Olimpinės žaidynės - tai ne tik sporto varžybos, bet ir didžiulis tarptautinis renginys, turintis gilias istorines šaknis ir didelę kultūrinę reikšmę. Šiame straipsnyje panagrinėsime olimpinių žaidynių istoriją Rusijoje, atkreipdami dėmesį į Sočio žaidynes ir su jomis susijusias kontroversijas.
Sočis - miestas prie Juodosios jūros: nuo Stalino rezidencijos iki olimpinės sostinės
Sočis, dar vadinamas „Rusijos Riviera“, išpopuliarėjo po to, kai diktatorius Josifas Stalinas čia įkūrė vasaros rezidenciją ketvirtajame praeito amžiaus dešimtmetyje. Nuo to laiko visi Rusijos vadovai, įskaitant dabartinį prezidentą Vladimirą Putiną, čia turi savo vilas. Be to, Sočyje galima išvysti gatvėmis patruliuojančius kazokus, o tai suteikia miestui unikalų koloritą. Visgi ši olimpinių žaidynių sostinė turi ir daug daugiau keistenybių. Tai vieta, kur kiekvienas Rusijos oligarchas nori turėti vasarnamį. Namus čia įsigijęs ir prezidentas Vladimiras Putinas.
Sočio Olimpiada: Triumfas ir Kontroversijos
Sočio pasirinkimas 2014 m. žiemos olimpinėms žaidynėms rengti buvo vertinamas kaip prezidento Vladimiro Putino triumfas. Olimpiados rengimas sutvirtino moralinę tautos dvasią, o viešosios nuomonės apklausos rodė, kad apie 80 proc. rusų remia šią idėją.
Tačiau ne visi pritarė šiam sprendimui. Kritikai teigė, kad pasirengimas olimpiadai Sočyje perspjaus visus įsivaizduojamus ir neįsivaizduojamus vagysčių rekordus. Jie klausė, ar tikrai reikia skatinti Sočio plėtrą tiesiog bukai įkalant mokesčių mokėtojų pinigus.
Nepaisant kontroversijų, Sočio olimpiada tapo nauja nacionaline idėja, kuri sutelkė politine nacija tampančius rusus ir paskatino didesnį Rusijos atsivėrimą pasauliui.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Vieta ir Ypatumai
Svarbu pažymėti, kad Sočio olimpinės žaidynės iš tiesų nevyko pačiame mieste. Atletai varžėsi Adleryje, netoli separatistinės Gruzijos teritorijos Abchazijos.
Rūkymo Draudimas ir Rūkymo Zonos
Sočio olimpinės žaidynės, kaip ir 12 žaidynių buvusių prieš tai, paskelbtos sporto renginiu be cigarečių. Visgi tai buvo didžiulis išbandymas šaliai, kurioje net 60 proc. suaugusių vyrų ir 40 proc. moterų rūko. Cigarečių pardavimas ir rūkymas buvo uždraustas Sočio olimpinėje teritorijoje, tačiau vis tiek visur įrengtos specialiai pažymėtos rūkymo zonos.
Gėjų Teisės
„Sočyje nėra gėjų“, - taip teigė miesto meras Anatolijus Pakchomovas. Praėjusių metų liepą prezidentas V.Putinas pasirašė įstatymą, kuriuo uždraudė „gėjų propagandą“, taip kriminalizuodamas informacijos apie „netradicinius seksualinius santykius“ skleidimą.
Kosmoso Beždžionės
Šaltojo karo laikų kosmoso varžybų vienas iš simbolių - beždžionė, aprengta kosmonauto kostiumu ir pasiruošusi erdvėlaiviu skristi į kosmosą. Pirmosios Rusijos kosmoso beždžionės Abrekas ir Bionas 1983 metais savo septynių dienų misijai buvo treniruojamos Sočyje. Ir dabar galite aplankyti Beždžionių priežiūros centrą (Vesioloe gatvė 1, Adlerio sritis).
Kazokai
Aukštos ėriuko vilnos kepurės, išpuošti paltai ir ugningi šokiai užtarnavo kazokams vietą pasaulio žmonių įsivaizdavime apie Rusiją. Kažkada taip visus gąsdinę karingi rusų carų raiteliai dabar prisijungė prie policijos pajėgų, patruliuojančių Sočyje. Rusijos ir kazokų santykis istorijoje tikrai margas.
Taip pat skaitykite: Įtampa ir susitaikymas Korėjoje
Tostų Sakymo Tradicijos
Rusų tostų sakymo taisyklės gana sudėtingos. Visgi Sočyje degtinė baruose dažnai pakeičiama į kvapnesnę kaukazietišką čiačią, atkeliavusią į šiuos kraštus iš Gruzijos.
Daugiatautiškumas
XIX a. Sočyje apsigyveno daugybė skirtingų tautų. Dabar bent jau techniškai visas šis regionas priklauso Rusijai. Mieste apie penktadalis gyventojų armėnų, dar panašiai tiek pat - gruzinų.
Gamta
Tūkstančio metų senumo kukmedžių ir bukmedžių giraitės, turinčios daug augalų rūšių iš priešistorinio laikotarpio - tai rezervato vietos, kurias lengviausiai pasiekti iš Sočio.
Istorinis Kontekstas
Nedaug kas žino, kad Sočio olimpinės žaidynės vyko ant išžudytos tautos kaulų. Prieš pusantro šimto metų Rusijos caro armija labai žiauriai numalšino čerkesų sukilimą. Būtent todėl ši vietovė įgavo pavadinimą Krasnaja Poliana (raudonasis laukas). Taip teigia antiolimpinio judėjimo NoSochi aktyvistai.
Čerkesai save vadino adygais ir nuo seno gyveno Šiaurės Vakarų Kaukaze ir prie Juodosios jūros. Kaimyninė Gruzija XVI amžiuje atvertė čerkesus į krikščionybę. Bijodami Otomanų imperijos atsakomųjų veiksmų, kaukaziečiai kreipėsi pagalbos į Rusiją. Viskas galėjo baigtis lygiaverčiu bendradarbiavimu, tam buvo sutikęs ir caras Ivanas Rūstusis. Jis netgi vedė čerkesę princesę, tačiau jo įpėdiniai nusprendė čerkesus paversti savo vasalais. Tai juos skatino pereiti į islamą ir kovoti ilgamečio priešo - Otomanų imperijos - pusėje. Rusijai prireikė daugiau nei šimto metų užgniaužti sukilimą, kuris tęsėsi nuo 1763 iki 1864-ųjų.
Taip pat skaitykite: Istorija ir tradicijos: Olimpinės žaidynės
1861 metais 12 čerkesų giminių vadai sutarė pripažinti Rusijos caro valdžią, tačiau to carui nepakako, jis nusprendė iškelti čerkesus iš jų gimtųjų vietų į pelkėtą, pilną maliarinių uodų lygumą. 1862 metais caro armija jėga pradėjo vyti čerkesus iš jiems įprastų gyvenimo vietų, deginti kaimus, naikinti derlių. Per tą procesą mirė dešimtys tūkstančių čerkesų. Daugybę jų deportavo laivais į Turkiją.
Tarybinė valdžia, baimindamasi čerkesų sukilimo, taip pat vykdė agresyvią politiką prieš šią tautą. Josifas Stalinas taip išsklaidė čerkesus, kad nė vienoje respublikoje jie nesudarytų daugumos. Leonidas Brežnevas vykdė agresyvią rusifikaciją.
Šiaurės Kaukazo tema iki šiol lieka uždrausta žurnalistams, kaip ir Sočio olimpinių žaidynių kritika. Rusijos valdantieji ne kartą viešai išsakė perspėjimą, kad tie, kurie kritikuos Rusijoje vyksiančias olimpines žaidynes, bus vertinami kaip veikiantys prieš nacionalinius valstybės interesus. Tai nebuvo vien tušti grasinimai.
Paradoksalu, jog kazokai per Kaukazo karą žiauriai elgėsi su Rusijos kariais, daug jų nužudė, tačiau jų vėliava šiandien kabo prie Sočio merijos.
Gruzija jau 2010 metais paskelbė, kad boikotuos Olimpines žaidynes. Kol kas tai vienintelė valstybė, priėmusi tokį sprendimą. Beje, ji vienintelė yra oficialiai pripažinusi čerkesų tautos genocidą.
Pasirengimas ir Išlaidos
Vasario mėnesį Sočyje vyksiančios žiemos olimpinės žaidynės turėjo parodyti, kokia didi šalis yra Rusija. Tikslo siekiama su tokiu užmoju, kad milijardai švaistomi į kairę ir į dešinę, o dažnai tiesiog pavagiami. Organizatoriai didžiuojasi olimpinio deglo kelione į kosmosą, o pasaulis stebisi išlaidavimu ir sunkiomis statybininkų darbo sąlygomis.
Deglas Klajūnas
Olimpinis šurmulys Rusijoje prasidėjo 2007 m. liepos 4 d., kai buvo paskelbta, kad kovoje dėl teisės vadintis žaidynių sostine Sočis nukonkuravo Zalcburgą (Austrija) ir Pjengčangą (Pietų Korėja). Šį dešimtmetį tai bus ne vienintelė proga parodyti save pasauliui. 2018 m. Rusijoje vyks dar didesnis sporto renginys - pasaulio futbolo čempionatas. Ką pamatys pasaulis - spindesį ar tuštybės mugę - dar neaišku.
Kol kas planeta mato įspūdingą olimpinės ugnies kelionę. Deglas Rusiją pasiekė spalio 7 d. Ši kelionė bus ilgiausia olimpinių žaidynių istorijoje. Ugnis nukeliavo maždaug 65 tūkst. kilometrų, pabuvo visuose Rusijos regionuose. Deglą savo rankose palaikė 14 tūkst. nešėjų. Skambiausiu akcentu šioje kelionėje tapo skrydis į tarptautinę kosminę stotį. Deglas netgi pabuvojo atvirame kosmose, o lapkričio 11 d. kartu su trimis astronautais sėkmingai nusileido Kazachstano stepėje. Tiesa, saugumo sumetimais ugnis nebuvo įžiebta.
Rusijos žiniasklaida džiaugėsi, kad gatvėse pasižiūrėti į olimpinio deglo estafetę susirinkdavo tūkstančiai žmonių. Ugnis jau pabuvojo Šiaurės ašigalyje, paskui dar kartą kirto poliarinį ratą vežama elnių kinkiniu. Numatyta, kad deglas atsidurs ir Elbruso kalno viršūnėje bei Baikalo ežero dugne.
Rusai Didžiuojasi
Ką dar žada rusai? Žada, kad tai bus pačios kompaktiškiausios olimpinės žaidynės istorijoje. Varžybos vyks 11-oje naujų sporto objektų, kurie suskirstyti į dvi grupes - pakrantės ir kalnų. Kiekvienoje grupėje bus savas olimpinis kaimelis. Atstumas tarp pakrantės ir kalnų objektų bus maždaug 48 kilometrai. Nauju geležinkeliu šį atstumą galima įveikti per pusvalandį.
Neabejotina, kad rusai varžybas seks labai dėmesingai. Vasarą buvo paskelbti tyrimų duomenys, kurie atskleidė, jog sporto pergalės yra antroje vietoje tarp tų dalykų, kuriais nacija didžiuojasi labiausiai. Pirmoje vietoje yra istorija. Sportas aplenkė tą sritį, kuria, iš pirmo žvilgsnio, rusai turėtų didžiuotis labiausiai - kultūrą ir meną.
Žiemos sporto federacijoms buvo skirta daug daugiau lėšų nei įprastai. Dienraštis „Sport-Express“ ironiškai pastebėjo, kad rogučių sporto atstovas Albertas Demčenka dar prieš pusantro dešimtmečio laisvu nuo treniruočių metu buvo priverstas prekiauti mėsa turguje. Dabar rūpinamasi, kaip pagerinti jo rezultatus kosminėmis technologijomis. Spalio pradžioje traumą patyręs čiuožėjas Aleksandras Smirnovas buvo specialiu lėktuvo reisu atskraidintas į Maskvą ir jau po kelių valandų jo kelį operavo vienas geriausių šios srities specialistų iš Vokietijos.
Spalio pabaigoje, kai iki olimpiados buvo likę lygiai 100 dienų, Rusijoje apsilankė naujasis Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Tomas Bachas. Po susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu jis pareiškė, kad varžybų vietos atrodo įspūdingai. „Esu tikras, kad 2014 m. olimpinės žaidynės paliks neužmirštamus prisiminimus“, - teigė T.Bachas.
Kosminė Suma
Sunku būtų su tuo ginčytis, bet neužmirštami prisiminimai gali būti tiek teigiami, tiek neigiami. Nepaisant milžiniškų išlaidų, statybos dar nėra baigtos. Lapkričio pradžioje Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Kozakas liepė pagreitinti kai kurių objektų, taip pat ir olimpinio kaimelio, pabaigimą. Už reikalavimų nevykdymą darbus atliekančios kompanijos vadovui pagrasinta nuobaudomis, galbūt net baudžiamąja byla.
Tai reiškia, kad ne viskas eina kaip sviestu patepta. Išlaidos tuo metu vis didėja. Kalbos apie tai girdimos jau seniai. Dar 2008 m. pradžioje paaiškėjo, jog išlaidos, palyginti su pirminiais paskaičiavimais, padidės du kartus. Valdžios ir statytojų atstovai tikino, kad kaštai augs, nes reikės išpirkti žemę olimpiniams objektams, papildomai investuoti į transporto infrastruktūrą. Iki tol planuota, kad Sočis iš federalinės tikslinės programos gaus 314 milijardų rublių (dabartiniu kursu - maždaug 24,7 mlrd. litų).
2010 m. buvo pateikti visai kitokie skaičiai. Laikraštis „Vedomosti“, remdamasis Rusijos ekonomikos plėtros ministerijos dokumentais, pranešė, jog olimpinėms žaidynėms teks išleisti 950 mlrd. rublių (maždaug 74 mlrd. litų arba 29 mlrd. JAV dolerių). Nuo pradinių skaičiavimų biudžetas išaugo beveik tris kartus.
Net ir minėtas skaičius dabar jau atrodo mažas, nes olimpiada ryja lėšas lyg juodoji skylė. Niekas nežino, kiek pinigų išleista. „Sport-Express“ apžvalgininkas Sergejus Butovas nenurodė konkretaus skaičiaus, bet pripažino, kad „išlaidos viršijo proto ribas, o vogimo masteliai buvo daug didesni nei ta ledkalnio viršūnė, kurią visi matė“.
Didžiosios Britanijos leidinys „The Guardian“ pabandė paskaičiuoti tiksliau. Jo duomenimis, žaidynėms išleistas 51 mlrd. dolerių (maždaug 131,5 mlrd. litų). Skaičius šokiruoja, nes 2010 m. Kanados miestas Vankuveris išsivertė su 8,9 mlrd. dolerių. Net vasaros olimpinių žaidynių organizatoriai išsiversdavo su daug mažesnėmis sumomis. Anot „The Guardian“, pompastišką šventę surengę kinai 2008 m. Pekino žaidynėms išleido 43 mlrd. dolerių. 2012 m. Londono olimpiadai užteko 13,9 mlrd. dolerių.
Auksinis Kelias
Rusijos opozicijos atstovai Borisas Nemcovas ir Leonidas Martiniukas gegužę pareiškė, kad 30 mlrd. dolerių buvo pavogti, o pasipelnė V.Putino aplinkos žmonės. Keliui tarp pakrantės ir kalnų objektų nutiesti neva prireikė 8,6 mlrd. dolerių. „Jei šis kelias būtų grįstas penkiais milijonais tonų aukso, kaina būtų ta pati“, - teigė B.Nemcovas.
Skandalai kyla ir dėl kitų dalykų. Žmogaus teisių gynimo organizacija „Human rights watch“ paskelbė, kad olimpiniuose objektuose yra išnaudojami darbininkai iš Azijos. Jie esą priversti dirbti po 12 valandų per parą, o atlyginimas sąžiningai mokamas ne visada.
Rugsėjo pradžioje prasidėjo milicijos reidai, per kuriuos dėl darbo nuostatų ir migracijos taisyklių pažeidimų buvo sulaikyti šimtai darbininkų iš užsienio. Pasak „Human Rights Watch“ pranešimo, dalis sulaikytųjų prastose sąlygose buvo kalinami ilgiau nei savaitę. Milicijos pareigūnai tai neigė.
Sniego Pakaks
Kadangi Rusijos ir Vakarų valstybių požiūris į žmogaus teises gerokai skiriasi, kaltinimų dar tikrai bus. Lapkričio pradžioje Sočio apylinkėse į nemalonią padėtį pateko Norvegijos televizijos TV2 žurnalistai. Jie buvo apkaltinti narkotikų vartojimu. Vienam žurnalistui teko važiuoti į kliniką. Tiesa, incidentas truko neilgai. Į kliniką atvykęs pareigūnas paaiškino, kad įvyko nesusipratimas.
„Human Rights Watch“ aktyvistai vėl sukėlė triukšmą ir paskelbė, esą Rusijos teisėsaugos struktūros baugina žurnalistus, kad šie nerengtų objektyvių reportažų. „The Guardian“ visus į Sočį keliausiančius asmenis įspėjo, jog jų skambučiai ir veiksmai internete bus sekami. Rusai atkirto, kad Londone sekimo daug daugiau.
Žmogaus teisės žaidynių metu bus viena svarbiausių temų. Vakarų šalyse jau pasigirdo ne vienas raginimas boikotuoti žaidynes. Dažniausiai kritikams užkliūva Rusijos požiūris į homoseksualizmo propagandą. Gruzija turi kitą priežastį pagalvoti apie boikotą. Kilo didelis pasipiktinimas, sužinojus, kad vienas iš deglo nešėjų dalyvavo 2008 m. Rusijos kare su Gruzija. Spalio viduryje Tbilisyje buvo surengtas roko koncertas. Jo metu siūlyta boikotuoti žaidynes. Į protesto akciją susirinko keli tūkstančiai žmonių.
Protestų įvairiose pasaulio vietose tikriausiai bus ir žaidynių metu, bet olimpiados esmė yra sportas. Kritikai mano, kad ir šiuo atžvilgiu Sočis nėra tinkama vieta. Rusijos pietuose esančiame mieste temperatūra vasarį gali siekti maždaug 10 laipsnių šilumos. Kokia gi tai žiema? Visgi bent į šį klausimą organizatoriai paruošė labai aiškų atsakymą.
Boikotai ir Politika
Šiose žaidynėse jau paskelbė nedalyvausiantys JAV prezidentas Barackas Obama, federalinis prezidentas Jaochimas Gauckas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel (dėl traumos), Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as, britų ministras pirmininkas Davidas Cameronas ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Beje, ji vienintelė - dėl politinių priežasčių.
Pastaruosius metus ne tik politikai, bet ir visuomenės veikėjai, žmogaus teisių gynėjai ir sportininkai ragino Vakarus naudotis matomumu ir spausti Rusiją kai kuriems pokyčiams. Pretekstai buvo įvairūs: iš pradžių susiję su Edwardo Snowdeno slėpimu, vėliau - parama Sirijos Asado režimui, o galiausiai - su įstatymais, draudžiančiais „netradicinės orientacijos santykių propagandą“. JAV į savo VIP, prezidentinę delegaciją įtraukė du ypač nusipelniusius homoseksualius sportininkus: tenisininką Billie Jeaną Kingą ir ledo ritulio žaidėją Caitlin Cahow.
Žvelgiant į žaidynių istoriją matyti, kad boikotai apčiuopiamų rezultatų nedavė: nei airiams boikotuojant Londono žaidynes 1908 m., nei įvairių šalių žydų sportininkams boikotuojant 1936 m. Berlyno žaidynes. Ir po didžiausio istorijoje boikoto - 1980 m.
Tai nėra pasaulio viršūnių susitikimas, - komentuodamas p. Obamos sprendimą nevykti į Sočį yra sakęs Rusijos prezidentas.
Vos žaidynės praeina, eiliniams piliečiams neberūpi, kas dalyvavo delegacijose. Ankstesni JAV prezidentai ir viceprezidentai praleido ir Seulo (1988), ir Sidnėjaus (2000) žaidynes, o p. Rusijos atvejis irgi taip stipriai nejaudina JAV ar kitų šalių gyventojų, kaip norėtų manyti aktyvistai. Nors požiūris į homoseksualių žmonių santuoką pastaraisiais metais JAV tapo pozityvesnis, kai kuriems p. Tai, kas iš tiesų žmonėms rūpi, yra medaliai, konstatuoja „ft.com“.
Tai tapo akivaizdu jau 1980 m. per Maskvos žaidynes - tada jas boikotavo 65 šalys, tarp jų ir JAV. Amerikiečių šis sprendimas anaiptol neįkvėpė. Praėjus dešimtmečiui, irkluotoja ir Tarptautinio olimpinio komiteto narė Anita DeFrantz boikotą pavadino betiksle ir gėdinga JAV istorijos dalimi.
2013 m. dėl Rusijos elgesio E. Snowdeno atžvilgiu paragintas boikotuoti žaidynes, JAV olimpinis komitetas pareiškė to nedarysiąs. Jo atstovų žodžiais, 1980 m. Akivaizdu, kad olimpiadai nebesutrukdys jokie užsienio šalių vadovų ir organizacijų pareiškimai. Todėl vienintelis svarus nerimas liko teroristinių išpuolių grėsmė. Sprogimai Volgogrado traukinių stotyje buvo antra tokia tragedija Šiaurės Kaukazo regione per pastaruosius porą mėnesių. Priežasčių manyti, kad sprogdinimai susiję su žaidynėmis, pakanka: apsauga aplink olimpinį miestą dabar tokia griežta, kad ekstremistams, siekiantiems sutrukdyti renginiui ir atkreipti dėmesį į savo reikalavimus, telieka tolimesnės vietos. Rusija jau pradėjo didžiausią saugumo operaciją per olimpinių žaidynių istoriją.
Politinės Žaidynės: Istorinis Kontekstas
Pirmieji šiuolaikinių olimpinių žaidynių (1896 m.) šeimininkai graikai lyg tyčia paneigė, kad tarptautinės sporto žaidynės - geriausias būdas siekti taikos. Pirmoji atgaivinta olimpiada pažadino graikų nacionalizmą ir tai dar po metų virto eiliniu karu su Turkija.
1904 m. Sent Luiso (JAV) žaidynėse šalia pagrindinės programos buvo surengtos „Antropologinės dienos“, per jas „spalvotųjų“ rasių sportininkams buvo suteikta galimybė rungtis su baltaodžiais. Specialiai žaidynėms rengęsi baltieji nugalėjo veik visose rungtyse ir jų pergalės paskatino rasistus visame pasaulyje plyšauti apie „totalinį baltosios rasės pranašumą“.
1920 m., Antverpenas. Žaidynėse dalyvavo 29 šalių sportininkai. Į pirmąją po Pirmojo pasaulinio karo olimpiadą nebuvo pakviesti karą pralaimėjusių šalių - Vokietijos, Austrijos, Bulgarijos, Vengrijos ir Turkijos - atstovai.
1936 m., Berlynas. Teisę surengti žaidynes Vokietija gavo 1931 m. Po dvejų metų šalyje į valdžią atėję naciai olimpiadai skyrė didžiulę propagandinę reikšmę ir atseikėjo iki tol neregėtus pinigus. Laikinai buvo sušvelninti šalies diskriminaciniai įstatymai prieš etninius žydus, tačiau jie nebuvo pakviesti į nacionalinę komandą. Berlyno romai (čigonai) prieš žaidynių atidarymą buvo masiškai areštuojami ir uždaromi į koncentracijos stovyklas. Vokietijos sportininkai iškovojo daugiau apdovanojimų nei visų kitų šalių atstovai kartu.