Olimpinė diena - tai daugiau nei tik sporto šventė. Tai masinis, visą šeimą įtraukiantis renginys, propaguojantis sportą ir sveiką gyvenseną. Tai didžiausia sporto ir pramogų šventė Lietuvoje, minima visų pasaulio nacionalinių olimpinių komitetų. Lietuvoje ši diena yra ypatinga šventė, sutraukianti įvairaus amžiaus aktyvaus laisvalaikio entuziastus iš visos šalies. Šventės atmosfera atspindi olimpines vertybes - pagarbą, draugystę, tobulėjimą.
Olimpinės dienos istorija ir reikšmė
Olimpinės dienos ištakos siekia 1948 metus, kai 42-oje Tarptautinio olimpinio komiteto sesijoje Sankt Morice (Šveicarija) buvo pritarta Olimpinės dienos idėjai. Šią dieną minimas 1894 metų birželio 23 dieną vykęs Pasaulinis sporto kongresas Sorbonoje, kur buvo nutarta įkurti Tarptautinį olimpinį komitetą bei atnaujinti olimpines žaidynes. Birželio 23-oji žymi šių laikų olimpinio judėjimo pradžią.
Lietuvoje pirmą kartą Olimpinė diena buvo surengta 1989 metų gegužės 13 dieną Vilniuje. Gedimino pilyje olimpinis čempionas Šarūnas Marčiulionis uždegė deglą, kuris estafete keliavo per Lietuvą, Latviją kol pasiekė Estijos sostinę Taliną. Anksčiau Olimpinė diena Lietuvoje buvo minima šventės dalyviams Vilniaus Vingio parke simboliškai nubėgant lietuvišką olimpinę mylią - 1988 metrus, nes būtent 1988 m. buvo atkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.
Kelionė po Lietuvą: Olimpinės dienos geografija
Nuo 2015 metų masinio sporto šventė pradėjo turą po didžiuosius Lietuvos miestus. Ji džiugino Kauno (2015, 2022), Alytaus (2017), Šiaulių (2016, 2024), Panevėžio (2018, 2023) ir Klaipėdos (2019, 2025) gyventojus. 2019-aisiais uostamiestyje buvo užfiksuotas lankomumo rekordas - šventėje sudalyvavo, 100 sporto šakų, rungčių ir su olimpizmu susijusių veiklų išbandė, parodomąsias varžybas stebėjo, olimpinių vertybių ir istorijos mokėsi net 30 tūkstančių žmonių. 2020 metais Tarptautinė olimpinė diena Lietuvoje buvo paminėta virtualiu bėgimu, kuris suvienijo daugiau nei 3 000 tautiečių iš 31 valstybės visuose pasaulio žemynuose.
Olimpinė diena Kaune 2022
Šeštadienį, 2022 metais, Kauno Santakos parkas virto viena didele sporto ir pramogų aikšte - į judesio šventę miestiečius įsuko „Olimpinės dienos 2022“ šventė. Jau nuo pat ryto prie miesto pilies rinkosi aktyvaus gyvenimo būdo entuziastai - su draugais, šeimomis, sporto bendruomenėmis. Į Kauno centrą plūdo minios pėsčiųjų, riedėjo pilni autobusai net iš aplinkinių miestų, rajonų - tradiciškai birželio viduryje minima Olimpinė diena šiemet sulaukė didžiulio žmonių susidomėjimo. Šventėje dalyvavo daugiau nei 20 tūkst. Po pandemijos ribojimų, 2022-aisiais Europos kultūros sostinėje Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK), Lietuvos olimpinio fondo ir Kauno miesto savivaldybės organizuojamas renginys buvo itin lauktas.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Olimpietis, disko metikas Andrius Gudžius teigė: „Labai smagus renginys, puiki atmosfera, gera vieta, daugybė pačių įvairiausių rungčių, tokių, kokių net pats nesu matęs! Olimpinėje dienoje galima išbandyti save, puikiai praleisti laiką su šeima, atrasti naujų dalykų, naujų potyrių“.
Šiais metais nuo Rotušės aikštės iki scenos Santakos parke deglą nešti buvo patikėta šešiems kauniečiams sportininkams - septintą vietą 2020 metų Tokijo olimpinėse žaidynėse užėmusiai penkiakovininkei Gintarei Venčkauskaitei, olimpiečiui buriuotojui Juozui Bernotui, Europos čempionei, krepšinio trenerei Linai Dambrauskaitei, krepšininkei Ugnė Sirtautaitei, gimnastui Tomui Kuzmickui bei pasaulio bokso čempionei Gabrielei Stonkutei.
Uždegus simbolinę olimpinę ugnį susirinkusius sveikino LTOK prezidentė, olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė. „Olimpinė diena - graži tradicija ir didelė šventė miestui. Man labai smagu, kad ji grįžo į Kauną. Iškart po šventinio atidarymo prie starto linijos stojo 500 metrų distanciją bėgantys mažieji bėgikai - čia prasidėjo „Olimpinės dienos bėgimo“ varžybos. Po vaikų bėgimo tradiciškai renginyje buvo įveikta lietuviška olimpinė mylia, žyminti 1988 metais atkurtą LTOK, vėliau trasą perėmė 5 ir 10 kilometrų įveikti pasirinkę bėgikai. Jų šiemet varžybose susirungė rekordinis skaičius - dalyvavo apie 2 tūkst.
5 kilometrų distanciją tarp moterų įveikė ir pirmas tris vietas užėmė Meda Repšytė, Kamilė Murnevaitė, olimpietė Gabrielė Leščinskaitė. Tarp vyrų greičiausi buvo Vilius Aleliūnas, Laimonas Strikaitis, Danielius Jevensaper. 10 kilometrų trasoje greičiausios buvo Lina Kiriliuk, Loreta Kančytė, Neringa Songailaitė-Kovarskienė. Šeštadienį trasoje triumfavo ir olimpietis, maratonininkas Remigijus Kančys - jis buvo greičiausias 10 km distancijoje.
Renginyje varžėsi ir orientavimosi sporto gerbėjai - čia vyko „LTeam Rogaining“ varžybos, jose susirungė 116 komandų. Naudojantis žemėlapiu bėgte arba dviračiu per tam tikrą laiko tarpą dalyviams teko aplankyti vaizdingiausias Kauno centrinės miesto dalies vietas, rasti paslėptus kontrolinius punktus.
Taip pat skaitykite: Įtampa ir susitaikymas Korėjoje
Sudedamoji šventės dalis - ZIP FM 3×3 krepšinio turnyras, kuriame susirungė 26 komandos, tarp kurių - net 8 žinomų žmonių komandos. Pasivaržyti krepšinio aikštelėje šeštadienį nusprendė Seimo nariai, LKL teisėjai, visuomenės veikėjai, laidų vedėjai Adomas Grinius, Aurelijus Bezekavičius, atlikėjas Alekna. Po įtemptos kovos pergalę šventė komanda iš Marijampolės „Išvien - Bosima“.
Viena daugiausiai ištvermės pareikalavusių rungčių - ekstremalus bėgimas „OCR Lietuva“. Daugiau nei šimtas dalyvių pasiryžo išmėginti jėgas specialiame 100 metrų ilgio kliūčių ruože. Šventės svečiai galėjo išbandyti įvairias sporto šakas, gyvai pabendrauti su profesionaliais sportininkais, susitikti su olimpiečiais, įsitraukti į žaidimus, turnyrus, prisijungti prie edukacinių, olimpinio švietimo renginių. Už aktyvų dalyvavimą kiekvieno laukė malonios motyvacinės dovanos - buvo išdalyta daugiau nei 15 tūkst. prizų. Į renginį įsitraukė sporto federacijos, klubai, šventės dalyviams buvo pristatytos ne tik vasaros, bet ir žiemos olimpinės bei neolimpinės sporto šakos, atskiras veiklas ruošia ir Lietuvos paralimpinis komitetas.
Po varžybų apdovanojimų Rotušės aikštės scenoje Kauno savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas Tadas Vasiliauskas simboliškai perdavė Olimpinės dienos vėliavą Panevėžio savivaldybei, ją priėmė Sporto skyriaus vedėjas Justinas Jasiukaitis. Iškart po šventinio renginio uždarymo scenoje pasirodė Linas Adomaitis. Atlikėjo koncertas su gyvo garso grupe vainikavo „Olimpinės dienos 2022“ šventę.
Olimpinė diena Šiauliuose 2024
2024 metais Olimpinė diena vyko birželio 8 dieną Šiauliuose, prie Geležinės lapės skulptūros, Talkšos ežero pakrantėje. Renginys buvo skirtas Lietuvos olimpinio judėjimo šimtmečio paminėjimui bei Paryžiaus olimpinių žaidynių laukimui.
Olimpinė čempionė, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė teigė: „Kiekvieną kartą šventėje tikimės rekordo, tikimės, kad ir šiemet sulauksime rekordinio dalyvių skaičiaus - kelių dešimčių tūkstančių tų, kurie ateis pasportuoti, gerai praleisti laiką, galbūt susipažinti su naujomis veiklomis, atsives visą šeimą ir tikrai prižadam, kad visiem - ir mažam, ir dideliam, ir pagyvenusiam, ir stipresniam, ir silpnesniam, bus ką veikti. Ir už tai dar LTOK padovanos prizų. Visus kviečiame sudalyvauti!”
Taip pat skaitykite: Istorija ir tradicijos: Olimpinės žaidynės
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas pridūrė: „Manau, joks miestas ir jokia šalis neįsivaizduoja gyvenimo be sporto. Todėl vyksta olimpinės žaidynės, kuriose dalyvaus per 200 šalių, o tarp jų ir Lietuva. Lietuva pirmą kartą olimpiadoje dalyvavo prieš 100 metų ir tada dalyvavo du šiauliečiai dviratininkai Juozas Vilpišauskas ir Isakas Anolikas. Smagu, kad olimpinio judėjimo šimtmetis yra patikėtas Šiauliams, tai ačiū LTOK už tą pasitikėjimą. Būtinai verta visiems sudalyvauti”.
Šių metų renginio ambasadoriai - olimpiečiai iš Šiaulių - bėgikė Eglė Balčiūnaitė ir baidarininkas Edvinas Ramanauskas.
LTOK renginių projektų vadovas Ignas Gibas informavo, kad ir šiemet renginyje buvo galima išbandyti daugiau nei 100 įvairių sportinių ir pramoginių veiklų. Taip pat pirmą kartą Olimpinės dienos metu surengtas Baltijos šalių stipriausio ugniagesio gelbėtojo čempionatas. Šventę vainikavo Donato Montvydo pasirodymas.
Olimpinė diena Klaipėdoje 2025
2025 metais Olimpinė diena vyks birželio 7 dieną Klaipėdoje. Šventė vyks Klaipėdos piliavietėje.
D. Gudzinevičiūtė teigė: „Jau dešimtmetį Olimpinę dieną minime vis skirtinguose miestuose, džiaugiamės puikia tradicija, kai visi kartu švenčiame sportą. Į Klaipėdą Olimpinė diena grįžta po šešerių metų pertraukos - Danės upės skvere aktyvaus laisvalaikio entuziastai rinkosi 2019-aisiais. Tikiu, kad Lietuvos uostamiestyje pavyks sukurti dar vieną ypatingą šventę, į kurią susiburs pačio įvairiausio amžiaus aktyvaus laisvalaikio entuziastai iš visos Lietuvos. „Džiaugiamės, kad Olimpinė diena sugrįžta į Klaipėdą - miestą, kuriame sportas visuomet buvo neatsiejama bendruomenės gyvenimo dalis. Tokie renginiai ne tik skatina fizinį aktyvumą, bet ir padeda auginti sveikesnę, sąmoningesnę visuomenę. Olimpinės dienos tikslas - įtraukti visuomenę į aktyvų gyvenimo būdą, skatinti pažinti sportą iš arčiau ir padėti atrasti mėgstamą veiklą. Šių metų Olimpinė diena taip pat skirta artėjančių 2026 m.
Šventės svečiai galės išbandyti įvairias sporto šakas, gyvai pabendrauti ir susitikti su olimpiečiais, įsitraukti į žaidimus, prisijungti prie edukacinių, olimpinio švietimo renginių. Lankytojai kviečiami nepraleisti ir įdomiausių teminių veiklų, kurios praturtins šventę ne tik judesiu, bet ir žiniomis. Informacijos centre šventės lankytojai galės atsiimti savo dalyvio pasą ir išbandyti kuo daugiau sporto šakų, rinkti taškus ir juos iškeisti į prizus: medalį, kuprinę, marškinėlius, „Decathlon“ kuponą ar kaklaskarę. Šventė tradiciškai prasidės olimpinės dienos deglo nešimu - ugnis keliaus nuo jūros, per olimpiečių rankas, kol pasieks piliavietę.
Dalyvavimas ir prizai
Aktyviai dalyvauti šventėje organizatoriai skatina prizais. Visi šventės dalyviai renginio dieną arba išankstiniu būdu atsiima Dalyvio pasą, kuriame išbandydami įvairiausias rungtis Olimpinės dienos metu renka taškus - jie vakare iškeičiami į medalius, suvenyrus ir dovanas.
Olimpinės dienos tikslai ir misija
Olimpinės dienos tikslas - įtraukti visuomenę į aktyvų gyvenimo būdą, skatinti pažinti sportą iš arčiau ir padėti atrasti mėgstamą veiklą. Šių metų Olimpinė diena taip pat skirta artėjančių 2026 m. Olimpinė dienos misija - supažindinti visuomenę su pačiomis įvairiausiomis sporto šakomis, suteikti galimybę jas išbandyti, užmegzti ryšį su federacijomis, klubais, treneriais ar sportininkais. „Judėk. Sužinok. Olimpinės dienos tikslas - skatinti žmones būti fiziškai aktyviais ir atrasti naujas sporto šakas, tai simbolizuoja jos šūkis - „Judėk, sužinok, atrask“. Pasaulyje jau per 60 metų minimą šventę Lietuvoje organizuojantis tautinis olimpinis komitetas (LTOK), šiemet renginio estafetę perdavė Šiauliams. Sportines veiklas šventės metu pristatys sporto federacijos ir klubai.
Sporto šakos ir veiklos
Iš karto po Olimpinės dienos ugnies įžiebimo, šiek tiek po 11 val., Talkšos ežere startuos parodomos masinės irklavimo varžybos - vienu metu vandenį skros baidarės, kanojos ir akademinių valčių irklai. „Impuls“ treneriai šventės dalyvius pakvies į masinę mankštą, po kurios startuos olimpinės mylios (1988 m), 5 ir 10 km bėgikai. Visą dieną Šiaulių futbolo akademija kvies dalyvauti estafetėse ir konkursuose, pristatys žonglierių pasirodymus. Greta įsikursiančiose rankinio ir regbio aikštelėse su šiomis sporto šakomis galės susipažinti ir vaikai, ir jų tėvai. Visi turės galimybę dalyvauti lauko ir stalo teniso, golfo, orientavimosi varžybose, krepšinio įgūdžių ir taiklumo konkursuose bei alpinizmo turnyre. Šiauliai - moterų imtynių sporto epicentras, tad ši sporto šaka prie Talkšos ežero neabejotinai sulauks didelio dėmesio. Bus pristatyti ir rytų kovos menai, parodomąją programą surengs Lietuvos žirginio sporto federacija.
Dalyvio pasas ir prizai
Olimpinės dienos dalyviai gaus specialius pasus, kuriuose antspaudais bus žymimas jų dalyvavimas įvairiose rungtyse. Surinkę daugiau 8 ir daugiau antspaudų dovanų gaus olimpinės dienos marškinėlius. Olimpinės dienos organizatoriai nepamiršta neįgaliųjų, kurie taip pat galės gauti šventės pasus už dalyvavimą jiems pritaikytose rungtyse.
Pramogos ir pasirodymai
Pridėjus dar keliolika šokių ir muzikos kolektyvų pasirodymų bei kasmet itin entuziastingai sutinkamą LTOK partnerių taurę akivaizdu, kad Talkšos ežero pakrantėje uodui nutūpti bus sunku. Sudarius rekordinę veiklų ir pramogų skaičiumi renginio programą beliko pagerinti dar vieną rekordą - Olimpinės dienos lankytojų skaičių. Prie šio rekordo prisidės jau Olimpinės dienos išvakarėse Šiaulių mokyklose prasidėsiantys Lietuvos mokyklų žaidynių finalai, kuriuose varžysis daugiau nei tūkstantis dalyvių iš visos Lietuvos. Jaunieji čempionai apdovanojimus atsiims ant Olimpinės dienos scenos.
Neturintys galimybės dalyvauti didžiausioje Olimpinėje dienoje Šiauliuose, galės iki pat 16 val. stebėti tiesioginę transliaciją per LRT televizijos kanalą.
Olimpinės žaidynės: nuo Antikos iki šių dienų
Olimpinės žaidynės - tai sporto varžybos, kurių šaknys siekia Antikos laikus. Senovės Graikijoje jos buvo žymiausias sportinis renginys, vykęs kas ketveri metai Olimpo slėnyje, Peloponeso pusiasalyje. Žaidynės buvo skirtos dievo Dzeuso garbei, nors yra nuomonių, kad iš pradžių jos buvo organizuojamos Dzeuso motinos Rėjos garbei. Pirmosios žaidynės, apie kurias yra išlikę rašytinių šaltinių, įvyko 776 m. pr. Kr. Tuomet sportininkai varžėsi tik vienoje rungtyje - 192,27 metrų bėgime.
Laikotarpis tarp dviejų olimpinių žaidynių vadinamas olimpiada. Žaidynių programa tolydžio plėtėsi ir VI-V a. pr. Kr., joms suklestėjus, buvo jau labai įvairi ir sudėtinga. Iš viso olimpinėse žaidynėse buvo varžomasi net 18 rungčių - olimpinių disciplinų, tarp jų penkiakovė (bėgimas, šuoliai į tolį, ieties ir disko metimas, imtynės, kumštynės), kovos vežimų važnyčiojimas, menų konkursas.
Naujausių laikų olimpinės žaidynės vykdomos kas ketveri metai. Jų simbolis - 5 olimpiniai žiedai. Šiuolaikinių olimpinių žaidynių iniciatorius - baronas Pjeras de Kubertenas (Pierre de Coubertin). 1892 m. jis pirmą kartą paminėjo olimpinių žaidynių idėją. 1894 metais birželio 23 dieną buvo įkurtas tarptautinis olimpinis komitetas. Nuo 1896 metų organizuojamos vasaros olimpinės žaidynės, o nuo 1924 metų - žiemos olimpinės žaidynės. Nuo 1960 metų organizuojamos vasaros paraolimpinės žaidynės, o nuo 1976 metų - žiemos paraolimpinės žaidynės.
Olimpinė simbolika: vėliava, šūkis ir ugnis
Olimpinė simbolika yra neatsiejama olimpinių žaidynių dalis, atspindinti jų vertybes ir idealus.
Olimpinė vėliava
1936 m. Olimpinėje vėliavoje pavaizduoti 5 skirtingų spalvų žiedai baltame fone. Baltas fonas simbolizuoja taiką Olimpinių žaidynių metu, o žiedai - penkis žemynus: Australiją ir Okeaniją, Aziją, Afriką, Europą, Ameriką. Į 1912 m. į Stokholme (Švedija) vykusias Olimpines žaidynes pirmą kartą suvažiavo sportininkai iš visų 5 pasaulio žemynų, todėl gimė idėja sugalvoti Olimpinę vėliavą. 1913 m. ją suprojektavo prancūzas Pierre de Coubertin. Vėliava buvo pasiūta Paryžiuje, jos ilgis yra 3 m, o plotis - 2 m. Pirmą kartą Olimpinė vėliava buvo iškelta 1920m. per Antverpeno (Belgija) žaidynes (nuo 1913m.
Olimpinis šūkis
Kartu su Olimpine vėliava pasirodė ir Olimpinis šūkis: „Citius, Altius, Fortius“. Tai trys lotyniški žodžiai, kurie reiškia „greičiau, aukščiau, stipriau“. Šį šūkį sugalvojo vėliavos sumanytojo Coubertin‘o draugas dominikonų vienuolis Tėvas Henri Didon. Olimpiniai medaliai atsirado nuo 1924 m.
Olimpinė ugnis
Olimpinė ugnis pirmą kartą buvo uždegta 1936 m. Olimpinėse žaidynėse Berlyne. Ji simbolizuoja kilnius siekius, taiką, draugystę ir vienybę. Ugnis uždegama Olimpijoje ir atnešama į žaidynių vietą.