Dailusis čiuožimas - sporto šaka, kurioje susijungia atletiškumas ir menas, jėga ir elegancija. Nors Lietuvoje šis sportas po truputį praranda savo populiarumą, jis išlieka įdomus dėl nuolatinio balanso tarp sporto ir meno, tarp kičo ir „rimtos kūrybos“, tarp grakštumo, elegancijos, lengvumo ir daugybės valandų sunkaus darbo. Šis straipsnis apžvelgia dailiojo čiuožimo ypatumus, jo raidą, teisėjų vertinimo subtilybes ir Lietuvos atstovų pasiekimus, ypač Pjongčango olimpinių žaidynių kontekste.
Dailusis čiuožimas: tarp sporto ir meno
Dailusis čiuožimas kartais laikomas banaliu sportu, kuriam retai pasiseka pasiekti paveikaus meno kūrinio lygmenį. Iš tiesų, sporte „meninė“ dalis dažnai būna persmelkta teatrališkumo, blizgučių, kičo ir patoso. Tačiau šiuolaikinis dailusis čiuožimas, ypač moterų ir vyrų vienetų varžybose, savo pačia aukščiausia ir kokybiškiausia forma pasiekia kone tobulą meno kūrinio ir atletiškumo darną.
Elegancija, išbaigtumas, grakštumas ir atletiškumas nėra vien tik paskiro šuolio dailiajame čiuožime elementai. Tokių pačių charakteristikų dažniausiai reikalaujama ir iš visos čiuožėjo programos.
Pavyzdžiui, japonas Yuzuru Hanyu, skirtingai nei nemaža dalis kitų šokėjų, nesistengia savo programomis pasakoti kokios nors itin aiškiai apibrėžtos, žodžiais išreikštos istorijos: jis retai kada kuria personažus, o veikiau pakyla „virš“ konkretumo į abstraktybę. Atrodo, kad jam rūpi muzikalumas, šokio plastiškumas, tikslumas, gracija, elegancija ir gebėjimas suderinti sudėtingos, atletinės meistrystės reikalaujančius elementus. Verbalizuota istorija ar „mintis“ šiam šokėjui rūpi kur kas mažiau. Kiekvienas Chopino baladės klavišo judesys čiuožėjo programoje yra apgalvotas ir turi atitikmenį jo rankų judesiuose, pačiūžos kryptyje, netgi „sportiškiausi“ programos elementai, t. y. keturgubi šuoliai, papildo lenkų kompozitoriaus sukurtą muziką. Tokių įspūdingų programų šiame sporte pasitaiko retai, tačiau jų itin verta laukti.
Techninė evoliucija ir vertinimo sistema
Šiuolaikinis dailusis čiuožimas yra vienas greičiausiai besivystančių sportų: nuolatinė techninė sporto evoliucija (vis sudėtingesni elementai) būtent šiais metais pasiekė didžiausią piką. Per pastaruosius keletą metų dailiojo čiuožimo varžybos pasikeitė neatpažįstamai. Itin didelių pokyčių patyrė vyrų ir moterų vienetų varžybos: techniniai elementai, t. y. veikiau sportinė, o ne meninė dailiojo čiuožimo dalis vystėsi labai sparčiai. 2006 m. Turino žiemos olimpinėse žaidynėse vyrai sklandžiai įveikė 8 keturgubus šuolius. Vankuverio olimpinėse žaidynėse keturgubų šuolių buvo vos 4. Būtent šiais metais pradėjo sparčiai keistis ir moterų sportas.
Taip pat skaitykite: Olimpinės žaidynės ir Lietuvos komanda
Čiuožėjai varžybose rungiasi dviejose programose: trumpojoje ir laisvojoje. Kiekvieną iš programų sudaro paties čiuožėjo ir jo trenerių pasirinkti elementai.
Po didžiausių sporte įvykusių skandalų Tarptautinė čiuožimo sąjunga (ISU) nusprendė surasti kiek įmanoma objektyvesnį čiuožėjų vertinimo būdą. Pavyzdžiui, tam, kad galima būtų išvengti didelio teisėjų (ne)palankumo čiuožėjams, visi patys didžiausi ir patys mažiausi jų skiriami įvertinimai už vieną ar kitą šokio elementą nebūna įtraukiami į bendrą „įskaitą“. Dar vienas svarbus dalykas - kiekvienas iš programos elementų turi savo pamatinę vertę (angl. base value), kurią čiuožėjas, įtraukęs elementą į programą, užsidirba. Vėliau prie pamatinės vertės prisideda ir papildomi balai už elemento atlikimo kokybę (prastai atliktas elementas balus gali atimti). Šie pokyčiai buvo itin reikalingi dėl jau minėtų skandalų vertinime, bet taip pat pakeitė ir patį sportą. „Lengviau ir objektyviau“ įvertinami sportiniai elementai šiuo metu dailiajame čiuožime laikomi svarbesniais. Kai kurie baiminasi, jog tokiu atveju šiek tiek „nukenčia“ meninė programų vertė, tačiau, matyt, idealiu atveju galima būtų galvoti apie daugiau ar mažiau panašiai techniškai pasiruošusius čiuožėjus, kuriuos ir išskirtų talentingesnė kūrinio interpretacija.
Sudėtingi elementai: trigubas akselis
Vienas sudėtingiausių šuolių dailiojo čiuožimo istorijoje yra trigubas akselis. Nors varžantis vyrams šis šuolis yra įprasta programos dalis, tačiau moterų varžybose akselis - labai retas elementas. Visų pirma akselis skiriasi nuo visų kitų dailiojo čiuožimo šuolių tuo, kad čiuožėjas jį pradeda atsispirdamas nuo pačiūžos geležtės išorinės dalies ir čiuoždamas ne nugara, o krūtine į priekį. Daugelis kitų dailiojo čiuožimo šuolių, pavyzdžiui, tulupas (angl. toe loop jump) šuolio jėgos ir greičio semiasi ne tik iš žmogaus kūno, bet taip pat atsispiria nuo ledo kitos kojos pirštais. Įsivaizduokite save atsispiriant nuo žemės viena koja (pirštų galais) ir visu kūnu pakylant į orą (kliaujatės ne tik savo kojos raumenų stiprumu, bet ir viso kūno jėga), apsisukant tris su puse karto, o tuomet nusileidžiant ant kitos kojos. Jūsų įsibėgėjęs kūnas pasiekia įspūdingą greitį, tris su puse karto apsisuka aplink save ir tuomet nusileidžia. Sūkio jėga ir greitis atsimuša į žemę.
Dailusis čiuožimas Pjongčange
2018 m. vasario 9 d. prasidėjo Žiemos olimpinės žaidynės Pjongčange, Pietų Korėjoje, kurios finišavo vasario 25 d. Planuota, kad į P. Korėją iš 95 šalių suvažiuos 50 tūkst. žmonių - apie 5 tūkst. sportininkų ir sporto atstovų ir 45 tūkst. žiūrovų.
Pjongčange pirmą kartą olimpinių žaidynių istorijoje dailiojo čiuožimo programose buvo galima naudoti muziką, kurioje aidi ir žodžiai. Iki šiol vyrai, moterys ir mišrios poros galėdavo pasitelkti tik melodiją. Pats pokytis nėra visa drebinantis, nes Tarptautinė dailiojo čiuožimo sąjunga dar 2012 metais priėmė sprendimą leisti naudoti muziką su žodžiais. Tačiau per balsavimą buvo nuspręsta, kad sprendimas įsigalios 2014-2015 metų sezoną - po Sočio olimpinių žaidynių. Taip dailiojo čiuožimo vadovai tikisi pasiekti platesnę auditoriją.
Taip pat skaitykite: Talismanų įdomybės
Rusijos dominavimas
Būtent 2018 metais moterų sporte išryškėjo Rusijos dominavimas. Vienoje iš Rusijos treniruočių stovyklų (pagrindinė trenerė - Eteri Tutberidzė) vis atsiranda jaunų merginų (dažniausiai paauglių, kurios gana greitai baigia savo karjerą). Šių metų sezone trys rusės - Aliona Kostornaja, Anna Šerbakova ir Aleksandra Trusova - laimėjo viską, ką buvo galima laimėti: „Grand Prix“ turnyro pirmąsias vietas, Europos čempionatą, parodė įspūdingus rezultatus Rusijos čempionate. Matyt, būtų laimėjusios ir Pasaulio čempionatą, tačiau jis dėl COVID-19 pandemijos buvo atšauktas. Visų šių merginų pranašumas: sudėtingesnės techninės programos.
Pjongčange penkiolikmetė Alina Zagitova pasiekė naują pasaulio rekordą moterų trumposios programos varžybose, surinkusi 82,92 tšk. Jevgenijos Medvedevos rezultatas buvo 81,61 balo.
Mirai Nagasu istorinis pasirodymas
Pjongčango olimpinėse žaidynėse sužibusi dailiojo čiuožimo žvaigždė Mirai Nagasu (24) įėjo į istoriją kaip pirmoji amerikietė, olimpinėse žaidynėse atlikusi trigubą akselį - šuolį, laikomą viena sudėtingiausių dailiojo čiuožimo figūrų. Ji pirmoji amerikietė ir trečia moteris pasaulyje, atlikusi trigubą akselį olimpiadoje. Taip pat ji pirma moteris pasaulyje, per laisvąją programą atlikusi trigubą akselį net aštuonis kartus.
Lietuvos atstovai
Deja, neseniai paaiškėjo, jog Pietų Korėjoje nebuvo mūsų šalies dailiojo čiuožimo atstovų. Lietuviai liko iškart už brūkšnio - pirmi atsarginių porų sąraše. Pagrindinis faktorius - Saulius Ambrulevičius ir Allison Reed dar labai nauja, šviežia pora. Jie kartu pradėjo čiuožti tik prieš metus. A. Reed į olimpines žaidynes vykti kol kas negalėtų, mat neturi Lietuvos pilietybės. Tačiau P. Vanagas mano, kad sporto funkcionierių mentaliteto progresas nugalės. Jis įsitikinęs, kad šiais laikais 30-50 procentų geriausių porų pasaulio reitinge yra mišrios. Šokiuose ant ledo labai sudėtinga rasti porą, kuri tiktų vienas kitam. Partnerio ieškoma po visą pasaulį. P. Vanagas mano, kad turime žemai lenktis ir iš visos širdies dėkoti tiems, kurie, nepaisydami savo ambicijų, nusprendžia atstovauti mūsų mažai Lietuvėlei ir šlovinti jos vardą. Šalies dailiojo čiuožimo legenda mano, kad daug potencialo turi dar viena Lietuvos pora - 18-metė Guostė Damulevičiūtė ir 19-metis Deividas Kizala.
Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas dalyvavo penkiose olimpinėse žaidynėse. Įsimintiniausia buvo pirmoji Albervilyje. Tuomet išsipildė pati didžiausia sportinė svajonė - atstovauti nepriklausomai Lietuvai. Tai buvo fantastiška. Pora sulaukė ne vieno klausimo, ar jiems iš tikrųjų verta grįžti į sportą po pertraukos, mat Turine gali likti už dešimtuko ribos. Margarita ir Povilas paneigė prognozes - iškovojo bronzos apdovanojimą Europos čempionate, pasaulio pirmenybėse užėmė ketvirtąją vietą, o taip pat pagerino save asmeninį pasiekimą - į Lietuvą atvežė mažuosius Europos ir pasaulio čempionatų sidabro medalius.
Taip pat skaitykite: Olimpinis triumfas Pjongčange
Lietuvos pora 1992-ųjų olimpinėse žaidynėse buvo 16-a, 1994-ųjų - 12-a, 1998-ųjų - aštunta, 2002-ųjų - penkta, 2006-ųjų - septinta. 2002-aisiais Solt Leik Sityje užfiksuotas rezultatas - geriausias pasiekimas nepriklausomos Lietuvos istorijoje žiemos žaidynėse.
Ateities perspektyvos
Likus vos metams iki 2022 metų Pekino žiemos olimpinių žaidynių, visame pasaulyje jaučiamas augantis jaudulys tarp žiemos sporto šakų atstovų ir gerbėjų. 2022 m. vasario 4 ‒ 20 d. Kinijoje susirinks geriausi žiemos sporto šakų atstovai, kurie varžysis dėl 109 aukso medalių. Dailusis čiuožimas vėl bus vienos iš labiausiai stebimų ir daugiausiai aistrų keliančių varžybų visame pasaulyje. Japonas Hanyu Yuzuru sieks trečiąkart iš eilės iškovoti čempiono titulą vyrų varžybose ‒ tokio laimėjimo nėra buvę nuo 1928 metų. Jam ant kulnų lips dukart pasaulio čempionas amerikietsi Nathanas Chenas.
tags: #pjongcango #olimpines #zaidynes #dailusis