Įvadas
Krepšinis Lietuvoje - tai daugiau nei sportas, tai - dalis tautinės tapatybės, kultūros ir istorijos. Užsienio žurnalistai, stebėdami Lietuvos krepšinio sceną, pateikia unikalių įžvalgų, kurios padeda pažvelgti į šį fenomeną iš šalies. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius užsienio žurnalistų pastebėjimus apie Lietuvos krepšinį, pradedant legendinių žaidėjų įvertinimu ir baigiant jaunų talentų perspektyvomis.
Chuckas Eidsonas: Generolas, Palikęs Gilų Pėdsaką
Bet kurio „Ryto“ klubo gerbėjo paklausus apie labiausiai įsimintiną legionierių, didžioji dauguma nedvejodama ištartų - Chuckas Eidsonas. Generolu pramintas vyrukas buvo dominuojanti jėga tuomečiame „Lietuvos ryte“ ir atvedė komandą į 5 titulus per vieną sezoną.
Praėjus 11 metų po to, kai paliko Vilnių, ir 6 metams po krepšininko karjeros pabaigos, Eidsonas mėgaujasi pensija su šeima. Jis prisimena savo sprendimą baigti karjerą būdamas 34-erių, nes šeima jam visada buvo prioritetas. Praleidęs per daug laiko toli nuo savo dvynukų, kurie pradėjo lankyti mokyklą JAV, jis suprato, kad atėjo metas pakabinti sportbačius ant vinies.
Nors nepavyko prasimušti į NBA po universiteto baigimo, Eidsonas nesigaili dėl savo karjeros Europoje. Jis puikiai prisitaikė prie europietiško krepšinio stiliaus, o didžiausias iššūkis buvo kalbos barjeras. Vilniaus „Ryto“ komandos dėmesį jis patraukė žaisdamas Strasbūro komandoje prieš „Rytą“ ULEB taurėje. Stebėdamas neįtikėtiną fanų minią Vilniuje, jis suprato, kad nori čia žaisti.
Eidsonas prisimena komandos draugus, miestą, fanus ir patį klubą, kurie privertė jį jaustis tarsi namie. Labiausiai įsiminė dvynukų gimimas, o pirmieji jų gyvenimo metai prabėgo būtent čia. Jis vis dar palaiko ryšius su Marijono Petravičiaus šeima, kuri jam buvo tikra šeima Vilniuje.
Taip pat skaitykite: Krepšinio legenda: Žalgiris
Rungtynės su Golden State „Warriors“ buvo smagios, tačiau po jų sulaukęs didelio susidomėjimo iš NBA klubų, jis nusprendė nepasinaudoti šiuo šansu, nes Europoje jau turėjo užsitarnavęs gerą vardą, o ir jo šeima buvo čia labai laiminga.
Eidsonas prisimena derbius su „Žalgiriu“ kaip rungtynes, į kurias visada eidavo su kitokia energija. Jis net juokavo, kad net jei ir dabar išgirstų, kad kuris nors žmogus yra žaidęs „Žalgiryje“, dalis jo į tą žmogų žiūrėtų kreivai.
Atsiminęs sezoną, kai „Rytą“ paliko pagrindinis įžaidėjas Branko Milisavljevičius ir jis perėmė pagrindinio įžaidėjo rolę, Eidsonas teigė, kad persiorientavimas į įžaidėjo poziciją jam nebuvo sunkus, nes tą patį darė ir koledže. Jis įgavo pasitikėjimo žaisti taip, kaip matėme jį žaidžiantį, nes jį supo nerealūs metikai ir aukšti žmonės, kaip Marius.
2008-2009 metais „Rytas“ laimėjo visus čempionatus, kuriuose žaidė, nes jie buvo grupė vyrukų, kuriems patiko kiekvieną dieną ateiti į salę ir sunkiai dirbti. Jiems visiems nuoširdžiai rūpėjo, kad jiems pasisektų ir mėgavosi žaidimu kartu.
Eidsonas pataria „Ryto“ fanams, žaidėjams bei pačiam klubui kovoti toliau bei niekada nenustoti palaikyti savo komandos, nes kartais užtenka ir mažos kibirkšties tam, kad dalykai pasikeistų. Jis dėkoja „Ryto“ fanams už didelę įtaką jo žaidimui, jo gyvenimui ir jo širdžiai.
Taip pat skaitykite: Dropshipping sprendimai sporto prekybai
Denisas iš Maskvos: Naujas Rytfanas Vilniuje
Vilnius kasmet tampa vis labiau internacionaliniu miestu. „Ryto“ rungtynėse dažnai galima sutikti užsieniečių, kurie savo gyvenimą kuria juodai-baltai-raudoname mieste. Vienas iš tokių - Denisas, kilęs iš Maskvos, kuris prieš metus persikėlė gyventi į Vilnių.
Rusijoje Denisas, labiau žinomas pravarde Griundik, buvo pakankamai žinomas kaip hardkorinės grupės „210“ įkūrėjas ir vokalistas. Anksčiau jis yra dalyvavęs hardkoro grupėje „What We Feel“, streetpunko grupėje „Razor Boys“, D-Beat grupėje „Ted Kaczynski“ ir Vegan/Staight Edge grupėje xHARAMx. Jis iki šiol laikosi Straight Edge filosofijos - nerūko, nevartoja jokio alkoholio ir psichotropinių medžiagų jau virš 16 metų. Be viso to, visada kovojo už rasinę lygybę ir žmonių laisvės saviraišką, visada siekia to, jog mūsų visuomenėje būtų priimti visi.
Denisas Lietuvoje gyvena jau metus. Jis atvyko čia iš Maskvos, nes Rusijoje šiuo metu nėra patys lengviausi laikai - jokios žodžio laisvės, teistumą gali gauti net už komentarą ar kokį nors paveikslėlį soc. tinkluose. Valdžios aparatas turi nepaprastai geras sąlygas vykdyti represijas. Socialinė atskirtis Rusijoje tapo tokia didelė, kad ją įveikti gali tik vienetai. Žmonės realiai tapo kreditinės sistemos vergais, kuri sėkmingai tuština jų pinigines. Vienu metu jis tiesiog suprato, kad nenori gyventi tokioje aplinkoje, juo labiau nenori, kad joje augtų jo sūnus.
Jis pasirinko Lietuvą, nes dar prieš atvykstant susipažino su čia gyvenančiais nuostabiais žmonėmis, kurie ir dabar padeda spręsti jam iškylančias problemas. Antra, lietuviai ne iš pasakojimų žino, kas yra totalitarizmas ir aktyviai dalyvauja akcijoje palaikydami Rusijos ir Baltarusijos opozicijas, o netolimoje praeityje palaikė Ukrainos ir Gruzijos žmones.
Su B Tribūna ir „Ryto“ klubu Denisą supažindino Stauče. Gyvenant Maskvoje tiek jis, tiek jo draugai, domėjosi ultrų judėjimu. Maskvoje ne kartą bandė organizuoti kokio nors nedidelio klubo aktyvų palaikymą, bet viskas pasibaigdavo vos sužinojus dešiniųjų pažiūrų fanams. Pastaraisiais metais nemažai lankėsi Maskvos „Spartak“ tribūnoje. Nemažai žmonių į šio klubo mačus ateina būtent dėl bendruomeniškumo.
Taip pat skaitykite: Užsienio komentatoriai apie sirgalius
Denisui palieka didelį įspūdį, kad Lietuvoje populiarus krepšinis, o B TriBūna taip aktyviai dalyvauja klubo veikloje, su kokiu užsivedimu palaiko komandą. Jam akivaizdu, kad šis judėjimas turi tikslą, o tai yra labai artima jo vertybėms. Jis nekenčia tinginių ir „chaliavos“ mėgėjų - esu įsitikinęs, kad geriau daryti pačiam, nei laukti, kol kažkas už tave padarys. Vaikinai iš B TiBūnos gyvena tokiu pačiu principu - tuo jis ir panašus į juos.
Išvykos Lietuvoje yra maksimaliai linksmas reikalas - niekur tokių išvykų matyti neteko. Jam tai pasirodė smagus, saugus ir triukšmingas reiškinys. Jis palygino išvykas Lietuvoje ir Rusijoje ir pasakė, kad išvykos Rusijoje būdavo niūrios ir pavojingos. Europoje viskas kitaip - jam nemažai teko bendrauti su ultrasais iš Vokietijos ir Prancūzijos. Jie visai kitokie žmonės nei rusai, nors panašumų kartais gali surasti. Europoje ultrų judėjimai yra pakankamai politizuoti. Ultros dalyvauja socialinėse iniciatyvose, protesto akcijose, kartu sportuoja, atidaro savo sporto klubus, atributikos parduotuves, clubhouse‘us, barus… Iš esmės ten žmonės gyvena labai įdomų gyvenimą ir iš jo pasiima maksimumą. Tuo tarpu Rusijoje tokių judėjimų yra labai mažai. Jeigu ir yra, tarkime, kokios nors muzikinės grupės, kuriančios apie vieną klubą, tai tiek patys atlikėjai, tiek jų klausytojai yra dešiniųjų pažiūrų. Dažniausiai grupuotės savo pažiūrų neturi arba jų neskelbia, kad neprarastų dalies žmonių.
Lietuvoje jis įkūrė ir punkrocko grupę CONTRA-98. Jei atvirai, tai jį tik pakvietė groti - pati grupės idėja jam nepriklauso. Jis pats groja visą gyvenimą, todėl nesinorėjo, jog persikėlus į Lietuvą šita jo veikla nutrūktų, todėl ieškojo tokių muzikantų, kurie norėtų groti kažką „ekstremalesnio“. Šioje grupėje jis pradėjo savo naują veiklą - rašyti muziką dainoms, o iki šiol kurdavo tik tekstus. Labai gaila, bet karantinas stipriai riboja jų veiklą dabar. Tikiuosi, kad jau greitai galėsime pirmą kartą surengti gyvą koncertą ir tai bus įspūdingas šou.
Denisui undergroundinės muzikos padėtis Lietuvoje atrodo tokia, kad šiaip jau Lietuvoje „ekstremalios“ muzikos grupių yra labai nedaug. Taip, yra kelios grupės, kurios groja daugmaž tos pačios sudėties, tačiau prisigalvoja sau visokių rėmų ir nenori į juos įsileisti kitų grupių. Nemanau, kad tai išmintinga tendencija. Punkrocko pasaulis tuo ir patrauklus, kad jis laikosi ant tokių pačių pažiūrų žmonių vienybės. O dabar gaunasi taip, kad kiekvienas žvalgosi į kitus ieškodami priežasties neapykantai. Kuomet Maskvos gatvėse naciai žudė žmonės, mes sugebėjome susivienyti tam, kad jiems pasipriešinti. Koncertuose galėjai sutikti daugybę skirtingų žmonių, kurie net ir turėdami ganėtinai skirtingą požiūrį, buvo pasiruošę ginti vienas kitą. Šiuolaikinių subkultūrų problema yra ta, jog nėra išorinių problemų, todėl jų pradedama ieškoti subkultūros viduje. Nepaisant to, pasaulyje neteisybės ir skausmo nesumažėjo. Yra dalykai, kurie gali vienyti žmones.
Jis pats sportuoja gana seniai. Visada daug bėgiojo, užsiėmiau kikboksu ir keletą metų žaidžiau mėgėjiškame regbio klube Maskvos „Nord“. Su šiuo klubu esame iškovoję trofėjų, organizavome turnyrus, atvykdavo komandos iš Baltarusijos. Deja, bet po kelių rimtų traumų su regbiu teko atsisveikinti. Čia, Vilniuje, iki karantino užsiėmiau boksu.
Pabaigai, visiems tiems, kurie perskaitė iki galo, noriu palinkėti būti tiesmukiems, sąžiningiems ir siekti savo tikslų. Dabar svarbu suprasti, kad niekas nieko už jus nepadarys. Jeigu norite kažko - darykite, nesėdėkite vietoje. Darykite blogai, klyskite, bet nesustokite. Galiausiai vis tiek gausite tai, apie ką svajojote, o kaip priedą - aplinkinių pagarbą. Tereikia pakeisti pasaulį aplink save ir pasikeis visas pasaulis. Visiems taikos!
Andreas Kalogiros: Graikijos Talentas Vilniuje
Andreas Kalogiros - vienas iš jaunimo komandos lyderių, kilęs iš Graikijos. Jis greitai sugebėjo atkreipti akylesnių vilniečių dėmesį. Šią vasarą Andreas atsisakė kiek pelningesnio pasiūlymo iš Graikijos ir nusprendė toliau atstovauti „Ryto“ klubą.
Andreas save pristato kaip gana paprastą žmogų. Daug treniruojasi, kad būtų geresnis žaidėjas. Pats yra kilęs iš Salonikų. Vaikystėje žaidė badmintoną, bet kelios priežastys nulėmė jo persiorientavimą į krepšinį. Visų pirma - jo tėtis buvo profesionalus krepšininkas, žaidęs už Salonikų „Aris“, tai jam reiškė labai daug ir buvo sektinas pavyzdys. Antra priežastis kiek paprastesnė, jau nuo vaikystės buvau tikrai…
Žurnalistų Krepšinio Čempionatas: Kas Geriausiai Žaidžia Krepšinį?
Žurnalistai, komentatoriai, tinklalaidininkai, laidų vedėjai, redaktoriai ir kiti žiniasklaidos atstovai krepšinio aikštėje vėl įrodinės, kad apie krepšinį išmano daugiau nei mala liežuviais. Vilniuje jie išsiaiškins, kas geriausiai žaidžia krepšinį. „PRESS‘o“, „Lietuvos ryto“ ir LRT komandos dalyvauja visuose čempionatuose nuo pat 2012 metų, Kauno žurnalistai per visą šį laikotarpį praleido vos vieną čempionatą.
Per dvylika metų Lietuvos žurnalistų krepšinio čempionato dalyviai išbandys jau penktos krepšinio arenos parketą. Čempionatas prasidėjo Šarūno Marčiulionio akademijoje, ją nugriovus, persikėlė į Druskininkų sporto kompleksą, o vėliau į Kauną, Arvydo Sabonio akademiją. Šiais metais krepšinį žaidžiančius žurnalistus pakvietė „Aerottoria“ arena. Modernioje arenoje yra puikios sąlygos ko gero emocingiausioms ir azartiškiausioms krepšinio varžyboms. Prie čempionato organizavimo jau trečius metus iš eilės prisideda ir asociacija „Lietuvos krepšinis“.
Šių metų čempionate jau trečio titulo iš eilės sieks „BasketNews“ krepšininkai. Iki šiol po tris kartus čempionatą yra laimėję Kauno ir Panevėžio žurnalistai, dukart triumfavo TV3 ir „BasketNews“, kartą - „PRESS‘as“. „PRESS‘as“ drauge su Lietuvos sporto žurnalistų federacija taip pat organizuoja kasmet vykstančius Lietuvos žurnalistų futbolo čempionatą ir tarptautinį žurnalistų futbolo turnyrą.
Eurolygos Finalo Ketvertas Kaune: Užsienio Žurnalistų Įspūdžiai
Finalo ketverte Kaune darbavosi daugybė žurnalistų iš visos Europos, ir nors veiklos jiems netrūko, organizatoriai pasirūpino, kad darbas vyktų sklandžiai. Kokybiškai įrengtos darbo vietos tiek greta aikštės, tiek šalia žaidėjų, kalbinti skirtos zonos, erdvi spaudos konferencijų salė ir joje užtikrintas nuotolinis sinchroninis vertimas į lietuvių, anglų, graikų ir ispanų kalbas. Taip pat - pakankamai elektros lizdų, ganėtinai kokybiškas interneto ryšys, du kartus per dieną teiktas maitinimas.
„Delfi“ kalbinti kolegos iš užsienio tikrai negalėjo skųstis suteikiamomis sąlygomis, o teigiamai jie atsiliepė ne tik apie tai, ką matė arenoje, bet ir apie Kauno miestą bei šio miesto žmones.
Alexas Molina, Eurohoops.net žurnalistas, sakė: „Man tai yra pirmas kartas Lietuvoje. Labai graži šalis. Nustebau, kokia ji žalia. Labai daug gamtos, labai gražu. Turnyras - puikus, viskas atrodė puikiai. Sprendimas čia surengti finalo ketvertą buvo labai teisingas. Jau ne vienus metus buvo kalbama, kad ši arena nusipelnė Eurolygos finalo ketverto. Esu laimingas dėl to, kad turnyras pagaliau čia atvyko.“
„Žalgirio“ arenoje dirbusių žiniasklaidos atstovų gretose netrūko ir gerai pažįstamų veidų - Eurolygos TV eteryje rungtynes komentavo buvęs žalgirietis Jiri Zidekas ir buvęs Arvydo Sabonio bendražygis Madride Joe Arlauckas, serbams finalo ketvertą „Sport Klub“ televizijoje padėjo žiūrėti buvęs „Žalgirio“ treneris Aleksandras Trifunovičius, o Graikijos televizijoje „Novasports“ rungtynes komentavo buvęs Graikijos ir Rusijos rinktinių vairininkas Fotis Katsikaris.
Praėjusį sezoną Malagos komandą „Unicaja“ treniravęs graikas Kaune yra lankęsis daug kartų, tačiau, atsidūręs naujose rogėse, jis pažino miestą ir jo žmones naujai. „Kaunui buvo nelengva, nes finalo ketvertų organizatoriai įprastai paskiriami gerokai anksčiau ir turi gerokai daugiau laiko pasiruošti Nepaisant to, per trumpą laiką Kaunas atliko nuostabų darbą. Visi suprantame, kad „Žalgirio“ arena yra viena geriausių arenų Europoje, jei ne pati geriausia. Apgyvendinimas čia taip pat puikus, o žmonės - labai draugiški. Tiek dirbantys arenoje ar viešbutyje, tiek praeiviai gatvėje. Jautėmės čia labai gerai, o tai itin svarbu. Sveikinu organizatorius. Tobulybei ribų nėra, geriau gali būti visada, tačiau tai buvo labai aukšto lygio renginys, svarbiausi poreikiai tikrai buvo patenkinti. Tą sako ir čia dalyvavę tiek krepšininkai bei treneriai, tiek sirgaliai. „Olympiakos“ fanai teigia, kad nors apsaugos darbuotojai jiems buvo griežti, jie savo darbą dirbo teisingai ir su šypsena. Lietuviai yra malonūs žmonės, o tai svarbiausia, nes reikšmingiausius įspūdžius palieka ne arenos ar organizacinės detalės, bet žmonių šiltumas“, - kalbėjo F. Katsikaris.
Dar vienas Kaune dirbęs treneris - buvęs Argentinos čempionų „San Lorenzo“ strategas ir Argentinos nacionalinės rinktinės trenerio asistentas Silvio Santanderas, ugdęs vieną „Real“ lyderių Gabrielį Decką. „Kaunas yra tobula vieta žaisti krepšinį. Atvykę čia jaučiamės kaip krepšinio mieste. Puikus miestas, puiki arena. Tikiuosi, kad Eurolygos finalo ketvertai čia grįš ir ateityje“, - sakė Ispanijos „Basquet Plus“ televizijoje ekspertines įžvalgas apie finalo ketverto rungtynes teikęs S. Santanderas.
„Sport.es“ žurnalistas Ramonas Palomaras Arenai bei miestui komplimentus dalino ir kiti. „Nuostabus turnyras. Geriausia arena, kokioje esu buvęs. Viskas čia yra puiku. Nesitikėjau, kad bus taip patogu. Man šis finalo ketvertas patiko daug labiau nei Belgrade ar Stambule. Kaunas yra labai gražus. Gaila, kad dėl darbų nespėjau geriau pažinti šio miesto, tad noriu kitais metais sugrįžti čia su savo dukra“, - sakė N. Kalabakas iš „Sport.gr“.
„Esu buvęs Kaune daug kartų, nes rašau apie „Olympiakos“ jau 20 metų. Visada sakiau, kad vieną dieną finalo ketvertas bus rengiamas čia. Žinojau, kad anksčiau buvo problemų su viešbučiais. Smagu, kad pavyko visas problemas išspręsti ir pagaliau priimti čia tokį renginį. Visi žinome, kaip lietuviai myli krepšinį. Man patiko, kad nors „Žalgiris“ ir nežaidė, lietuviai pasirūpino, jog arena būtų pilna. Žinau, kad „Olympiakos“ fanams idėja surengti finalo ketvertą Kaune iš pradžių tikrai nepatiko, nes atvykti čia iš Graikijos gana sudėtinga. Jiems teko keliauti su persėdimu ir gana brangiai. Bet galbūt jie pakeitė nuomonę čia atvykę. Manau, jiems patiko, jog Kaunas yra mažas miestas, čia viską galima pasiekti pėsčiomis, tad jie sutaupė bent viešojo transporto išlaidas“, - kalbėjo Konstantinos Melagies iš „Gazzetta.gr“.
Idėja keliauti į Lietuvą nepatiko ne tik graikams, bet ir ispanams. Tiesa, priešingai nei graikai, Ispanijos krepšinio gerbėjai nepasižymi tradicijomis gausiai vykti palaikyti savo komandos į skirtingas šalis. „Delfi“ kalbinto „Eurohoops.net“ atstovo A. Molinos nuomone, į Kauną neatvykę ispanai turėtų gailėtis. „Kažkas turėjo priekaištų, kad ispanams ir graikams kelionė į Lietuvą tolima, tačiau kelionės yra krepšinio dalis. Fanai turi mėgautis galimybe palaikyti savo komandas ne tik namuose, bet ir visoje Europoje, pažinti nuostabius miestus ir valstybes. Svarstę čia atvykti, tačiau to nepadarę dabar turėtų gailėtis. Visi atvykę puikiai praleido laiką. Krepšinis čia sklando ore, o tokiu oru kvėpuoti krepšinio mylėtojams labai malonu“, - teigė A. Molina.
Tiesa, Lietuvos susisiekimą su Europa kaip problemą įvardino ne tik sirgaliai, bet ir žurnalistai. Pasak katalonų sporto apžvalgininkų, Kaunas turi daugybę pliusų, dėl kurių išvykti iš šio miesto nesinori, nors kelionė į priekį buvo nelengva. „Man labai patinka, kad Kaune arena yra arti centro. Kituose miestuose iki arenos įprastai turi keliauti nemažą atstumą. Galėjome daug laiko praleisti ne tik arenoje ar viešajame transporte, bet ir mieste, kur žmonės buvo labai draugiški. Finalo ketvertas Kaune - puiki patirtis. Vienintelis minusas - neišvystytas susisiekimas, sunku atvykti, mažai čia skrendančių lėktuvų. Bet visa kita - fantastika. Finalo ketvertas surengtas puikiai“, - sakė „Sport.es“ dirbantis Ramonas Palomaras.
Jam pritarė ir konkurentų tinklalapyje dirbantis jo bičiulis Julianas Felipo, turėjęs gražų palinkėjimą „Žalgiriui“. „Vienintelė bėda - atvykimas, keliauti čia reikia keliais lėktuvais. Tai nepatogu. Bet kai atvyksti, viskas tobula, todėl išvykti tampa dar sunkiau, nei atvykti. Palikti šio miesto tiesiog nesinori. Arena - nuostabi, bene geriausia Europoje. Vertinant tiek aikštės matomumą, tiek sirgaliams sukuriamą patirtį. Miestas - labai gražus, labai švarus. Per kelias minutes pėsčiomis įmanoma pasiekti viską, ko tau gali reikėti. Kaunas - bene pati geriausia viena Eurolygos finalo ketvertui. Akivaizdu, kad visi labai myli krepšinį, todėl smagu čia būti. Tikiuosi, ateityje šis turnyras čia bus rengiamas dar ne kartą. Jūsų krepšinio tradicijos ir meilė šiam žaidimui yra ypatinga. Būtų tobula, jei po kelerių metų finalo ketvertas vėl būtų rengiamas čia, o jame varžytųsi ir „Žalgirio“ komanda“, - kalbėjo J. Felipo iš „Mundo Deportivo“.
Įspūdingas Tritaškis Lėmė Žurnalistų Krepšinio Čempionų Titulą
Įspūdingas 56 metų veterano Rolando Skaisgirio tritaškis per rankas tiksint paskutinėms finalo rungtynių sekundėms „Lietuvos ryto“ komandai lėmė pirmąjį istorijoje Lietuvos žurnalistų krepšinio čempionų titulą. „Aerottoria“ arenoje vykusio čempionato finalo rungtynes 30:27 laimėjo „Lietuvos rytas“, čempiono titulą paveržęs iš dviejų ligtolinių čempionatų nugalėtojo „BasketNews“.
„Geras seksas“, - po finalo paklaustas, kas lėmė į pergalę nuskraidinusį išskirtinį tritaškį juokavo R. Skaisgirys. Vyriausias čempionų komandos žaidėjas finale buvo ir rezultatyviausias - pelnė 12 taškų.
„Šis čempionų titulas mums - ne šiaip pergalė kasmet daug aistrų keliančiame Žurnalistų turnyre. Esame vos viena iš trijų komandų, nepraleidusių nė vieno čempionato, bet tik pirmą kartą pagaliau jį laimėjusi. Trečiąją vietą tradiciniame čempionate iškovojo Kauno žurnalistai, mažajame finale 35:23 pranokę „Baudos aikštelės“ krepšininkus. Į 12-ojo Žurnalistų čempionato naudingiausių žaidėjų trejetą pateko E. Redeckas („Lietuvos rytas“), A. Šuliauskas („BasketNews“) ir Haris Zenkovas („Baudos aikštelė“).
Kas geriausiai žaidžia krepšinį, žurnalistai pirmą kartą aiškinosi modernioje, tik šiais metais atidarytoje „Aerottoria“ arenoje. Iki šiol po tris kartus čempionatą yra laimėję Kauno ir Panevėžio žurnalistai, dukart triumfavo TV3 ir „BasketNews“, kartą - „PRESS‘as“. Iš viso medalius yra iškovojusios 10 komandų. „PRESS‘as“ drauge su Lietuvos sporto žurnalistų federacija taip pat organizuoja kasmet vykstančius Lietuvos žurnalistų futbolo čempionatą ir tarptautinį Žurnalistų futbolo turnyrą.
Vidas Mačiulis: Krepšinio Pasaulio Siela
Daugiau nei 40 metų žurnalistu dirbantis Vidas Mačiulis daugeliui iš mūsų pažįstamas kaip laidos „Krepšinio pasaulyje“ siela. Tai žmogus, apie krepšinį žinantis viską, o televiziją galintis vadinti savo antraisiais namais.
V. Mačiulis gimė ir augo ten, kur Nevėžis įteka į Nemuną - Kauno rajone esančiame Raudondvaryje. Kauniečiai yra kitokie žmonės. Jeigu jie daro kažką, tai tik iš širdies. Jeigu pyksta, tai irgi pyksta, bet su pagrindu.
Yra tokia daina „Kaunas - Lietuvos širdis“. Aš norėčiau, kad kiekvienas kaunietis prisimintų tai, kad esame vidury Lietuvos, kad mes buvome sostinės gyventojai prieš daug metų. Padarykime viską, kad mūsų širdyje būtų pasididžiavimas už anuos laikus, už mūsų protėvius. Tuos žmones, kurie yra neaukšto ūgio, bet nori padaryti kažką daugiau, vadina napoleonais.
tags: #uzsienio #zurnalistai #apie #krepsini #lietuvoje