Olimpinės žaidynės - tai svarbiausia ir didžiausia pasaulio sporto šventė, individualios arba komandinės sportininkų varžybos, rengiamos kas ketveri metai. Ši tradicija siekia antikos laikus, kuomet Graikijoje vykdavo sporto žaidynės, kas ketveri metai rengiamos dievo Dzeuso garbei. Šiandien, kaip ir senovėje, olimpinės žaidynės yra ne tik sporto varžybos, bet ir didelis festivalis, sujungiantis visas pasaulio valstybes į vieną būrį.
Olimpinių žaidynių ištakos ir atgaivinimas
Olimpinių žaidynių ištakos siekia antikos Graikijos sporto Olimpijos žaidynes. Nors antikos žaidynės buvo prisimintos dar Renesanso epochoje, tik XIX a. pabaigoje P. de Coubertinas (Prancūzija) inicijavo, atgaivino ir organizavo jas naujomis sąlygomis. Pirmosios vasaros olimpinės žaidynės surengtos 1896 m. Atėnuose.
Tradicinės ceremonijos
Olimpinių žaidynių tradicinės ceremonijos apima olimpinės ugnies įžiebimą Olimpijoje, olimpinio deglo estafetę, nacionalinių vėliavų iškėlimą olimpiniame kaimelyje, žaidynių atidarymą olimpiniame stadione, varžybų nugalėtojų ir prizininkų apdovanojimą, žaidynių uždarymą.
Olimpinė ugnis
Olimpinės žaidynių ugnis šiandien uždegama Olimpijoje, netoli buvusios deivės Heros šventyklos griuvėsių. Legenda byloja, kad olimpinį deglą uždega vaidilutės Senovės Olimpijos stadione nuo saulės spindulių ir jį kartu su alyvmedžio šakele, simolizuojančia taiką, perduoda sportininkams, kurie deglą neša per Graikiją. Apkeliavusi visą šalį olimpinė ugnis yra nugabenama į žaidynių vietą. Olimpinės ugnies kelionė simbolizuoja kilnius siekius, taiką ir vienybę. Žaidynių atidarymo dieną liepsna įnešama į pagrindinį stadioną ir ten uždegamas olimpinis aukuras. Olimpinė ugnis aukure liepsnoja iki žaidynių uždarymo ceremonijos.
Atidarymo ir uždarymo ceremonijos
Olimpines žaidynes pradeda jų išvakarėse rengiamos iškilmės. Į pagrindinį stadioną žygiuoja Olimpinių žaidynių dalyviai abėcėlės tvarka pagal savo šalies pavadinimą. Tačiau čia yra dvi išimtys: Graikijos sportininkai visada žygiuoja pirmi, o valstybės, Olimpinio stadiono šeimininkės, komanda visada žygiuoja paskutinė. Kiekvienos valstybės komandos priekyje eina moteris, laikydama plakatą su valstybės pavadinimu, o už jos kiekvienos šalies vėliavnešys. Olimpinio komiteto prezidentas pasako trumpą kalbą ir kreipiasi į valstybės, Olimpinių žaidynių šeimininkės, vadovą pradėti žaidynes. Valstybės vadovas paskelbia žaidynes pradėtas. Skambant Olimpiniam himnui, pakeliama Olimpinė vėliava. Sportininkas, kuriam pavesta užbaigti olimpinio deglo estafetę, apsukęs ratą stadione, uždega olimpinę ugnį. Paleidžiami į dangų balandžiai - taikos simbolis. Duodama Olimpinė priesaika. Vykdoma Olimpinių žaidynių organizacinio komiteto paruošta programa.
Taip pat skaitykite: Olimpinės žaidynės ir Lietuvos komanda
Olimpinių žaidynių uždarymo ceremonija taip pat vyksta pagrindiniame stadione. Pagal taisykles, kiekviena valstybė išsirenka savo atstovą, kuris pražygiuos su kitų šalių atstovais. Šis žygiavimas simbolizuoja tautų vienybę. Tada, skambant Graikijos tautiniam himnui, pakeliama Graikijos valstybinė vėliava. Jos dešinėje pakeliama Olimpinių žaidynių šeimininkės vėliava, o kairėje pakeliama sekančių Olimpinių žaidynių valstybės vėliava. Olimpinė vėliava padovanojama sekančių žaidynių miesto merui. Olimpinio komiteto prezidentas paskelbia žaidynes uždarytomis. Užgesinama Olimpinė ugnis. Olimpinė vėliava, skambant Olimpiniam himnui, nuleidžiama ir išnešama iš stadiono. Tęsiama miesto Olimpinių žaidynių organizacinio komiteto paruošta kultūrinė programa.
Olimpinė priesaika
Olimpinė priesaika yra simboliniai mostai ir žodžiai, atsiradę 1920 m. Olimpinių žaidynių metu Antverpene, Belgijoje. Vienas sportininkas (iš valstybės, Olimpinių žaidynių šeimininkės) priima šią priesaiką visų susirinkusių sportininkų vardu per žaidynių atidarymo ceremoniją. Tai pažadas užtikrinti taiką tarp olimpiečių ir rungtyniauti sąžiningai.
Olimpinių žaidynių simboliai
Olimpinių žaidynių simbolis - 5 sunerti vienodo dydžio vienos arba skirtingų spalvų olimpiniai žiedai. Žiedų spalvos iš kairės į dešinę: mėlyna, geltona, juoda, žalia ir raudona. Simbolis vaizduoja olimpinio sąjūdžio veiklą ir reiškia 5 žemynų ir viso pasaulio sportininkų susitikimą olimpinėse žaidynėse.
Olimpinių žaidynių vėliava balto fono be apvadų, jos centre - penkiaspalvis olimpinis simbolis. Pakeliama per žaidynių atidarymo, nuleidžiama per uždarymo ceremoniją.
Olimpinių žaidynių devizas - Citius. Altius. Fortius (Greičiau. Aukščiau. Tvirčiau) - reiškia olimpinius siekius.
Taip pat skaitykite: Sporto ir gyvenimo akimirkos olimpiadoje
Olimpinių žaidynių emblemas sudaro vientisa kompozicija, kurioje olimpiniai žiedai sujungti su kitu skiriamuoju elementu.
Olimpiniai medaliai yra TOK nustatytos formos (ne mažesni kaip 60 mm skersmens, 3 mm storio) medaliai, kurių vienoje pusėje pavaizduota pergalės deivė Nikė su laurų vainiku, kitoje - sporto šakos vaizdas ir olimpinių žaidynių emblema. Yra aukso (už pirmąją vietą), sidabro (už antrąją) ir bronzos (už trečiąją) olimpiniai medaliai.
Graikija ir šiuolaikinės olimpinės žaidynės
Graikija vaidina svarbų vaidmenį šiuolaikinėse olimpinėse žaidynėse. Atėnai buvo pirmųjų šiuolaikinių olimpinių žaidynių šeimininkai 1896 m., o 2004 m. Atėnuose vėl vyko vasaros olimpinės žaidynės. Be to, olimpinė ugnis visada uždegama Olimpijoje, Graikijoje, prieš pradedant deglo estafetę.
Taip pat skaitykite: Olimpinės žaidynės: apdovanojimų retrospektyva
tags: #olimpiniu #zaidyniu #graikijoje #uzdarymas #atidaryma