Olimpinės žaidynės - didžiausia ir svarbiausia sporto šventė pasaulyje, kurioje sportininkai varžosi dėl garbės, pripažinimo ir, žinoma, olimpinių medalių. Šie medaliai yra ne tik apdovanojimas už pasiektus rezultatus, bet ir simbolizuoja olimpines vertybes - draugystę, pagarbą ir meistriškumą. Šiame straipsnyje panagrinėsime olimpinių medalių istoriją, simboliką, įdomius faktus ir Lietuvos sportininkų pasiekimus.
Olimpinių medalių apibrėžimas ir struktūra
Olimpiniai medaliai - tai Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) nustatytos formos (ne mažesni kaip 60 mm skersmens ir 3 mm storio) medaliai. Vienoje medalio pusėje pavaizduota pergalės deivė Nikė su laurų vainiku, o kitoje - sporto šakos vaizdas ir olimpinių žaidynių emblema. Medaliais apdovanojami sportininkai, užėmę pirmąsias tris vietas individualiose varžybose, ir komandų nariai, pasiekę tokius pat rezultatus.
Sprendimas apdovanoti žaidynių nugalėtojus ir prizininkus olimpiniais medaliais buvo priimtas I tarptautiniame olimpiniame kongrese 1894 metais. Nuo to laiko olimpiniai medaliai tapo neatsiejama olimpinių žaidynių dalimi ir sportininkų siekiamybe.
Olimpiniai čempionai apdovanojami paauksuotais (ne mažiau kaip 6 g gryno aukso) sidabro (ne žemesnės kaip 925-1000 prabos) medaliais, vicečempionai - sidabro, o trečios vietos laimėtojai - bronzos medaliais.
Olimpinių žaidynių simbolika ir ceremonijos
Olimpinės žaidynės turi savo simbolius ir tradicines ceremonijas, kurios suteikia šiai sporto šventei išskirtinumo ir iškilmingumo.
Taip pat skaitykite: Istorija, Pasiekimai ir Medaliai
- Olimpinė ugnis: įžiebiama Olimpijoje ir per deglo estafetę nešama į žaidynių miestą. Ugnis simbolizuoja olimpines vertybes ir taiką.
- Olimpinė vėliava: balto fono su penkiais spalvotais žiedais, simbolizuojančiais penkis žemynus ir viso pasaulio sportininkų susitikimą.
- Olimpinis devizas: Citius. Altius. Fortius (Greičiau. Aukščiau. Tvirčiau) - reiškia olimpinius siekius.
- Atidarymo ir uždarymo ceremonijos: iškilmingi renginiai su sportininkų paradu, vėliavų pakėlimu ir olimpinių žaidynių ugnies užgesinimu.
Lietuvos olimpiečių pasiekimai
Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo vasaros olimpinėse žaidynėse 1924 m. Paryžiuje. Žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkas K. Bulota debiutavo 1928 m. Sankt Morice (Šveicarija).
Pirmieji olimpiniai medaliai Lietuvai buvo iškovoti 1952 m. Helsinkyje, kai Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius ir Stepas Butautas su SSRS krepšinio rinktine laimėjo sidabro medalius.
Lietuvių kilmės sportininkai išeiviai olimpinius aukso medalius laimėjo jau XX a. pradžioje: Albina Osipavičiūtė (JAV plaukikė) 1928 m. Amsterdame tapo 100 m plaukimo laisvuoju stiliumi ir 4 × 100 m estafetės plaukimo čempione, o Pranas Lubinas (JAV krepšininkas) 1936 m. Berlyne tapo olimpiniu krepšinio čempionu.
Per visą istoriją Lietuvai, kaip nepriklausomai valstybei, vasaros olimpinėse žaidynėse atstovavo 222 sportininkai 18-oje sporto šakų, o žiemos olimpinėse žaidynėse - 27 sportininkai 6-iose sporto šakose.
Daugiausiai medalių pelnė Virgilijus Alekna ir Gintaras Einikis (po 3 medalius).
Taip pat skaitykite: Istorinės akimirkos olimpiadoje
Įdomūs faktai iš olimpinių žaidynių istorijos
Olimpinių žaidynių istorija kupina įdomių ir netikėtų faktų. Pateikiame keletą iš jų:
- Jauniausias visų laikų olimpinių žaidynių medalininkas - graikas Dimitris Loundras, kuris 1896 m. laimėjo gimnastikos bronzos medalį.
- Vyriausias visų laikų olimpinių žaidynių dalyvis buvo šaudymo rungtyje dalyvavęs švedas Oscaras Swahnas. Jis varžėsi 1920 m. olimpinėse žaidynėse Antverpene, kai jam buvo 72 metai. Jis yra ir vyriausias visų laikų aukso medalininkas - 1912 m.
- 1920 m. žaidynių metu organizatoriai pametė įrašą su Italijos himnu.
- Irkluotojas Henry Pearce'as, besivaržydamas olimpinėse žaidynėse 1928 m. Nyderlanduose, sustabdė baidarę, kad praleistų skersai trasos plaukusius ančiukus.
- 1932 m. Brazilija neturėjo pakankamai lėšų finansuoti savo atletų dalyvavimo olimpinėse žaidynėse, todėl į sportininkus gabenantį laivą buvo prikrauta kavos pupelių, kurias sportininkai pardavinėjo tarpiniuose uostuose.
- 1928 m. olimpiados dalyvė bėgikė Betty Robinson 1931 m. pateko į lėktuvo katastrofą, 7 mėnesius praleido komoje ir turėjo iš naujo mokytis vaikščioti.
- Jauniausia mergina, laimėjusi olimpinį medalį - gimnastė italė Luigina Giavotti, kuriai buvo 11 metų, kai ji triumfavo 1928 m.
- Idėja prieš olimpines žaidynes gabenti olimpinį deglą nuo Olimpijos miesto griuvėsių iki žaidynių vietos 1936 m. į galvą atėjo naciams prieš Berlyno olimpines žaidynes.
- Haičio ir Lichtenšteino vėliavos iki 1936 m. atrodė vienodai. Šios šalys to tiesiog nežinojo ir pirmą kartą tai suprato, kai jų delegacijos susitiko 1936 m.
- 100 metrų bėgimą laimėjo juodaodis amerikietis Jesse Owensas, tose žaidynėse laimėjęs net keturis aukso medalius.
- Airija buvo vienintelė valstybė, boikotavusi 1936 m.
- 1940 m. olimpinės žaidynės turėjo vykti Tokijuje, bet neįvyko dėl II pasaulinio karo.
- 1948 m. olimpinės žaidynės Londone buvo pirmosios, kurių metu įvyko politinio prieglobsčio prašymas.
- Kai Liuksemburgo atstovas laimėjo aukso medalį 1952 m.
- 1956 m. Vengrijos ir SSRS vandensvydžio rungtynės vyko iš karto po nepavykusios 1956 m. Vengrijos revoliucijos. Vengrai vandenyje siekė atkeršyti sovietams už revoliucijos užgniaužimą. Rungtynės buvo labai grubios ir įėjo į istoriją „Kraujo vandenyje“ pavadinimu.
- 1960 m. buvo surengtos pirmosios parolimpinės žaidynės.
- Kai kurie šaltiniai teigia, kad 1960 m. olimpinis čempionas legendinis boksininkas Muhamedas Ali įmetė savo medalį į upę, kai jį atsisakė aptarnauti tik baltaodžiams skirtame restorane. Vis dėlto kiti šaltiniai sako, kad tiesa paprastesnė - jis pametė medalį persikraustydamas ir tiesiog sukūrė istoriją, kuri būtų jam palanki.
- Etiopijos bėgikas Abebe Bikila nerado patogios batų poros, todėl 1960 m. olimpiados Romoje maratoną bėgo basas.
- 1968 m. žaidynėse Meksikoje juodaodžiai amerikiečių bėgikai Tommie Smithas ir Johnas Carlosas, laimėję medalius 200 m bėgime, per apdovanojimų ceremoniją grojant JAV himnui aukštyn iškėlė rankas su juodomis pirštinėmis.
- Amerikiečių plaukikas Markas Spitzas 1972 m. žaidynėse Vakarų Vokietijoje pasiekė septynis pasaulio rekordus.
- 1976 m. žaidynėse Monrealyje japonas gimnastas Shunas Fujimoto susilaužė koją pasirodymo metu. Nepaisant šio įvykio, jis sugebėjo užbaigti savo pasirodymą ir iškovoti komandai auksą.
- 1980 m. Maskvos olimpines žaidynes boikotavo JAV ir daug kitų valstybių, protestuodamos prieš SSRS invaziją į Afganistaną.
- Filmas „Gero vėjo“ apie Jamaikos bobslėjininkus yra paremtas tikrais įvykiais: šios šalies rinktinė išties varžėsi žiemos olimpiadoje. Geriausias jų pasirodymas buvo 14 vieta 1994 m.
- Kai Australija 1992 m. išėmė iš apyvartos 1 cento monetas, jos buvo išlydytos ir panaudotos 2000 m.
- 2000 m. olimpinėse žaidynėse Pusiaujo Gvinėjos atstovas Ericas Moussambani pasižymėjo ypač nesėkmingu pasirodymu.
- Usainas Boltas 10 dienų prieš 2008 m. Pekino olimpines žaidynes suvalgydavo 100 „Chicken McNuggets“ kepsnelių per dieną.
- Kanadietis jojikas Ianas Millaras sudalyvavo 10-yje skirtingų olimpinių žaidynių. Kai dalyvavo pirmą kartą, jam buvo 25 metai, kai paskutinį - 65.
- 92,5 proc. 2012 m. olimpinių žaidynių Londono dalyviams buvo išdalinta 150 tūkst. prezervatyvų.
- 2012 Londono Olimpinių žaidynių metu olimpiniame kaimelyje buvo panaudota 165 tūkst.
- 1936 metų Berlyno olimpinių žaidynių metu du Japonijos atletai šuolių su kartimi rungtyje parodė identišką antrą rezultatą. Vietoje to, kad varžytųsi tarpusavyje ir įrodytų, kuris vertas antros, o kuris tik trečios vietos, jie kartu sutarė nesivaržyti.
- Penki Olimpiniai žiedai buvo sugalvoti moderniųjų Olimpinių žaidynių bendra įkūrėjo Baron Pierre de Coubertin.
- Graikų gimnastas Dimitrios Loundras buvo jauniausias olimpietis, besivaržęs Olimpiadoje.
- Daugiausiai aukso medalių iki Paryžiaus Olimpinių žaidynių yra iškovojusi JAV (1061), Sovietų Sąjunga (395) ir Didžioji Britanija (284).
Žiemos olimpinės žaidynės: istorija ir įdomybės
Pirmosios žiemos olimpinės žaidynės įvyko 1924 metais Prancūzijoje, Monblano Šamoni mieste. Vienas pirmųjų, pasiūliusių įtraukti žiemos žaidynes į Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) programą, buvo švedas Viktoras Gustafas Balckas. Jo iniciatyva 1901 metais pradėtos rengti Šiaurės žaidynės - pirmas tarptautinis žiemos sporto renginys.
Antros žiemos žaidynės vyko 1928 metais Šveicarijoje, Sankt Morice. Iki Antrojo pasaulinio karo įvyko dar dvejos žiemos žaidynės - 1932-aisiais JAV ir 1936-aisiais nacistinėje Vokietijoje. Penktos žiemos olimpinės žaidynėse įvyko 1948 metais. Jos antrą kartą buvo organizuojamos Sankt Morice, čia sugužėjo 669 sportininkai. Pirmos 10 žiemos olimpinių žaidynių vyko arba Europoje, arba Šiaurės Amerikoje.
Norvegija, laikoma žiemos sporto motina, yra daugiausia titulų pelniusi žiemos žaidynių šalis. Norvegija per visas žiemos olimpines žaidynes yra iškovojusi 368 medalius: 125 aukso, 125 sidabro ir 111 bronzos.
Visų laikų tituluočiausia žiemos žaidynių dalyvė yra norvegė Marit Bjørgen. Slidinėjimo legenda sąskaitoje turi 15 medalių: 8 aukso, 4 sidabro ir 3 bronzos.
Taip pat skaitykite: Olimpinės žaidynės ir Lietuvos pasiekimai
Tituluočiausiu vyru žiemos olimpiadoje išlieka norvegas Ole Einaras Bjørndalenas. Biatlonininkas per ilgą karjerą iškovojo 13 medalių: 8 aukso, 4 sidabro ir 1 bronzos.
Už Norvegijos rikiuojasi JAV olimpinė komanda, kuri žiemos žaidynėse yra iškovojusi 307 medalius: 105 aukso, 113 sidabro ir 89 bronzos. Tiesa, į daugiausia medalių iškovojusių sportininkų dešimtuką nepatenka joks amerikietis.
Trečią vietą medalių įskaitoje yra užėmę Vokietijos atletai, iš viso pelnę 240 medalių: 93 aukso, 87 sidabro ir 60 bronzos. Tituluočiausia Vokietijos žiemos sportininkė yra Claudia Pechstein, visų pasaulio atletų rikiuotėje užimanti aštuntą poziciją.
Ketvirtoje šalių reintingo vietoje yra Sovietų Sąjunga, kuri žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavo 10 kartų ir laimėjo 78 aukso, 57 sidabro bei 59 bronzos medalius (iš viso - 194).
Į tituluočiausių sportininkų penketuką, be jau išvardytų norvegų, patenka Nyderlandų ir Sovietų Sąjungos atstovės. Legendinė Rusijos slidininkė Raisa Smetanina, dalyvavusi penkeriose žiemos olimpinėse žaidynėse, per karjerą iškovojo 10 medalių: 4 aukso, 5 sidabro ir 1 bronzos. Tiek pat medalių turi italė Stefania Belmondo, taip pat dalyvavusi slidinėjimo varžybose. Tiesa, italė auksu pasidabino du kartus.
Vienas įsimintiniausių olimpinių žaidynių momentų - austro Hermanno Maierio pasirodymas 1998 metais Nagane. Vienas žymiausių kalnų slidininkų pirmoje greitojo nusileidimo rungtyje išskriejo iš trasos, vertėsi ore ir patyrė peties bei kelio traumą. H.
1980-ųjų Leik Plesido žiemos olimpinėse žaidynėse į istorijos metraščius įsirašė amerikiečių greitojo čiuožimo atstovas Ericas Heidenas. E. Heidenas tuomet tapo pirmu sportininku, laimėjusiu penkis aukso medalius per vienas olimpines žaidynes, - tiek žiemos, tiek vasaros.
1994-aisiais amerikietė Nancy Kerrigan laimėjo sidabro medalį Lilehamerio olimpinėse žaidynėse. Likus septynioms savaitėms iki jų pradžios, ją sunkiai sužeidė užpuolikas - teleskopine lazda trenkė per kelį. Kaip paaiškėjo vėliau, tai buvo pagrindinės varžovės Tonya Harding buvęs vyras.
Australui Stevenui Bradbury iki šiol priklauso netikėčiausios pergalės žiemos olimpinėse žaidynėse titulas. 2002-ųjų Solt Leik Sičio olimpinių žaidynių greitojo čiuožimo trumpuoju taku finale S. Bradbury iškovojo auksą po to, kai visi keturi priekyje čiuožę varžovai paskutiniame posūkyje link finišo susidūrė ir griuvo ant ledo.
„Stebuklas ant ledo“ - taip iki šiol prisimenamos JAV ir Sovietų Sąjungos ledo ritulio rungtynės 1980-ųjų olimpinėse žaidynėse, kai JAV rinktinė, sudaryta iš mėgėjų ir koledžo žaidėjų, įveikė tuo metu pasaulyje dominavusią SSRS komandą.