Kauno „Žalgiris“ yra garsiausias ir stabiliausias Lietuvos sporto prekinis ženklas. Dar nepriklausomybės išvakarėse, komanda senutėlėje Kauno sporto halėje kovojo prieš Maskvos „CSKA“. Tuometinė klubinė sovietų sąjungos rinktinė buvo įveikta ne kartą, o tai kėlė mintis ir tikrąjį sovietų sąjungos nugriovimo procesą. Kauno „Žalgiris“ - seniausias ir daugiausia įvairių titulų iškovojęs Lietuvos sporto klubas, netgi apžvelgiant visas sporto šakas, ne tik krepšinį. Klubas buvo įkurtas 1944 metais. Pirmasis vyriausias treneris Mykolas Zimnickas. Nors dar nebuvo pasibaigęs Antrasis pasaulinis karas, bet Lietuvos krepšinį, kuris buvo 1937 ir 1939 metais aukščiausiame pakilime, reikėjo atgaivinti. Lietuvos krepšinio genas niekur nedingsta ir Kauno „Žalgiris“ 1947 metais tapo Tarybų Sąjungos čempionais. Komandai triumfuoti TSRS pirmenybėse iki jų subyrėjimo 1989 metais pavyko penkis kartus (1947, 1951, 1985, 1986, 1987 metais). Septynis kartus buvo laimėtas sidabras ir šešis kartus bronza.
Šiame straipsnyje apžvelgsime ne tik Kauno „Žalgirio“, bet ir Vilniaus „Žalgirio“ futbolo komandos veiklą 1990 metais, rezultatus bei sudėtį, atsižvelgiant į to meto kontekstą ir vėlesnius įvykius.
Kauno „Žalgirio“ Pokario Metai
Pokario Kauno „Žalgirį“ į pergales vedė Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazimieras Petkevičius. 1962 metais prie „Žalgirio“ vairo stojo Vytautas Bimba. Tuo metu Kauno „Žalgirio“ titulų lentynoje buvo badmetis, todėl talentingasis treneris pradėjo burti jaunąją komandą ateities kovoms. Titulų laukti reikėjo gana ilgai, kol 1971 metais komandai pavyko iškovoti bronzos medalius. Komandą tuo metų į pergalių kelią vedė Modestas Paulauskas, 1972 metais su sovietų rinktine tapęs olimpiniu čempionu.
1975-1978 metais prie „Žalgirio“ vairo stojo Stepas Butautas. Deja, rezultatai buvo itin blogi ir 1979 metais „Žalgiris“ balansavo ties iškritimu iš aukščiausios krepšinio lygos. Tais metais prie „Žalgirio“ vairo stojo legendinis Vladas Garastas, kaip vėliau paaiškėjo, tituluočiausias Kauno „Žalgirio“ treneris. Tuo metu jaunajam treneriui iš Biržų krašto reikėjo gelbėti „Žalgirį“ nuo galimo iškritimo iš aukščiausios lygos.
Laida „Time Out“
Tuometinis čempionatas vykdavo turų sistemą, kai tam tikrame mieste susirenka kelios komandos ir žaidžia tarpusavyje. Lemiamas turas - pereinamasis turnyras dėl išlikimo vyko Kauno sporto halėje. Tik dvi pirmąsias vietas užėmusios komandos lieka aukščiausioje lygoje. Komandai į pagalbą atėjo šiuo metu kita legenda Vidas Mačiulis. Kauno sporto halėje gimė legendinės laidos - „Time out“. Rytais interviu su žaidėjais ir treneriais apie pasiruošimą rungtynėms. Prieš rungtynes, apšilimo metu, būdavo šių įrašų transliacija. Kaip Steponas Butautas įvardijo, tai buvo šeštasis žaidėjas, o žiūrovų tuo metu būdavo labai mažai. Ši laidelė buvo kuriama 10 metų ir tai buvo pirmosios ištakos televizijos legendai - „Krepšinio pasaulyje“.
Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje
Toliau Žalgiris Skina Europos Taurės Vaisius
Išlikus pirmenybėse prasidėjo Kauno „Žalgirio“ antroji epocha (jeigu pirmąją laikytumėm sėkmingus komandai pokario metus). 1981 metais, pirmą kartą klubo istorijoje, Kauno „Žalgiris“ dalyvavo Europos taurių laimėtojų turnyre, pasiektas ketvirfinalis.
1985 Žalgirio Metai
1985 metai prasidėjo „Žalgirio“ stambaus dominavimo eros pradžia. Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomečius, Sergėjus Jovaiša, vėliau Rimas Kurtinaitis, Algirdas Brazys, Gintaras Krapikas iškovojo viena po kitos taures, tiek Sovietų čempionate, tiek Europoje ar netgi pasaulyje. 1985 metais komanda dalyvaudama Europos taurių laimėtojų turnyre, pasiekė finalą, jame pralaimėdama legendinei „Barselonai“. 1985 metais, visą sezoną „sausai“ nugalėjo Maskvos „CSKA“ ir užsitikrino po labai ilgos pertraukos TSRS čempionato nugalėtojo vardą. Tai pavyko pakartoti ir 1986, ir 1987 metais.
1986 Metai ir Sabonio Smūgis
Europoje, 1986 metais, Kauno „Žalgiris“ debiutavo Europos čempionų taurės turnyre, kur finale rezultatu 94-82 turėjo pripažinti Zagrebo „Cibonos“ komandos pranašumą, kurioje pirmuoju smuiku griežė legendinis krepšinio Mocartas - Draženas Petrovičius. Esant rezultatui 68-61, neišlaikė Arvydo Sabonio nervai. A. Sabonis puolė ginti komandos draugą G. Krapiką ir trenkė varžovui. A. Sabonis buvo išvarytas iš aikštelės, komanda netekusi lyderio, jau negalėjo atsigauti.
Tais pačiais metais rugsėjo 15 dieną, „Žalgiris“ laimėjo stambiausią turnyrą pasaulyje. Pusfinalyje įveikę Zagrebo „Ciboną“, o finale rezultatu 84-78 klubą „Ferro Carril Oeste“ iš Argentinos iškovojo Tarpžemyninę Viljamo Džonso taurę.
1989 Metai ir Europos Taurės Pusfinalis
1989 m. klubas vėl pasiekė Europos taurių laimėtojų turnyro pusfinalį. Jame pralaimėdama Madrido „Real“ klubui. Tais pačiais metais paskutiniame Tarybų Sąjungos čempionate, finale po dramatiško Aleksandro Volkovo tritaškio Kaune paskutinę sekundę buvo pralaimėta Kijevo „Budivelnik“ komandai.
Taip pat skaitykite: Istorija: Pirmosios futbolo rungtynės
0 Metai Žalgiriui Nieko Gero Nežadėjo
Subyrėjus Sovietų Sąjungai, komanda vieną sezoną nevykdė savo tiesioginės veiklos. Žaidėjai buvo paskirstyti po įvairius klubus. 1990 metais, Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, o Kauno „Žalgiriui“ ir Vilniaus „Statybai“ pasitraukus iš Sovietų Sąjungos čempionato, Lietuvos krepšinyje susidarė tuštuma. Nacionalinės pirmenybės merdėjo, klubai buvo mėgėjiško lygio.
Žalgirio Komanda Po Nepriklausomybės
1993 metais po sėkmingų Barselonos olimpinių žaidynių, Šarūnas Marčiulionis išreiškė rūpestį dėl Lietuvos krepšinio ateities ir po ilgo darbo įkūrė Lietuvos krepšinio lygą (LKL). Pirmaisiais čempionais tapo Kauno „Žalgiris“. 1994 metai galima neoficialiai teigti buvo komandos trečioji karta. Prie klubo vairo stojo Jonas Kazlauskas. Tuo metu Lietuvą kamavo emigracijos banga. Šalies ekonomika augo labai lėtai, todėl krepšinio klubams rasti rėmėjus ir išlaikyti krepšininkus buvo be galo sunku.
Šabtajus Kalmanovičius
1995-aisiais Arvydo Sabonio kvietimu prie „Žalgirio“ prisijungė jau šviesaus atminimo verslininkas Šabtajus Kalmanovičius. Kaip tuo metu teigė pats verslininkas: „Klubas skendo skolose, žaidėjams keletą mėnesių nebuvo išmokėti atlyginimai“. Gerą finansinę uoslę ir gerą vadybos gyslelę turintis verslininkas niekada nesikišdavo į komandos žaidimą. Vėliau Jonas Kazlauskas teigė, jog tai buvo tikrasis komandos šeimininkas.
Laimėta Europos Taurė
Taigi, atsiradus stabiliam finansavimui, pavykus suburti alkaną Lietuvių ir legionierių komandą 1998 metais, netikėtai Kauno „Žalgiris“ laimėjo Europos taurių laimėtojų taurę. Nors komandos tikslas buvo patekti į pusfinalį, kuris garantavo vietą kitais metais Eurolygoje, bet komandos apetitas augo bevalgant. Į pusfinalį komandą išvedė paskutinę sekundę įmestas E. Whatley dvitaškis ketvirfinalyje prie Stambulo „Tofaš“ komandą. Pusfinalyje teko išbandymas prieš galingą sudėtį turinčią Saratovo „Avtodor“ komandą. Kurioje lyderis buvo Gintaras Einikis, jam padėjo Darius Lukminas, o komandą treniravo charizmatiškas verslininkas V. Radionovas. Finale laukė Milano „Stefanel“ klubas . Kauniečiai lengvai triumfavę 82:67 ne tik į viršų iškėlė Europos taurių laimėtojų taurę, bet ir išsikovojo teisę žaisti Eurolygoje.
Debiutas Eurolygoje
1999 metai prasideda debiutu Eurolygoje. Naujas turnyras - galingiausias Europos turnyras. Komanda išlaikiusi branduolį ir pasistiprinusi solidžiais NBA duonos ragavusiais legionieriais, tvirtais žingsniai žengė link finalinio ketverto, žadėdama ten nepadaryti Lietuvai gėdos. Eurolygos pusfinalyje 87:71 nugalėjo Pirėjo „Olympiakos“ ir žengė į finalą. Miunchene vykęs finalas baigėsi žalgiriečių pergale 82:74. Eurolygos čempionais tapo: George‘as Zidekas, Eurelijus Žukauskas, Mindaugas Žukauskas, Tomas Masiulis, Kęstutis Šeštokas, Saulius Štombergas, Dainius Adomaitis, Anthony Bowie, Darius Maskoliūnas, Tyus Edney ir Giedrius Gustas.
Taip pat skaitykite: Vartų dydžiai vaikų futbolui
Naujai Sulipdyta Žalgirio Komanda 2000-aisiais
2000 metai Kauno „Žalgirio“ pagyrių metai. Kaip skambiai rašė tuometinė vakarų spauda: „Nuo „Žalgirio“ puotos stalo skaniausius kąsnius susirinko turtingesnės komandos palikdamos tik trupinius. Iš prieš tai buvusios sudėties „Žalgirio“ klube liko vos 4 krepšininkai. Naujai sulipdyta komanda žaidė tragiškai. Eurolygoje savo grupėje liko paskutinė, pirmąjį kartą buvo pralaimėtas LKL čempionatas tuometiniam Vilniaus „Lietuvos rytui“, kuri jau turėjo savo lyderius - Arvydą Macijauską ir Ramūną Šiškauską.
Antanas Sireika
Naujasis komandos treneris Algirdas Brazys nesugebėjo ženkliai pakeisti komandos žaidimo. Žymesni pokyčiai prasidėjo atėjus Antanui Sireikai 2002 metais. Susigražintas LKL čempionų sostas, ženkliai konkurencingesnė sudėtis ir pergalės Eurolygoje. Tam didelės įtakos turėjo Arvydo Sabonio duotas žodis. Savo šlovingąją karjerą pradėjęs „Žalgirio“ klube, žadėjo jame ir baigti. „Užteks man tų Amerikų, reikia padėti „Žalgiriukui“ - taip sakė Arvydas Sabonis.
Skaudžiai Prarasta Eurolygos Taurė
Prisiminus tuo metu dar kvepiančiai dažais Eurolygos nugalėtojų taurę, ją turėjome galimybę laikyti rankose ir 2004 metais. Praktiškai finalas dėl patekimo į finalinį ketvertą vyko Tel Avive prieš vietos „Maccabi“ komandą. Iki rungtynių pabaigos likus žaisti vos 2 sekundes, „Žalgirio“ komandą ir sirgalius ištiko košmaras, kuris nesisapnavo net baisiausiame sapne. Varžovai sustabdė Giedrių Gustą pražanga ir įmetus nors vieną metimą turėtumėm laimėtas rungtynes. Abi baudas Giedrius Gustas prametė. Negana to, Tonoka Biordas ėjo kovoti dėl kamuolio, taip prasižengdamas puolime. Varžovai išsimeta tritaškį nuo galinės linijos ir Derekas Šarpas, gavęs perdavimą per visą aikštelę, įmeta tritaškį. Kaip tuomet sakė Arvydas Sabonis: „Gavau pamoką ant senatvės“. Menka paguoda, bet likusias rungtynes LKL įveikiant savo varžovus laimėtos ir A.Sabonis iškovoja pirmąjį LKL žiedą.
Kiti Laimėjimai
Metams bėgant buvo pasiekta ir daugiau laimėjimų kituose frontose. 2005 metais laimėta įkurta BBL lyga. 2007 metais buvo atnaujintos ir laimėtos LKF taurės varžybos (vėliau pervadintos Karaliaus Mindaugo taure).
2007 metais Kauno „Žalgiris“ turėjo prieš sezoną ir naują patirtį. Pagal NBA Europe Live projektą JAV ir Kanadoje mūsų komanda sužaidė trejas draugiškas rungtynes su Oklendo „Golden State Warriors“, Toronto „Raptors“ ir Vašintono „Wizards“. Visos rungtynes buvo atkaklios, bet pralaimėtos. Iš NBA vadovų šis žingsnis buvo didelis pripažinimas, kadangi iki šių metų vos 6 Europos komandos dalyvavo šiame turnyre.
8 Metų Krizė Smogė ir Žalgiriui
2008 metų spalio mėnuo Kauno „Žalgiriui“ nežadėjo nieko gero. Dėl neefektyvaus klubo valdymo susidarė milžiniška skola buvusiems žaidėjams. Klubo vadovai teigė, jog „Žalgiris“ nemoka algų ir esamiems žaidėjams. Tuometinis vienas didžiausių remėjų „Kauno Energija“ rado priežasčių nepasirašyti paskolos sutarties su banku. Tuometinis vienas iš remėjų „Snoro“ bankas, buvo vienas iš komandos duobkasių. Bankas nerėmė klubo, o tiesiog už „gražias“ palūkanas skolino pinigus.
Tuo tarpu pinigų neliko netgi prasidėjus sezonui. „Žalgirio“ klubas, gaudavo injekcijas, tai iš savivaldybės, tai vieną milijoną litų iš dienraščio „Respublika“, tai buvo surinktos lėšos ir gerbėjų koncerto, bet atsistoti iš ligos patalo tokių injekcijų neužteko. Kaip atrodytų keista šiomis dienomis, bet komandos išgelbėtoju tapo V. Romanovas, 2009 metų pavasarį įsigijęs kontrolinį klubo akcijų paketą. Įžymusis verslininkas atėjo pačiu laiku, kadangi klubui skiriama Eurolygos „A“ licencija kybojo ant plauko dėl nemokumo. Rimas Kurtinaitis perfrazuodamas kantrybės netekusį Arvydą Sabonį siūlė net užkalti Halės langus.
Romanovo Laikotarpis
2013 metų pavasarį V. Romanovas paliko „Žalgirį“ su daugiau nei 12 milijonų eurų skola. „Kiek radau, tiek ir palikau“ - tuo metu taip teisinosi bankrutavusio „Ūkio“ banko savininkas.
O kas vyko „Romanovo laikotarpiu“ 2008-2013 metais?
Pabandysime glaustai, nors šis laikotarpis vertas atskiro labai didelio straipsnio, O Jonas Miklovas šį laikotarpį suguldė į knygos „Aš stebuklas, Jūs nepastebėjote“ lapus.
„Žalgiris“ susigrąžino LKL čempionų vardus, LKF ir BBL taures
Kadangi finansinės galimybės buvo didelės, tai leido įsigyti vienus geriausių tuo metu Lietuvos krepšininkų. Tiesa, jau tada buvo kaip pasakytų garsusis treneris Vladas Garastas: „Gyvenimas ne pagal kišenę“. Nuolatinis trenerių keitimas, nebuvo naudingas komandai nei finansiškai, nei psichologiškai. Nors to galima buvo tikėtis dar iš verslininko vadovavimo futbolo klubams. 2009 metų sezonui vadovauti liko Gintaras Krapikas, nors ir nelaimėjo LKL ankstesniame sezone.
Trenerių Kaita
O pradžia netgi nustebino. G. Krapiko treniruojama komanda atrodė švelniai tariant blankiai, bet V. Romanovas ilgą laiką netgi gynė trenerį. Tačiau G. Krapikas pateikė pasitraukimo raštą, ji laikinai pakeitė D. Maskoliūnas, o vėliau trenerio kėdę perėmė R. Butautas. Pastarasis, kartu su sporto direktoriumi A. Braziu, buvo po pusantro mėnesio atleistas. Tuo tarpu A. Brazys, niekada neieškantis žodžio kišenėje, pareiškė, kad dabar ateiti treniruoti komandą gali tik idiotas. O toliau dar įdomiau, komandos vairą perėmęs D. Maskoliūnas buvo atleistas per LKL finalo seriją.
Gavęs pravardę „Zuoko kareivis“ ir apkaltintas tyčia kenkentis komandai. Jo asistentas G. Markevičius atsisakė perimti komandos vairą ir pagal LKL nuostatus ir pirmą kartą LKL istorijoje komandos vyriausiuoju treneriu tapo komandos kapitonas. Vienoms rungtynėms vadovavo D. Šalenga, kitoms M. Braunas. Įdomiausia, jog netgi be trenerių paliktą „Žalgirį“, Vilniaus „Lietuvos rytas“ treniruojamas R. Kurtinaičio sugebėjo įveikti vos 4-3 bendru serijos rezultatu.
Toliau, kurį laiką trenerių fronte ramybė…
Aco Petrovičius perėmė komandos vairą, o praėjus porai mėnesių į jo vietą buvo paskirtas I. Zourosas. Šis treneris nenorėdamas paviešino dar vieną V. Romanovo intrigą: keitimų lapukai. Pasirodo, V. Romanovas, būdavo surašęs ant lapelio treneriams, kiek kiekvienas žaidėjas turėtų žaisti minučių aištelėje. Minutes nustatydavo jam pažįstamos būrėjos pranašysčių pagalba. I. Zourosas iškovojo titulus vietinėse pirmenybėse, todėl netgi buvo pakviestas tęsti darbą kitame sezone. O čia ilgai neužsibuvo. Toliau trenerių kėdes matavosi : V. Masalskis, A. Trifunovičius ir galiausiai J. Plaza. Su šiuo treneriu baigėsi ir Romanovo dinastija „Žalgiryje“.
Dabartinis Laikotarpis
2013 metais pabėgęs V. Romanovas paliko „Žalgiriui“ didelę skolų kuprą ir galvos skausmą naujajam vadovui P. Motiejūnui. Sumanus krepšinio vadybininkas per keletą metų, padedamas verslininkų ir ypatingai Kauno savivaldybės sugebėjo skolą panaikinti ir netgi tam tikrais metais viršyti klubo biudžeto numatytas pajamas. Tam įtakos tai pat turėjo ir 2011 metais atverta „Žalgirio“ arena, padėjusi uždirbti pinigus klubui. Geras žaidimas 2019 metais „Žalgiriui“ atnešė naują titulą - daugiausia žiūrovų į namų areną sutraukusiu Eurolygos klubu lygos istorijoje (vidutiniškai 14737 žiūrovo).
Turint savo namus ir naudojantis NBA komandų pavyzdžiu 2014 metais per „Žalgirio“ 70-mečio šventę į arenos palubes iškėlė A. Sabonio marškinėlius.
Šarūnas Jasikevičius
2015 metais, Eurolyga su „Žalgiriu“ ir dar su 11 komandų pasirašė naują 10 metų sutartį. O 2016 metais komandai pradėjus vadovauti Šarūnui Jasikevičiui, galima teigti, jog įžengiame į ketvirtąją klubo epochą.
Gintaras Krapikas teigė, jog būtent jis atvedė Šarūną Jasikevičių į trenerio postą. Tiesos šiame teiginyje yra. Taip, talentingasis įžaidė…
Vilniaus „Žalgiris“ 1990 Metais
Vilniaus „Žalgiris“ taip pat turėjo reikšmingą laikotarpį 1990 metais. Tais metais, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, komanda dalyvavo Baltijos lygos čempionate. Be to, komanda pradėjo ruoštis SSRS čempionatui, tačiau kovo 17 d. Baltijos šalių čempionatas laimėtas užtikrintai, bet geriausi žalgiriečiai po truputį išsivažinėjo į kitų šalių komandas.
Vilniaus „Žalgirio“ Dabartis
2009 metų pradžioje komandos žaidėjai, treneriai ir aktyviausi aistruoliai „Pietų IV“, nematydami tuometinių klubo savininkų aktyvių veiksmų ir siekdami išsaugoti „Žalgirio“ vardą, įkūrė Vilniaus miesto futbolo draugiją (VMFD) „Žalgiris".
2010 metų kovo 12 dieną, pritarus UEFA, LFF vadovai oficialiai atvėrė A lygos duris VMFD „Žalgiris“.
2011 metų sezone komandai sekėsi daug geriau - ji sudarė rimtą konkurenciją Panevėžio „Ekrano“ komandai. Tačiau nesėkmės leido užimti antrąją vietą A lygoje.
2014 metų lapkričio 25 dieną, išsprendus teisinius ginčus, VMFD „Žalgiris“ tapo FK „Žalgiris“.
„Žalgiris“ Prieš „Sūduvą“
Šį šimtmetį „Sūduva“ visada „Žalgiriui“ būdavo kietas riešutas. Vilniaus ir Marijampolės ekipos dažniausiai žaisdavo apylygiai. Žvelgiant į „Žalgirio“ rungtynių su „Sūduva“ istoriją, pranašumą turi Vilniaus klubas. Tiesa kur kas mažesnį nei su dauguma dabartinės A lygos komandų. Bene dėl to, kad praėjusiame amžiuje, kai „Žalgiris“ dominuodavo prieš šias ekipas, su „Sūduva“ sužaistos tik dvejos rungtynės 1990-ais ir 1991-ais. Jeigu ne jos, pergalių ir pralaimėjimų skaičius būtų vienodas. O daugiausia (kaip ir imant abiejų amžių statistiką) - lygiųjų. Iš tiesų iš 33-ejų oficialių tarpusavio rungtynių vilniečiai laimėjo vienuolika. Devynias pergales iškovojo „Sūduva“. Net 13 mačų baigėsi lygiomis. Įvarčių santykis 49:36 „Žalgirio“ naudai. Tad jei per rungtynes su “Atlantu“ vilniečiai sugebėjo įmušti net 8 įvarčius - lygiai tiek, kad galima būtų pasiekti 100 įmuštų per tarpusavio susitikimus, tad norisi tikėtis, kad 50-tą įvartį į „Sūduvos“ vartus „Žalgiris“ įmuš jau šį trečiadienį… Tuos 49 įvarčius į sūduvių vartus mušė 30 „Žalgirio“ futbolininkų. Daugiausia - po 4 kartus Marijampolės futbolo gerbėjus liūdino „Žalgiryje“ savo laiku žaidę Mindaugas Grigalevičius, Vidas Kaušpadas ir Igoris Morinas. Iš dabartinių „žalgirio“ futbolininkų patirtį, kaip vilkint žaliai-baltus marškinėlius mušti įvarčius į Marijampoliečių vartus turi po vieną įvartį pelnę Raimondas Vilėniškis ir Arminas Vaskela. Didžiausią pergalę prieš „Sūduvą“ „Žalgiris“ yra laimėjęs 1991-aisias. Vilniuje jis įveikė tuometinius autsaiderius marijampoliečius 5:0. „Sūduva“ niekada oficialiame mače nebuvo „Žalgirio“ įveikusi didesniu negu dviejų įvarčių skirtumu. Pernai visos trys „Žalgirio“ ir „Sūduvos“ rungtynės baigėsi lygiosiomis. Jos buvo nerezultatyvios. Abi komandos vieną kitai teįmušė po vieną įvartį.
Rungtynės Marijampolėje
Trečiadienį 17 valandą Marijampolės "Sūduvos" stadione "Banga" susitiks FBK "Kaunu". "Banga" vs "Kaunas". Šiemet gargždiškius ir kauniečius į vieną LFF Taurės pusfinalio porą buvo suvedę burtai. Kovo 16 dieną Kaune "Banga" įveikė varžovus 5:0, o balandžio 13 dieną Gargžduose komandos išsiskyrė taikiai - 1:1. "Banga" ne tik pateko į Taurės finalą, bet ir šiek tiek pagerino tarpusavio susitikimų balansą: iš 20 akistatų 2 baigėsi gargždiškių pergalėmis, dar tris kartus sužaista lygiosiomis, o kitus 15 kartų pajėgesni buvo kauniečiai. Įvarčių santykis - 13:70. A lygoje abiem komandoms reikalai klostosi ne taip, kaip norėtų jų aistruoliai. "Kaunas" per 8 susitikimus vis dar neiškovojo nei vienos pergalės, nors tiek dvikovoje su "Mažeikiais" (1:1), tiek su "Klaipėda" (2:2) kauniečiai buvo arti trokštamo rezultato. Praėjusiame ture "Kaunas" svečiuose 0:2 nusileido "Kruojai". "Bangai" nepavyksta iškovoti pergalės jau daugiau nei mėnesį (paskutinė pergalė pasiekta balandžio 2 dieną prieš "Šiaulius"). Lyginant su dvikovomis Taurės turnyre "Kauno" sudėtis šiek tiek sustiprėjo. Išsigydę traumas į aikštę sugrįžo saugai Marius Šoblinskas (23 metai) ir Andrius Bartkus (25 metai). Tiesa, pastarasis kol kas rungtyniauja tik dublerių gretose. Tuo tarpu "Bangai" šios dienos rungtynėse formuojant gynybos liniją teks ieškoti naujų sprendimų.
Vilniaus „Žalgirio“ Debiutas UEFA Čempionų Lygoje
Debiutas įvyko prieš ketvirtį amžiaus, 1992 metais, kai Lietuva pirmą kartą gavo teisę deleguoti mūsų šalies čempioną į stipriausių Europos klubinių komandų turnyrą, kuris pirmą kartą vadinosi nauju pavadinimu - UEFA Čempionų lyga.
Vilniaus „Žalgirio“ debiutas UEFA Čempionų lygoje įvyko 1992 metų rugsėjo 16 dieną Eindhoveno „Philips Stadion“ arenoje. Tai buvo sunkūs laikai mūsų klubui, nes po sprendimo 1990 metų pavasarį visiems laikams pasitraukti iš Tarybų Sąjungos čempionato „Žalgirį“ palaipsniui paliko geriausi futbolininkai, kurie pradėjo žaisti užsienio klubuose. Deja, tų rungtynių nerodė Lietuvos televizija, todėl žalgiriečių debiuto nematėme. Sužinojome iš žinių laidos, kad jis buvo skaudžiai pralaimėtas 0:6. Ypač siautėjo Juulis Ellermanas, įmušęs tris įvarčius. Štai tie žalgiriečiai, kurie dalyvavo pirmosiose rungtynėse: Darius Spetyla, Tomas Žiukas, Tomas Žvirgždauskas, Virginijus Baltušnikas, Ramūnas Stonkus, Eimantas Poderis, Viačeslavas Sukristovas, Andrėjus Tereškinas, Aidas Preikšaitis, Aurelijus Skarbalius, Ričardas Zdančius (komandos kapitonas). Po keitimų į aikštę įbėgo Darius Maciulevičius ir Dainius Šuliauskas.
Antrosios Rungtynės
Antrosios rungtynės buvo žaistos rugsėjo 30 dieną Vilniaus „Žalgirio“ stadione. Aikštės šeimininkų sudėtis lyginant su rungtynėms Eindhovene pasikeitė labai nedaug: nuo pradžios žaidė Gražvydas Mikulėnas, po pertraukos įbėgo į aikštę Vytautas Karvelis.
„Žalgiris“ UEFA Čempionų Lygoje
Antrą kartą UEFA Čempionų lygoje „Žalgiris“ dalyvavo 1999/2000 metų sezone. Šį sykį teko viską pradėti nuo pirmojo atrankos etapo. Varžovas - Armėnijos čempionas ir taurės laimėtojas Ararato miesto „Cement“ komanda. Pirmos rungtynės - 1999 metų liepos 14 dieną Vilniaus „Žalgirio“ stadione. Nei vilniečių, nei svečių sudėtyje nebuvo nė vieno legionieriaus. Žalgiriečiai, kuriuos tuo metu treniravo Kęstutis Latoža, žaidė geriau, daugiau puolė. Vilniečių komandos lyderiai broliai Steško pelnė po įvartį: pirmojo kėlinio pabaigoje įvartį įmušė Igoris, baigiantis rungtynėms - Artūras.