmasis Tarptautinis olimpinis kongresas. Į kongresą atvyko 13 šalių delegatai ir 21 šalies stebėtojai. Kongrese buvo nutarta atgaivinti olimpines žaidynes ir jas kas ketveri metai rengti vis kitame mieste. Buvo išrinktas Tarptautinis olimpinis komitetas. 1896 m. Susidomėjimas sportu ir ypač olimpinėmis žaidynėmis didėjo. Buvo statoma daug stadionų, sporto arenų. 1908 m. anglai specialiai Londone vykusioms olimpinėms žaidynėms pastatė 60 tūkst. vietų „White City“ stadioną, kurį sujungė su dviračių treku bei plaukimo baseinu. 1914 m. Europoje buvo šeši stadionai, talpinantys per 50 tūkst. žiūrovų, o JAV tokių buvo aštuoniolika. Dabar Europoje yra per 60 stadionų, kuriuose gali sutilpti daugiau kaip po 50 tūkst. žiūrovų. Didžiausiame - „Camp Nou“ Barselonoje - gali susėsti beveik 100 tūkst. žiūrovų.
1896 metų balandžio 6-15 dienomis Atėnų Panathinaikos stadione susirinko 241 sportininkas iš 14 šalių, tarp jų Australijos, Austrijos, Bulgarijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Čilės, Graikijos, Italijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos, Šveicarijos, Švedijos, Vengrijos ir Vokietijos. Šių rungčių įvairovė atspindėjo norą ne tik atgaivinti senovės žaidynių dvasią, bet ir pritaikyti ją šiuolaikiniam sportui bei plačiajai auditorijai. Kiekvienos sporto varžybos turi savo ikonas, o pirmosios modernios Olimpinės žaidynės nesiskyrė - išskirtinė figūra tapo amerikietis Jamesas Connolly. Maratonas buvo itin svarbus tiek istorinėje, tiek simbolinėje reikšmėje, nes jis atkūrė karinę pergalių dvasią ir padėjo sustiprinti tautinį pasididžiavimą Graikijoje. Maratonas buvo išskirtinė rungtis pirmosiose moderniose žaidynėse. Ne tik todėl, kad tai buvo ilgiausia distancija, bet ir dėl istorinio konteksto, kuris suteikė šiai rungčiai ypatingos reikšmės. Maratonas neapsiribojo vien tik bėgimu.
Senovės olimpinių žaidynių pradžia siekia net 776 metus prieš Kristų, tačiau jau pats jų formatas skyrėsi nuo šiuolaikinių. Modernios olimpiados paskirtis - būti pasaulietišku, daugiakultūriniu ir universaliu renginiu, prieinamu visoms tautoms ir abiejų lyčių sportininkams.
Taip pat skaitykite: Ateities Progimnazijos plaukimo tradicijos
Olimpiados Lietuvoje: nuo ištakų iki šių dienų
Nors Lietuvos sportininkai į tarptautines olimpines varžybas įsitraukė tik po Pirmojo pasaulinio karo ir nepriklausomybės įgijimo, pirmųjų modernių Olimpinės žaidynių Atėnuose 1896 m. įtaka mūsų šaliai buvo reikšminga. Lietuvos olimpinis muziejus ir Olimpinės akademijos pastangos iki šiol saugo ir propaguoja šios istorijos svarbą.
„Olimpinis mėnuo“: jaunimo įtraukimas į olimpines vertybes
Kiekvienais metais progimnazijos pradinio ugdymo mokiniai dalyvauja projekto „Olimpinis mėnuo“ veiklose. Šiais metais vykdant projektą didelis dėmesys buvo skiriamas mokinių fiziniam raštingumui ir aktyvumui, sveikai mitybai, e. sportui. Olimpinio mėnesio metu kiekvienas rytas progimnazijoje prasidėjo su Ąžuolu Galinguoju šokant populiariosios dainos „Luktelk“ ritmu, vyko įvairūs kūrybiniai užsiėmimai, buvo žaidžiami judrieji žaidimai. Mokiniai išbandė naują sporto šaką - lakrosą, dalyvavo bėgimo, krepšinio, futbolo, šokio ir kitose sportinėse rungtyse. Dalyvaudami Olimpinio mėnesio užsiėmimuose mokiniai ugdosi pozityvias vertybes - draugystę, pagarbą, atkaklumą.
Olimpinio mėnesio IV savaitės metu mokiniai dalyvavo pilietiškumo veiklose, kur diskutavo apie draugystę, pagarbą ir meilę savo mokyklai, kraštui, tėvynei. Mokėsi atsakomybės už bendruomenę, puoselėjo norą rūpintis gamta ir kurti gražesnį pasaulį nuo pačių mažiausių žingsnių. Spalio 13-16 d. startavo Olimpinio mėnesio 3-ioji savaitė, kuri buvo skirta Emocinei sveikatai. Klasėse vyko „Emocijų veidukų dirbtuvės“, mokiniai mokėsi kurti šiltesnius tarpusavio santykius „Superdraugo rate“. Antros olimpinio mėnesio savaitės veiklos buvo skirtos sveikai mitybai. Mokiniai ieškojo informacijos apie vaisius ir daržoves, klasėse rengė „Sveiko užkandžio piknikus“. Dailės ir technologijų pamokų metu piešė ar aplikavo „Sveiko maisto lėkštę“. Spalio 10 d. mokykloje buvo paminėta ir „Košės diena“. Mokiniai ragavo košės ir pasakojo, kokias košes jie valgo pusryčiaudami. Veiklų metu vaikai spėliojo Amio pasiūlytas mįsles apie sveiką maistą. Prabėgo pirmoji projekto „Olimpinis mėnuo 2025“ savaitė skirta fiziniam aktyvumui. Rugsėjo 15-19 dienomis prisijungėme prie Europos judumo savaitės „Darniai judėkime kartu“! Mokiniai šoko flašmobą, žaidė futbolą, krepšinį, lakrosą, bėgo „Solidarumo bėgime“, 1-4 klasių mokiniai kiekvieną rytą eidavo aplink mokyklą! Judumo savaitės veiklas pabaigėme jau 12-ą kartą vykstančiu organizacijos „Gelbėkit vaikus“ Solidarumo bėgimu! Bėgdami siekėme bendrystės ir solidarumo su kitais žmonėmis, paramos ir pagalbos silpnesniems, emocinės ir fizinės sveikatos stiprinimo. Už nubėgtus kilometrus savo skirtas lėšas iki rugsėjo 26 d. galite nešti socialinei pedagogei Jūratei.
Olimpinės vertybės mokyklose
Gruodžio 2 d., įgyvendinat Olimpinės kartos projektą „Draugystė tarp mergaičių žaidžiant krepšinį“, progimnazijos mergaitės vyko į Lietuvos sporto universitetą, kur „LSU-Kaunas“ moterų krepšinio komandos trenerė kartu su komandos žaidėjomis vykdė veiklas, susijusias su krepšiniu.
Spalio 24 dieną Žalgirio arenoje vyko Sporto forumas, kurio tikslas - skleisti Europos ir pasaulio sporto mokslo naujoves, dalytis naujausių tyrimų rezultatais su mokslininkais, doktorantais, studentais ir praktikais, atliekančiais tyrimus ir dirbančiais sporto srityje. Kasmet šiame renginyje pranešimus skaito ir savo patirtimi dalijasi tarptautiniu mastu pripažinti sporto mokslo ekspertai bei garsūs sporto srities atstovai iš įvairių pasaulio šalių.
Taip pat skaitykite: Europos čempionatas: Giedriaus Titenio žygdarbiai
Spalis - Olimpinis mėnuo! Ketvirta savaitė buvo skirta fiziniam aktyvumui. Aktyviai sportavome lauke, klasėse darėme netradicines mankštas su popieriaus lapu, kėde. Trečioji projekto „Olimpinis mėnuo 2024“ savaitė buvo skirta Elektroniniam sportui. E. sportas kaip ir įprastas sportas daugiausia reikalauja strateginio mąstymo, komandinio darbo, sėkmingos komunikacijos, greito sprendimų priėmimo įgūdžių. Mokiniai žaidė e. žaidimus, kuriuose varžėsi tarpusavyje organizuojamuose turnyruose, kūrė e-mankštų kompleksus, išbandė e-sportininkų siūlomus pirštų miklinimo pratimus. Toliau smagiai judėjome su Ąžuolu! Antrą Olimpinio mėnesio savaitę ,,Sveika mityba ir sąžiningas sportas“ 1-4 klasių mokiniai aptarė sveikatai palankius maisto produktus, išsiaiškino, kokių produktų reikia vengti, kurių valgyti mažiau ir kodėl. Prabėgo pirmoji projekto „Olimpinis mėnuo 2024“ savaitė, kuri buvo skirta fiziniam raštingumui. Jos metu mokiniai aktyviai laiką leido lauke, mankštinosi kartu su superherojumi Ąžuolu Galinguoju, žaidė superherojės Lukos Kibirkšties žaidimus, susipažino su sporto šaka - tinkliniu. Jau septintą kartą prisijungėme prie Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) inicijuoto projekto pradinių klasių moksleiviams - OLIMPINIS MĖNUO! Šios iniciatyvos tikslas - bendradarbiaujant su pedagogais skatinti fizinio raštingumo ugdymą, padėti moksleiviams atrasti sveiką gyvenseną ir fizinį aktyvumą kaip linksmą ir naudingą veiklą, supažindinti su olimpinėmis vertybėmis bei principais-pagarba, draugyste, tobulėjimu.
Solidarumo bėgimas
Judumo savaitės veiklas pabaigėme Solidarumo bėgimu. Tai jau 11-tą kartą vykstanti organizacijos ,,Gelbėkit vaikus“ socialinė iniciatyva, kurioje tradiciškai dalyvavo ir mūsų progimnazija. Šiandien labai svarbi bendrystė, vieni kitų palaikymas, atjauta, pagalba. 11-uoju Solidarumo bėgimu siekiama bendrystės ir solidarumo kitų atžvilgiu, paramos ir pagalbos silpnesniems, emocinės ir fizinės sveikatos stiprinimo. Organizacija „Gelbėkit vaikus“ skatina šių vertybių ir įgūdžių ugdymą. Savo skirtas lėšas iki rugsėjo 27 d. Judumo savaitės veiklos tęsiasi toliau! 2024-09-17 dieną vyko antra Judumo savaitės „Judėkim darniai kartu“ diena!
Olimpinės žaidynės progimnazijose
Gegužės 23 dieną progimnazijoje vyko XI olimpinės žaidynės. Olimpinės žaidynės - ne tik sporto įvykis. Šios progimnazijos tradicinės šventės tikslas - skleisti olimpizmo idėjas, skatinti visus mūsų bendruomenės asmenis judėti. Olimpiados metu mokiniai varžėsi lengvosios atletikos, krepšinio, futbolo ir kitose rungtyse. Žaidynių metu taip pat buvo galima dalyvauti dviračių, paspirtukų, dziudo, bokso, stalo teniso, šaškių, šachmatų bei saugaus eismo užsiėmimuose. Visi norintieji mokėsi bendro šokio, o meno dirbtuvėlėse kūrė olimpinę atributiką. Renginys vyko pagal olimpinių žaidynių scenarijų: buvo keliama vėliava, įžiebiama olimpinė ugnis, skaitoma priesaika.
Balandžio 29 dieną progimnazijoje lankėsi ką tik iš Europos čempionato Madeiroje grįžęs plaukikas, paralimpietis Edgaras Matakas.
Gruodžio 11, 13 dienomis progimnazijoje vyko smagus ir nuotaikingas ,,Nykštukų šėlsmas“. Mokinukai dalyvavo kalėdinėse estafetėse, kurių tikslas buvo Olimpinės vertybės. Lapkričio 17d. progimnazijos mergaičių komanda dalyvavo įgyvendinant Olimpinės kartos projektą „Aerobinė gimnastika - naujausia gimnastikos sporto šaka“ Prienuose. Mus pasitiko Prienų rajono savivaldybės kūno kultūros ir sporto centro direktorius Paulius Ivanauskas ir aerobinės gimnastikos trenere Giedrė Vaitauskienė su auklėtinėmis. Treniruotės metu mergaitės galėjo išbandyti jėgos, ištvermės, lankstumo bei koordinacijos gebėjimus, mokėsi akrobatikos pradmenų. Taip pat ugdė muzikalumą, artistiškumą, pasitikėjimą savimi, komandinio darbo įgūdžius.
Taip pat skaitykite: Lietuvos baseinų gidas
Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazija aktyviai dalyvauja Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) projektinėje veikloje. Progimnazijoje yra sukurta Olimpinių vertybių ugdymo programos įgyvendinimo darbo grupė, kuri inicijuoja ir organizuoja įvairius renginius, akcijas, projektus. Šių metų projekto tikslas - skatinti bendruomenės fizinį raštingumą, padėti mokiniams atrasti sveiką gyvenseną ir fizinį aktyvumą kaip linksmą ir naudingą veiklą, supažindinti juos su olimpinėmis vertybėmis bei principais: pagarba, draugyste, tobulėjimu. Progimnazijos stiprybė - bendruomeniškumas. Spalio 10 dieną progimnazijoje vyko 1-4 klasių bendruomenės sporto renginys „Kaip gera ir smagu sportuoti visiems kartu“, skirtas olimpiniam mėnesiui paminėti. Mokinių tėveliai ne tik susipažino su netradicinėmis sporto šakomis lakrosu ir salės rieduliu, bet jas išbandė ir praktiškai. Mokiniai dalyvavo įvairiose linksmose sportinėse veiklose. Mokiniai visą mėnesį ne tik sportavo, bet ir domėjosi subalansuotos mitybos svarba. Jie mokėsi atpažinti sveikatai palankius maisto produktus nuo nepalankių. Trečiąją projektinę savaitę veiklos buvo akcentuotos į kokybišką poilsį. Paskutinę Olimpinio mėnesio savaitę klasėse vyko pokalbiai apie žmonių emocinę sveikatą. Pokalbių metu reflektuodami projekto veiklas mokinukai akcentavo, kad fizinis aktyvumas, sveika mityba, kokybiškas poilsis - tai ir yra mūsų geros savijautos, sveikatos ir, be abejo, gero mokymosi svarbiausi veiksniai. Taip pat apibendrindami savo veiklas mokiniai suprato, kad kartais yra sunku valdyti emocijas bei jausmus, o tai daryti ir išmokstame bendroje veikloje klasėje, mokykloje, keliaudami, sportuodami, patirdami naujų įspūdžių. Džiaugiamės, kad projekto „Olimpinis mėnuo 2023“ veiklose dalyvavo ne tik progimnazijos mokytojai, specialistai bei mokiniai, bet ir jų tėveliai. Vaikai kartu su šeimos nariais buvo motyvuojami kūrybiškai bei aktyviai leisti laisvalaikį. Įvairios turiningos ir prasmingos veiklos formuoja charakterį, stiprina pasitikėjimą ir suteikia džiaugsmą, skatina klasių ir progimnazijos bendrystę. Prabėgo trečioji Olimpinio mėnesio savaitė, kurios veiklos buvo akcentuotos į kokybišką poilsį. Visi žinome, kaip svarbu būti fiziškai aktyviems, sveikai maitintis, tačiau laikas, praleistas šokant, plaukiojant, vaikščiojant gryname ore, spalvinant, tiesiog ilsintis ir žaidžiant mėgstamus žaidimus, yra laikas sau. Olimpinio mėnesio antrąją savaitę mokiniai diskutavo apie subalansuotos mitybos svarbą.Visi suprantame, kad mūsų maistas turi būti ne tik energijos, bet vitaminų ir mineralų šaltinis.
Gegužės 26 d. jau aštuntą kartą Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) iniciatyva vyko renginys, skatinantis į formalųjį švietimą pažvelgti kitaip. Kur slypi motyvacija? Kodėl verta pradėti? Vidinė ar išorinė motyvacija? Kokiomis priemonėmis galima skatinti būti fiziškai aktyviems? Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) įgyvendinamos Olimpinių vertybių ugdymo programos (OVUP) mokymų vadovams suteikta išskirtinė galimybė Graikijoje susipažinti su olimpinio judėjimo istorija. Pagrindiniai olimpinių vertybių skleidėjai Lietuvoje balandžio pabaigoje lankėsi Atėnuose bei istorinėje Olimpijoje, kur praktiniuose seminaruose, organizuojamuose mokslininkų, susipažino su esminėmis olimpinio judėjimo ištakų vietomis bei buvo pakviesti pasidalinti gerąja Lietuvoje vykdomų mokymų patirtimi. OVUP mokymų vadovai apsilankė istorinėse olimpinio judėjimo vietose, bendravo su profesoriais, mokslininkais, kurie išsamiai analizavo olimpinio judėjimo istoriją, o ši išties yra unikali ir labai vertinga. Programos „Erasmus +“ projektas „Olimpinis ugdymas: nuo senovės Graikijos iki šių dienų Europinių praktikų“ subūrė olimpinio ugdymo atstovus iš trijų Europos valstybių - Lietuvos, Estijos bei Graikijos. Aštuonių dienų vizito metu dalyviai lankėsi Atėnų olimpiniame muziejuje, pirmųjų olimpinių žaidynių vietoje Olimpijoje. Projekto dalyviams sudaryta galimybė nusikelti į istorijos ištakas ir tapti olimpinių žaidynių dalyviais. Projekto dalyvius Graikijoje kiekviename žingsnyje lydėjo tų senųjų olimpinių laikų dvasia, nenusakomi jausmai ir emocijos. Mokymų vadovai įgijo unikalių žinių ir patobulino savo bendrąsias kompetencijas. „Praturtinau istorines žinias apie senovės Olimpiją, įgijau neįkainojamos patirties bei praktikų iš Estijos ir Graikijos atstovų. Projekto veiklose dalyvavo, patirtimi dalinosi ir istorines olimpinio judėjimo žinias gilino 52 dalyviai iš trijų Europos valstybių. Projekto organizatoriai - LTOK, Estijos bei Graikijos olimpinės akademijos. Penktadienį progimnazijoje sulaukėme garbingų svečių - Lietuvos paralimpinio komiteto plėtros vadovės Astos Narmontės ir sprinterio, Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionato 100 m bėgimo vicečempiono Dano Sodaičio. 4-6 klasių mokiniai sužinojo, kas yra paralimpinis sportas, kokias funkcijas atlieka Lietuvos paralimpinis komitetas. Mokiniai noriai dalyvavo diskusijoje, domėjosi paralimpiniu sportu. Aktyviausieji buvo apdovanoti. Ugdytiniai, atsisiuntę programėlę „Parateam LT“, galėjo pamatyti, kurie objektai Kėdainiuose pažymėti gilėmis (neįgaliesiems palankiomis vietomis sportuoti).
Gruodžio 16 dieną progimnazijoje vyko „Kalėdinio šėlsmo 2022“ 7-8 klasių linksmosios estafetės. Varžybos vyko Olimpinių vertybių principu: Pagarba, Draugystė, Tobulėjimas. Gruodžio 12 dieną mūsų progimnazijoje startavo kalėdinių renginių maratonas. Pirmieji pradėjo 5-6 klasių mokiniai dalyvaudami renginyje „Kalėdinis šėlsmas - 2022“. Varžybos vyko Olimpinių vertybių principu: Pagarba, Draugystė, Tobulėjimas. Mokiniai varžėsi linksmose sportinėse estafetėse, kurios buvo šventinės ir nuotaikingos. Lapkričio 28 d. progimnazijoje lankėsi Lietuvos sporto universiteto ketvirto kurso studentas, kėdainietis, daugkartinis bokso čempionas Mindaugas Bankauskas. Progimnazijos 7 klasių mokiniai kartu su fizinio ugdymo mokytojomis (Jolita ir Egle) turėjo puikią galimybę pabendrauti su sportininku, sužinoti jo kelią į šią sporto šaką. Lapkričio 18 d. Kauno ledo rūmuose mūsų progimnazijos mokiniai su fizinio ugdymo mokytojomis (Jolita ir Egle) vykdė Olimpinės kartos projektą „Dailusis čiuožimas - dar viena olimpinė sporto šaka“. Trenerė Rūta mokė dailiojo čiuožimo pagrindų, aptarė, kaip saugiai elgtis ant ledo.
Lietuvos sporto universiteto Kėdainių ,,Aušros“ progimnazija vykdė projektą „Olimpinis mėnuo 2022“. Pirmoji olimpinio mėnesio savaitė buvo skirta fiziniam aktyvumui, antroji - sveikai mitybai, trečioji - bendradarbiavimui, ketvirtoji - emociniam ugdymui. Kiekvieną savaitę mus lydėjo skirtingi herojai. Pirmąją savaitę susipažinome su Ąžuolu Galinguoju, kasdien darėme jo mankštas. Antrąją savaitę mus globojo Amis Kilniaširdis, trečiąją - Lukas Kibirkštis, ketvirtąją - Una Superbičiulė. Pagal galimybes atlikome siūlomas veiklas ir užduotis, aktyviai judėjome prieš pamokas, pamokų ir pertraukų metu. Mokyklos pradinių klasių mokiniai dalyvavo šuoliukų maratone. Stebėjome video reportažus apie sveiką mitybą, emocinę sveikatą ir kokybišką poilsį. Ketvirtoji projekto ,,Olimpinis mėnuo 2022“ savaitė skirta emocinei sveikatai. Emocinės sveikatos tema skirta gerinti vaikų emocinį raštingumą. Per dieną vaikai gali patirti daugybę emocijų: jaustis susirūpinę, liūdni, vieniši ar išsigandę. Mažiems vaikams gali būti sunku suprasti, ką tiksliai jie jaučia ir kodėl jie jaučiasi būtent taip. Visą savaitę pradinukai, naudodamiesi „Emometru“, mokėsi atpažinti, suprasti ir įvardinti ne tik asmenines emocijas, bet ir kito žmogaus jausmus. Labai svarbu gebėti suprasti ir užjausti, džiaugtis mūsų skirtumais, jausti pagarbą vienas kitam, gebėti tinkamai bendrauti ir dirbti komandose. Kontroliuoti emocijų sukeltas bangas, valdyti stresą ir įtampą vaikai mokėsi atlikdami įvairius atsipalaidavimo pratimus. Mokykloje trečią savaitę tęsiasi projektas ,,Olimpinis mėnuo 2022“. Ši savaitė skirta bendradarbiavimui. Pirmadienį pradinių klasių mokiniai dalyvavo ,,Šuoliukų maratone“. Skambant muzikai kiekviena klasė šokinėjo po minutę. Mokiniai peržiūrėjo filmuotą medžiagą, kaip sportininkai bendradarbiauja žaisdami futbolo, tinklinio, krepšinio komandose. Dalyvavo virtualiuose susitikimuose su Olimpiečiais: baidarių irkluotojais Andrejumi Olijniku ir Mindaugu Maldoniu, krepšininkė L…
Kitos sporto iniciatyvos Lietuvoje
Šeimų sporto žaidynės
Šeimų sporto žaidynės Lietuvoje - tai puiki iniciatyva, skatinanti bendruomeniškumą, sveiką gyvenseną ir aktyvų laisvalaikį. Alytuje organizuojamos šeimų sporto žaidynės yra puikus pavyzdys, kaip galima suburti bendruomenę ir skatinti aktyvų laisvalaikį. Renginį šventiškai atidarė Alytaus muzikos mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestras. Sušokusios bendrą šokį su organizatoriais, šeimos savo jėgas išbandė netradicinėse sportinėse rungtyse. Tėveliai ir mažieji galėjo išbandyti savo ištvermę žaisdami „šluotbolą“, bėgdami su slidėmis bei surištomis kojomis, sprogdindami balionus ar sukdami galvas „Proto mūšyje“. Šeimos taip pat dalyvavo ekologinėje rungtyje, kurioje teko rūšiuoti šiukšles. Visus renginio dalyvius savo dainomis džiugino jaunieji alytiškiai: Aušra Kamandulytė, Evelina Norkutė ir Justas, Dovydas Černiauskas ir Evelina Rožkovaitė. Visos žaidynėse dalyvavusios šeimos buvo apdovanotos rėmėjų prizais. Stipriausioms komandoms buvo įteiktos ir taurės.
Nemokamą šventę alytiškiams surengė Lietuvos sakaliukų Alytaus skyriaus jaunimas. Nuo 1992 metų Lietuvos veikianti sakaliukų sąjunga - „International Falcon Movement“ (liet. - tarptautinis sakalų judėjimas) dalis.
#