Šiame straipsnyje nagrinėjama aktuali problema - vyrų ir moterų atlyginimų skirtumai, ypač sporto srityje. Atotrūkis tarp lyčių darbo užmokesčio išlieka opi problema visame pasaulyje, įskaitant ir Europos Sąjungą (ES). Šis straipsnis skirtas išanalizuoti šios problemos priežastis, mastą ir galimus sprendimo būdus, remiantis naujausiais duomenimis ir tyrimais.
Atlyginimų atotrūkis ES: bendras vaizdas
Europos Sąjungoje moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis išlieka reikšmingas. Iš esmės jis parodo, kiek mažiau moterys uždirba nei vyrai. 2022 m. ES moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo 12,7 proc. Kitaip tariant, moterys per valandą vidutiniškai uždirbo 12,7 proc. mažiau nei vyrai. Tai rodo, kad moterys vidutiniškai uždirba 87,3 euro kiekvienam 100 eurų, kuriuos uždirba vyrai. ES ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) bloke vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas gerokai skyrėsi. 2022 m. Liuksemburgas (-0,7 proc.) buvo vienintelė šalis, kurioje šis rodiklis buvo neigiamas, t. y. moterys uždirbo daugiau nei vyrai.
Pokyčiai laikui bėgant
Vienas iš Europos Komisijos tikslų - mažinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumus bloke. Ar šioje srityje pasiekta kokių nors pokyčių? Nuo 2012 m. iki 2022 m. moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas ES sumažėjo 3,7 procentinio punkto (p. p.) - nuo 16,4 proc.
Skirtumai tarp sektorių
2022 m. Kipre taip pat užfiksuotas didžiausias skirtumas tarp viešojo ir privataus sektoriaus - 19,7 proc. Vokietijos privačiajame sektoriuje moterys uždirba 12,7 proc. Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis privačiajame sektoriuje buvo Čekijoje (20,5 proc.), po jos sekė Vokietija (19,9 proc.).
Atotrūkio priežastys
Moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumo priežastys nėra paprastos. Tai kompleksinis reiškinys, kurį lemia įvairūs veiksniai:
Taip pat skaitykite: Sportas ir socialiniai įgūdžiai
- Sektorių segregacija: moterys dažniau dirba mažiau apmokamuose sektoriuose. Apie 24 proc. 2022 m. 28 proc. moterų ES dirbo ne visą darbo dieną, palyginti su 8 proc. vyrų.
- Nevienoda neapmokamo darbo dalis: Moterys dirba daugiau darbo valandų per savaitę nei vyrai, tačiau jos daugiau valandų skiria neapmokamam darbui, o tai taip pat gali turėti įtakos jų karjeros pasirinkimui.
- Stiklo lubos: akivaizdu, kad padėtis hierarchijoje turi įtakos darbo užmokesčio dydžiui. Pavyzdžiui, profesija, kurios valandinis darbo užmokestis ES labiausiai skiriasi, buvo vadybininkai: moterys uždirbo 23 proc. mažiau nei vyrai. Be to, kad vyrai gauna didesnį atlyginimą nei moterys, jie paprastai užima aukštesnes pareigas nei moterys. 2021 m. ES moterys sudarė tik 35 proc. vadovų.
- Užimtumo skirtumai: 2022 m. Tačiau moterų užimtumo lygis (83,6) ES buvo mažesnis nei vyrų (88,9 proc.). 2023 m. tarp 15-64 metų amžiaus vyrų ES vyrų užimtumo lygis buvo 74,7 proc. Darbo jėgos aktyvumo didėjimas, tačiau atotrūkis vis dar didelisMoterų darbo jėgos aktyvumo lygis visose ES šalyse taip pat buvo mažesnis nei vyrų. Remiantis EBPO duomenimis, 2022 m. Nors beveik visose šalyse, išskyrus Rumuniją, per pastaruosius du dešimtmečius šis skirtumas sumažėjo, aštuoniose ES šalyse, įskaitant Rumuniją, Italiją ir Graikiją, vyrų ir moterų dalyvavimo darbo rinkoje lygio skirtumas vis dar buvo didesnis nei 10 p. p.
Kaip apskaičiuojamas atotrūkis?
Lyčių darbo užmokesčio atotrūkis apskaičiuojamas lyginant vyrų ir moterų vidutinį darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių) ir jį išreiškiant procentais nuo vyrų vidutinio darbo užmokesčio. Būtent taip algų skirtumą skaičiuoja Europos Sąjungos statistikos tarnyba („Eurostatas“). Tokie skaičiavimai parodo, kiek vidutiniškai mažiau uždirba moterys, palyginti su vyrais. Pavyzdžiui, jei atotrūkis siekia 11 proc., tai reiškia, kad moterų vidutinis atlyginimas yra 11 proc. mažesnis nei vyrų.
Situacija Lietuvoje
Eurostato duomenys rodo, kad nepakoreguotas vyrų ir moterų vidutinio darbo užmokesčio atotrūkis 2023 metais Lietuvoje siekė 11,5 proc. Toks rezultatas nėra blogas, lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, kadangi bendras atotrūkio vidurkis ES siekia 12 proc. Šiuo klausimu Lietuva lenkia ir kaimyninę Latviją, kurioje iš visų ES šalių užmokesčio atotrūkis tarp vyrų ir moterų yra didžiausias - 19 proc. Lietuvoje atlyginimų skirtumas tarp lyčių taip pat yra mažesnis negu Estijoje, kur vyrams mokama vidutiniškai 16,9 proc. daugiau nei moterims.
Palyginimas su kitomis šalimis
Visgi Lietuvai dar yra kur tobulėti. Pavyzdžiui, Belgija yra viena iš mažiausią vyrų ir moterų atlyginimų skirtumą fiksuojančių šalių (0,7 proc.), tuo metu Liuksemburgas yra vienintelė ES valstybė, kurioje moterys uždirba daugiau nei vyrai - vidutiniškai 0,9 proc. daugiau.
Atotrūkis valstybinėse institucijose
Nors lyčių darbo užmokesčio atotrūkis dažnai siejamas su privačiu sektoriumi, svarbu nepamiršti ir valstybinių institucijų, kurios turėtų būti lygybės ir skaidrumo pavyzdys. Todėl kyla klausimas - ar pačiose valstybės institucijose laikomasi lyčių lygybės principų? Keliose institucijose atotrūkis lenkia šalies vidurkį Portalas tv3.lt apskaičiavo, koks yra atlyginimų atotrūkis tarp vyrų ir moterų Lietuvos Vyriausybės kanceliarijoje ir ministerijose.
Atotrūkis ministerijose (2025 m. vasario mėn. duomenys)
2025 metų vasario mėnesio rezultatai parodė, kad Vyriausybės kanceliarijoje bei ministerijose fiksuojamas atotrūkis ne tik atspindi bendras tendencijas Lietuvoje, bet kai kuriais atvejais netgi lenkia šalies vidurkį.
Taip pat skaitykite: Parkūras: sportas ir filosofija
- Vyriausybės kanceliarija: Vyriausybės kanceliarijoje dirbantys vyrai vidutiniškai uždirba maždaug 568 eurais, t. y. beveik 15 proc. daugiau negu moterys, parodė atlikti skaičiavimai. Vyriausybės kanceliarijos atstovai paaiškino, kad tokie skirtumai gali egzistuoti tik dėl skirtingų priedų, kuriuos lemia stažas, kadangi vienodas atlygis už tokios pat vertės darbą kanceliarijoje yra užtikrinamas.
- Vidaus reikalų ministerija (VRM): Beveik 16 proc. (maždaug 543 eurais) didesnius atlyginimus vyrams išmokėjo Vidaus reikalų ministerija (VRM). Ypač įdomu tai, kad pati VRM pateikė duomenis, rodančius, kad daugumą darbuotojų sudaro moterys, o lyčių pasiskirstymas vadovaujančiose pareigose yra apylygis. Visgi ji pabrėžė, kad nustatydami darbuotojų atlygį į lyties kriterijus jie nesiorientuoja, o toks atotrūkis susiformuoja natūraliai.
- Energetikos ministerija (EM): Tuo metu Energetikos ministerijoje (EM) atotrūkis buvo didžiausias - 18 proc. arba beveik 735 eurai. Visgi EM komunikacijos skyriaus vedėjas Laimis Bratikas pažymėjo, kad vyrų ir moterų vidutinių atlyginimų dydžiui įtaką daro nemažai veiksnių, todėl nereikėtų pasitikėti vieno laikotarpio rezultatais.
- Ministerijos, atspindinčios šalies vidurkį: Net 7 Lietuvos ministerijos išlaiko į šalies vidurkį panašų procentinį rodiklį ir jose atotrūkis svyruoja tarp 11-12 proc. Apie 11 proc. atotrūkis tarp moterų ir vyrų atlyginimų užfiksuotas Finansų, Krašto apsaugos, Susisiekimo, Teisingumo bei Užsienio reikalų ministerijose. Tuo metu Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijose lyčių darbo užmokesčio atotrūkis siekia maždaug 12 proc.
- Džiuginantys pavyzdžiai: Kiek mažesnis (beveik 7 proc. arba apie 230 eurų) skirtumas tarp vyrų ir moterų algų yra sveikatos apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijose. Kur kas geresnė situacija, lyginant su kitomis šalies ministerijomis, yra Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje, kur atotrūkis tarp lyčių atlyginimų siekia apie 4 proc.
- Ministerijos, kur moterys uždirba daugiau: Tiesa, tarp visų ministerijų duomenų yra pavyzdžių, kai atotrūkis tampa minusiniu, o tai reiškia, kad moterims yra mokama daugiau negu vyrams. Taip yra Kultūros bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijose (SADM), kuriose moterys vidutiniškai uždirba beveik 4 proc. daugiau negu vyrai.
Teisinis reglamentavimas ir priemonės
Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas Lietuvoje numato, jog už tokį patį ir vienodos vertės darbą turi būti mokamas vienodas darbo užmokestis, nepriklausomai nuo lyties. Šio reglamentavimo užtikrinimu Lietuvoje rūpinasi būtent SADM, kuri išskyrė, kokios priemonės yra naudojamos, siekiant užtikrinti vienodą darbo užmokestį tokį patį darbą atliekantiems vyrams ir moterims.
SADM pabrėžė, jog Valstybinė darbo inspekcija nuolat atlieka tikslinius darbo užmokesčio politikos įmonėse patikrinimus, kurie parodo, ar jos atitinka Darbo kodekso reikalavimus bei vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkio priežastis.
Ateities perspektyvos
Pasak jos, šiuo metu vyksta teisės aktų pakeitimų rengimas, nes iki 2026 m. birželio 7 d. Lietuva turi įgyvendinti Skaidraus darbo užmokesčio direktyvos reikalavimus. Po šių pakeitimų dar daugiau informacijos apie vidutinį darbo užmokestį taps prieinama darbuotojams.
Tarptautiniai tyrimai ir įžvalgos
Paylab (Lietuvoje - www.manoalga.lt) palygino to paties lygio pareigų darbo užmokesčius ir gavo vertingų įžvalgų apie atlygio teisingumą. Tarptautinio tyrimo duomenimis, moterys Centrinės ir Rytų Europos šalyse uždirba nuo 2 iki 11 proc. mažiau, nei tas pačias pareigas užimantys vyrai. Šie skirtumai galėtų būti įveikti, jei moterys dažniau ir aktyviau inicijuotų pokalbius ir derybas dėl jų atlyginimų.
Atlyginimų skirtumai pagal regionus
Pastebėjome, kad Centrinės ir Rytų Europos šalyse moterų ir vyrų mėnesinių pajamų vidurkiai skiriasi dar labiau, nei palyginus atlyginimus pagal pareigas. Moterys apskritai uždirba 9-24 proc. mažiau nei vyrai. Viena iš pagrindinių tokio skirtumo priežasčių yra ta, kad moterys dažniau dirba tokiose srityse ir tokius darbus, kuriuose atlyginimai apskritai yra mažesni. Moterys palyginus su vyrais, dažniau turi karjeros pertraukų, rečiau užima vadovaujančias pareigas.
Taip pat skaitykite: Danties pašalinimas ir sportas
Didžiausias atlyginimų skirtumas Centrinės ir Rytų Europos šalyse užfiksuotas Estijoje, Čekijos Respublikoje, Vengrijoje, Lenkijoje bei Slovakijoje. Balkanų šalyse yra mažiausi moterų ir vyrų atlyginimų skirtumai. Šie atlyginimų skirtumai yra stabilūs ir daugelyje šalių nerodo jokių mažėjimo ženklų. Tai daugiausiai susiję su ekonomine padėtimi, labiausiai pageidaujamais darbais rinkoje, kuriuose yra nevienodas lyčių pasiskirstymas.
Atlyginimų skirtumai pagal pareigas
Paylab atlikto tyrimo duomenimis, moterys gauna vidutiniškai 2-11 proc. mažesnį atlygį. Mažiausias atlyginimų skirtumas yra administracinės srities darbo pozicijose. Atlyginimų skirtumai yra mažesni karjeros pradžioje Pabaigus mokyklą vyrai ir moterys turi iš esmės tokias pačias galimybes. Tačiau vyrai yra gerokai aktyvesni, labiau pasitikintys savimi derantis dėl atlyginimo. Tyrimo metu paaiškėjo, kad ieškant darbo vyrų atlyginimo lūkesčiai yra vidutiniškai 14 proc. aukštesni nei moterų.
Atlyginimų skirtumai su metais
Didžiausias vyrų ir moterų atlyginimo skirtumas išryškėja 35-44 metų amžiaus tarpsnyje. Tai siejama su motinystės atostogomis ir moterų grįžimu į darbo rinką po ilgos pertraukos. Jų bendraamžiai vyrai įgauna pranašumo, o moterims sunku juos pasivyti. Taip pat moterys palyginus su vyrais atlieka daug neatlygintino - nemokamo darbo, pvz. rūpinasi vaikais, artimaisiais, užsiima namų ruoša. Moterys dažniau renkasi darbus puse etato. Moterys rečiau užima aukščiausio lygio vadovaujančias pozicijas.
Administravimas, apskaita, sveikatos apsauga ir socialinė rūpyba, farmacija, švietimas, žmogiškieji ištekliai ir klientų aptarnavimas (prekyboje, bankuose) bei prekyba yra tos darbo sritys, kurios tipiškai asocijuojasi su moterimis ir kuriose proporcingai jų yra daugiau nei vyrų. Gaunant mažesnes pajamas, moterims iškyla finansinė rizika ir jos atsiduria nepalankioje padėtyje išėjus į pensiją.
Patarimai moterims deryboms dėl atlyginimo
- Tyrimas - žinok savo rinkos vertę: Kiekvienas darbas turi savo vertę rinkoje ir tą vertę galima pasitikrinti atlyginimo palyginimo tinklalapiuose, pvz. www.manoalga.lt. Personalo atrankų įmonės ir tiesioginės personalo paieškos specialistai taip pat yra geras informacijos šaltinis.
- Žinokite savo ROI (investicijų grąža): Kiekvienas naujas darbuotojas stiprina įmonę ir kuria jai papildomą vertę. Pamąstykite apie tai ir pabandykite suskaičiuoti, ką jūs duodate įmonei ir kaip panaudojant savo žinias ir įgūdžius prisidedate prie įmonės tikslų siekimo. Atlyginimas yra abipusis susitarimas ir iš esmės jūs esate įmonės investicija. Jei įmonė pasiūlė jums darbą, tai reiškia, kad jūs esate geriausias šiam darbui kandidatas. Žinokite savo stipriąsias ir silpnąsias puses.
- Atidžiai rinkitės darbo pasiūlymus: Skirtingų darbų atlyginimai svyruoja priklausomai nuo veiklos sektoriaus, vietovės ar įmonės dydžio. Už tokius standartinius darbus kaip apskaitininkės, biuro administratorės ar rinkodaros specialistės didesni atlyginimai bus mokami stipriuose verslo sektoriuose: informacinių technologijų, farmacijos, energetikos, telekomunikacijų ar elektronikos. Tarptautinėse, didelėse įmonėse ir didmiesčiuose taip pat galima tikėtis didesnių atlyginimų.
- Neatskleiskite savo atlyginimo būsimam darbdaviui: Pokalbio dėl darbo metu neatskleiskite savo buvusio/esamo atlyginimo. Pagrįskite tuo, kad tai neturėtų būti labai svarbu, nes tai buvo kitokios pareigos (atsakomybė)/vietovė/situacija ir pan. Atskleidę atlyginimą galite atsidurti nepalankioje pozicijoje, nes įmonė gali panaudoti šią informaciją derybose, o įvardintas atlygis gali neatspindėti dabartinės jūsų vertės rinkoje.
- Kalbėkite apie atlyginimus: Dauguma moterų nedrįsta kalbėti apie atlyginimus dėl galimos neigiamos reakcijos. Svarbu neužmiršti, kad jūs jau nebe paauglys, kuris bijo tėvų reakcijos, o kelios ne itin komfortiškos deryboms skirtos minutės gali jums laimėti papildomų pinigų, kad ir jūsų būsimoms atostogoms. Atminkite, kad vyrai dažniau ir geriau derasi.
- Pasiruoškite skaičių žaidimui: Turėkite aiškią viziją, koks galėtų būti mažiausias jus tenkinantis atlyginimo dydis ir jūsų siekiamas atlygis, kurį gaudami būtumėte patenkinti ir nebijotumėte išreikšti save. Jūsų potencialus darbdavys konkrečioms pareigoms taip pat turi numatytą atlyginimo intervalą (biudžetą), todėl tikslas turėtų būti surasti abi puses tenkinantį kompromisą. Jūsų tikslas yra išsiderėti didžiausią įmanomą stabilų atlyginimą, nepriklausomai nuo to, kokie bus papildomi finansiniai ir nefinansiniai priedai. Privalomosios sveikatos ir socialinio draudimo įmokos bus išskaičiuojamos iš šio atlyginimo ir turės tiesioginę įtaką jūsų būsimoms socialinėms ir pensijos išmokoms.
- Sutarkite dėl atitinkamų pareigų pavadinimo: Atidžiai perskaitykite darbo pobūdžio aprašymą ir, jei reikia, sutarkite dėl pareigų pavadinimo pakeitimo, kad jos labiau atspindėtų pareigas. Jei turite kelerių metų patirtį, tarkitės, kad prie jūsų pareigų pridėtų žodį “vyresnysis”. Pasirūpinkite ateitimi, geriau skambančios darbo pareigos gali pasitarnauti ieškant darbo ateityje. Jei darbdavys prideda jums daugiau užduočių ir atsakomybių, derėkitės dėl atitinkamo pareigų pakėlimo. Niekas nenori dirbti atsakingą darbą be adekvataus atlygio.
- Pasistenkite riboti ar nukreipti kitiems neapmokamą darbą: Daug dirbančių moterų turi ir antra darbą: rūpinasi vaikais, artimaisiais, užsiima namų ruošos darbais. Palyginus su vyrais, moterys atlieka daug daugiau neapmokamo darbo. Nusistatykite namų ruošos taisykles, paskirstykite savo išteklius. Sumažinkite neatlygintinos veiklos kiekį panaudodami esamus resursus, o laisvą laiką panaudokite asmeniniam tobulėjimui.
Pavyzdžiai iš Lietuvos įmonių
„Sodrai“ paviešinus darbo užmokesčio tarp vyrų ir moterų duomenis aiškėja, kuriose įmonėse moterys uždirba mažiau. Pavyzdžiui, banke „Luminor“ vyrai uždirba vidutiniškai 1 991 euru daugiau nei moterys, o draudimo bendrovėje ERGO - net 2 100 eurų daugiau. Bene didžiausias atlyginimų skirtumas užfiksuotas bendrovėje „INHUS Group“, kur vyrai balandį uždirbo net 26 tūkst.
Didžiausi atotrūkiai
Didžiausias atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio užfiksuotas nekilnojamojo turto plėtra užsiimančioje įmonėje „INHUS Group“. Vos 17 darbuotojų turinčioje įmonėje vyrai balandžio mėnesį uždirbo 26,3 tūkst. Vyrų vidutinis darbo užmokestis įmonėje siekia 30,7 tūkst. eurų, o moterų - 4,4 tūkst. eurų. Antroje vietoje pagal atlyginimų skirtumą atsidūrė nepriklausomas elektros energijos tiekėjas „INTER RAO Lietuva“. Įmonėje, kurioje dirba 25 darbuotojai, vyrai vidutiniškai uždirba 16,9 tūkst. eurų daugiau.
Įmonės, kur moterys uždirba daugiau
Vidutinis moterų darbo užmokestis čia yra 9 650 eurų didesnis negu vyrų. Moterys balandžio mėnesį bendrovėje uždirbo vidutiniškai 17,7 tūkst. eurų, o vyrai - 8 tūkst. Įmonėje dirba 15 darbuotojų, o vidutinis darbo užmokestis siekia 13,8 tūkst.
Atotrūkis mažmeninės prekybos sektoriuje
Didžiausi vyrų ir moterų atlyginimų skirtumai tarp mažmeninių maisto prekybininkų užfiksuoti prekybos tinkle „Lidl“. Vyrai čia uždirba vidutiniškai 723 eurais daugiau nei moterys. Antroje vietoje pagal vyrų atlygio atotrūkį nuo moterų rikiuojasi „Rimi“. Prekybos tinkle „Iki“ vyrai uždirba vidutiniškai 325 eurais daugiau nei moterys. „Norfoje“ vyrai uždirba vidutiniškai 148 eurais daugiau nei moterys. Mažiausiai atlyginimų skirtumas tarp vyrų ir moterų užfiksuotas „Maximoje“. Vyrai čia uždirba 117,7 euro daugiau.
Atotrūkis bankų sektoriuje
Dideli atlyginimų skirtumai fiksuoti ir tarp didžiųjų Lietuvoje veikiančių bankų. Didžiausi skirtumai tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio - banke „Luminor“. Antroje vietoje pagal atotrūkį - Šiaulių bankas. Banke „Swedbank“ vyrai uždirbo 1 613 eurų daugiau nei moterys. Mažiausias atlyginimų skirtumas tarp didžiųjų šalies bankų užfiksuotas banke SEB: vyrai uždirbo vidutiniškai 1 363 eurais daugiau nei moterys.
Atotrūkis tarp didžiausių darbdavių
Tarp šimto didžiausių darbdavių didžiausi skirtumai tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio užfiksuoti draudimo bendrovėje ERGO. Įmonėje vyrai balandį uždirbo vidutiniškai 2 100 eurų daugiau nei moterys. Tarp šimto didžiausių mokesčių mokėtojų „Sodrai“ didžiausi skirtumai tarp moterų ir vyrų darbo užmokesčio užfiksuoti įmonėje „Schmitz Cargobull Baltic“. Moterys šioje bendrovėje uždirba 1 019 eurų daugiau nei vyrai.
Tyrimai ir tendencijos
Moterų diskriminacija priimant į darbą. Remiantis tyrimu, Lietuvoje, įdarbinant moteris atsižvelgiama ne tiek į kvalifikaciją, kiek į kitus kriterijus: ar ji turi vaikų, ar ji gali būti lanksti darbo valandų atžvilgiu, kokia jos išvaizda. Ta pati tendencija vyrauja ir dėl darbo valandų lankstumo. Akivaizdu, kad vaikus auginančiai moteriai sunkiau būti lanksčiai dėl darbo valandų, nes ji yra priversta derinti vaikų auginimą (pavyzdžiui, darželio darbo laiką) su darbu. Į fizinę išvaizdą daugiausia dėmesio kreipiama priimant į darbą 40-54 metų amžiaus moteris. Kalbant apie vyrus, pagrindiniai kriterijai įdarbinimo procese jau kiti: profesinė patirtis, kvalifikacijos lygis, amžius, mobilumo galimybė ir kalbų įgūdžiai.
Darbo užmokesčio diskriminacija pagal lytį. Darbo kodeksas įpareigoja moterims ir vyrams už tą patį arba lygiavertį darbą mokėti vienodą atlygį. Visgi, nepaisant teisinio reguliavimo, moterų ir vyrų atlyginimų atotrūkis išlieka tiek privataus, tiek ir viešojo sektoriaus įmonėse ir įstaigose.
Rekomendacijos darbuotojams ir darbdaviams
Rekomendacijos darbuotojams
Renkantis profesiją patariama vadovautis savo kompetencijomis, gelbėjimais, savybėmis, talentais bei neatmesti patraukios profesijos vien tik dėl stereotipinio jos vyriškumo ar moteriškumo. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad vadinamosiose moteriškose srityse, pavyzdžiui, sveikatos priežiūroje, socialiniame darbe, švietime, apgyvendinimo, maitinimo, kultūros ar pramogų srityse atlyginimai įprastai yra mažesni nei stereotipiškai vyriškose. Svarbu žinoti, kad priimant į darbą, darbdavys privalo taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas moterims ir vyrams, įskaitant būsimą atlyginimą.
Rekomendacijos darbdaviams
Mokslininkų teigimu, darbdaviai, siekiantys užkirsti kelią vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkio susiformavimui arba jį sušvelninti, visų pirma turėtų įvertinti padėtį savo įmonėje. Tam galima pasitelkti internetinę laisvai prieinamą LOGIB savikontrolės priemonę. Svarbus aspektas - ir darbo užmokesčio sistemos skaidrumo didinimas. Priimant į darbą primenama taikyti nediskriminacinius, nešališkus atrankos kriterijus, vengti subjektyvaus požiūrio, kad vadinamuosius moteriškus ar vyriškus darbus tinkamai gali atlikti tik tam tikros lyties asmuo. Užtikrinant vienodas sąlygas moterims ir vyrams derinti šeimą bei darbą darbdaviams patariama suteikti galimybę darbuotojams pasinaudoti visais Darbo kodekso pliusais: dirbti lanksčiomis valandomis, nuotoliniu būdu, suteikti mamadienius, tėvadienius.