Per kiekvieną olimpiadą šalys varžosi ne tik dėl sportininkų skaičiaus, bet ir dėl iškovotų medalių. Lietuva, atkūrusi nepriklausomybę, sugebėjo ne tik atkurti savo valstybę, bet ir iškovoti garbingų vietų pasaulio olimpinėse žaidynėse. Šie pasiekimai ne tik garsina mūsų šalį pasaulyje, bet ir įkvepia ateities kartas. Lietuvos sportininkai iškovojo 30 olimpinių medalių, įskaitant Romo Ubarto aukso medalį disko metime, Rūtos Meilutytės plaukimo triumfą, ir vyrų krepšinio rinktinės tris bronzos apdovanojimus.
Olimpinis Judėjimas Lietuvoje: Istorijos Pradžia
Prieš pradedant olimpinės Lietuvos istoriją, reikėtų trumpai paminėti šalies sportininkų olimpinio judėjimo pradžią ir kodėl iki pat 1992 metų Lietuva negalėjo dalyvauti olimpinėse žaidynėse kaip nepriklausoma valstybė.
1918 m. atkūrus nepriklausomybę į Lietuvą grįžo pirmieji šalies sportininkai - Steponas Darius, Karolis Dineika, Viktoras Dineika, Kęstutis Bulota, Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė ir kiti. 1919 m. gegužės 18 d. Kaune įkurta pirmoji sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga, gyvavusi iki 1920 m. rugpjūčio. 1920 m. rugsėjo 15 d. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga įgijo ir naudojosi išimtine teise atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse.
Nepriklausomos Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo 1924 m. surengtose vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Iš pradžių buvo nuspręsta siųsti 33 sportininkus, bet išsiuntė tik 15. 13 futbolininkų bei 2 dviratininkus.
1940 m. Lietuvą okupavo ir aneksavo Tarybų Sąjunga, todėl po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos sportininkai buvo priversti visose tarptautinėse varžybose dalyvauti Tarybų Sąjungos rinktinės sudėtyje. Pirmą kartą Lietuvos sportininkai TSRS sudėtyje pasirodė 1952 m. (3 krepšininkai, 1 boksininkas, 1 fechtuotojas). Tais pačiais metais pirmieji Lietuvos sportininkai laimi olimpinius medalius.
Taip pat skaitykite: Olimpinės žaidynės ir Lietuvos komanda
1990 m. atkūrusi valstybingumą, Lietuva vėl dalyvauja visose vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse. Visose vasaros olimpinėse žaidynėse, pradedant 1992 m., Lietuvos sportininkai yra laimėję medalius. Per visą istoriją Lietuvai, kaip nepriklausomai valstybei, vasaros olimpinėse žaidynėse atstovavo 222 sportininkai 18-oje sporto šakų ir 27 sportininkai 6-iose sporto šakose žiemos olimpinėse žaidynėse.
Pirmieji Žingsniai: 1924 m. Paryžiaus Olimpiada
Nepriklausoma Lietuva pirmą kartą dalyvavo olimpinėse žaidynėse 1924 metais Paryžiuje. Šaliai atstovavo 15 sportininkų, kurie dalyvavo futbolo ir dviračių sporto varžybose.
- Futbolas: Lietuvos futbolo rinktinė pralaimėjo Šveicarijai rezultatu 0-9 ir Egiptui rezultatu 0:10. Rinktinei atstovavo Stepas Garbačiauskas, Valerijonas Balčiūnas, Vincas Bartuška, Hansas Gecas, Georgas Hardingonas, Stasys Janušauskas-Jonušas, Leonas Juozapaitis, Eduardas Mikučiauskas, Stasys Razma, Stasys Sabaliauskas ir Juozas Žebrauskas.
- Dviračių sportas: Juozas Vilpišauskas ir Isakas Anolikas dalyvavo 188 km plento lenktynėse, tačiau dėl techninių problemų trasos nebaigė.
1928 m. Amsterdamo Olimpiada
Į Amsterdamo vasaros olimpines žaidynes išvyko dvylikos Lietuvos sportininkų delegacija: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis.
- Boksas: Juozas Vinča pasidalijo 5-8 vietas. Kazys Markevičius tenkinosi 17-24 vieta.
- Dviračių sportas: Tanchumas Murnikas užėmė 50 vietą, Jurgis Gedminas buvo 55-tas. Isakas Anolikas ir Vladas Jankauskas nuotolio nebaigė.
- Sunkioji atletika: Pranas Vitonis pasidalijo 15-16 vietą.
- Lengvoji atletika: Paulina Radziulytė tenkinosi 23-24 vieta. Haris Šveminas į tolesnes varžybas nepateko. Julius Petraitis finišo liniją kirto dešimtas. Adolfas Akelaitis užėmė 33 vietą. Viktoras Ražaitis liko 26-tas.
- Plaukimas: Albina Osipavičiūtė iškovojo du aukso medalius.
1928 m. Sankt Morico Žiemos Olimpiada
Šveicarijoje, Sankt Morice, vykusiose II žiemos olimpinėse žaidynėse pirmąkart turėjome savo šalies atstovą - įvairių sporto šakų populiarintoją ir pradininką Lietuvoje Kęstutį Bulotą, dalyvavusį keturiose greitojo čiuožimo varžybų rungtyse. 500 m distancijoje jis buvo 28-as, 1500 m ir 5000 m - 25-as, o 10 000 m rungtis nebaigta dėl atlydžio.
1936 m. Berlyno Olimpiada
Lietuvos sportininkai nedalyvavo Berlyno olimpinėse žaidynėse. Bet JAV krepšinio rinktinės gretose olimpiniu čempionu tapo Pranas Lubinas (Frank Lubin), vėliau atstovavęs Lietuvos nacionalinei komandai ir su ja iškovojęs 1939 m. Europos čempiono titulą.
Taip pat skaitykite: Sporto ir gyvenimo akimirkos olimpiadoje
1948 m. Sankt Morico Žiemos Olimpiada
Šiose žaidynėse JAV bobslėjaus rinktinei atstovavo lietuvių išeivijos atstovas Edas (Ed) Rimkus. Jis su keturviečiu ekipažu laimėjo aukso medalius.
1952 m. Helsinkio Olimpiada: Sugrįžimas Su Medaliais
Po ilgos pertraukos, Lietuvos sportininkai sugrįžo į olimpines žaidynes, tačiau atstovaudami ne savo šaliai, o SSRS rinktinei. Nepaisant to, šis sugrįžimas buvo pažymėtas pirmaisiais olimpiniais medaliais.
- Krepšinis: Stepas Butautas, Kazimieras Petkevičius ir Justinas Lagunavičius tapo olimpiniais vicečempionais.
- Boksas: Algirdas Šocikas pralaimėjo ketvirtfinalyje.
- Fechtavimas: Juozas Ūdras liko 73-ias asmeninėse varžybose, o su komanda užėmė 11-ąją vietą.
1956 m. Melburno Olimpiada: Dar Vienas Žingsnis Į Priekį
Melburno olimpiadoje Lietuvos sportininkai ir toliau sėkmingai atstovavo SSRS rinktinei, iškovodami dar daugiau medalių.
- Krepšinis: Kazimieras Petkevičius, Stanislovas Stonkus ir Algirdas Lauritėnas laimėjo sidabro medalius.
- Boksas: Romualdas Murauskas iškovojo bronzos apdovanojimą.
- Sportinis ėjimas: Antanas Mikėnas iškovojo sidabro medalį.
- Fechtavimas: Juozas Ūdras su SSRS komanda užėmė 7-ąją vietą.
- Bėgimas: Jonas Pipynė liko 20-tas.
1960 m. Romos Olimpiada: Irkluotojų Triumfas
Romos olimpiadoje Lietuvos sportininkai irklavimo varžybose pasiekė įspūdingų rezultatų.
- Irklavimas: Zigmas Jukna ir Antanas Bagdonavičius iškovojo sidabro medalius.
- Ieties metimas: Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė laimėjo bronzos medalį.
- Baidarės: Mykolas Rudzinskas užėmė ketvirtąją vietą.
1964 m. Tokijo Olimpiada
Tokijo olimpinėse žaidynėse dalyvavo net 16 Lietuvos sportininkų.
Taip pat skaitykite: Olimpinės žaidynės: apdovanojimų retrospektyva
- Boksas: Ričardas Tamulis iškovojo sidabro medalį.
Nepriklausomybės Atgavimas ir Naujas Olimpinis Etapas
Atgavus nepriklausomybę, Lietuva vėl galėjo dalyvauti olimpinėse žaidynėse su savo vėliava ir himnu. Tai atvėrė naują puslapį Lietuvos sporto istorijoje, pažymėtą naujais iššūkiais ir naujomis pergalėmis.
1992 m. Barselonos Olimpiada: Sugrįžimas Į Olimpinę Šeimą
Barselonos olimpiada buvo ypatinga Lietuvai, nes tai buvo pirmosios žaidynės po nepriklausomybės atkūrimo, kuriose šalis dalyvavo savarankiškai.
- Disko metimas: Romas Ubartas iškovojo aukso medalį.
- Krepšinis: Vyrų krepšinio rinktinė laimėjo bronzos medalius.
1996 m. Atlantos Olimpiada: Tęsiant Tradicijas
- Krepšinis: Vyrų krepšinio rinktinė laimėjo bronzos medalius.
- Šaudymas: Daina Gudzinevičiūtė užėmė aukštą vietą.
2000 m. Sidnėjaus Olimpiada: Nauji Čempionai
Sidnėjaus olimpiada buvo viena sėkmingiausių Lietuvai, kurioje šalis iškovojo du aukso medalius.
- Disko metimas: Virgilijus Alekna tapo olimpiniu čempionu.
- Šaudymas: Daina Gudzinevičiūtė iškovojo aukso medalį tranšeto rungtyje.
2004 m. Atėnų Olimpiada: Alekna Triumfuoja Dar Kartą
- Disko metimas: Virgilijus Alekna antrą kartą tapo olimpiniu čempionu.
- Penkiakovė: Andrejus Zadneprovskis iškovojo sidabro medalį.
2008 m. Pekino Olimpiada: Bronza Ir Stiprus Pasirodymas
- Disko metimas: Virgilijus Alekna iškovojo bronzos medalį.
- Septynkovė: Austra Skujytė užėmė aukštą vietą.
2012 m. Londono Olimpiada: Meilutytės Sensacija
Londono olimpiada buvo pažymėta jaunosios plaukikės Rūtos Meilutytės triumfu.
- Plaukimas: Rūta Meilutytė tapo olimpine čempione 100 metrų krūtine rungtyje.
- Penkiakovė: Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė iškovojo aukso medalį.
2016 m. Rio de Žaneiro Olimpiada: Sidabras Ir Atkaklumas
- Baidares ir kanojos: Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas iškovojo bronzos medalį.
2020 m. Tokijo Olimpiada: Nauji Iššūkiai
- Šiuolaikinė penkiakovė: Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė pasiekė naują olimpinį rekordą kombinuotoje rungtyje.
Apdovanojimai Už Pasiekimus
Lietuvos valstybė skiria pinigines paskatas sportininkams už pasiektus rezultatus olimpinėse žaidynėse. Pavyzdžiui, sidabro medalių laimėtojai disko metikas Mykolas Alekna ir breiko šokėja Dominika Banevič iš valstybės gaus po beveik 84 tūkst. eurų paskatas. Irkluotoja Viktorija Senkutė ir krepšininkai Šarūnas Vingelis, Gintautas Matulis, Arūnas Pukelis ir Evaldas Džiaugys už bronzos medalius bus apdovanoti po beveik 63 tūkst. eurų.
tags: #olimpiniu #medaliu #laimetojai