Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos krepšinio rinktinės pasirodymą 2000 m. Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse, ypatingą dėmesį skirdami bronzos medalių rungtynėms prieš Australiją. Taip pat prisiminsime, kaip lietuviai pateko į šias žaidynes, ir aptarsime kitus svarbius mačus.
Kelias į Sidnėjų
Lietuvos krepšinio rinktinė į 2000 m. Sidnėjaus olimpines žaidynes pateko per 1999 m. Europos čempionatą Prancūzijoje. Nors komanda buvo laikoma viena iš favoričių, čempionato pradžia buvo sunki - netikėtas pralaimėjimas Čekijai. Vis dėlto, vėliau pavyko įveikti Vokietiją ir Graikiją. Antrajame etape lietuviai nugalėjo Turkiją, Kroatiją ir Italiją.
Ketvirtfinalyje lietuviai susitiko su Ispanijos rinktine ir patyrė pralaimėjimą rezultatu 74:72. Šis pralaimėjimas reiškė, kad Lietuvai liko žūtbūtinė kova dėl olimpinio kelialapio. Pasaulio čempionė Jugoslavija jau buvo patekusi į pusfinalį, todėl bilietą į Sidnėjų gavo ne tik pirmos keturios komandos, bet ir abi pusfinalį dėl 5-8 vietų laimėjusios ekipos. Lietuva, įveikusi Turkiją ir Rusiją, užėmė penktąją vietą ir iškovojo kelialapį į Sidnėjų.
Slogi pradžia ir įspūdingas ketvirtfinalis
Sidnėjaus olimpines žaidynes lietuviai pradėjo netikėtu pralaimėjimu Italijai rezultatu 48:50. Vis dėlto, vėliau sekė pergalės prieš Prancūziją, Kiniją ir Naująją Zelandiją. Grupės varžybose lietuviai nusileido JAV rinktinei rezultatu 76:85.
Trečioji vieta grupėje lėmė akistatą ketvirtfinalyje su Jugoslavija. Lietuviai, vedami Gintaro Einikio, pelniusio 26 taškus, parklupdė amžinus varžovus rezultatu 76:63.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Pusfinalio drama prieš JAV
Pusfinalyje Lietuvai vos vieno taiklaus metimo pritrūko iki pergalės prieš JAV rinktinę. Šarūno Jasikevičiaus tolimas šūvis skriejo pro šalį - 83:85. Tai buvo įspūdingas mačas, įėjęs į kiekvieno Lietuvos krepšinio sirgaliaus atsiminimus. Š. Jasikevičius tame pusfinalyje pelnė 27 taškus, pataikydamas 5 tritaškius iš 11-os.
Jonas Kazlauskas sakė, kad lietuviai turėjo istorinį šansą. Jis ne kartą yra žiūrėjęs tą Jasikevičiaus paskutinį metimą. Gal ir gerai, kad jis nepataikė, nes išmetė kamuolį po laiko.
Bronzos mūšis su Australija
Kovoje dėl trečios vietos Lietuvos rinktinės laukė Australija. Australai savo gretose turėjo du rezultatyviausius viso olimpinio turnyro žaidėjus. Lietuviai, gerai pasiruošę ir išanalizavę varžovus, nugalėjo australus rezultatu 89:71.
Po pergalės lietuviai demonstravo išskirtinį vieningumą, į aikštę atsiimti medalių per ceremoniją ėjo vorele, kiekvienas laikydamas rankas ant pečių prieš save einančiam komandos draugui. J. Kazlauskas sakė, kad jautė didelį pasididžiavimą.
J. Kazlausko prisiminimai
Jonas Kazlauskas, vadovavęs Lietuvos nacionalinei komandai tą vasarą, pasidalijo savo prisiminimais iš istorinio žygio Sidnėjuje. Jam Sidnėjus yra įsimintiniausias ir su labai šviesiais prisiminimais. Atlantos olimpinės žaidynės jam buvo pirmosios, todėl jos tikrai buvo įsimintinos, tačiau Sidnėjuje jis jau buvo vyriausiasis treneris, o ir pasiekė tai, ko iš jaunos komandos nelabai kas tikėjosi.
Taip pat skaitykite: Įtampa ir susitaikymas Korėjoje
Jam įsiminė visa aplinka, žiūrovų palaikymas, buvo daug lietuvių. Įsiminė nuolat skambėjusi Marijono Mikutavičiaus daina „Trys milijonai“ - kai tik ji suskamba, jis visuomet iškart prisimena Sidnėjų.
Olimpinės žaidynės - tarsi varžybų viršūnė. Kadangi tuo metu į pasaulio čempionatus JAV ir NBA žaidėjai nelabai kreipė dėmesio, todėl kai nedalyvauja patys geriausi, tai kad ir ką bekalbėtum - tai vis tiek nėra olimpas. Visi nori būti olimpinėse žaidynėse, o į jas kasmet patekti vis sunkiau, yra ribotas komandų skaičius.
Pasak J. Kazlausko, visos Lietuvos krepšinio rinktinės pasižymi draugiškumu. Lietuviai yra vieni iš geriausiai treniruojamų krepšininkų. Po 1996 metų rinktinę paliko labai žymūs žaidėjai - Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, treneris Vladas Garastas. Ir kai išeina tokios šimtmečio žvaigždės, nėra įprasta šias vietas užpildyti, nes tokie žaidėjai kiekvienais metais negimsta. Ir tai komandai reikėjo įrodyti savo vertę.
Į žaidynes atvyko viena jauniausių komandų, kurios sudėtyje buvo net 9 olimpiniai debiutantai ir niekas net nekalbėjo apie medalius. Pasak J. Kazlausko, kai yra 9 debiutantai - nori ar nenori yra tas jauduliukas. Tik augdamas, tik tobulėdamas, tik dalyvaudamas varžybose tu įveiki jaudulį - kai tau yra trečios, ketvirtos ar penktos olimpinės žaidynės, tu jau tikrai taip nebesijaudini kaip tą pirmąjį kartą.
Tai parodė potencialą, kad lietuviai galim ir kad jau dabar galim kažką nuveikti. Su tais pačiais amerikiečiais grupių etape žaidėme istorines rungtynes prieš žvaigždžių komandą. Tose rungtynėse pamatėme, kad net ir leisdami pažaisti visiems 12 žaidėjų mes galime priešintis amerikiečiams. Ir kai vėl su JAV rinktine susitikome pusfinalyje, mes jau nebežaidėme istorinių rungtynių, mes žaidėme dėl pergalės. Ir tik truputį mums nepasisekė.
Taip pat skaitykite: Istorija ir tradicijos: Olimpinės žaidynės
Su jugoslavais buvo nepaprastai įdomios, gražios, sunkios rungtynės. Įsivaizduokite, juk tai buvo žvaigždžių komanda, treneris Željko Obradovičius - nebuvo taip paprasta, o mes laimėjome labai užtikrintai, nors tai buvo iškritimo rungtynės. Vėliau, kai pralaimėjome amerikiečiams pusfinalyje, dėl bronzos medalių žaidėme su australais. Jau Atlantos olimpinėse žaidynėse australus su Saboniu ir Marčiulioniu įveikėme labai sunkiai ir tik paskutinėmis minutėmis. O čia australai žaidė namuose, visi laukė jų bronzos medalių, bet mes vėl juos labai gražiu stiliumi nušlavėme. Tai aš galvoju, kad iš Sidnėjaus turėtų būti akcentuojamos ne vien tik rungtynės su amerikiečiais.
Pirmas dalykas, sportuojant ir žaidžiant tu privalai nebijoti varžovo. Jeigu tu bijai varžovo, tu jo niekada neįveiksi. Aš galvoju, kad iki to laiko amerikiečių daug kas bijojo. Antras dalykas, tose rungtynėse teisėjai buvo nepasiruošę. Jie galbūt galvojo, kad niekas amerikiečių neįveiks ir kažkaip jiems visą laiką pataikaudavo. Ir po to pripažino, kad rungtynių pabaigoje iš teisėjų pusės buvo padarytos kelios šiurkščios klaidos. Aišku, ne mūsų naudai. O tai, kad mes jų nebijojome ir žaidėme krepšinį - jiems buvo psichologiškai sunku, nes visą laiką žaisdavo pirmaudami 20-30 taškų, o čia kažkas kvėpuoja į nugarą ir tu nežinai, kaip viskas baigsis.
Kaip visada: pasididžiavimas savo komanda. Olimpinės žaidynės, trečia vieta eilinį kartą, maža Lietuvėlė…
Statistiniai duomenys apie Lietuvos pasirodymus olimpinėse žaidynėse
Pradedant nuo 1992 m. Barselonos olimpiados ir baigiant 2016 m. Rio De Žaneiro olimpiada, Lietuvos rinktinė dalyvavo 7 žaidynėse iš eilės bei trejose iš jų 1992/1996/2000 m. iškovojo bronzos medalius. 2004/2008 m. buvo pasiekti pusfinalio etapai ir iškovotos garbingos ketvirtosios vietos. 2012 m. Lietuva pasidalino 5-8 vietas, na, o 2016 m. užimta prasčiausia istoriškai 7 - oji vieta. Iš viso sužaidė 52 rungtynes iš kurių laimėjo 31 ir pralaimėjo 21 kartą. Taip pat, per visą šį laikotarpį rinktinei olimpiadose atstovavo 52 žaidėjai.
Daugiausiai rungtynių sužaidė Šarūnas Jasikevičius (30), Saulius Štombergas (24) ir Ramūnas Šiškauskas (24). Daugiausiai turnyrų atstovavo Šarūnas Jasikevičius (4), Gintaras Einikis (3) ir Saulius Štombergas (3). Daugiausiai taškų pelnė Šarūnas Jasikevičius (370), Arvydas Sabonis (326) ir Šarūnas Marčiulionis (254). Rezultatyvumas per vienerias rungtynes: Arvydas Sabonis (32), Arvydas Macijauskas (32) ir Rimas Kurtinaitis (31).