Olimpinės žaidynės - tai didžiausia sporto šventė pasaulyje, turinti gilias istorines šaknis. Šiame straipsnyje apžvelgiama olimpinių žaidynių istorija, apdovanojimai ir Lietuvos sportininkų pasiekimai šiame prestižiniame renginyje.
Olimpinės Žaidynės: Nuo Senovės Graikijos Iki Šių Dienų
Žymiausiomis sporto žaidynėmis Senovės Graikijoje buvo Olimpinės žaidynės. Nėra tiksliai žinoma, kada prasidėjo olimpinės žaidynės. Senųjų laikų olimpinės žaidynės vykdavo Olimpijos mieste. Žaidynės tapo vis svarbesnės Graikijoje. Romėnams užėmus Graikiją, žaidynės prarado svarbą.
Senovės Graikijos Olimpinės Žaidynės
Olimpinės žaidynės buvo svarbiausias sporto renginys antikos pasaulyje. Jos vykdavo kas 4 metai Olimpijos mieste, šventame Olimpo slėnyje Peloponeso pusiasalyje, dievo Dzeuso garbei. Manoma, kad žaidynės prasidėjo apie 776 m. pr. Kr. ir tęsėsi iki 393 m. po Kr. Periodas tarp dviejų olimpinių žaidynių - 4 metai - vadinamas olimpiada. Iš pradžių būdavo tik viena rungtis - 192,27 metrų bėgimas. Nugalėtojas uždegdavo ugnį ant altoriaus prieš Dzeuso šventyklą.
Varžybose galėjo dalyvauti tik laisvi, garbės nesuteršę graikų kilmės vyrai (vėliau - ir makedonai bei romėnai). Moterims stebėti varžybas buvo draudžiama. Iki 472 m. pr. Kr. olimpinės žaidynės vykdavo 1 dieną: rungdavosi bėgikai ir imtynininkai. Varžybas rengdavo helanodikai (olimpinių žaidynių teisėjų kolegija, renkama iš Elidės piliečių). Nuo 472 m. pr. Kr. nugalėtojai (olimpionikai) būdavo pagerbiami alyvmedžių vainikais. Pergalė olimpinėse žaidynėse laikyta didžiausiu laimėjimu; ji suteikdavo šlovę ir nugalėtojo gimtajam poliui. Olimpijoje būdavo statomos nugalėtojų statulos, jų garbei kuriami poezijos kūriniai.
Šiuolaikinės Olimpinės Žaidynės
Šiuolaikinių olimpinių žaidynių iniciatorius - baronas Pjeras de Kubertenas (Pierre de Coubertin). 1892 m. jis pirmą kartą paminėjo olimpinių žaidynių idėją. 1894 metais birželio 23 dieną buvo įkurtas tarptautinis olimpinis komitetas. Nuo 1896 metų organizuojamos vasaros olimpinės žaidynės, o nuo 1924 metų - žiemos olimpinės žaidynės. Pirmosios šiuolaikinės olimpinės žaidynės įvyko 1896 m. Atėnuose. Jose dalyvavo 241 sportininkas iš 14 valstybių. 2020 m. Tokijo vasaros olimpinėse žaidynėse (dėl COVID‑19 pandemijos žaidynės buvo nukeltos, įvyko 2021 m.) dalyvavo 206 šalių rinktinės, daugiau kaip 11 tūkst. sportininkų.
Taip pat skaitykite: Įdomūs faktai apie olimpinį auksą
Olimpinė Simbolika Ir Ceremonijos
Olimpinės žaidynės turi savitą simboliką ir tradicijas, kurios pabrėžia sporto dvasią, taiką ir draugystę tarp tautų.
Simbolika
Olimpinis simbolis - penki vienos arba skirtingų spalvų olimpiniai žiedai, naudojami vieni patys. Žiedai sunerti iš kairės į dešinę. Mėlynas, juodas ir raudonas žiedai yra viršuje, o geltonas ir žalias - apačioje. Visa geometrinė žiedų forma artima taisyklingai trapecijai, kurios mažesnis pagrindas yra apačioje. Šis olimpinis simbolis reiškia penkių žemynų ir viso pasaulio sportininkų susitikimą olimpinėse žaidynėse. P. de Kuberteno siūlymu olimpinį simbolį TOK patvirtino 1913 m.
Olimpinių žiedų spalvos (mėlyna, geltona, juoda, žalia ir raudona) simbolizuoja penkis žemynus: Australiją ir Okeaniją, Aziją, Afriką, Europą, Ameriką.
Olimpinė vėliava - balto fono be apvadų, jos centre - penkiaspalvis olimpinis simbolis. Pakeliama per žaidynių atidarymo, nuleidžiama per uždarymo ceremoniją.
Olimpinis devizas - Citius. Altius. Fortius (Greičiau. Aukščiau.
Taip pat skaitykite: Olimpinių medalių istorija
Olimpinė emblema - tai vientisa kompozicija, kurioje olimpiniai žiedai sujungti su kitu skiriamuoju elementu.
Olimpinė ugnis - tai TOK (Tarptautinis Olimpinis Komitetas) leidimu Olimpijoje uždegta ugnis. Prometėjo dovanota žmonėms, pasak legendos, ugnis tapo aukštų idealų, taikios kovos už žmonių laimę simboliu. Olimpinė ugnis, uždegta Olimpijoje ir atnešta į žaidynių vietą, simbolizuoja kilnius siekius, taiką, draugystę, vienybę.
Ceremonijos
Olimpinės žaidynės prasideda iškilminga atidarymo ceremonija, kurios metu į stadioną žygiuoja visų dalyvaujančių šalių sportininkai. Tradiciškai, Graikijos sportininkai žygiuoja pirmi, o šalies, kurioje vyksta žaidynės, sportininkai - paskutiniai. Atidarymo ceremonijoje skamba olimpinis himnas, pakeliama olimpinė vėliava ir uždegama olimpinė ugnis.
Uždarymo ceremonija taip pat vyksta pagrindiniame stadione. Pagal taisykles, kiekviena valstybė išsirenka savo atstovą, kuris pražygiuos su kitų šalių atstovais. Šis žygiavimas simbolizuoja tautų vienybę. Tada, skambant Graikijos tautiniam himnui, pakeliama Graikijos valstybinė vėliava. Jos dešinėje pakeliama Olimpinių žaidynių šeimininkės vėliava, o kairėje pakeliama sekančių Olimpinių žaidynių valstybės vėliava. Olimpinė vėliava padovanojama sekančių žaidynių miesto merui. Olimpinio komiteto prezidentas paskelbia žaidynes uždarytomis. Užgesinama Olimpinė ugnis. Olimpinė vėliava, skambant Olimpiniam himnui, nuleidžiama ir išnešama iš stadiono. Tęsiama miesto Olimpinių žaidynių organizacinio komiteto paruošta kultūrinė programa.
Olimpinė priesaika yra simboliniai mostai ir žodžiai, atsiradę 1920 m. Olimpinių žaidynių metu Antverpene, Belgijoje. Vienas sportininkas (iš valstybės, Olimpinių žaidynių šeimininkės) priima šią priesaiką visų susirinkusių sportininkų vardu per žaidynių atidarymo ceremoniją. Tai pažadas užtikrinti taiką tarp olimpiečių ir rungtyniauti sąžiningai.
Taip pat skaitykite: Viskas apie Tokijo olimpines žaidynes
Olimpiniai Apdovanojimai
Olimpiniai medaliai yra vienas svarbiausių olimpinių žaidynių simbolių. Jais apdovanojami sportininkai, užėmę pirmąsias tris vietas varžybose.
Medalių Dizainas Ir Sudėtis
Olimpiniai medaliai yra Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) nustatytos formos (ne mažesni kaip 60 mm skersmens, 3 mm storio) medaliai, kurių vienoje pusėje pavaizduota pergalės deivė Nikė su laurų vainiku, kitoje - sporto šakos vaizdas ir olimpinių žaidynių emblema. Yra aukso (už pirmąją vietą), sidabro (už antrąją) ir bronzos (už trečiąją) olimpiniai medaliai.
Medaliai už pirmąją ir antrąją vietą turi būti sidabriniai ne žemesnės kaip 925-1000 prabos, medalis už pirmąją vietą paauksuotas (ne mažiau kaip 6 g gryno aukso). Kitaip tariant, aukso medalių sudėtį bent 92,5 procento sudaro sidabras. Bronzos medaliai gaminami iš 90% vario ir 10% cinko lydinio. Medalio dizainą sukuria miesto Olimpinių žaidynių organizacinis komitetas.
Apdovanojimo Ceremonija
Apdovanojimų podiumas skirtas I, II ir III vietos laimėtojams. I vietos laimėtojas stovi ant aukščiausio vidurinio laiptelio, II vietos laimėtojas stovi šiek tiek žemiau nugalėtojo dešinėje, o III vietos - dar žemiau, kairėje. Apdovanojimo ceremonijos metu skamba nugalėtojo šalies himnas ir iškeliama vėliava.
Istorija
Pirmosiose šiuolaikinėse žaidynėse, 1896 m. Atėnuose, medaliai buvo skiriami tik I ir II vietos laimėtojams. I vietos laimėtojui teko sidabrinis medalis, o II vietos laimėtojui - bronzos. Taip pat I laimėtojui buvo uždedama alyvų krūmo šakelių vainikas, o II vietos laimėtojui - lauro lapų vainikas. 1900 m. Paryžiuje vykusių žaidynių metu jokių apdovanojimo medalių nebuvo. Tai vienintelės Olimpinės žaidynės be medalių. Vietoj medalių laimėtojai buvo apdovanoti vertingais meno kūriniais.
Lietuvos Dalyvavimas Olimpinėse Žaidynėse
Lietuva dalyvauja olimpinėse žaidynėse nuo 1924 m. Šalies sportininkai yra iškovoję medalių įvairiose sporto šakose.
Pirmieji Žingsniai
Nepriklausomos Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo 1924 m. surengtose vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Iš pradžių buvo nuspręsta siųsti 33 sportininkus, bet išsiuntė tik 15: 13 futbolininkų bei 2 dviratininkus. 1924 m. gegužės 25 d. Lietuvos futbolininkai žaidė prieš Šveicarijos komandą, bet pralaimėjo rezultatu 9-0 (4-0). Dviratininkai nebaigė 188 km ilgio trasos dėl techninių problemų.
1928 m. vasaros olimpinėse žaidynėse vyko 12 sportininkų: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Geriausią pasiekimą pasiekė boksininkas Juozas Vinča, kuris su kitais boksininkais dalinosi 5-7 vietas.
1932 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Los Andžele Lietuva nedalyvavo dėl ekonominių sunkumų ir politinių ginčų.
1936 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Berlyne Lietuva nebuvo pakviesta dėl principingos Lietuvos pozicijos Kauno procese teisiant Klaipėdos krašto nacius.
1940 m. Lietuvą okupavo ir aneksavo Tarybų Sąjunga, todėl po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos sportininkai buvo priversti visose tarptautinėse varžybose dalyvauti Tarybų Sąjungos rinktinės sudėtyje.
Pirmą kartą Lietuvos sportininkai TSRS sudėtyje pasirodė 1952 m. (3 krepšininkai, 1 boksininkas, 1 fechtuotojas). Tais pačiais metais pirmieji Lietuvos sportininkai laimi olimpinius medalius.
1990 m. atkūrusi valstybingumą, Lietuva vėl dalyvauja visose vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse. Visose vasaros olimpinėse žaidynėse, pradedant 1992 m., Lietuvos sportininkai yra laimėję medalius.
Žymiausi Lietuvos Olimpiečiai
Lietuvos sportininkai yra iškovoję medalių įvairiose sporto šakose, atstovaudami tiek Lietuvai, tiek Tarybų Sąjungai.
- Albina Osipavičiūtė: lietuvių kilmės plaukikė, atstovavusi JAV rinktinei, 1928 m. Amsterdamo olimpinėse žaidynėse laimėjo 2 aukso medalius.
- Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius: krepšininkai, 1952 m. Helsinkio olimpinėse žaidynėse pelnė sidabro medalius.
- Danas Pozniakas: boksininkas, 1968 m. Meksiko olimpinėse žaidynėse iškovojo pirmąjį Lietuvos auksą.
- Gintautas Umaras: dviratininkas, 1988 m. Seulo olimpinėse žaidynėse apdovanotas 2 aukso medaliais.
- Angelė Jankūnaitė-Rupšienė ir Aldona Česaitytė-Nenėnienė: krepšininkės ir rankininkės, laimėjusios po 2 aukso medalius (1976 m. Monrealis ir 1980 m. Maskva).
- Virgilijus Alekna: lengvaatletis, disko metikas, dukart olimpinis čempionas (2000 m. Sidnėjus ir 2004 m. Atėnai).
Per visą istoriją Lietuvai, kaip nepriklausomai valstybei, vasaros olimpinėse žaidynėse atstovavo 222 sportininkai 18-oje sporto šakų ir 27 sportininkai 6-iose sporto šakose žiemos olimpinėse žaidynėse.
Apdovanojimai Už Nuopelnus Lietuvos Sportui
Lietuvoje taip pat įsteigti apdovanojimai už nuopelnus sportui. Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) įsteigė šiuos apdovanojimus:
- Ordiną „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (1 ir 2 laipsnio)
- Sporto garbės komandoro ženklą
- Sporto garbės kryžių
- Medalį „Už nuopelnus Lietuvos sportui“
- Medalį „Už sporto pergales“
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) įsteigė šiuos apdovanojimus:
- Garbės ženklą
- Olimpinę žvaigždę
- „Charta Solemnis. Tikroji vertė
Kuriozai Ir Įdomūs Faktai Olimpinėse Žaidynėse
Per ilgą ir turiningą olimpinių žaidynių istoriją netrūko įdomių ir kuriozinių įvykių. Štai keletas jų:
- 1904 m. Amerikiečių gimnastas George'as Eyseris, turėdamas medinę koją, iškovojo kelis medalius.
- 1908 m. Vasaros olimpiados metu viena sporto šakų buvo dvikova pistoletais.
- 1920 m. Žaidynių metu organizatoriai pametė įrašą su Italijos himnu.
- 1928 m. Irkluotojas Henry Pearce'as, besivaržydamas olimpinėse žaidynėse Nyderlanduose, sustabdė baidarę, kad praleistų skersai trasos plaukusius ančiukus.
- 1928 m. Olimpiados dalyvė bėgikė Betty Robinson 1931 m. pateko į lėktuvo katastrofą, 7 mėnesius praleido komoje ir turėjo iš naujo mokytis vaikščioti.
- 1932 m. Brazilija neturėjo pakankamai lėšų finansuoti savo atletų dalyvavimo olimpinėse žaidynėse, todėl į sportininkus gabenantį laivą buvo prikrauta kavos pupelių, kurias sportininkai pardavinėjo tarpiniuose uostuose.
- 1936 m. Haičio ir Lichtenšteino vėliavos iki 1936 m. atrodė vienodai. Šios šalys to tiesiog nežinojo ir pirmą kartą tai suprato, kai jų delegacijos susitiko 1936 m.
- 1956 m. Vengrijos ir SSRS vandensvydžio rungtynės vyko iš karto po nepavykusios 1956 m. Vengrijos revoliucijos. Vengrai vandenyje siekė atkeršyti sovietams už revoliucijos užgniaužimą. Rungtynės buvo labai grubios ir įėjo į istoriją „Kraujo vandenyje“ pavadinimu.
- 1960 m. Kai kurie šaltiniai teigia, kad 1960 m. olimpinis čempionas legendinis boksininkas Muhamedas Ali įmetė savo medalį į upę, kai jį atsisakė aptarnauti tik baltaodžiams skirtame restorane. Vis dėlto kiti šaltiniai sako, kad tiesa paprastesnė - jis pametė medalį persikraustydamas ir tiesiog sukūrė istoriją, kuri būtų jam palanki.
- 1960 m. Etiopijos bėgikas Abebe Bikila nerado patogios batų poros, todėl 1960 m. olimpiados Romoje maratoną bėgo basas.
- 1968 m. žaidynėse Meksikoje juodaodžiai amerikiečių bėgikai Tommie Smithas ir Johnas Carlosas, laimėję medalius 200 m bėgime, per apdovanojimų ceremoniją grojant JAV himnui aukštyn iškėlė rankas su juodomis pirštinėmis.
- 1976 m. žaidynėse Monrealyje japonas gimnastas Shunas Fujimoto susilaužė koją pasirodymo metu. Nepaisant šio įvykio, jis sugebėjo užbaigti savo pasirodymą ir iškovoti komandai auksą.
- 1984 m. Filmas „Gero vėjo“ apie Jamaikos bobslėjininkus yra paremtas tikrais įvykiais: šios šalies rinktinė išties varžėsi žiemos olimpiadoje. Geriausias jų pasirodymas buvo 14 vieta 1994 m.
- 2000 m. olimpinėse žaidynėse Pusiaujo Gvinėjos atstovas Ericas Moussambani pasižymėjo ypač nesėkmingu pasirodymu.
- 2008 m. Usainas Boltas 10 dienų prieš 2008 m. Pekino olimpines žaidynes suvalgydavo 100 „Chicken McNuggets“ kepsnelių per dieną.
- 2012 m. 92,5 proc. 2012 m. olimpinių žaidynių Londono dalyviams buvo išdalinta 150 tūkst. prezervatyvų.
- Vyriausias visų laikų olimpinių žaidynių dalyvis buvo šaudymo rungtyje dalyvavęs švedas Oscaras Swahnas. Jis varžėsi 1920 m. olimpinėse žaidynėse Antverpene, kai jam buvo 72 metai. Jis yra ir vyriausias visų laikų aukso medalininkas - 1912 m.
- Jauniausias visų laikų olimpinių žaidynių medalininkas - graikas Dimitris Loundras, kuris 1896 m. laimėjo gimnastikos bronzos medalį.
- Jauniausia mergina, laimėjusi olimpinį medalį - gimnastė italė Luigina Giavotti, kuriai buvo 11 metų, kai ji triumfavo 1928 m.
- Kanadietis jojikas Ianas Millaras sudalyvavo 10-yje skirtingų olimpinių žaidynių. Kai dalyvavo pirmą kartą, jam buvo 25 metai, kai paskutinį - 65.
Menas Ir Olimpinės Žaidynės
Įdomu tai, kad 1921-1948 m. Žaidynėse pasirodydavo dailininkai, skulptoriai, architektai, rašytojai ir muzikantai. Tik 1948 m. Baronas Pierre'as de Coubertinas skyrė olimpinės varžybas ne tik fizinei atletikai, bet ir proto sportui - menams. 1912 m. Stokholme, Švedijoje vykusiose žaidynėse meno konkursai oficialiai tapo olimpiados dalimi. Buvo penkios menų kategorijos: architektūra, muzika, tapyba, skulptūra ir literatūra. Visi pateikti darbai „turi būti originalūs ir tiesiogiai įkvėpti sporto idėjos“. Kiekvienas iš penkių konkursų laureatų gavo V olimpiados medalius.