Įvadas
Šiaurės dvikovė - tai žiemos sporto šaka, priklausanti olimpinėms sporto šakoms nuo pat pirmųjų žiemos olimpinių žaidynių 1924 m. Šamoni. Ši sporto šaka reikalauja ne tik fizinės ištvermės, bet ir techninio meistriškumo, apjungiant du skirtingus slidinėjimo stilius. Straipsnyje aptariama šiaurės dvikovės istorija, taisyklės, varžybų formos ir Lietuvos sportininkų pasiekimai.
Šiaurės Dvikovės Apibrėžimas ir Rungtys
Šiaurės dvikovė (angl. Nordic combined) - tai žiemos sporto šaka, kurią sudaro dvi rungtys: šuoliai su slidėmis bei slidinėjimo krosas. Asmeninėse varžybose sportininkai lenktyniauja 10 km slidinėjimo trasoje ir atlieka šuolius nuo normalaus arba didžiojo tramplino. Šuolių su slidėmis varžybose yra du tramplinai - didysis ir normalusis. Taip pat egzistuoja ir kitokios varžybų formos - sprintas (vienas šuolis ir 7,5 km atstumas čiuožti) ir komandinės estafetės (4 komandoje: kiekvienam - 2 šuoliai ir 7,5 km atstumas čiuožti).
Varžybų Sistema - Gunderseno Metodas
Iš pradžių sportininkai atlieka šuolį su slidėmis nuo tramplino, o vėliau čiuožia su slidėmis. Slidinėjimo rungtyje pirmiausia startuoja daugiausia balų už šuolius gavęs sportininkas, po jo - gavusieji mažiau taškų. Taškų skirtumas verčiamas sekundėmis. Tai - vadinamasis Gunderseno metodas (pagal norvegų sportininką Gunderį Gunderseną). Sportininkai startuoja handikapo principu (iš pradžių startuoja daugiausia balų iš šuolių gavęs sportininkas, o už jo - mažiau taškų gavę, nes taškų skirtumas verčiamas sekundžių intervalu). Metodas imtas naudoti apie 1980 metus, o olimpinėse žaidynėse - 1988 metais.
Šuolių su Slidėmis Technika ir Vertinimas
Šuolių su slidėmis varžybas atletas pradeda prie starto vartų. Šiuos parenka teisėjas, atsižvelgdamas į vėjo kryptį. Atsispyrimo nuo rampos stiprumas svarbus šuolio ilgiui. Šuolininkas gauna taškų ir už šuolio stilių. Teisėjai vertina skrydį, nusileidimą ir baigiamąją fazę. Taškai skiriami už tai, ar šuolininkas nusileido už taško K, ar iki jo. Taškas K - raudona linija.
Slidinėjimo Stilius ir Technika
Slidinėjama laisvuoju stiliumi. Slidės juda V forma, o sportininkas svorį perkelia tai į kairę, tai į dešinę slidę.
Taip pat skaitykite: Žirmūnų baseino rekonstrukcija
Šiaurės Dvikovė Olimpinėse Žaidynėse
Šiaurės dvikovė olimpinių žaidynių programoje yra nuo pat pirmųjų žiemos olimpinių žaidynių 1924 m. Šamoni. Tada vyko vyrų asmeninės varžybos ant normalaus tramplino. Komandinė rungtis pirmąkart surengta 1988-aisiais Kalgaryje. Naujausia olimpinė rungtis - varžybos ant didžiojo tramplino.
2026 m. Milano ir Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse vyks trys rungtys, kuriose startuos tik vyrai. Tai - asmeninės varžybos ant normalaus tramplino ir 10 km slidinėjimas bei asmeninės varžybos ant didžiojo tramplino ir 10 km slidinėjimas. Taip pat komandinės sprinto varžybos - šuoliai nuo didžiojo tramplino ir estafetė 2x7,5 km.
Lietuvos Sportininkų Pasiekimai
Pirmasis lietuvis, dalyvavęs žiemos olimpinėse žaidynėse - Kęstutis Bulota. Jis 1928-aisiais vyko į Sankt Moricą Šveicarijoje. Lietuvis lenktyniavo visose keturiose čiuožimo rungtyse, o 10 000 metrų įveikė penktas.
Lietuvos vėliava į žiemos olimpines žaidynes grįžo 1992-aisiais Albervilyje. Nuo to laiko geriausią rezultatą užfiksavo dailiojo čiuožimo atstovai - Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas. Jie 2002-aisiais Solt Leik Sityje liko penkti. Aukščiausia praėjusios olimpiados Sočyje vieta priklauso greitojo čiuožimo trumpuoju taku atstovei Agnei Sereikaitei. Ji 1500 metrų rungtyje buvo 16-a.
Didžiausios Lietuvos sportininkų pergalės pasiektos Sovietų Sąjungos sudėtyje. Algimantas Šalna 1984-aisiais Sarajeve laimėjo aukso medalį estafečių 4×7,5 km biatlono varžybose. Po ketverių metų Kalgaryje Vida Vencienė iškovojo aukso apdovanojimą 10 kilometrų slidinėjimo varžybose, o bronzos - penkių.
Taip pat skaitykite: Bilietai į krepšinio atranką
Tituluotas Lietuvos ledo ritulininkas Darius Kasparaitis. Jis turi visų trijų spalvų medalių komplektus. Sportininkas 1992-aisiais Albervilyje laimėjo aukso, 1998-aisiais Nagane - sidabro, o 2002-aisiais Solt Leik Sityje - bronzos apdovanojimą. Tiesa, visus medalius D. Kasparaitis iškovojo su Rusijos ledo ritulio rinktine.
Slidinėjimo Istorija Lietuvoje
Apie slides pirmosios rašytinės žinios yra palyginti vėlyvos - 16 amžiuje italų keliautojas A. Gvagninis knygoje Sarmatial Europeae descriptio (išspausdinta 1978 Krokuvoje, Lenkija), aprašydamas Lenkijos, Gudijos ir Lietuvos žmonių buitį, rašė, kad žmonės pėsčiomis, su slidėmis ant kojų, per sniegą labai greitai bėga pasistumdami ilgomis lazdomis (slidės ilgokos - apie 2-3 m, jų apačios pakaustytos geležimi, o lazdos aštriais galais). Daugiau pradėta slidinėti po I pasaulinio karo. 1922 laikraštyje Lietuvos sportas išspausdintas straipsnis apie slides (sniegčiūžes). Antano Jurgelionio knygoje Kariuomenės fiziškas lavinimas (1929) yra slidinėjimo skyrelis. 1930 Fizinio lavinimo programą pradžios mokykloms 3 ir 4 skyriams įtrauktas slidinėjimas lygia vietove.
1933 Kaune (Panemunėje) prie Karo mokyklos surengti pirmieji 6 savaičių slidinėjimo kursai karininkams, išleista K. 1922-1932 slidinėjimą plėtojo Lietuvos sporto lygos (įkurta 1922) Žiemos sporto komitetas, 1932 pradėjus Kaune veikti Kūno kultūros rūmams (KKR) įsteigta Vandens ir žiemos sporto sąjunga, kuri tais pačiais metais įkūrė Sniego sporto centro Slidžių komitetą (vadovas A. Mačiūnas). 1934 žiemą Kūno kultūros rūmams ir Slidžių komitetas sekmadieniais Kaune rengė slidinėjimo kursus (vadovavo leitenantai Jonas Vabalas ir A. Danilevičius). 1935 vasarį Vandens ir žiemos sporto sąjungos pirm. J. Treinys Sniego sporto komiteto vadovu paskyrė inžinierių L. Kaulekį. Mokytis slidinėjimo lietuviai važiavo į užsienį (Vladas Bakūnas, A. Pacevičius ir Aleksiejus Šimanas baigė kursus Suomijoje, Jonas Vabalas - kursus Švedijoje, Fizinio lavinimo institutą Belgijoje, Antanas Naujokas studijavo kalnų slidinėjimą Šveicarijoje), o grįžę į Lietuvą mokė jaunimą slidinėti, propagavo slidinėjimo mokymo metodiką. Algirdas Vokietaitis, Antanas Naujokas, Aleksiejus Šimanas, A.
1937 Kaune (Ąžuolyno Dainų slėnyje) surengtos pirmosios kalnų slidinėjimo varžybos (dalyvavo 14 slidininkų); slalomo varžybas laimėjo K. Vokietaitis, antras buvo Antanas Naujokas. 1937 02 23 Panemunėje (Vičiūnuose) įvyko pirmosios Kauno miesto slidinėjimo pirmenybės; tarp vyrų 12 km nuotolį greičiausiai įveikė Lipas (1 h 16 min 12 s), iš moterų 2,5 km - M. Knyvaitė (21 min 15 s). 1937 03 14 Zarasuose (per lietų) įvyko I Lietuvos slidinėjimo čempionatas, pirmuoju Lietuvos čempionu tapo Aleksiejus Šimanas, 6 km nušliuožęs per 31 min 02,1 s, čempione - V. 1937 pasaulio studentų žiemos olimpiadoje dalyvavo S. Danilevičius ir A. Pacevičius.
1938 01 28-30 Zarasuose vyko Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos (SELL) žiemos olimpiada ir Norvegų-Pabaltijo draugijos slidinėjimo taurės varžybos (SELL olimpiados rezultatai buvo įskaitomi ir taurės varžybose): Aleksiejus Šimanas vyrų 18 km lenktynėse užėmė 7 vietą, moterų 5 km lenktynėse M. Knyvaitė - 3 vietą, J. 1939 02 05 Vičiūnuose (prie Kauno) surengtos pirmosios studentų slidinėjimo pirmenybės. Lietuvos studentai (K. Daugirdas, A. Jurgaitis, S. Jakubauskas, V. Fledžinskas, A. Pacevičius, V. Draugelis, V. Dargis) 1939 03 11-12 dalyvavo II Norvegų-Pabaltijo draugijos slidinėjimo taurės varžybose Siguldoje (Latvija): 16 km nuotolyje A. 1939 03 19 Kaune (Panemunėje) įvyko Lietuvos slidinėjimo lenktynių čempionatas (12 km lenktynės ir 4 × 6 km estafetė vyrams, 6 km lenktynės ir 4 × 1 km estafetė moterims): Lietuvos čempionais tapo A. Pacevičius ir J. 1939 Sniego sporto komitetui vadovavo A. Pacevičius, 1940 01 08 jį pakeitė K. Balta. 1940 Kaune surengtos tarpmiestinės varžybos Kaunas-Vilnius-Talinas (nugalėjo Estijos sostinės atstovai). 1940 03 02-03 Otepėje (Estija) įvyko III Norvegų-Pabaltijo taurės slidinėjimo lenktynių varžybos (dalyvavo A. Pacevičius, V. Fledžinskas, A. Jurgutis, Alfonsas Vietrinas). 1940 03 02-04 Vilniuje (čia buvo įrengta slidžių bazė) surengtas Lietuvos slidinėjimo čempionatas (slidinėjimo lenktynių, šuolių su slidėmis nuo tramplyno, slalomo varžybos), kuriame pirmą kartą dalyvavo Vilniaus slidininkai, čempionais tapo: 18 km nuotolio - vilnietis A. Haidukevičius, 30 km - kaunietis Aleksiejus Šimanas, 5 km - kaunietė Sofija Garmutė (Vietrinienė). Išleistas A.
Taip pat skaitykite: Rusijos olimpinė apranga: apžvalga
1941 rudenį prie Kūno kultūros rūmų buvo sudarytas Slidžių ir lengvosios atletikos sporto šakų komitetas, jam nuo 1941 10 21 iki 1943 vadovavo Alfonsas Vietrinas, nuo 1943 - G. SSRS okupavus Lietuvą 1941 žiemą Vilniuje buvo įkurtas Respublikinis slidžių komitetas (vadovas Vladas Bakūnas). 1941 01 31-02 02 įvyko Lietuvos slidinėjimo lenktynių čempionatas (lenktyniavo Vilniaus ir Kauno slidininkai). 1941 02 20-23 Lietuvos komanda pirmą kartą dalyvavo Pabaltijo slidinėjimo pirmenybėse (slidinėjimo lenktynių, šuolių su slidėmis nuo tramplyno, slalomo, Šiaurės dvikovės varžybose) Siguldoje (Latvija). Nacių okupacijos metais Lietuvos slidinėjimo čempionatai nebuvo rengiami, bet varžybos vyko miestuose, apygardose, taip pat moksleivių ir studentų varžybos. 1942 įvyko Šiaulių miesto pirmenybės, buvo surengtos tarpmiestinės slidinėjimo lenktynių varžybos Šiauliai-Biržai, Šiauliai-Panevėžys, 1943 įvyko Kauno miesto moksleivių slidinėjimo lenktynių pirmenybės ir Kauno aukštųjų mokyklų pirmenybės. 1943 02 10 Vilniuje (Vingio parke) įvyko Vilniaus miesto slidinėjimo sezono pradžios (atidarymo) varžybos.
SSRS vėl okupavus Lietuvą 1945 įkurtame Lietuvos valstybiniame kūno kultūros institute (LVKKI; Lietuvos sporto universitetas) buvo įsteigta slidinėjimo katedra (vedėjai - iki 1946 09 Alfonsas Vietrinas. 1946-1947 - Antanas Naujokas, 1950 - Alfonsas Vietrinas, 1951-1953 ir 1956-1964 - Paulius Normantas, 1953-1956 ir 1964-1974 - Leonas Aleksandravičius), 1946 prie Kūno kultūros ir sporto komiteto (KKSK) - slidinėjimo sekcija (vadovas Alfonsas Vietrinas), 1951 vietoj jos - Respublikinis slidinėjimo komitetas (pirmininkai - Alfonsas Vietrinas, 1952-1959 - S. 1947 žiemą surengta 6 savaičių Lietuvos kūno kultūros instituto studentų mokomoji slidinėjimo stovykla Kulautuvoje. 1948 01 10 surengtos I Lietuvos kaimo jaunimo slidinėjimo varžybos, 1949 Vilniuje - I Žalgirio sporto draugijos pirmenybės, Lietuvos slidinėjimo komanda (lenktynininkai, šuolininkai su slidėmis nuo tramplyno, kalnų slidininkai ir patrulių lenktynių dalyviai) dalyvavo SSRS čempionate. 1950 įvyko I Lietuvos žiemos spartakiada (dalyvavo miestų ir apskričių komandos). 1951 Lietuvos rajonų slidininkai pirmą kartą dalyvavo SSRS kaimo jaunimo slidinėjimo pirmenybėse, Lietuvos čempionate surengtos 50 km lenktynės vyrams (laimėjo V. Kazlauskas - 3:42.56).
1957 Pabaltijo ir Ukrainos respublikų varžybose Juozas Skernevičius pirmas įveikė 30 km nuotolį ir įvykdė SSRS sporto meistro normatyvą, 1958 (tose varžybose dalyvavo ir Baltarusija) Jonas Šikailovas 15. 1959 12 19 vietoj slidinėjimo komiteto įkurta Lietuvos slidinėjimo federacija. 1961 9 sąjunginėse respublikų varžybose Lietuvos slidininkė Julija Stašelienė 10 km lenktynėse užėmė 2 vietą, 5 km - 4 vietą ir abiejuose nuotoliuose įvykdė SSRS sporto meistro normatyvą (pirmoji Lietuvos slidininkė). 1962 Lietuvos slidininkai dalyvavo I SSRS tautų žiemos spartakiadoje (užėmė 9 vietą), 1963 SSRS Šiaurės šventės varžybose A. Kolegovas 30 km lenktynėse iš 209 dalyvių užėmė 4 vietą, 1965 jis laimėjo Pabaltijo respublikų slidinėjimo varžybas, tapo SSRS 50 km lenktynių vicečempionu (2:59.54) ir tik viena sekunde atsiliko nuo 1 vietą užėmusio I. 1969 03 07-09 Trakuose įvyko pirmosios tarptautinės varžybos su socialistinių šalių slidininkais; Lietuvos slidininkai nedaug nusileido Vokietijos Dinamo slidininkams. 1971 Kazys Milašius su SSRS profsąjungų slidinėjimo rinktine dalyvavo Suomijoje (pirmą kartą ne SSRS) tarptautinėse varžybose su Suomijos Darbo sąjungos slidininkais. 1973 SSRS jaunimo pirmenybėse I. Milašiūtė laimėjo 5 km lenktynes, jos sesuo Alytė Milašiūtė - greitojo leidimosi nuo kalno (800 m) lenktyninėmis slidėmis rungtį, B. Dešukas 15 km lenktynėse užėmė 3 vietą, 1975 Alytė Milašiūtė tapo SSRS jaunimo 10 km lenktynių čempione, o 1976 SSRS moterų čempionato 30 km lenktynėse užėmė 7 vietą (1:50.18). 1980 SSRS kaimo jaunimo sporto draugijų pirmenybių 10 km lenktynėse Vida Mogenytė (Vencienė), 1981 SSRS kaimo sporto draugijų žaidynių 20 km lenktynėse Alytė Milašiūtė-Puišienė laimėjo sidabro medalius. 1982 SSRS tautų žiemos spartakiadoje Alytė Puišienė 5 ir 10 km lenktynėse užėmė 7 vietą, 20 km lenktynėse - 9 vietą, Lietuvos slidininkių 4 × 5 km estafetes komanda (D.
1985 Vida Mogenytė-Vencienė (treneris Vilmantas Gineitas) tapo SSRS 5 km lenktynių vicečempione (16.44), 1987 (klasikiniu stiliumi) - čempione (15.27), 1985 Vida Vencienė dalyvavo Pasaulio studentų žiemos universiadoje (Lietuvos slidininkai, užėmę vietas I dešimtuke), 1987 - pasaulio slidinėjimo čempionate. 1992 žiemos olimpinėse žaidynėse Albervilyje (Albertville, Prancūzija) pirmą kartą dalyvavo Lietuvos slidinėjimo rinktine: Vida Vencienė, Ričardas Panavas, treneriai Vilmantas Gineitas ir Jakovas Gimbickis. 1999 R. Švedas tapo pasaulio kurčiųjų slidininkų vicečempionu, 2000 Jurijus Darzniekas dalyvavo pasaulio jaunimo čempionate. 2011 Ignalinoje, Lietuvos žiemos sporto centre, surengtas I Lietuvos snieglenčių kroso čempionatas (tarp vyrų 1 vietą užėmė V. Vaičaitis, 2 v. - V. Sriubas, 3 v. - E. Šmitas, tarp moterų 1 v. - M. Morauskaitė, 2 v. - V. Šmitienė, 3 v. - K. Kavaliauskaitė), 2012 ten pat - I Lietuvos snieglenčių stilingo leidimosi čempionatas (tarp vyrų 1 vietą užėmė J. Kriščiūnas, 2 vietą - K. Mažulis, 3 vietą - A. Dambrauskas, tarp moterų 1 vietą - D. Urniežiūtė, 2 vietą - M. J. Morauskaitė, 3 vietą - V. Sereikaitė). Tai buvo ir pirmosios tarptautinės stilingo leidimosi varžybos Ride in Baltics Tour, suorganizuotos Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos (LNSA). Lietuvos snieglenčių kroso atstovai Modesta Justė Morauskaitė ir Tadas Malinauskas (treneris A. Lietuvos slidinėjimo federacijos (1946-1951 sekcija, 1951-1959 komitetas) vadovai: Alfonsas Vietrinas (1946-1951), S. Petkus (1952-1959), Juozas Skernevičius (1959-1962), M. Ordo (1963-1965), Stanislovas Gibieža (1966-1978), R. Pliauskas (1978-1989), A. Raškauskas (1989-1995), Vytautas Zumeris (nuo 1995), generaliniai sekretoriai (iki 1992 vyriausiaji treneriai): S. Petkus (1959-1962), E. Pavlovas (1962-1973), Petras Julius Ribokas (1974-1977), J. Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos vadovai: Paulius Augūnas (2008-2010), R. Arlauskas (nuo 2010), generaliniai sekretoriai: Vilmantas Gineitas (2008-2009), Jakovas Gimbickis (2009-2010), G.
Kitos Žiemos Sporto Šakos
Pjongčango žiemos olimpinėse žaidynėse atletai varžysis penkiolikos sporto šakų varžybose, kurias sudarys net 102 rungtys. Kai kurios sporto šakos buvo žaidžiamos vasarą Į Pjongčango olimpinių žaidynių programą įtrauka 15 sporto šakų: akmenslydis, akrobatinis slidinėjimas, biatlonas, bobslėjus, dailusis čiuožimas, greitasis čiuožimas, greitasis čiuožimas trumpuoju taku, kalnų slidinėjimas, ledo ritulys, rogučių sportas, skeletonas, slidinėjimas, snieglenčių sportas, šiaurės dvikovė, šuoliai su slidėmis. Seniausias olimpinių žaidynių dalyvis - dailusis čiuožimas. Jis 1908 bei 1920 metais rengtas vasaros olimpiadose. Pastarojoje buvo žaidžiamas ir ledo ritulys. Vėliausiai į olimpinių žaidynių programą įtrauktas snieglenčių sportas. Ši šaka žiemos olimpiadoje debiutavo 1998-aisiais Nagane.
Bobslėjus
Sporto šakos istorija: bobslėjus atsirado XIX a. pabaigoje, kai dvi senoviškos lenktyninės rogės buvo sujungtos lenta, o prie priekinių rogių pritvirtintas vairavimo mechanizmas. Sankt Morice (Šveicarija) buvo įkurtas ir pirmasis pasaulyje bobslėjaus sporto klubas, kuriame buvo sudarytos šios sporto šakos pagrindinės varžybų taisyklės. Be to, rogių ekipažą sudarydavo grupė iš penkių žmonių - trijų vyrų ir dviejų moterų. Vėliau ekipažo narių kiekis būdavo įvairus - susidėdavo iš dviejų, keturių, penkių, o kartais net ir iš aštuonių žmonių. Pirmosios bobslėjaus varžybos buvo surengtos 1898 m. Nuo kada olimpinių žaidynių programoje: vyrai nuo 1924 m. Varžybų ypatumai: kiekviename važiavime starto eiliškumą lemia burtai. Bobslėjaus varžybų rezultatus lemia greitis, kurį ekipažas pasiekia dar startinėje įsibėgėjimo atkarpoje, kol susėda į roges. Rezultatą taip pat lemia ir rogių piloto meistriškumas, gebėjimas optimaliai judėti trasa, deramai įveikti staigius posūkius.
Kerlingas (Akmenslydis)
Sporto šakos istorija: kerlingas (akmenslydis) atsirado XVI a. Škotijoje. Tuo metu jis buvo žaidžiamas ant užšalusių upių ir ežerų ledo. 1838 m. buvo įkurtas Karališkasis Kaledonijos kerlingo klubas (angl. „The Royal Caledonian Curling Club“). Nuo 1955 m. Nuo kada olimpinių žaidynių programoje: 1924 m. Varžybų ypatumai: žaidžiant akmenslydį reikia tikslumo ir geros strategijos. Dėl kone matematinio tikslumo ir žaidimo eigos kerlingas buvo pramintas šachmatais ant ledo. 45,5 m ilgio ir 4,3 m pločio žaidimo aikštė padengiama ledu, kuriuo slysta 20 kg svorio poliruoto granito akmuo. Aikštės tolimajame gale yra 3,7 m skersmens skrituliai, žymintys tikslą. Rungtyniauja dvi komandos po keturis žaidėjus. Komandą sudaro pirmasis žaidėjas (stumia akmenį pirmas), antrasis žaidėjas (stumia antras), vicekapitonas (stumia trečias, keičia kapitoną ketvirtojo metimo metu) ir kapitonas. Kiekviename iš aštuonių kėlinukų abiejų komandų kiekvienas žaidėjas pakaitomis stumia po du akmenis. Kėlinuką laimi komanda, kurios akmuo yra arčiausiai apskritimo centro, ir gauna tiek taškų, kiek akmenų yra arčiau centro nei priešininkų arčiausias akmuo.
Dailusis Čiuožimas
Sporto šakos istorija: nors yra žinoma, kad žmonės čiuožė ledu jau XII a., dailusis čiuožimas susiformavo tik XIX a. 1772 m. Roberto Joneso traktatas „Čiuožimas“ yra pirmasis žinomas šaltinis apie dailųjį čiuožimą. Didžiojoje Britanijoje tuo metu jau buvo rengiamos čiuožimo varžybos, tačiau jos nebuvo panašios į dabartinį dailųjį čiuožimą. 1860 m. Amerikos čiuožėjas Jacksonas Hainesas, kuris laikomas šiuolaikinio dailiojo čiuožimo tėvu, įvedė naują čiuožimo stilių. Nuo kada olimpinių žaidynių programoje: 1908 ir 1920 m. vasaros žaidynėse, nuo 1924 m. žiemos olimpinėse žaidynėse. Nuo 1908 m. rengiamos vyrų, moterų bei porų varžybos, nuo 1976 m. ledo šokiai, nuo 2014 m. Varžybų ypatumai: dalyviai čiuožia ledu dailiojo čiuožimo pačiūžomis skambant muzikai. Čiuožiama 53-60 m ilgio ir 26-30 m pločio ledo arenose. Teisėjai vertina čiuožimo figūrų ir šokio elementų atlikimo kokybę, figūrų įvairovę, sudėtingumą, judesių darnumą, kompozicijos originalumą, čiuožimo grožį. Nugalėtojas nustatomas sumuojant balus.
Ledo Ritulys
Sporto šakos istorija: ledo ritulys atsirado Kanadoje XIX a. viduryje. Pirmosios užfiksuotos varžybos 1855 m. vyko Kingstone. Po dvidešimt ketverių metų Makgilo universiteto Monrealyje studentai susistemino taisykles ir visoje Kanadoje atsirado daugybė klubų bei lygų. Rungtis sparčiai populiarėjo, 1917 m. Nuo kada olimpinių žaidynių programoje: 1920 m. (vasaros žaidynėse), nuo 1924 m. Varžybų ypatumai: ledo ritulio komandą sudaro mažiausiai 20 žaidėjų. Tai yra greičiausia komandinė sporto šaka. Rungtynių metu ant ledo yra po penkis ar šešis kiekvienos komandos žaidėjus (penki aikštės žaidėjai ir vartininkas, bet kartais vartininkas keičiamas šeštuoju žaidėju), jie keičiasi beveik kas minutę. Rungtynės vyksta tris kėlinius po 20 min.
Rogučių Sportas
Sporto šakos istorija: rogučių sportas, kaip ir bobslėjus, atsirado Šveicarijoje. Jo šaknys siekia XVI a., bet tik po 300 metų vieno Šveicarijos viešbučio savininkai nusprendė įrengti trasą ir pasiūlyti pramogą turistams. Varžybų ypatumai: varžybų tikslas - kuo greičiau rogutėmis nusileisti specialiai paruošta trasa. Sportininkai trasoje pasiekia didelį greitį, tad ši sporto šaka yra pavojinga. 2010 m.
Greitasis Čiuožimas Trumpuoju Taku
Sporto šakos istorija: tai gana nauja sporto šaka. Atsiradusi Europoje XIX a. pabaigoje ji sparčiai paplito JAV ir Kanadoje. Iš pradžių ši sporto šaka buvo praktikuojama tik treniruotėse sprintui ir posūkių technikai tobulinti. Nuo 1906 m. kasmet vykdavo varžybos, bet tik JAV ir Kanadoje. Varžybų ypatumai: greitojo čiuožimo trumpuoju taku varžybose įprastai lenktyniauja keturi arba šeši sportininkai ovalo formos 111,12 m ilgio trasoje. Trasa įrengiama čiuožykloje, kurios ilgis (60 m) ir plotis (30 m) atitinka ledo ritulio aikštės matmenis. Nugalėtoju tampa tas, kuris pirmas kerta finišo liniją.
#