Olimpinės žaidynės - aukščiausio lygio sporto varžybos, kuriose dalyvauti yra kiekvieno sportininko svajonė. Tačiau sportininkių gyvenimas dažnai sukasi ketverių metų ciklu, pagal olimpinių žaidynių tvarkaraštį. Prie jo neretai tenka derinti ir ypač svarbius gyvenimo įvykius - vaikų gimimą. Kaip sportininkės suderina nėštumą ir karjerą? Ar nėštumas trukdo siekti sportinių aukštumų, ar atvirkščiai - įkvepia? Šiame straipsnyje panagrinėsime skirtingas sportininkių patirtis, iššūkius ir pasirinkimus, susijusius su nėštumu ir dalyvavimu olimpinėse žaidynėse.
Nėštumas ir Olimpinės Žaidynės: Ar Tai Įmanoma?
Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kuris reikalauja didelio dėmesio savo sveikatai ir savijautai. Tačiau ar nėštumas suderinamas su profesionaliu sportu ir dalyvavimu olimpinėse žaidynėse? Atsakymas nėra vienareikšmis, nes kiekvienos moters organizmas reaguoja skirtingai. Vis dėlto, yra nemažai pavyzdžių, kai sportininkės sėkmingai derino nėštumą su karjera ir netgi pasiekė puikių rezultatų.
Nada Hafez: Nėščia Fechtuotoja Olimpinėse Žaidynėse
Viena tokių sportininkių - 26-erių fechtuotoja iš Kairo Nada Hafez, kuri trečiose savo olimpinėse žaidynėse dalyvavo būdama nėščia. Apie tai ji pranešė instagrame po kovų fechtavimo varžybų aštuntfinalyje. N. Hafez nugalėjo buvusią NCAA čempionę Elizabeth Tartakovsky iš JAV, bet vėliau pralaimėjo prieš Jeon Hayoung iš Pietų Korėjos.
„Mano kūdikis ir aš patyrėme nemažai fizinių ir emocinių iššūkių. Nėštumo kalneliai yra sunkūs patys savaime, bet kovoti ir išlaikyti gyvenimo ir sporto pusiausvyrą buvo dar sunkiau, visgi verta. Rašau šią žinutę, norėdama pasakyti, kad patekusi į aštuntfinalį beprotiškai savimi didžiuojuosi“, - džiaugėsi atletė.
Nėštumas N.Hafez nesutrukdė pergalingai pradėti olimpiados. Pirmajame etape 26-erių sportininkė nugalėjo aukščiau už save reitinguotą amerikietę Elizabeth Tartakovą.Visgi aštuntfinalyje egiptietė suklupo, pripažindama pietų korėjietės Hayoung Jeon pranašumą.N.Hafez teigė, kad didžiuojasi, savo pasirodymu Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.„Važinėjamas amerikietiškais kalneliais“ būnant nėščiai jau yra pakankamai sunkus, bet kova, kad išlaikytum pusiausvyrą tarp gyvenimo ir sporto, buvo tiesiog varginanti.
Taip pat skaitykite: Keturi čempionai iš Lietuvos
Šis pavyzdys rodo, kad nėštumas nebūtinai reiškia karjeros pabaigą. Su tinkamu pasiruošimu ir palaikymu, sportininkės gali sėkmingai dalyvauti varžybose ir siekti aukštų rezultatų net ir būdamos nėščios.
Vaida Žūsinaitė-Nekriošienė: Bėgimas Nėštumo Metu
Kita sportininkė, kuri nenutraukė sporto nėštumo metu - bėgikė Vaida Žūsinaitė-Nekriošienė. 2016-aisiais Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių maratono finišo liniją kirto 38-ta bei po metų dar dalyvavo ir pasaulio čempionate. Tačiau ne šį šuolį į bėgikių elitą moteris laiko savo gyvenimo pasiekimu, o kartu su baidarininku Ričardu Nekriošiumi sukurtu šeimyniniu gyvenimu. „Net ir nepatekus į Tokijo olimpines žaidynes daug svarbesni gyvenimo tikslai jau bus pasiekti“, - kalbėdama su LTeam.lt džiaugsmu spinduliavo šeštą mėnesį nėščia, tačiau bėgimo vis dar neapleidžianti Vaida.
Prieš kelias savaites, būdama šeštą mėnesį nėščia, olimpietė dalyvavo bėgimo varžybose, kuriose 10,5 km nuotolį įveikė per 46 min. ir 53,4 sek. ir bendroje įskaitoje tarp 560 dalyvių užėmė net 66-ą vietą.„Jaučiuosi tikrai gerai, o kadangi bėgioju ne kiekvieną dieną, organizmas yra pailsėjęs ir širdis yra stipri - tai ir leidžia bėgti. Palyginus su nėštumo pradžia, tai dabar jaučiuosi daug geriau - galėčiau ir daugiau, ir dažniau bėgti, bet bėgioju tik savo malonumui, savęs nespaudžiu, nes dabar turiu ir kitų veiklų“, - pasakojo sportininkė.
V. Žūsinaitė-Nekriošienė pasidalijo patarimais, kaip sportuoti nėštumo metu:
- Klausykite savo kūno: Kiekviena moteris turi žiūrėti pagal savo savijautą. Jeigu jaučiate, kad nenorite, bėkite lėčiau, ramiau - bėgiokite pagal savo galimybes.
- Pasitarkite su gydytoju: Svarbu pasikonsultuoti su gydytoju ir gauti leidimą sportuoti nėštumo metu.
- Rinkite informaciją: Ieškokite informacijos apie galimus krūvius, pasitarkite su kitomis sportininkėmis, kurios bėgiojo būdamos nėščios.
- Būkite atsakingi: Sportuokite atsakingai, saugokite save.
- Sportuokite lauke: Naudokitės geru oru, bet jeigu jaučiate, kad sunkiai pakenčiate karštį, tai geriau bėgti vakare, kai saulė jau ne tokia kaitri.
- Vartokite daugiau skysčių: Vasaros metu reikėtų suvartoti daugiau skysčių, jeigu reikia organizmą papildyti ir elektrolitais, nes bėgiodami viską išprakaituojame.
- Nepamirškite galvos apdangalo: Sportuoti reikia atsakingai.
Vaidos istorija įkvepia ir parodo, kad net ir nėštumo metu galima išlikti aktyvia ir sportuojančia moterimi. Svarbiausia - klausyti savo kūno, pasitarti su specialistais ir sportuoti atsakingai.
Taip pat skaitykite: Simboliai Olimpiadoje
Donata Karalienė: Sugrįžimas Į Sportą Po Dvynių Gimimo
Irkluotoja Donata Karalienė - dar vienas įkvepiantis pavyzdys, kaip motinystė gali sugrąžinti į sportą su nauja jėga. 2016 metais Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse irkluotoja DONATA KARALIENĖ parvežė Lietuvai pirmąjį akademinio irklavimo rungtyje iškovotą bronzos medalį. Šiais metais jos laukia jau ketvirtoji olimpiada. „Kai man 32-ąją nėštumo savaitę gimė du neišnešioti dvynukai, Dovydas ir Paulius Povilas, visa galva nėriau į motinystę. Tačiau laikui bėgant supratau, kad geriausia mama būsiu tuomet, kai jausiu vidinę pilnatvę ir žinosiu, jog padariau viską, ką galėjau“, - teigia Paryžiaus olimpinėse žaidynėse kartu su Dovile Rimkute irkluosianti Donata Karalienė.
Nuo pat pradžių olimpietės nėštumas buvo ypač sunkus - 10-ąją savaitę grėsė persileidimas, medikų prognozės skaudino ir teikė mažai vilčių. Tačiau netrukus sportininkės savijauta pagerėjo, ir ji grįžo į savo įprastą kasdienybę. Deja, tik trumpam. Netrukus D. „Nors tyrimai rodė, kad dvynukai vystosi pagal visas normas, 23-25 savaitėmis man atsinaujino skausmai. Blogai jaučiausi tiek fiziškai, tiek emociškai. Tačiau iki 28 savaitės vis tiek lankiau nėščiųjų baseino užsiėmimus, kuriuose man plaukiant imdavo trūkti oro, skaudėdavo visą kūną. Matydavau, kaip kitos nėštukės kuo puikiausiai susitvarko su užduotimis, o man - olimpietei - viskas pernelyg sunku. Tuomet kiek emociškai palūžau, bet žinojau - turiu išlikti stipri ir kovoti ne tik dėl savęs, bet ir dėl pasaulį norinčių išvysti dvynukų“, - savo nėštumo išgyvenimais dalijasi D.
32-ąją nėštumo savaitę gimę sportininkės dvyniai svėrė vos 1750 g ir 2350 g. „Visos problemos iki nėštumo taip nublanko, kad negalvojau apie nieką kita, o tik apie tai, kada galėsiu išvysti mažojo Dovydo ir Pauliaus Povilo šypsenas. Kartu su vyru išgyvenome labai sudėtingą laikotarpį - ligoninėje kartu su vaikais praleidome penkias savaites. Iki šiol atiduodame visas savo jėgas, kad mūsų mažyliai visavertiškai pažintų juos supantį pasaulį. Nors vienam jų diagnozuotas cerebrinis paralyžius, dabar mūsų abu vaikai gyvena aktyvų ir laimingą gyvenimą. Svarbiausia, kad jie abu jaustų mūsų meilę ir palaikymą, nepaisant skirtingų jų poreikių“, - sako mama D.
Irkluotoja teigia, kad visą gyvenimą jautė motinišką pašaukimą ir begalinį troškimą turėti vaikų. „Jonas visada šalia - su visais vaikų priežiūros ir namų apyvokos darbais tvarkomės drauge. Be to, jis mane palaiko visose gyvenimiškose situacijose, bet po anksčiau laiko gimusių dvynių atėjimo į mūsų šeimą pats niekada manęs neragino grįžti į profesionalų sportą. Šis jausmas aplankė mane. Vieną vakarą mums kartu stebint irklavimo varžybas pasakiau - „aš dar tikrai galiu“. Laikui bėgant olimpietė suprato, kad geriausia mama ji bus tada, kai jaus vidinę pilnatvę. Irkluotoja Donata Karalienė. Irkluotojų išvykimas į Paryžiaus olimpines žaidynes. Vilnius, 2024 m. liepos 19 d.
„Tai noras vėl atrasti save ir sustiprėti emociškai. Sportas man visada buvo tarsi terapija ir būdas atsipalaiduoti. Gimus vaikams norėjau vėl pajusti tą stiprybę ir pasitikėjimą savimi, kurį suteikia irklavimas. Jaučiau, tarsi dar ne viską būčiau nuveikusi, viduje buvo neužpildyta tuštuma, kuri mane kamuodavo ir keldavo nerimą. Žinojau, tam, kad galėčiau visą save atiduoti motinystei, turėjau įgyvendinti tai, apie ką visada svajojau - siekti aukščiausių rezultatų sporte. Be to, man svarbu parodyti vaikams, kad galima atsigauti net po sunkiausių akimirkų ir vėl siekti savo svajonių. Tačiau niekam nieko nebandau įrodyti. Tai darau dėl savęs“, - teigia Paryžiaus vasaros olimpinėms žaidynėms besiruošianti D.
Taip pat skaitykite: Disko metimo istorija Lietuvoje
Anot sportininkės, ši olimpiada bus ypatinga, nes tai jau antrosios žaidynės jai tapus mama. Pirmosios vyko Tokijuje 2021-aisiais. „Šįkart jaučiuosi labiau patyrusi bei subrendusi ir kaip sportininkė, ir kaip mama. Mano tikslas - parodyti savo geriausią formą ir pasiekti maksimalų rezultatą. Olimpietė neslepia, kad grįžus į sportą gimus neišnešiotukams jos sporto pasaulis visiškai pasikeitė. Tapo sunkiau planuoti treniruočių tvarkaraštį, reikėjo įdėti gerokai daugiau pastangų. „Svarbiausia - mano vaikai. Taip, treniruotės bei varžybos dabar ir vėl yra didelė mano gyvenimo dalis, bet jos neapibrėžia viso mano gyvenimo esmės. Nepaisant visų motinystės iššūkių, auginant neišnešiotus dvynius, ne kas kitas, o būtent mano vaikai, vyras ir visa neišnešiotų naujagimių bendruomenė tapo vidinės stiprybės šaltiniu, kuris leido man tarsi vėl iš naujo pakilti nuo nulio iki mėnulio ir vėl sugrįžti į sportines aukštumas.
Donatos istorija rodo, kad motinystė gali būti ne tik iššūkis, bet ir didžiulis įkvėpimas sportininkei. Svarbiausia - turėti stiprų palaikymą iš artimųjų ir tikėti savo jėgomis.
Gintarė Aleksandravičė: Motinystė Kas Ketveri Metai
Penkiakovininkė Gintarė Aleksandravičė - puikus pavyzdys, kaip derinti karjerą, motinystę ir nepamesti savęs. Disciplina, planavimas ir visada padėti skubantys artimi žmonės - tai kodiniai šios temos žodžiai.
Gintare, vaikučių susilaukiate kas ketveri metai - netrukus po olimpinių žaidynių. Ar čia sėkmingi sutapimai, ar tobulas mamos planas?Pirmoji dukrytė Patricija, kuriai tuoj sukaks aštuoneri, gimė po Rio de Žaneiro žaidynių. Kadangi į jas neišvykau, buvo toks planas, kad turime laiko ir reikia pasinaudoti proga. Olimpiniai ciklai puikiai tam tinka: yra laiko ir pailsėti psichologiškai, ir atsigauti fiziškai, ir parodyti geriausius rezultatus.
Tokijo žaidynėse, kur užėmėte aukštą septintą vietą, startavote besilaukdama antros mergytės Emilės, tad nėštumas ir sportas - suderinama? Kaip dabar spėjate treniruotis ir dar prižiūrėti trejų dukrytę?Vyresnioji Patricija jau eina į pirmą klasę, tad negaliu jos išsivežti kada panorėjusi, ji Kaune pasiliko pas savo tėtį, o Emilė su manimi. Padedu savo komandai, Lietuvos rinktinei, labiau psichologiškai, palaikau gerą nuotaiką ir kartu sportuodama su jau didėjančiu pilvuku rodau pavyzdį, kad mus riboja tik mūsų pačių mintys - jei tik turi tikslą ir norą, viskas yra įmanoma. Aišku, mano krūviai nėra tokie intensyvūs, bet kiek galimybės leidžia, tiek padarau - šiuo metu plaukioju, gaunu fechtavimo pamokėles ir užsiimu bendru fiziniu pasirengimu salėje. Ir pati pasportavusi jaučiuosi daug geriau - nėštukėms net rekomenduojama sportuoti, o aš tam turiu puikias galimybes (šypsosi). Už tai esu dėkinga mūsų federacijai ir Kauno plaukimo mokyklai, jie suteikia sąlygas palaikyti fizinę formą.
Kaip įveikiate dilemą: vaikelis ar karjera? Pagal reitingą esate ketvirta pasaulyje, daryti pertrauką tiek pasiekus reikia pasiryžimo. Kada po gimdymo planuojate grįžti į didįjį sportą?Kaip minėjau, mus riboja tik mūsų pačių mintys, tad nematau čia nei dilemos, nei problemos (šypsosi). Ne reitingai ir ne medaliai žmogų daro turtingą. Šeima - tas turtas, kuris visada bus aplink tave ir palaikys bet kokioje situacijoje. Reitingai ir medaliai yra laikina: kai gerai, visi tau ploja, kai blogai - nusisuka. Tad čia kiekvieno žmogaus vertybės ir kiekvienas renkamės, kaip norime gyventi, o ne kaip kažkas pasako. Ir pertraukos daryti nebijau - žinau, kad manęs laukia daug daugiau.
Sportas mus išmoko disciplinos ir viską planuoti, o kai turi šias savybes, vaikai tik paįvairina gyvenimo rutiną. Kadangi aš tėvelių jau nebeturiu, padeda vyro tėvai, auklė, draugai, kolegos - daug nuostabių žmonių. Ir pati nevengiu pabūti su vaikais, jiems smagu šalia netgi treniruočių metu, stengiuosi pasiimti į keliones - rodome vaikams kitokį pasaulį, pažindiname su juo. Po gimdymo sezonas jau bus į pabaigą ir pasiruošti varžyboms nespėsiu, tad grįžti planuoju kitais metais. Patirties, kaip atsigauti, turime, tad keisti kažko neplanuojame.
Kaip jus, kaip žmogų ir sportininkę, pakeitė motinystė? Viename interviu sakėte, kad sustiprėjo savisaugos instinktas, atsirado atsargumo, net tam tikros baimės su žirgu šokti per kliūtis. Kas dar pasikeitė?Kadangi žirgų penkiakovėje jau neliko, tai ir savisaugos sumažėjo. Aišku, atsakomybė už save ir vaikus tikrai bus triguba, bet svarbiausia - nepamiršti savęs. Kaip sakoma, laiminga mama - laiminga šeima (šypteli). Atsiradus vaikams pasikeitė vertybės ir prioritetai, o tai didina ir pačios brandą.
Sakote, kad jūsų misija - derinti karjerą ir šeimą. Išduokite, kaip tai įmanoma? Kam paliekate mergytes, kai lekiate į sporto stovyklas, varžybas, treniruotes?Kiekvienas renkamės savo gyvenimo kelią, kaip juo norime eiti. Vieni daro tik karjerą, kitiems karjera - tai vaikų auginimas, treti bando suderinti viską. Aš renkuosi derinti viską, tada esu laiminga, o tai svarbiausia. Jau dabar jaučiuosi labai turtinga, turėdama didelę šeimą ir ją gausindama. Baigsis karjera, nereikės kažko pradėti, nes jau turiu. Turbūt penkiakovė išmokė nesėdėti vietoje ir bandyti viską.
Kaip įmanoma auginti vaikus ir profesionaliai sportuoti? Kaip minėjau, turiu daug artimų žmonių, kurie padeda. Be to, vyriausioji jau eina į mokyklą, jaunesnioji - į darželį, tad turiu visą dieną sportui. Kai ateinu į treniruotę su vaiku, visas kitų žmonių dėmesys būna jam, tad ir man nukrenta krūvis, galiu ramiai sportuoti. Ir čia vėl labai daug priklauso nuo mamos: jeigu ji drąsi ir nieko nebijo, vaikas taip pat jaučiasi saugiai ir nebijo paleisti mamos. Į stovyklas, jei yra galimybė, dukras pasiimame kartu. Jei ne, lieka namie su aukle, vyresnioji dar būna pas savo tėtį. Buvęs vyras taip pat padeda, prisitaiko prie mano sezono grafiko ir paima Patriciją, kai išvykstu ilgesniam laikui. Mano nuomone, kartais reikia mokėti atsitraukti nuo vaikų ir buities - tam, kad nepamirštum savęs ir papildytum savo resursus.
Jūsų vyras ir treneris Paulius Aleksandravičius - iš tų, kurie prisideda prie vaikų auginimo, kuo tik gali, nebijo sauskelnių?Paulius tikrai nebijo nieko, padeda viską sukoordinuoti, moka bendrauti su vaikais. Jei į treniruotes ateinu su merginomis, padeda jas pažiūrėti (nors jau jos savarankiškos ir pačios prisigalvoja veiklos). Visada įvertiname treniruočių stovyklų bei varžybų svarbą ir, jei yra galimybė, pasiimame kartu vaikus. Bet kokiu atveju, kol buvo kūdikiai, pirmą sezoną dukrytės keliaudavo kartu. Keliaus ir sūnus. Tai vėl šiokia tokia privilegija, kurią išnaudojame, nes vaikams iki dvejų metų skrydžiai ir viešbučiai dažnai nekainuoja.
Sportininkui disciplina - privaloma, bet sportininkės mamos gyvenimas turi būti dar griežčiau sustyguotas. Kokiu režimu gyvenate, kada keliatės? Spėjate pagaminti vaikams pusryčius, apibėgti namus? Jūsų krūvis iš šalies atrodo sunkiai suvokiamas.Kaip ir sakote, svarbiausia - disciplina ir planas, kurio reikia laikytis, jei nori, kad bent dalis plano būtų įgyvendinta (juokiasi). Mano rytas dažniausiai prasideda 6.30 val. - pusryčiai šeimai, Paulius Patriciją palydi į mokyklą, aš Emilę vežu į darželį ir devintą jau būnu pirmoje treniruotėje. Grįžtu mano prieš pietus, papietauju ir leidžiu sau valandą ar dvi pamiegoti. Tuomet pasiimu vaikus iš mokymo įstaigų ir keliauju į vakarinę treniruotę. Vakare visi kartu pavalgome, tada - namų darbai ir miegoti. Dienos nebūna vienodos, bet planuoti tikrai reikia.
Ar leisite savo vaikams tapti sporto profesionalais? Gal net paraginsite rinktis šiuolaikinę penkiakovę?Vienu klausimu esame griežti - išmokti plaukti ir saugiai elgtis vandenyje gyvybiškai svarbu. Tad vyresnioji jau lanko plaukimo treniruotes, mažesniosios šita veikla dar laukia. O kiek tai tęsis ir kiek toli sporte norės eiti, nuspręs patys. Dažnai tėvai per vaikus bando įgyvendinti savo neišsipildžiusias svajones, tad, kiek įmanoma, leisiu rinktis tai, kas juos daro laimingus, ir palaikysiu visus jų sprendimus.
Gintarė pabrėžia, kad svarbiausia - nepamiršti savęs ir rasti balansą tarp karjeros ir šeimos. Jos istorija įkvepia ir parodo, kad su tinkamu planavimu ir palaikymu, motinystė netrukdo siekti sportinių aukštumų.
Miglė Lendel: Pirmagimis Po Tokijo Olimpinių Žaidynių
29-erių treko dviratininkė Miglė Lendel 2021-aisiais Tokijo vasaros žaidynėse drauge su kita panevėžiete Simona Krupeckaite iškovojo penktą vietą, o jau kitų metų Velykų išvakarėse krykštavo jos ir dviratininko Vasilijaus Lendelio išsvajotas sūnus Lukas.
Miglė pasidalijo savo patirtimi, kaip motinystė pakeitė jos gyvenimą:
- Mažiau poilsio ir laiko dviese su vyru: Atsirado daugiau su sūneliu susijusių reikalų.
- Daug aplinkos pagalbos: Lukas anksti pradėjo lankyti darželį, turėjome ir tebeturime nemažai aplinkos pagalbos - buvo auklė, iki šiol daug padeda seneliai.
- Ankstyvas grįžimas į sportą: Kai vaikui buvo aštuoni mėnesiai, jau dalyvavau Europos čempionate - ten vežiausi ir Luką, o pirmąsyk į stovyklą Kroatijoje kartu išvykome, kai jam buvo penki mėnesiai.
- Psichologiniai iššūkiai: Psichologiškai buvo sunkiau - dėl to turėjau sveikatos problemų. Užtat tebelankau psichoterapiją, atradau širdžiai malonių užsiėmimų - keramiką, jogą.
Miglės istorija rodo, kad motinystė gali būti iššūkis tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Svarbu nebijoti kreiptis pagalbos ir rasti būdų, kaip pasirūpinti savo emocine sveikata.
Rita Jasikevičienė: Pasirinkimas Šeimos Naudai
Viena žymiausių savo meto Lietuvos rankininkių Rita Jasikevičienė 1976-ųjų vasarą turėjo gyvenimo progą dalyvauti Monrealio olimpinėse žaidynėse - ji buvo pakviesta į Sovietų Sąjungos rinktinę, kas anais laikais laikyta didžiule sėkme ir įvertinimu. Tačiau prieš metus ištekėjusią sportininkę ėmė vis dažniau pykinti, o netrukus paaiškėjo priežastis - po širdimi nešiojo kūdikį. Žaidynės, kuriose potencialia…
tags: #olimpiniai #rezultatai #nescia