Įvadas
Dviračių treko varžybos - tai dinamiška ir jaudinanti sporto šaka, kurioje sportininkai varžosi dėl greičio, ištvermės ir taktinio meistriškumo. Šiame straipsnyje aptarsime olimpines dviračių treko rungtis, jų taisykles, žymiausius sportininkus ir Lietuvos atstovų pasiekimus.
Olimpinės Dviračių Treko Varžybų Vieta
Olimpinės dviračių treko varžybos vyko ne Tokijuje, bet už šimto kilometrų esančioje Šizuokoje. Dėl šio sprendimo prieš kelerius metus buvo sulaužyta daug iečių, o Tarptautinė dviratininkų sąjunga (UCI) jam smarkiai priešinosi. Iš pradžių japonai žadėjo pastatyti naują laikimą treką šalies sostinėje, bet persigalvojo, kai Tokijas gavo teisę priimti 2020 metų olimpines žaidynes. Šeimininkai nusprendė, kad varžybos vyks Šizuokos mieste esančiame Izu velodrome, kuris buvo atidarytas 2011 metais. Šiame 250 metrų ilgio treke dviratininkų lenktynes gali stebėti apie keturis tūkstančius žiūrovų. Izu velodromas yra vienintelis UCI reikalavimus atitinkantis dviračių trekas Japonijoje. Ginčai dėl olimpinių varžybų vietos truko kelis mėnesius, bet galiausiai UCI nusileido, o Tokijo žaidynių rengėjai sutaupė apie 100 mln. dolerių.
Rungtys ir Taisyklės
Dviratininkai treke kovoja dėl dvylikos medalių komplektų. Ir vyrai, ir moterys varžosi šiose rungtyse:
- Sprintas: Individualios lenktynės, kuriose dviratininkai varžosi dėl greičiausio laiko paskutiniuose 200 metrų.
- Komandų sprintas: Dvi (moterų) arba trys (vyrų) dviratininkės komandos varžosi dėl greičiausio laiko, kiekvienam dviratininkui įveikiant po vieną ratą. Po Tokijo žaidynių bus pakeistos moterų komandų sprinto taisyklės. Kol kas šios rungties komandas sudaro dvi dviratininkės, bet nuo kito olimpinio ciklo komandas sudarys trys dviratininkės (kaip ir vyrų varžybose). Padidintos komandos jau varžėsi praėjusių metų Europos pirmenybėse, kurios formaliai turėjo pradėti kitą olimpinį ciklą.
- Keirinas: Taktinės lenktynės, kuriose dviratininkai važiuoja už motorizuoto vedlio, kuris palaipsniui didina greitį. Vedliui pasitraukus, dviratininkai varžosi dėl finišo.
- Madisonas: Grupinės porinės lenktynės dėl taškų, kuriose komandos nariai keičiasi, perduodami estafetę rankomis.
- Komandų persekiojimas: Dvi komandos po keturis dviratininkus varžosi dėl greičiausio laiko įveikiant 4 kilometrus.
- Daugiakovė (Omniumas): Daugiakovės rungtis, susidedanti iš kelių skirtingų rungčių, tokių kaip skrečas, tempo lenktynės, eliminavimas ir taškų lenktynės.
Treko dviratininkams teko susitaikyti su tuo, kad keičiantis olimpinei programai iš jos buvo išbrauktos kelios senas tradicijas turinčios rungtys: asmeninės persekiojimo lenktynės, taškų lenktynės (po 2008 m. žaidynių) ir atskiro starto lenktynės (po 2004 m. žaidynių). Šių rungčių varžybos rengiamos per pasaulio pirmenybes, bet dėl olimpinių medalių dviratininkai šiose rungtyse nekovoja.
Žvaigždės
Per 2016 metų Rio de Žaneiro žaidynes dviračių treko varžybose net šešias iš dešimties rungčių laimėjo Didžiosios Britanijos olimpiečiai. Be to, britai iškovojo keturis sidabro ir vieną bronzos medalį. Tačiau per šį olimpinį ciklą britų medalių lietus liovėsi, o 2018, 2019 ir 2020 metų pasaulio pirmenybių medalių lentelėje pirmąją vietą triskart iš eilės užėmė Nyderlandai. Pernai prieš pat pandemiją surengtose pasaulio pirmenybėse prizinėmis vietomis dažniausiai džiaugdavosi Nyderlandų (6 aukso, 2 sidabro ir 1 bronzos) ir Vokietijos (4 aukso, 1 sidabro ir 3 bronzos) dviratininkai.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Greičio Rungtys
Pernai greičio rungtyse (sprinte ir keirine) lygiaverčių varžovų neturėjo olandas Harrie Lavreysenas ir vokietė Emma Hinze. Jie laimėjo po tris aukso medalius. 24-erių H.Lavreysenas kol kas yra kylanti žvaigždė ir olimpinėse žaidynėse dalyvauja pirmą karą. Izu treke jam teks susigrumti su senu vilku, 33-ejų britu Jasonu Kenny, kurio kolekcijoje jau yra šeši olimpiniai aukso medaliai. Moterų greičio rungtyse su olimpinių žaidynių debiutante 23-ejų E.Hinze turėtų varžytis praėjusių olimpinių žaidynių prizininkės Lee Wai Sze iš Honkongo ir rusė Anastasija Voinova. A.Voinova kartu su tautiete Darija Šmeliova laikomos komandų sprinto varžybų favoritėmis.
Dviračių treke, kaip ir kitose sporto arenose, būna ir didelių netikėtumų. Pavyzdžiui, per Rio de Žaneiro žaidynes keirino rungties nugalėtoja tapo olandė Elis Ligtlee. Ši dviratininkė nei iki tol, nei po to keirino varžybose nelaimėjo nė vieno pasaulio pirmenybių medalio.
Ištvermės Rungtys
Daugiakovės ir madisono varžybose dėmesį prikaustys 38-erių olandė Kirsten Wild. Ji yra daugkartinė klasikinių plento lenktynių nugalėtoja ir į treką užsuka retai, bet vis dar vaikosi seną svajonę iškovoti bent vieną olimpinį medalį. Veteranei galbūt padės jos tautietė Amy Pieters - šios dvi moterys pernai tapo madisono rungties pasaulio čempionėmis. Dvi ryškios plento žvaigždės atstovaus ir Italijos treko rinktinei. Komandų persekiojimo lenktynėse dalyvaus Filippo Ganna, kuris šiuo metu laikomas geriausiu pasaulio atskiro starto lenktynių specialistu. F.Ganna bandė jėgas Tokijo žaidynių plento atskiro starto lenktynėse, bet kalvota trasa 25 metų italui visai netiko. Nepaisant to, F.Ganna užėmė penktąją vietą, o iki bronzos medalio jam trūko vos dviejų sekundžių. Daugiakovės varžybose vėl dalyvaus vienas geriausių pasaulio plento sprinterių Elia Viviani. Jis, skirtingai nei E.Viviani, jau turi vieną olimpinį medalį. Rio de Žaneiro žaidynėse E.Viviani laimėjo tos pačios rungties - treko daugiakovės - varžybas.
Olimpinėse komandų persekiojimo lenktynėse - tiek vyrų, tiek moterų - šiame amžiuje dominavo Didžiosios Britanijos dviratininkai. Nutraukti jų pergalių virtinę svajoja ne vien italai su F.Ganna, bet ir danai, kuriuos į priekį ves Londono žaidynių daugiakovės čempionas Lasse Normanas Hansenas. Šis dviratininkas per Tokijo žaidynes nusitaikė ne tik į komandų persekiojimo, bet ir į madisono auksą. Šių dviejų rungčių aukso medalius L.N.Hansenas iškovojo per praėjusių metų pasaulio pirmenybes.
Čempionė
Per Rio de Žaneiro olimpines žaidynes viena ryškiausių dviračių treko žvaigždžių buvo vokietė Kristina Vogel. Ji laimėjo asmenines sprinto varžybas ir iškovojo komandų sprinto bronzos medalį. Prasidėjus Tokijo žaidynių ciklui K.Vogel pradėjo dominuoti visose greičio rungtyse, tačiau jos karjera staiga nutrūko dviratininkei Kotbuso treke per treniruotę patyrus kraupią traumą. Olimpinė čempionė buvo paralyžiuota, keturias savaites praleido intensyvios priežiūros skyriuje ir nebegali vaikščioti. Tragiškai nutrūkus sportininkės karjerai, K.Vogel pasuko į politiką. Per 2019 metų rinkimus ji Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) sąraše buvo išrinkta į Erfurto miesto tarybą.
Taip pat skaitykite: Įtampa ir susitaikymas Korėjoje
Lietuvos Atstovai
Kelialapius į Tokijo olimpines žaidynes iškovojo dvi Lietuvos dviratininkės Simona Krupeckaitė ir Miglė Marozaitė. Jos varžėsi trijose rungtyse: komandų sprinto, keirino ir sprinto. Komandų sprinto varžybos vyko pirmadienį (rugpjūčio 2 d.), keirino - trečiadienį ir ketvirtadienį (rugpjūčio 4-5 d.), sprinto - nuo penktadienio iki sekmadienio (rugpjūčio 6-8 d.).
38-erių S.Krupeckaitė yra geriausia šio amžiaus Lietuvos treko dviratininkė ir viena labiausiai patyrusių mūsų šalies olimpiečių. Ji dalyvavo jau penktose olimpinėse žaidynėse. Iki šių metų penkeriose žaidynėse varžėsi tik olimpiniai čempionai Daina Gudzinevičiūtė ir Virgilijus Alekna. Per ilgą karjerą uteniškė iškovojo 24 pasaulio ir Europos pirmenybių bei Europos žaidynių medalius. Ji dukart tapo pasaulio čempione (2009 m. - atskiro starto lenktynių ir 2010 m. - keirino), triskart - Europos čempione (2012 m. - komandų sprinto su Gintare Gaivenyte ir keirino, 2016 m. - sprinto) ir 2019 metų Europos žaidynių čempione (keirino). S.Krupeckaitė ant didžiųjų turnyrų garbės pakylos lipo ir per šį olimpinį ciklą. 2018 metais ji laimėjo pasaulio pirmenybių bronzos medalį (keirino), 2016 metų Europos pirmenybėse, kurios vyko iškart po Rio de Žaneiro žaidynių iškovojo net tris medalius (sprinto auksą ir keirino bei komandų sprinto sidabrą), 2017 metais tapo Europos keirino vicečempione, o 2019 metų Europos žaidynėse laimėjo keirino auksą ir komandų sprinto sidabrą. Lietuvos dviračių treko lyderė ne kartą pasižymėjo visose trijose olimpinėse greičio rungtyse.
25-erių M.Marozaitės kraitis kol kas labai nedidelis. Ji iškovojo tik du komandų sprinto medalius: 2016 metų Europos pirmenybių bronzą ir 2019 metų Europos žaidynių sidabrą. Abu kartus M.Marozaitės porininkė buvo S.Krupeckaitė. Per šį olimpinį ciklą Europos pirmenybių medalius laimėjo dar du Lietuvos dviratininkai. Aušrinė Trebaitė tapo neolimpinės rungties skrečo žemyno čempione, o Vasilijus Lendelis iškovojo sprinto varžybų bronzą. Tačiau nei jiems, nei kitiems Lietuvos treko dviratininkams nuvažiuoti iki olimpinio Tokijo nepavyko.
Praeitis
Lietuvos treko dviratininkai į olimpines žaidynes pirmą kartą išvyko 1988 metais. Tuomet į SSRS rinktinę pateko Gintautas Umaras, Artūras Kasputis ir Mindaugas Umaras. G.Umaras devintajame dešimtmetyje buvo viena ryškiausių persekiojimo lenktynių žvaigždžių ir Seulo žaidynėse iškovojo du aukso medalius. Jis iki šiol yra vienintelis lietuvis, per vienas žaidynes laimėjęs du aukso medalius. G.Umaras iš pradžių laimėjo asmenines persekiojimo lenktynes, o po dviejų dienų su komandos draugais A.Kaspučiu bei Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) dviratininkais Viačeslavu Jekimovu ir Dmitrijumi Neliubinu nugalėjo komandų persekiojimo lenktynėse. M.Umaras taip pat dalyvavo komandų persekiojimo lenktynėse, bet nevažiavo finale ir negavo olimpinio aukso medalio. Formaliai M.Umaro pavardės olimpinių čempionų sąraše nėra.
Atkūrus Nepriklausomybę, Lietuvos treko dviratininkai varžėsi visose olimpinėse žaidynėse. Lietuvių desantas olimpiniuose trekuose kelis kartus buvo gausus (1996 metų Atlantos ir 2004 metų Atėnų žaidynėse startavo po šešis dviratininkus), bet laimėti medalio kol kas nepavyko. Praėjusiame amžiuje arčiausiai tikslo buvo Rasa Mažeikytė, per Atlantos žaidynes užėmusi šeštąją vietą asmeninėse persekiojimo lenktynėse. O šiame amžiuje Lietuvos treko rinktinės lydere tapo S.Krupeckaitė. Geriausias S.Krupeckaitės olimpinis rezultatas - ketvirtoji vieta atskiro starto lenktynėse per 2004 metų Atėnų žaidynes.
Taip pat skaitykite: Istorija ir tradicijos: Olimpinės žaidynės
Simonos Krupeckaitės Atsisveikinimas
Ilgai laukta sporto ir specialiųjų efektų šventė įvyko - Panevėžio „Cido“ arenoje nugriaudėjo lūkesčius pranokusios Tarptautinės dviračių sporto sąjungos (UCI) dviračių treko Čempionų lygos kovos. Prestižinių varžybų kulminacija tapo emocingas Simonos Krupeckaitės atsisveikinimas su Lietuvos sporto gerbėjais: apie karjeros pabaigą paskelbusiai tituluočiausiai dviračių treko sportininkei paskutinį kartą namų arenoje plojo ir dėkojo sausakimša arena - bilietai buvo iššluoti dar iki renginio dienos. Lapkričio 27 d. pilnutėlėje Panevėžio „Cido“ arenoje antrajame iš penkių prestižinių varžybų etapų 72 olimpiniai, pasaulio čempionai susigrūmė įnirtingoje kovoje dėl įskaitinių taškų ir įspūdingo pusės milijono eurų prizinio fondo, o įspūdį sustiprino garso ir vaizdo specialiųjų efektų šou. Savo namų arenoje važiavę S. Krupeckaitė, Vasilijus Lendelis ir Olivija Baleišytė sulaukė didžiulio palaikymo ir ovacijų: tribūnose matėsi sportininkams skirti plakatai, visa arena atsistojusi plojo Lietuvos dviratininkams, kurie negailėdami jėgų padovanojo įsimintus pasirodymus.
Pirmoji iš lietuvių į treką išvažiavo S. Krupeckaitė, kuri palaikoma žiūrovų, įspūdingu pasirodymu sprinto rungties kvalifikacijoje aplenkė olimpinę čempionę Kelsey Mitchell ir Dariją Šmeliovą bei pateko į pusfinalį. Pusfinalyje sportininkė tik paskutiniuose metruose nusileido varžovėms, o keirino rungtyje kvalifikacijos barjero neįveikė.