Singapūras, dažnai vadinamas subalansuotu didmiesčio etalonu, apjungia geriausias savybes iš įvairių pasaulio metropolių. Šis miestas-valstybė žavi savo tvarka, švara ir saugumu, o jo moderni infrastruktūra ir multikultūriškumas sukuria unikalų derinį. Singapūras, kuriame didelės baudos už kramtomosios gumos įvežimą ir griežta rūkymo vietų kontrolė užtikrina nepriekaištingą tvarką, yra ne tik ekonomikos, bet ir urbanistikos stebuklas. Šiame straipsnyje panagrinėsime Singapūro istoriją, jo pasiekimus olimpinėse žaidynėse ir miesto transformaciją, kurią įkvėpė olimpinis judėjimas.
Singapūras - Subalansuotas Didmiesčio Etalonas
Singapūras man yra subalansuotas didmiesčio etalonas. Tokijo infrastruktūra, Dubajaus modernumas, Londono multikultūriškumas, Hong Kongo greitis sudėta į vieną vietą ir užtepta pavyzdiniu saugumu, švara ir tvarka. Idealiai tvarkingai surikiuoti dangoraižiai.
Marina Bay Sands - Architektūros Šedevras ir Valdžios Darbo Pavyzdys
Singapūre pastatytas „Marina Bay Sands” vertas atskiro paminėjimo. Šį pastatą daugelis laiko viešbučiu, nors tai nei tik viešbutis. Man tai pavyzdys, kaip tinkamas valdžios darbas planuojant miestą papildo ir pakeičia miestą (kitas mane žavintis pavyzdys yra Barselonos transformacija per/po Olimpinių žaidynių 1992 m. - verta atskiro įrašo). XXI amžiaus pradžioje Singapūro valdžia paskelbė konkursą dviems kazino licenzijoms laimėti. Mainais į licenzijas, investuotojai turėjo pasiūlyti ir pastatyti pramogų parką, kuris atitiktų Singapūro turizmo strategiją ir papildytų miestą. „Marina Bay Sands” kazino (kazino būtina aplankyti - dydis pribloškia, o dar labiau pribloškia bandymas įvertinti, kokio dydžio pinigai ten sukasi) su virš kazino įrengtu viešbučiu, konferencijų centru ir prekybos centru yra žmogiškųjų malonumų triumfas. „Marina Bay Sands” yra užmušantis argumentas visiems, kurie sako, jog anksčiau žmonija buvo darbštesnė ir kūrybingesnė - žiūrėk, statydavo piramides, Eifelio bokštus ir kitą žavesį, o ką dabar? Nueikite niurgzliai į Singapūrą. Aš nebuvau Singapūre kol „Marina Bay Sands” nebuvo, bet tokio pataikymo, kas mieste turi būti, galima labiau nei pavydėti. Nueini į „Akropolį”, plaukioji iš „Zaros” į „Can Can Pizza” su valtim. „Marina Bay Sands” viešbutis toli gražu nėra pats geriausias Pasaulyje ir netgi toli nuo geriausio, kuriame esu apsistojęs. Jis turi 2561 kambarį ir tai padaro neįmanoma užduotimi paversti jį į kažką panašaus į geriausią viešbutį - pasaulis dar neturi metodikos, kaip kurti tikrą prabangą tokiais kiekiais. Pakanka prie „Marina Bay Sands” prisiliesti vieną naktį.
Kolonijinė Atsvara: „Raffles Hotel” ir „Singapore Sling”
Jeigu galimybės leidžia, siūlau Singapūre kolonijinę atsvarą šiandienos modernumui „Raffles Hotel”, kurį šiandien valdo istorinių viešbučių valdymo meistrai „Fairmont”. „Raffles Hotel” buvo pastatytas prie jūros (šiandien jūros krantas 500 metrų nuo „Raffles Hotel”), jį įkūrė dar 19 amžiuje arabas prekybininkas ir kinas verslininkas apgalvotai išnuomoję jį dviems versliems armėnams, kurie įsigudrino į viešbutį įleisti visų rasių atstovus. Sako, kad tame viešbutyje japonų kariai per antrąjį pasaulinį karą užtiko vietinius šokančius valsą. XX amžiaus pradžioje šio viešbučio „Long Bar” barmenas iš Hainano salos sugalvojo kokteilį „Singapore Sling”. Mano Singapore Sling. Singapūre, bet ne „Raffles”.
Prabangos Etalonas: „Mandarin Oriental”
Singapūras taip pat yra puiki vieta išbandyti „Mandarin Oriental” prabangą. Šitas tinklas man yra viešbučių prabangos etalonas - ne tiek kaip pastatyti prabangą, o kaip sukurti tobulą ir išlaikyti tobulą prabangą (antra dalis daug sudėtingesnė). Persų įlankos prabanga - apipilti viską auksu ir demonstruoti analfabetizmą valdyme, amerikiečiai tiesiog nemoka kurti prabangos (užtat turi neįtikėtino aukšto lygio „average level”), o rytiečiai turi prabangos valdymo talentą, o „Mandarin Oriental” yra tiesiog karūna.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Changi Oro Uostas ir „Singapore Airlines”
Kaip aviatorius, turiu pasisakyti ir apie Changi bei „Singapore Airlines”. Singapūro Changi oro uostas pagal įvairius reitingus ir apdovanojimus renkamas Nr.1 tarp Pasaulio oro uostų. Ar man jis patinka? Taip, viskas Changi yra gerai. Tačiau, mano manymu, per visą plėtrą ir nuolatinį kokybės viršūnės išlaikymą Changi neturi tos razinos, kuri užkabintų. Jame viskas tobula ir nėra prie ko prikibti, bet su ypatingai aukštais lūkesčiais keliamais Changi, jam trūksta galutinio prieskonio. Kuomet Kuala Lumpūro oro uoste netyčia aptikau džiunglių taką („Jungle Braodwalk”) viduryje sterilios zonos tarp parduotuvių - ištiko didelis „wow”. Kuomet Hong Kongo oro uosto pamačiau, kaip galima efektyviai sutvarkyti 60 milijonų keleivių aptarnavimą, ištiko „kodėl kiti to nekopijuoja?” efektas. Singapūro oro uoste man trūksta tos razinos, kuri sukurtų „wow efektą”. Myliu išvykimo lentas oro uostuose. „Singapore Airlines” yra geriausia aviakompanija, kurią esu išbandęs. Nuostabus balansas tarp visų svarbių dalykų - saugos, išlaikytumo, prabangos ir pastovumo. Nors nesu ekspertas, bet mano žiniomis paremta nuojauta neleidžia man iki galo patikėti MEB3 vežėjų tinkamu dėmesiu skrydžių saugai - kai kuriuos dalykus jie daro labai keistai ir nors skridau tiek „Etihad”, tiek „Qatar”, tiek „Emirates” ne po kartą ir nebijau skristi su jais vėl, aš nesu šventai įsitikinęs, jog šioms aviakompanijoms skrydžių ir keleivių sauga yra „numeris vienas” (tai mano asmeninė nuomonė). Šalia to, arabai nelabai gerai moka kurti prabangų servisą - jie sugeba nupirkti „Moët & Chandon” į ekonominę klasę ar paauksuoti unitazus Dohos „business class” terminale, tačiau jiems nesiseka tinkamai apmokyti įgulų išlaikyti tinkamą prabangą - tai įgula per įkyri, tai daro klaidas, tai pernelyg perduoda savo vidines emocijas. „Turkish Airlines” turi didžiulę nepastovumo problemą - jie sugeba padaryti gerai, bet sugeba aptarnauti ir labai blogai bei labai prastai sprendžia nestandartines situacijas, skrydžių atšaukimus, „missed connections” ir kitus „irregularities”. „Singapore Airlines” vakarietiškas požiūris ir ilgametė tradicija jiems leidžia būti „pastoviai geriems”. Kai keliauji ne vieną kartą, tai ypatingai svarbu. Būti „pastoviai geru” yra daug sunkiau tegu „dažniausiai puikiu”. Šiaip, ypatingai darbo kelionėms visada esu linkęs rinktis vakarietiškas aviakompanijas, ypatingai keliaudamas į sudėtingesnes keliones. Vakarietiškos aviakompanijos neturi pačių geriausių paslaugų ir geriausio maisto, bet jos geriausiai sprendžia nestandartines situacijas ir su jomis gali jaustis saugus Bužumbūroje, Kabule ar žinodamas, jog jie nepaliks tavęs Maniloje. „Singapore Airlines” įrašyčiau prie vakarietiško stiliaus aviakompanijų, kurios dar turi ir labai gerą servisą ekonominėje klasėje bei tobulą „business” klasėje. „SilverKris” lounge Changi oro uoste, mano nuomone, yra pats geriausias Pasaulyje (tiesa, „Star Alliance GOLD” neįleidžia, net jei skrendi su „Singapore Airlines” - „Star Alliance GOLD” jie turi atskirą lounge, kuris gerokai prastesnis negu tas, kuris skirtas išskirtinai „Singapore Airlines” business keleiviams. Kas yra nepagal „Star Alliance” taisykles, bet „Singapore Airlines”, panašu, nelabai rūpi „Star Alliance”) - geresnis už daugelio giriamą „Turkish Airlines” lounge Stambule. Na, o „Singapore Airlines” verslo klasės kėdės yra tiesiog tobulos - „Lufthansa First” neprilygsta „Singapore Airlines” Business. Todėl šiuo įrašu išpažįstu savo meilę Singapūrui - man šis miestas turi kažką tokio. Jis man labiau patinka nei Seulas, Hong Kongas, Kuala Lumpūras, Dubajus. Net labiau nei Tokijas.
Singapūro Dalyvavimas Olimpinėse Žaidynėse
Singapūras, nors ir nedidelė valstybė, aktyviai dalyvauja olimpinėse žaidynėse ir siekia aukštų rezultatų. Šalis didžiuojasi savo sportininkais ir skiria didelį dėmesį sporto plėtrai.
Finansinės Premijos už Olimpinius Medalius
Kai Josephas Schoolingas įveikė legendą Michaelą Phelpsą 100 m plaukimo peteliške finale ir tapo pirmuoju Singapūro sportininku, laimėjusiu aukso medalį, jis tapo kone milijonieriumi. Mat jo tėvynė už tai duoda 664 tūkst. JAV dolerių. Tai beveik 30 kartų daugiau nei M. Phelpsas ar kitas amerikietis būtų gavęs, jei laimėtų auksą.
Singapūro Pasiekimai Olimpinėse Žaidynėse
5,5 mln. gyventojų skaičiuojantis Singapūras per visą istoriją yra laimėjęs penkis olimpinius medalius: aukso Rio de Žaneire, du bronzos stalo tenise 2012 metais, sidabro sunkiojoje atletikoje 1960 metais ir in dar vieną sidabro stalo tenise 2008 metais. Palyginimui - JAV laimėjo iš viso 1071 aukso medalius, o iš viso 2698 medalius nuo moderniųjų olimpinių žaidynių eros pradžios 1896 metais. Ir tai dar neskaičiuojant Rio de Žaneire iškovotų medalių. Amerikiečiams Brazilijoje prognozuojama per 100 medalių, daugiau nei pusę jų JAV sportininkai jau laimėjo. Tiesa, ne visos šalys suteikia premiją aukso medalį iškovojusiems savo sportininkams. Pavyzdžiui, Didžioji Britanija už tai neduoda nė cento. Lietuva pagal 2000-ųjų rugpjūčio 16-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą piniginėmis premijomis skatina mūsų šalies olimpiečius, žaidynėse iškovojusius 1-8 vietas. Pirmąją vietą Rio de Žaneire laimėjęs mūsų atletas iš valstybės gautų 115,85 tūkst. eurų, antrąją - 57,92 tūkst., trečiąją - 43,44 tūkst. eurų premiją.
Premijos Už Olimpinius Medalius: Šalių Palyginimas
Pristatome įvairias premijas savo sportininkams už olimpinį auksą Rio de Žaneire siūlančias šalis:
Taip pat skaitykite: Įtampa ir susitaikymas Korėjoje
- Singapūras - 665 tūkst. eurų (Gyventojų 5,5 mln., olimpinė delegacija Rio de Žaneire - 25).
- Indonezija - 337 tūkst. eurų (Gyventojų 255,5 mln., olimpinė delegacija Rio de Žaneire - 28).
- Azerbaidžanas - 224 tūkst. eurų (Gyventojų 9,75 mln., olimpinė delegacija Rio de Žaneire - 56).
- Kazachstanas - 202 tūkst. eurų (Gyventojų 17,7 mln., olimpinė delegacija Rio de Žaneire - 105).
- Italija - 163 tūkst. eurų (Gyventojų 60,7 mln., olimpinė delegacija Rio de Žaneire - 310).
- Lietuva - 115,8 tūkst. eurų (Gyventojų 2,8 mln., olimpinė delegacija Rio de Žaneire - 67).
- Prancūzija - 58 tūkst. eurų (Gyventojų 66,7 mln., olimpinė delegacija Rio de Žaneire - 407).
- Rusija - 53,8 tūkst. eurų (Gyventojų 144,2 mln., olimpinė delegacija Rio de Žaneire - 284).
- Pietų Afrika - 31,7 tūkst. eurų (Gyventojų 54,9 mln., olimpinė delegacija Rio de Žaneire - 145).
- JAV - 22 tūkst. eurų (Gyventojų 325 mln., olimpinė delegacija Rio de Žaneire - 566).
- Vokietija - 17,6 tūkst. eurų (Gyventojų 81,7 mln., olimpinė delegacija Rio de Žaneire - 438).
- Kanada - 13,2 tūkst. eurų (Gyventojų 36,1 mln., olimpinė delegacija Rio de Žaneire - 320).
- Australija - 13,2 tūkst. eurų (Gyventojų 24,1 mln., olimpinė delegacija Rio de Žaneire - 433).
Jaunimo Olimpinės Žaidynės Singapūre
Tarptautinio olimpinio komiteto sprendimu pirmosios jaunimo olimpinės žaidynės vyko Singapūre 2010 m. rugpjūčio 14-26 d. Jaunimo olimpinių žaidynių tikslas - paskatinti viso pasaulio jaunimą susivienyti ir paliudyti olimpines vertybes, tokias kaip kompetencija, draugystė ir pagarba. Žaidynėse tikimasi sulaukti apie 3 600 jaunųjų sportininkų (14-18 metų) iš 205 šalių. Jie varžysis 26 sporto šakose bei dalyvaus kultūrinėje ir šviečiamojoje programoje. Pirmosiose jaunimo olimpinėse žaidynėse bus kovojama dėl 201 medalio. Lietuvos atstovai kovojo krepšinio (3 ir 3), lengvosios atletikos, plaukimo, irklavimo, dziudo, bokso ir šiuolaikinės penkiakovės rungtyse.
Lietuvos Sportininkų Pasiekimai Olimpinėse Žaidynėse: Rūta Meilutytė ir Gintarė Venčkauskaitė
Lietuvos sportininkai taip pat garsėja savo pasiekimais olimpinėse žaidynėse. Rūta Meilutytė ir Gintarė Venčkauskaitė yra puikūs pavyzdžiai, kaip atsidavimas ir sunkus darbas atneša puikių rezultatų.
Rūta Meilutytė
Meilutýtė Rūta 1997 03 19Kaunas, lietuvių plaukikė. Plaukti pradėjo nuo 7 metų. 2010-16 mokėsi ir treniravosi Plymouthe (Jungtinė Karalystė), 2018-19 treniravosi Los Andžele. 2019 sugrįžo į Kauną. 2012 Londono olimpinėse žaidynėse 100 m plaukimo krūtine atrankos varžybose buvo greičiausia iš visų 46 dalyvių, pasiekė geriausią pasaulio sezono rezultatą (1 min 05,56 s), pusfinalyje užėmė 1 vietą (1 min 05,21 s) ir pagerino Europos rekordą, finale iškovojo aukso medalį (1 min 05,47 s). Nuo 2009 daugkartinė Lietuvos čempionė ir rekordininkė. 2012 Jungtinės Karalystės 100 m plaukimo krūtine čempionė. 2011 Europos olimpiniame jaunimo festivalyje pelnė aukso medalį plaukdama 100 m krūtine, sidabro - 50 m ir bronzos - 100 m laisvuoju stiliumi. 2013 Europos jaunimo plaukimo 100 m krūtine čempionė, 50 m laisvuoju stiliumi vicečempionė. 2013 4 kartus pasaulio jaunimo čempionė: 50 m laisvuoju stiliumi, 50 ir 100 m krūtine, 200 m kompleksiniu būdu ir dukart vicečempionė: 100 m laisvuoju stiliumi ir 4 × 100 m kombinuotosios estafetės. 2014 jaunimo olimpinių žaidynių (50 m baseinas) čempionė - 50 m ir 100 m krūtine. Europos čempionė (25 m baseinas) 2013 plaukimo 100 m krūtine (1 min 02,92 s; Europos čempionatų rekordas) ir 100 m kompleksiniu būdu (57,68 s; čempionatų rekordas) bei plaukimo 50 m krūtine (vicečempionė iki Julijos Jefimovos diskvalifikacijos), 2017 plaukimo 50 m ir 100 m krūtine. Pasaulio čempionatų (25 m baseinas) nugalėtoja ir prizininkė: 2012 Stambule tapo pasaulio plaukimo 50 m (29,44 s) ir 100 m (1 min 03,52 s) krūtine čempione (abu kartus pasiekė čempionatų ir Europos rekordą) bei plaukimo 100 m kompleksiniu būdu vicečempione, 2014 Dohoje (Kataras) - pasaulio plaukimo krūtine 50 m čempione ir 100 m vicečempione, 2018 Hangdžou (Kinija) - 50 m vicečempione, 2022 Melburne (Australija) - pasaulio plaukimo krūtine 50 m čempione, 2024 Budapešte (Vengrija) - pasaulio plaukimo krūtine 50 m (28,54 s) čempione. 2019 05 R. Meilutytė paskelbė baigianti sportinę karjerą. 2019 07 dėl dopingo kontrolės testų praleidimo FINA (Tarptautinė vandens sporto federacija) ją diskvalifikavo 2 metams. 2021 12 sugrįžo į varžybas ir atvirame Lietuvos plaukimo čempionate (25 m baseinas) iškovojo 3 aukso (100 m ir 50 m krūtine ir 50 m laisvuoju stiliumi), 1 sidabro (50 m peteliške) medalius, pagerino Lietuvos 50 m plaukimo laisvuoju stiliumi rekordą. 2022 06 pasaulio čempionate Budapešte (50 m baseinas) 100 m plaukimo krūtine rungtyje iškovojo bronzos, 50 m - aukso medalį, 2022 08 Europos čempionate Romoje (50 m baseinas) 100 m krūtine - bronzos, 50 m - aukso medalį, 2022 12 pasaulio čempionate Melburne (25 m baseinas) 50 m krūtine - aukso medalį (pusfinalyje pasiekė pasaulio rekordą), 2023 Fukuokoje (50 m baseinas) 100 m krūtine - aukso medalį (šioje olimpinėje rungtyje pasaulio čempione tapo po 10 metų), 50 m krūtine - aukso medalį (pusfinalyje pakartojo italei Benedettai Pilato nuo 2021 priklausiusį pasaulio rekordą 29,30 s, finale pasiekė naują pasaulio rekordą - 29,16 s), 2024 Dohoje (50 m baseinas) ir 2024 Budapešte (25 m baseinas) 50 m krūtine - aukso medalius. Daugkartinė Europos plaukimo krūtine rekordininkė: 50 m baseine - 2 kartus 50 m (29,96 s iki 29,48 s; 2013 08 03, Barselona) ir 4 kartus 100 m (1 min 05,21 s; 2012 iki 1 min 04,35 s; 2013 07 29, Barselona), 25 m baseine - 7 kartus 50 m (nuo 29,51 s; 2012 iki 28,37 s; 2022) ir dukart 100 m (1 min 03,52 s; 2012 iki 1 min 02,36 s; 2013). 2012, 2013, 2014, 2018, 2022, 2025 Lietuvos metų sportininkė. Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOC) išrinkta geriausia 2012 jaunąja Europos sportininke ir apdovanota Piotro Nurowskio prizu. 2022 geriausia Europos metų plaukikė.
Gintarė Venčkauskaitė
Gintarė Venčkauskaitė (1992 lapkričio 4 d.), Kaunas. Gintarė Venčkauskaitė yra šiuolaikinės penkiakovės atletė, dalyvavusi dviejose Olimpinėse žaidynėse. 2012 metais Londone ji užėmė 12-ąją vietą, o 2020 metais Tokijuje - 7-ąją vietą. Gintarės sportinė karjera prasidėjo 2007 metais, kai jai buvo vos 15 metų. Prieš tai ji išbandė šokius ir baletą, tačiau šie sportai jai neteikė tikro džiaugsmo. Tada Gintarė nusprendė nueiti į plaukimo treniruotę, taip ir užsiliko plaukimo takelyje. Ten šiuolaikinės penkiakovės treneris Vidmantas Vaičaitis pastebėjo Gintarės potencialą ir pasiūlė jai išbandyti šią sporto šaką. Iš pradžių Gintarė sužinojusi, kad viena iš penkiakovės rungčių yra bėgimas, pasakė: „Niekas gyvenime manęs neprivers bėgioti. Niekada to nemėgau.“ Tačiau dabar bėgimas tapo jos stipriąja puse, padedančia siekti aukštų rezultatų.
Taip pat skaitykite: Istorija ir tradicijos: Olimpinės žaidynės