Ledo ritulys - populiari sporto šaka, turinti gilias tradicijas ir istoriją. Straipsnyje aptariama ledo ritulio istorija, taisyklės, žymiausi žaidėjai ir Lietuvos indėlis į šios sporto šakos raidą.
Ledo ritulio ištakos ir raida
Ledo ritulio ištakos siekia XIX amžiaus Kanadą, kur šį žaidimą pradėjo žaisti kanadiečiai. Tarptautinis pavadinimas „hockey“ kilo iš senosios prancūzų kalbos žodžio „hocquet“, reiškiančio piemens lazdą. Apie 1860 m. kamuoliuką, kuriuo buvo žaidžiama iki tol, pakeitė ritulys. Pirmąsias ledo ritulio taisykles 1879 m. sukūrė du McGillo universiteto (Monrealis) studentai. Pirmasis oficialus klubas - McGillo universiteto ledo ritulio klubas - buvo įkurtas 1880 m. Ši sporto šaka tapo nacionaline sporto šaka Kanadoje ir paplito po visą šalį.
1892 m. buvo įsteigtas seniausias apdovanojimas, teikiamas profesionalų sporto komandoms Šiaurės Amerikoje - Kanados generalgubernatoriaus lordo Stanley iš Prestono vardu pavadinta Stanley taurė. Iš pradžių ji atitekdavo mėgėjų varžybų nugalėtojams. Profesionalios komandos dėl Stanley taurės pirmą kartą kovojo 1906 m., o nuo 1926 m. ji yra pagrindinis Nacionalinės ledo ritulio lygos (NHL) trofėjus.
XIX a. dešimtajame dešimtmetyje ledo ritulys peržengė sienas - pirmiausia paplito JAV, o netrukus jau buvo žaidžiamas ir Europoje.
Ledo ritulys olimpinėse žaidynėse
Ledo ritulio olimpinis debiutas įvyko 1920 m. Antverpeno vasaros žaidynėse. 1924 m. ši sporto šaka buvo įtraukta į pirmųjų žiemos žaidynių (Šamoni) programą. Moterys dėl olimpinių ledo ritulio medalių kovoja nuo 1998 m. Nagano žaidynių.
Taip pat skaitykite: Viskas apie Tokijo olimpines žaidynes
Nuo 2000-ųjų metų olimpinių žaidynių aukso medaliai beveik visada kabėdavo ant Kanados rinktinės žaidėjų kaklų.
Ledo ritulio taisyklės
Įprastai ledo ritulio rungtynės trunka 60 minučių - tris kėlinius po 20 min. Laimi komanda, kuri pelno daugiau įvarčių. Lygiosios nefiksuojamos - jeigu susitikimo pabaigoje rezultatas yra lygus, žaidžiamas pratęsimas iki pirmojo įvarčio. Jeigu per pratęsimą nei vienai komandai nepavyksta pasižymėti, mušami baudiniai, vadinamieji bulitai.
Vyrų ledo ritulio komandą sudaro 25 ledo ritulininkai: 22 aikštės žaidėjai ir trys vartininkai. Moterų komandoje - 23 sportininkės, tarp jų - trys vartininkės. Rungtynėse vienu metu ant ledo gali būti ne daugiau kaip po šešis kiekvienos komandos žaidėjus (dažniausiai penki aikštės žaidėjai ir vartininkas, tačiau pastarasis gali būti keičiamas šeštuoju aikštės žaidėju).
Ledo ritulys žaidžiamas 51-61 m ilgio ir 26-30 m pločio ledo aikštėje, kurią supa 1,17-1,22 m aukščio bortai. Abiejuose aikštės galuose yra 1,83 m pločio ir 1,22 m aukščio vartai. Žaidžiama 3 kėliniai po 20 min gryno laiko. Tikslas - čiuožiant pačiūžomis ritmušomis įvaryti, įmušti ar įmesti ritulį į varžovų komandos vartus. Ritmušos ilgis 163 cm, storis 2,5 cm, koto plotis 3 cm, kablio plotis 5-7,5 cm. Ritulys - kietos gumos plokščias, juodas, 7,62 cm skersmens, 2,54 cm storio, 156-176 g masės diskas. Žaidimui vadovauja 3 aikštės teisėjai. Laimi komanda, daugiau kartų įmušusi ritulį į varžovų vartus. Žaidėjai avi batus su ledo ritulio pačiūžomis; kad išvengtų traumų, dėvi apsauginius kostiumus (kojų, alkūnių, krūtinės apsaugas, specialias trumpakelnes), pirštines, šalmus su veidą saugančiu stiklu (vartininkai - specialius kojų šarvus, kaukes).
Ritulys ritmušomis varomas arba perduodamas kitam komandos žaidėjui. Nusižengusiam žaidėjui skiriamos 2, 5, 20 ir 25 min baudos (neleidžiama žaisti).
Taip pat skaitykite: Lietuvos olimpinių baseinų atlyginimų kontekstas
Skirtumai tarp olimpinio ledo ritulio turnyro ir NHL
Yra keletas skirtumų tarp olimpinio ledo ritulio turnyro ir NHL:
- Aikštės dydis: Olimpinis ledas yra 17,6 proc. didesnis nei NHL. Be to, linijos yra skirtingose vietose. NHL vartai yra 3,35 m nuo galinio borto, tuo tarpu olimpiadoje - 3,96 m. Taip pat tarpas tarp mėlynų linijų olimpiadoje yra 17,67 m, tuo tarpu NHL - 15,24 m.
- Muštynės: NHL turnyre muštynės - įprastas dalykas. Abu žaidėjai gauna penkių minučių baudą, po kurių sugrįžta ant ledo. Tuo tarpu olimpinėse žaidynėse jūs greičiausiai neišvysite jokių muštynių, nes už tai žaidėjai būna pašalinami iš rungtynių ir būna diskvalifikuoti. Žaidėjai turi turėti neįtikėtinai gerų priežasčių, kad sugalvotų nusimesti pirštines ir taip save nubausti.
- Baudos smūgiai ir baudinių serija: Baudos smūgį galės atlikti bet kuris žaidėjas, tuo tarpu NHL tai gali daryti tik tas, prieš kurį buvo prasižengta. Jeigu NHL yra žaidžiamas 5 minučių pratęsimas ir reguliariame sezone tada mušami baudiniai, tuo tarpu atkrintamosiose iš viso nevyksta baudinių serija, tai olimpinėse žaidynėse bus 10 minučių pratęsimas ir jeigu niekas nepelnys auksinio įvarčio, bus žaidžiama baudinių serija. Jeigu po pirmų trijų baudinių rezultatas vis dar lygus, bet kuris žaidėjas gali smūgiuoti tiek, kiek tik nori.
Kodėl nebus NHL žvaigždžių olimpinėse žaidynėse?
Per pastaruosius du dešimtmečius olimpinis ledo ritulio turnyras buvo laikomas tiesiog NHL „Visų žvaigždžių“ turnyru. Tačiau dabar situacija pasikeitė. Buvo keletas veiksnių, tačiau svarbiausias punktas buvo pinigai. Ankstesniais metais tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) duodavo milijonus kelionėms, apgyvendinimui ir draudimui nuo traumų, tačiau IOC nusprendė, kad tokių dovanų nebereikia vyrų ledo ritulio turnyro žaidėjams. Nors praėjusių metų kovo mėnesį IIHF pranešė, kad sutinka apmokėti NHL žaidėjų išlaikymą olimpinėse žaidynėse, tačiau NHL vadovybė nusprendė atsisakyti tokios malonės.
Dėl šios priežasties, planuojant pamatyti tokias ledo ritulio žvaigždes kaip Sidney Crosby, Patrickas Kane'as, Connoras McDavidas, P.K. Subbanas ar Henrikas Lundqvistas, turėtumėte nusivilti.
Ledo kokybės klausimas
Ledo ritulio žvaigždės turėtų varžytis olimpinėse žaidynėse pirmą kartą nuo 2014 m. Vis dėlto pastaruoju metu kyla vis daugiau abejonių dėl ledo kokybės ir jo storio. Šiuo metu Milano „Santagiulia“ arena dar nėra galutinai baigta statyti, bet pirmosios rungtynės numatytos jau vasario 6-ąją. „Jei ledas nebus tinkamas žaisti, žaidėjai nedalyvaus, - BBC komentavo NHL komisaro pavaduotojas Billas Daly ir pridūrė: - Mes manome, kad apie ledo būklę žinosime iš anksto. Ką mes darysime - kitas klausimas. Akivaizdu, jei žaidėjai dėl ledo kokybės jausis nesaugūs - jie nežais.“
Ledo kokybė Milane jau buvo patvirtinta Tarptautinės ledo ritulio federacijos. Visgi jis yra plonesnis nei minimalus NHL reikalavimas. Tai leidžia daryti prielaidas, kad gali būti didesnis žaidėjų greitis, kuris ves prie didesnės traumų galimybės. B.Daly taip pat pasakė, kad NHL stengiasi padėti išspręsti šią problemą: „Mes pasiūlėme jiems savuosius ledo ekspertus ir technikus. Mes tiesiog siunčiame ten visus geriausius savus žmones, kad ledas būtų sutvarkytas ir NHL žaidėjai galėtų žaisti olimpinėse žaidynėse.“
Taip pat skaitykite: Moksleivių olimpinis festivalis
Ledo ritulys Lietuvoje
Lietuvoje ledo ritulys pradėtas žaisti Kaune 1922 m. Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) nario S. Dariaus iniciatyva. Nemuno uoste buvo įrengta čiuožykla. Pradžioje buvo žaidžiamas ne kanadietiškasis ledo ritulys, o vadinamasis bandy - rusiškasis (7 × 7 žaidėjus), vėliau - skandinaviškasis, kurio taisyklės mažai skyrėsi nuo kanadietiškojo. Pirmos rungtynės Lietuvoje įvyko 1922 m. sausio 22 d. Kaune tarp LFLS ir užsienio diplomatų (6:0 laimėjo LFLS). 1923-1924 žiemą vyko keletas rungtynių tarp LFLS ir Aviacijos komandų (11:2, 12:1, 6:2). 1926 m. surengtas I Lietuvos čempionatas (dalyvavo 4 komandos, nugalėjo LFLS).
1931 m. žaistos pirmosios draugiškos tarptautinės rungtynės Rygoje, Kauno universiteto rinktinė 4:3 nugalėjo Rygos universiteto komandą. 1932 m. K. Bulota iš Berlyno atvežė keletą lazdų, guminį ritulį ir subūrė nemažai žaidėjų, nuo tada pradėjo plisti kanadietiškasis ledo ritulys. 1932 m. Rygoje įvyko pirmosios oficialios tarpvalstybinės rungtynės Lietuva-Latvija (0:3), miestų rungtynes Ryga-Kaunas irgi laimėjo latviai (5:2). 1933 m. Kybartuose surengtos pirmosios tarptautinės rungtynės Lietuvoje, įvyko keletas rungtynių Kybartuose ir Eydtkuhnene (Vokietija) tarp šių miestų komandų (4:5, 2:1, 3:1, 7:1, 10:3). 1934 m. Lietuvoje rungtynės tarp Karaliaučiaus VFK ir Kauno čempionų LGSF baigėsi lygiosiomis 1:1, o LFLS svečiams pralaimėjo net 6:0. 1935 m. Kauno studentai dalyvavo SELL (Suomija, Estija, Latvija, Lietuva) žaidynėse (užėmė 3 vietą), 1937 m. vėl žaista su Karaliaučiaus ledo ritulininkais (Kaune 1:0, Karaliaučiuje 1:1). 1937 m. tarpvalstybinės rungtynės su Latvija Rygoje pralaimėtos 0:1 (Kaunas-Ryga 1:1).
1938 m. Lietuva priimta į LIHG (IIHF) ir Lietuvos rinktinė dalyvavo pasaulio čempionate Prahoje. Pirmose rungtynėse įveikė Rumunijos rinktinę 1:0 (įvartį įmušė V. Ilgūnas) ir trejas rungtynes pralaimėjo: Lenkijai 1:8, Vengrijai 1:10 ir Šveicarijai 0:15. Prieš 1938 m. pasaulio čempionatą Prahoje įvykusiame LIHG kongrese tarp 14 valstybių, dalyvaujančių čempionate, buvo ir du Lietuvos atstovai - J. Kalvaitis ir J. Grigaliauskas.
1940 m. Kaune pirmąkart žaidė Vilniaus ledo ritulininkai (Vilniaus LGSF įveikė Kauno LGSF 4:1, Kauno rinktinei pralaimėjo 0:5). 1940 m. Kaune įvyko tarpvalstybinės rungtynės Lietuva-Estija (1:2), Vilniuje - Vilnius-Talinas (0:1), Taline - Estija-Lietuva (2:0), Talinas-Kaunas (1:0). Geriausi 1922-1940 m. žaidėjai: V. Ilgūnas, V. Karalius, J. Klimas.
Lietuvos olimpiečiai
Nors nei vyrų, nei moterų Lietuvos rinktinėms nėra pavykę patekti į olimpines žaidynes, vienas lietuvis jose yra dalyvavęs. Tai - Darius Kasparaitis, iškovojęs visų prabų olimpinius medalius. 1992 m. Albervilyje jis tapo olimpiniu čempionu su tuo metu jau subyrėjusios SSRS rinktinę pakeitusia Jungtine komanda. Dar triskart jis atstovavo Rusijos olimpinei rinktinei - 1998 m. Nagane laimėjo sidabrą, 2002 m. Solt Leik Sityje iškovojo bronzą, o 2006 m. Turine užėmė ketvirtąją vietą.
Lietuvis per ketverias olimpines žaidynes NVS ir Rusijos rinktinėse žaidė 28 rungtynes, įmušė vieną įvartį (2002 m.), atliko 6 rezultatyvius perdavimus ir 20 minučių praleido ant pašalintųjų suolo. Rusijos aprangą buvo apsivilkęs ir kitas elektrėniškis Dainius Zubrus.