Londono olimpinės žaidynės, vykusios 2012 m., Lietuvos sportininkams buvo tokios pat sėkmingos kaip ir 2000 m. Sidnėjuje. Mūsų šalies atstovai iškovojo po du aukso ir tris bronzos medalius. Vis dėlto, vienas iš Londono bronzos apdovanojimų Lietuvą pasiekė tik 2018 m.
Auksinis startas ir finišas
Londono olimpinės žaidynės Lietuvai prasidėjo ir baigėsi auksu. Pirmąjį aukso medalį pelnė plaukikė Rūta Meilutytė, o paskutinę žaidynių dieną čempione tapo penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
Rūtos Meilutytės triumfas
Rūtos Meilutytės pasirodymas 100 m plaukimo krūtine rungtyje buvo įspūdingas. Atrankos varžybose ji pasiekė Lietuvos rekordą - 1 min. 5,56 sek., pagerindama sau pačiai priklausiusį ankstesnį rezultatą 1,74 sek. Pusfinalyje Rūta sugaišo 1 min. 5,21 sek. ir pasiekė ne tik Lietuvos, bet ir Europos rekordą.
Finaliniame plaukime Rūta finišavo pirma, sugaišusi 1 min. 5,47 sek. Ši pergalė atnešė Lietuvai pirmąjį aukso medalį žaidynėse. Po šios pergalės Rūta tapo tikra žvaigžde, nugalėjo pasaulio ir Europos čempionatuose, gerino rekordus.
Lauros Asadauskaitės-Zadneprovskienės pergalė
Paskutinę žaidynių dieną varžybas pradėjo šiuolaikinės penkiakovės meistrės Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė ir Gintarė Venčkauskaitė. Fechtavimo rungtyje L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė laimėjo 23 kovas, pralaimėjo 12 ir, surinkusi 952 taškus, užėmė trečią vietą. Plaukimo varžybose ji nuotolį įveikė per 2 min. 18,67 sek., pelnė 1136 taškus. Po dviejų rungčių Laura žengė ketvirta. Jojimo rungtyje Laurai teko žirgas All Rise. Laura jojo pagirtinai, numetė tik vieną kliūtį.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Prieš bėgimą ir šaudymą Laura pirmavo drauge su brazile Yane Marques. Po pirmosios ugnies linijos Laura atsiliko, bet neilgai. Antrą kartą į šaudyklą ji atbėgo pirma. Vėliau, jau iki pat 3 km distancijos finišo, nekilo abejonių, kas laimės. Prieš finišą Laura buvo nutolusi nuo artimiausios persekiotojos per 100 metrų. L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė startavo drauge su brazile. Po pirmosios ugnies linijos Laura atsiliko, bet neilgai. Antrą kartą į šaudyklą ji atbėgo pirma. Vėliau, jau iki pat 3 km distancijos finišo, nekilo abejonių, kas laimės. Prieš finišą Laura buvo nutolusi nuo artimiausios persekiotojos per 100 metrų. Beveik 20 tūkst. žiūrovų matė, kaip ji, iškėlusi į viršų rankas, artėjo prie finišo juostos. Antra - brazilė, trečia finišavo britė. Pagirtinai žaidynėse pasirodė ir G.Venčkauskaitė, bėgimo ir šaudymo rungtyje likusi antra. Galutinėje įskaitoje ji užėmė dvyliktą vietą.
Bronzos medaliai
Bronzos apdovanojimus Londono olimpinėse žaidynėse pelnė boksininkas Evaldas Petrauskas ir imtynininkas Aleksandras Kazakevičius. Austrai Skujytei bronzos medalis buvo įteiktas tik po šešerių metų.
Evaldo Petrausko pasiekimas
Evaldo Petrausko žvaigždė sužibo 2010 m., kai aštuoniolikmetis tapo pasaulio jaunimo bokso vicečempionu, o pirmosiose pasaulio jaunimo olimpinėse žaidynėse Singapūre pelnė aukso medalį.
Olimpinio kaimelio gyventojai stebėjo, kaip mūsų devyniolikmetis boksininkas prieš pirmąjį sportininkų svėrimą badavo, kaitinant 30 laipsnių karščiui lakstė žiemiškai apsirengęs. Per tris dienas, kad tiktų savo svorio kategorijai, jis numetė daugiau nei 6 kg. Po sėkmingo svėrimo - tiesiu taikymu į valgyklą, kurioje ilgokai užsibuvo.
Turnyro aštuntfinalyje Evaldas įveikė turką Fatihą Kelesą, o ketvirtfinalyje nugalėjo 2009 m. pasaulio čempioną Domenicą Valentiną iš Italijos ir mažų mažiausiai užsitikrino bronzos medalį. Pusfinalyje Evaldas susitiko su boksininku iš Pietų Korėjos Hanu Soon-Chulu. Po atkaklios kovos teisėjai pergalę skyrė korėjiečiui. Tačiau Evaldas Petrauskas iškovojo bronzos medalį.
Taip pat skaitykite: Įtampa ir susitaikymas Korėjoje
Aleksandro Kazakevičiaus kova
Sėkmingai varžybos prasidėjo mūsų šalies graikų-romėnų imtynininkui Aleksandrui Kazakevičiui, kovojusiam su svorio kategorijos iki 74 kg varžovais. Pirmame rate jis buvo laisvas. Antrame susitiko su Peteriu Bacsiu iš Vengrijos. Nors varžovas - buvęs Europos čempionas, vilnietis jį nugalėjo įtikinamai. Bet pirmoje kovoje vengras mūsiškiui stipriai stuktelėjo galva į antakį. Akis smarkiai aptino.
Kitą varžovą - švedą Robertą Rosengreną mūsiškis nugalėjo 3:1. Ši pergalė atvėrė kelią į pusfinalį. Pusfinalyje Aleksandras pralaimėjo pasaulio čempionui iš Rusijos Romanui Vlasovui. Ši nesėkmė užvėrė vartus į finalą, bet paliko šansą laimėti bronzos apdovanojimą. Ta galimybe Aleksandras didvyriškai pasinaudojo. 26 metų Lietuvos imtynininkas užtikrintai nugalėjo daną Marką Overgaardą Madseną ir iškovojo olimpinį bronzos medalį, nors kovėsi praktiškai matydamas tik viena akimi.
Austros Skujytės bronza
Londone laukėme A.Skujytės medalio lengvosios atletikos septynkovės varžybose. Juoba pirmąją varžybų dieną kartu pasiektu su asmeniniu rekordu (192 cm) ji laimėjo šuolių į aukštį varžybas ir pagerino septynkovės rutulio stūmimo rungties pasaulio rekordą - 17 m 31 cm. Po pirmosios dienos Austra buvo antra ir jau ramiai mąstė apie pasirengimą rytojaus startams. Staiga netikėta žinia: ją vienintelę iš visų septynkovininkių kviečia į dopingo kontrolę. Buvo sugaišta daug brangaus laiko, kurį buvo galima skirti medicinos procedūroms, sportininkė laiku nepavalgė vakarienės, nespėjo žmoniškai pailsėti.
Nors pakankamai dopingo kontrolierių išvarginta, vis dėlto Austra po šešių rungčių dar buvo antra. Vėliau, patenkinus Vokietijos protestą, rezultatai buvo perskaičiuoti: į antrą vietą pakilo vokietė Lilli Schwarzkopf - 6649 taškai, trečia liko T.Černova, ketvirta L.Josypenko, o A.Skujytė smuktelėjo į penktą vietą. Peržiūrėjus vaizdo įrašus paaiškėjo, kad vokietės kulnas buvo virš linijos, bet ore.
Rusė bei ukrainietė vėliau įsivėlė į dopingo skandalus ir buvo diskvalifikuotos. Bronzos medalis atkeliavo iki lietuvės. Jis A.Skujytei buvo įteiktas 2018-ųjų gruodį per geriausių „LTeam“ metų sportininkų apdovanojimų ceremoniją.
Taip pat skaitykite: Istorija ir tradicijos: Olimpinės žaidynės
Kiti Lietuvos sportininkų pasiekimai
Be medalių, Londono olimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkai pasiekė ir kitų reikšmingų rezultatų.
Krepšinio rinktinės pasirodymas
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė į Londono olimpines žaidynes pateko įveikusi atrankos turnyrą Venesueloje. Pusfinalyje lietuviai 109:83 nugalėjo Dominikos Respublikos komandą ir iškovojo kelialapį į žaidynes.
Londono olimpinėse žaidynėse Lietuvos rinktinė A grupėje užėmė ketvirtą vietą, iškovojusi dvi pergales ir patyrusi tris pralaimėjimus. Ketvirtfinalyje lietuviai susitiko su Rusijos rinktine ir pralaimėjo 74:83. Galutinėje įskaitoje Lietuvos rinktinė pasidalino 5-8 vietas.
Simonos Krupeckaitės viltys
S.Krupeckaitė, be abejo, taikysis į medalį ir sprinto rungtyje. Šių metų pasaulio čempionate šioje rungtyje sportininkė iškovojo sidabrą, keirine buvo tik aštunta.
Virgilijaus Aleknos pasirodymas
Didžiausia viltis, paskutinė galimybė - tokiais žodžiais į Londoną išlydimas dukart olimpinis čempionas V.Alekna. Lietuvis disko metimo sektoriuje laikomas vienu iš favoritų, nors jam jau 40 metų, o po Pekino olimpiados jis nieko nėra laimėjęs nei Europos, nei pasaulio čempionatuose.
Gintarės Volungevičiūtės viltys
Po 2008 m. Pekino olimpinių žaidynių, kur iškovojo sidabrą, Gintarė Volungevičiūtė ištekėjo už brazilo, taip pat buriuotojo, Roberto Scheidt, susilaukė sūnaus. Nors Lietuva iš buriuotojos tikisi kovos dėl aukso ir Londone, G.Scheidt kratosi favoritės etiketės: „Vieta, kur vyks olimpiada, tikrai nėra mano. Didelių vilčių nepuoselėju, nes ten jokiose varžybose nė karto nesu patekusi net į dešimtuką. Ten būna labai stiprios srovės, kurios nuolat keičiasi. Kiek kartų ten esu dalyvavusi, visada pūsdavo stiprūs vėjai - tai reiškia, kad banga būna aukšta.
Jevgenijaus Šuklino diskvalifikacija
Deja, vienas Londono olimpinis medalis Lietuvai nebuvo išsaugotas. 2019 m. birželio 12 d. Tarptautinis olimpinis komitetas pranešė, kad vienviečių kanojų 200 m distancijos varžybose Londone antrą vietą užėmęs Jevgenijus Šuklinas dėl draudžiamo preparato vartojimo netenka olimpinių žaidynių sidabro medalio.