Imtynės - viena seniausių sporto šakų pasaulyje, turinti gilias tradicijas ir turtingą istoriją. Apie imtynes, kaip mėgstamą veiklą, liudija daugybė architektūros ir literatūros paminklų: Babilono lentelės, šventyklų sienų piešiniai, freskos, įvairių tautų epai. Ši sporto šaka, gyvuojanti tūkstančius metų, patyrė įvairių transformacijų ir tapo svarbia olimpinių žaidynių dalimi. Straipsnyje apžvelgiama imtynių istorija nuo seniausių laikų iki šių dienų, atkreipiant dėmesį į Europos imtynių čempionatų raidą ir Lietuvos sportininkų pasiekimus.
Imtynių ištakos ir raida senovėje
Istorikai ir archeologai teigia, kad senovės Egipte jau prieš 5 tūkst. metų žinojo šiuolaikinių imtynių pagrindinius technikos ir taktikos elementus. Senovės Graikijoje imtynėms buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Imtynės tuo metu buvo įtrauktos į vaikų, jaunuolių, suaugusiųjų fizinio lavinimo sistemą. Šalyje veikė specialiosios gimnazijos, kur, atitinkamai maitinantis, laikantis buities ir treniruočių režimo, profesionaliai mokytasi imtynių. Tuo metu daugelis žymių filosofų, poetų, valstybės veikėjų ir karvedžių (Pitagoras, Platonas, Pindaras, Alkinadas…) kartu buvo ir garsūs imtynininkai - olimpinių žaidynių dalyviai ir nugalėtojai.
Nuo 776 m. pr. Kr. imtynės įtrauktos į olimpinių žaidynių varžybų programą. Ankščiau teisti ar amoralūs asmenys imtynių varžybose dalyvauti negalėjo. Nugalėtoju buvo skelbiamas tas, kuris varžovą ant žemės permesdavo tris kartus. Olimpiniai čempionai ir tada buvo labai gerbiami - jie tapdavo nacionaliniais didvyriais (nugalėtojai į miestą būdavo įvežami trimis baltais žirgais pro specialiai tam prakirstą sieną). Tai prasidėjo, kai Romos imperija, užkariavusi Graikiją, tarp kitų meno sričių savo kultūros erdvėje pripažino ir imtynes. Tuo metu jos ir tapo profesionaliu sportu ir gabiausių atletų pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu.
Imtynių atgimimas ir modernizacija Europoje
Imtynėmis kaip sportui pripažinti Europoje XVIII a. tenka Prancūzijai, nes puikūs šios šalies gastroliuojantys atletai gebėjo sudominti temperamentingus prancūzus. Jie šią imtynių kaip dvikovos meno formą greitai įvertino ir imtynės tapo labai populiarios. Nuo to meto jų populiarumas pasiekė daugelį Europos šalių.
Imtynių varžybų taisyklių bendri pradmenys pradėjo įsiteisinti XVIII - XIX a. daugelyje Europos šalių. Šios imtynės buvo įtrauktos į pirmų (1896 m.) Atėnų šiuolaikinių olimpinių žaidynių programą ir Olimpinis komitetas, siekdamas pripažinti tautas, kuriose užsimezgė tokių imtynių pradai, pavadino jas graikų - romėnų imtynėmis. (Buvusioje Sovietų Sąjungoje ir jos įtakos zonos pavergtuose kraštuose buvo ignoruojama Olimpinio komiteto, kaip pasaulio šalių atstovo olimpinėse žaidynėse, nuostata ir imtynės, jos buvo pavadintos klasikinėmis). Šiose varžybose atletai dar nebuvo (kaip ir senovėje) skirstomi į skirtingas svorio kategorijas.
Taip pat skaitykite: Viskas apie Tokijo olimpines žaidynes
Antrosiose šiuolaikinės olimpinės žaidynės (Sant Luise JAV 1904 m.) šeimininkai į imtynių varžybų programą pasirinko laisvojo stiliaus imtynes. Jos dar ir šiuo metu dažnokai vadinamos amerikietiškomis. Iki 1920 m. šios abi imtynių rūšys žaidynių programoje dažnai buvo kaitaliojamos, tačiau nuo to laiko graikų - romėnų, taip pat ir laisvosios imtynės tapo lygiateisės olimpinių žaidynių programoje. Kiekvienoje svorio kategorijoje šaliai nuo 1928 m.
Tarptautinė imtynių mėgėjų federacija (FILA)
Tarptautinė imtynių mėgėjų federacija - FILA buvo įkurta 1912 m. Federacijos iniciatorės buvo Italija, Prancūzija, Šveicarija, Švedija. Pastaruoju metu šioje organizacijoje atstovauja per šimtą narių. Pirmasis Europos graikų - romėnų imtynių čempionatas įvyko 1898 m., o pasaulio - 1904 m.
Imtynių rūšys
Labiausiai paplitusios imtynių rūšys: graikų-romėnų imtynės, laisvosios imtynės, moterų imtynės, dziudo ir savigynos imtynės (sambo). Graikų-romėnų ir laisvųjų imtynių sportininkai imasi apskritoje 9 m skersmens aikštėje ant specialaus lygiu paviršiumi minkšto kilimo 2-3 kėlinius po 2 minutes. Imamasi bet kurioje padėtyje tol, kol taisyklių leidžiamais veiksmais (apvertimu, metimu, parbloškimu, paklupdymu, spaudimu, sukimu, užkabinimu) varžovas abiem mentėmis prispaudžiamas prie kilimo. Jeigu per nustatytą laiką nė vienam sportininkui nepavyksta to pasiekti, laimi tas imtynininkas, kuris gauna daugiausia taškų už veiksmų kokybę (nuo 1975 imtynėse nebūna lygiųjų). Graikų-romėnų imtynių taisyklės leidžia imti varžovą nuo galvos iki juosmens, laisvųjų imtynių - nuo galvos iki kojų. Moterų imtynės vyksta pagal laisvųjų imtynių supaprastintas taisykles.
Imtynės Lietuvoje
Lietuvoje imtynės (ristynės, imtys, galėtynės, mintynės, mestynės) mėgstamos nuo seniausių laikų. Jos buvo labai populiarios tarp kaimo vyrų, paauglių, vaikų ir net merginų. Jau nuo senovės Lietuvoje praktikuotos imtynės labiau primena graikų-romėnų (prancūzų) imtynes, tik kartais imantis buvo leidžiama pakišti koją (dažniausiai vaikų imtynėse).
Sporto šaka Lietuvoje imtynės tapo 20 amžiaus pradžioje, kai 1907 11 29 V. Petrauskas su bendraminčiais įkūrė Kauno sporto draugiją Aras (Kovenskoe sportivnoe obščestvo Oriol), ji rengė Kauno miesto imtynių čempionatus (1909 pirmuoju čempionu tapo V. Petrauskas). Po I pasaulinio karo pirmosios imtynių varžybos įvyko 1923 pabaigoje. Jas surengė Lietuvos dviratininkų sąjunga (LDS). 1923 12 02 įkurta Lietuvos imtynių federacija (vadovas Jurgis Šulginas). 1924 įvyko Kauno graikų-romėnų imtynių čempionatas, 1925 - Lietuvos čempionatas Kaune (čempionai: iki 62 kg - E. Ruseckas, iki 67,5 kg - Pankovas, iki 75 kg - S. Dagys, iki 82,5 kg ir absoliutusis svoris - B. Malkevičius). Paskutinis Lietuvos čempionatas vyko 1926 (čempionai: iki 67,5 kg - R. Nitas, iki 75 kg - Pankovas, iki 82,5 kg - B. Malkevičius, absoliutusis svoris - B. Malkevičius). 1927-1940 imtynėse buvo kultivuojamos kariuomenėje, policijoje, cirko trupėse. Varžybose, be imtynininkų, dažnai dalyvaudavo sunkumų kilnotojai. Vienas imtynių propaguotojų buvo Steponas Darius.
Taip pat skaitykite: Lietuvos olimpinių baseinų atlyginimų kontekstas
Žymiausieji imtynininkai: Petras Požela (1924 Kauno vidutinio svorio kategorijos ir absoliutusis čempionas, 1925 Lietuvos iki 75 kg vicečempionas), B. Malkevičius (1925-1926 Lietuvos iki 82,5 kg ir absoliutusis čempionas), ypač V. 20 amžiaus 1 pusėje daug garsių lietuvių imtynininkų buvo užsienyje Juozas Šimkus (Jungtinės Amerikos Valstijos) 1928 tapo pasaulio pussunkio svorio čempionu, Karolis Požela (sunkiojo svorio kategorija) 1933 - Europos, 1936 - pasaulio čempionu, J. Lietuvos imtynininkai sėkmingai rungtyniavo SSRS, Europos ir pasaulio čempionatuose.
Didžiausių laimėjimų pasiekė: Rimantas Bagdonas (1962 ir 1968 SSRS vicečempionas, 1964 - bronzos medalininkas, 1965 pasaulio čempionas; treneriai Mykolas Misiūra, I. Maslennikov), Valentinas Mizgaitis (1975 pasaulio jaunimo čempionas, 1978 SSRS vicečempionas, 1979 SSRS čempionato ir SSRS tautų spartakiados bronzos medalininkas; treneris V. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990 įkurta Lietuvos imtynių federacija, 1991 priimta į Tarptautinę imtynių mėgėjų federaciją. 1992 Lietuvos atletai pirmą kartą dalyvavo su savo valstybės vėliava Europos čempionate.
Lietuvos imtynių federacijos prezidentai: Pranas Rimša (1954-1959), Eduardas Pilkauskas (1959-1961), B. Vileikis (1962-1966), S. Šimkūnas (1966-1971), Petras Abelkis (1971-1975), A. Truskauskas (1980-1984), S.
Lietuvos imtynininkų pasiekimai Europos čempionatuose
Pastaraisiais metais Lietuvos imtynininkų pavardės vis dažniau minimos tarp oficialių tarptautinių varžybų nugalėtojų ir prizininkų. Specialistų nuomone, šie aukšti rezultatai susiję ne tik su pagerėjusia organizacine veikla, naujų bazių atsiradimu, bet pirmiausia su išaugusia treniruočių kokybe.
2008-aisiais metais Košicėje vykusiame Europos jaunimo čempionate Artūras Jankauskas iškovojo sidabro medalį. Europos čempionatuose 2 vietą yra užėmęs Mindaugas Ežerskis (2009, 2012), 3 vietą - Laimutis Adomaitis, Mindaugas Ežerskis (2005), Valdemaras Venckaitis (2007), M. Mizgaitis (2010), A. Kazakevičius (2012).
Taip pat skaitykite: Moksleivių olimpinis festivalis
2022 metais Europos čempionate Mantas Knystautas iškovojo bronzos medalį.
Iššūkiai ir ateities perspektyvos
Nepaisant pasiekimų, imtynių sportas susiduria su įvairiais iššūkiais. Vienas didžiausių - konkurencija su kitomis sporto šakomis dėl finansavimo ir populiarumo. Be to, Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) nuolat peržiūri olimpinių žaidynių programą, todėl imtynėms tenka nuolat įrodinėti savo vertę ir patrauklumą.
2013 m. vasario 12-osios rytą Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) Vykdomasis komitetas balsavo, kad imtynės būtų pašalintos iš olimpinių žaidynių programos. Pasaulio imtynių bendruomenę pasiekė liūdna žinia apie galimą jų mėgstamos sporto šakos pašalinimą iš olimpinių žaidynių. Tačiau operatyvūs veiksmai ir visos imtynių bendruomenės pastangos padėjo išsaugoti šią sporto šaką olimpinėje programoje.
Ateityje imtynėms būtina toliau modernėti ir prisitaikyti prie besikeičiančių žiūrovų poreikių. Svarbu didinti moterų įsitraukimą į šią sporto šaką, populiarinti imtynes tarp jaunimo ir užtikrinti skaidrų bei sąžiningą teisėjavimą. Tik tokiu būdu imtynės galės išsaugoti savo pozicijas olimpinėje programoje ir toliau džiuginti gerbėjus įspūdingomis kovomis.
Europos imtynių čempionatas Vilniuje
Šių metų kovo 31 - balandžio 5 dienomis Vilniuje pirmąkart vyksiančiame Europos imtynių čempionate varžysis net apie tūkstantis sportininkų iš 41 šalies. Lietuvos sostinėje dėl 21 medalio komplekto varžysis laisvųjų, moterų ir graikų-romėnų imtynių atstovai. Neseniai vykęs Lietuvos graikų-romėnų, laisvųjų ir moterų imtynių čempionatas buvo pasirengimo artėjančioms Europos pirmenybėms, kurios vyks Vilniuje, vienas etapų.
Jaunoji imtynininkė Danutė Domikaitytė
Jau kelerius metus Lietuvos imtynių istorijos puslapius skambiomis pergalėmis pildanti 18-metė sportininkė Danutė Domikaitytė trokšta tik vieno - atstovauti šaliai olimpiadoje. 2012 metų Europos imtynių jaunių čempionato bronzos medalio laimėtoja, 2013 m. Europos jaunimo sidabro savininkė ir daugkartinė tarptautinių turnyrų nugalėtoja pirmą kartą varžysis Senojo žemyno suaugusiųjų pirmenybėse.
tags: #olimpinis #europos #imtyniu #prizininkas