Įvadas
Olimpinės žaidynės - tai vienas didžiausių ir svarbiausių sporto renginių pasaulyje, turintis gilias istorines šaknis. Šis straipsnis skirtas nuodugniai apžvelgti olimpinių žaidynių istoriją nuo seniausių laikų iki šių dienų, aptariant svarbiausius įvykius, pasiekimus ir Lietuvos sportininkų indėlį.
Senovės Graikijos olimpinės žaidynės
Olimpinių žaidynių istorija siekia 779 m. prieš mūsų erą. Tuo metu Elidės karalius Ifitas, siekdamas sutaikyti nuolat kariaujančias graikų valstybes, sugalvojo rengti atletų varžybas Olimpijoje. Iš pradžių varžybose dalyvaudavo tik Peloponeso gyventojai, bet vėliau prisijungė ir kitų Graikijos sričių, Kretos, Rodo salų, Mažosios Azijos ir net Juodosios jūros pakrančių graikai.
776 m. prieš m. e. žaidynės buvo pripažintos visoje Graikijoje. Olimpinių nugalėtojų, olimpiokų, vardai buvo išgraviruojami marmuro kolonose, pastatytose prie Alfėjaus upės.
Rungtys ir varžybų eiga
Iš pradžių žaidynėse buvo tik vienas rungtis - bėgimas. Vėliau į programą įtrauktas dviejų stadijų bėgimas (384 m), dolikodromas (24 stadijų, 4714 m bėgimas), pentatlonas (penkiakovė: stadijos bėgimas, šuolis į tolį, disko ir ieties metimas, imtynės) ir muštynės.
Žaidynės iš pradžių trukdavo vieną dieną, vėliau - tris, o kartu su šventėmis - penkias dienas. Varžybos vykdavo stadione, kurio ilgis siekė 215 m, o plotis - 30 m. Žaidynių metu būdavo nutraukiami karai ir užtikrinamas atletų saugumas.
Taip pat skaitykite: Olimpinės žaidynės ir Lietuvos komanda
Dalyviai ir priesaikos
Žaidynėse galėjo dalyvauti tik laisvi piliečiai, nepadarę nusikaltimų ar šventvagysčių. Prieš varžybas informatorius klausdavo žiūrovų, ar jie neturi priekaištų atleto dorovingumui.
Pirmąją dieną vykdavo žaidynių atidarymas. Saulei tekant, nuaidėdavo dūdų fanfaros, skelbiančios ceremonijos pradžią. Po to būdavo tikrinama, kas kurioje rungtyje dalyvauja. Informatorius garsiai skelbdavo kiekvieno dalyvio vardą, tėvo vardą, gimtąjį miestą ir klausdavo žiūrovų, ar kas nors žino atleto nedorų darbų.
Po to visi eidavo prie Dzeuso šventyklos, kur atletai ir teisėjai prisiekdavo sąžiningai varžytis ir teisingai teisėjauti.
Žaidynių uždarymas
Penktąją dieną vykdavo žaidynių uždarymas. Nugalėtojai būdavo apdovanojami alyvų vainikais, jų garbei dainuojamos dainos ir rengiamos eitynės.
Moterų varžybos
Pasak padavimo, mergaičių varžybas pradėjo rengti Graikijos valdovo Oinomajo dukra Hipodamėja, deivės Heros garbei. Mergaitės varžėsi bėgimo rungtyje, o nugalėtojos būdavo apdovanojamos alyvų šakele ir gaudavo dalį karvės, paaukotos deivei Herai.
Taip pat skaitykite: Sporto ir gyvenimo akimirkos olimpiadoje
Žaidynių pabaiga
394 m. imperatorius Teodosijus I, paveiktas arkivyskupo Ambroziejaus, uždraudė olimpines žaidynes, laikydamas jas pagonybės šaltiniu. Po metų Olimpija buvo sugriauta, o 426 m. Teodosijus II įsakė sunaikinti pagonių šventyklų likučius.
Naujųjų laikų olimpinės žaidynės
Atgaivinimo bandymai
1793 m. atgaivinti olimpines žaidynes siūlė J. Gutas Mutsas, bet jo idėja nebuvo palaikyta. 1859 m. graikų armijos majoras Evangelis Capas organizavo Pangraikijos olimpiadą.
Pjero de Kuberteno indėlis
Tikruoju olimpinių žaidynių atgaivintoju laikomas prancūzas Pjeras de Kubertenas. 1894 m. birželį Paryžiuje jis sušaukė tarptautinį kongresą, kuriame buvo įkurtas Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK). TOK pirmininku tapo graikų poetas Dimetrijas Bikelas, o generaliniu sekretoriumi - Pjeras de Kubertenas.
Pirmosios naujųjų laikų žaidynės
Pirmąsias naujųjų laikų olimpines žaidynes nutarta surengti 1896 m. Atėnuose. Buvo aptarti pagrindiniai žaidynių principai: rengti kas ketverius metus, jose turi teisę rungtyniauti visų šalių sportininkai mėgėjai, garbingai ir lygiateisiškai.
1896 m. balandžio 6 d. prasidėjo I olimpinės žaidynės. Stadione varžėsi sportininkai dviračių, fechtavimo, gimnastikos, klasikinių imtynių, lengvosios atletikos, plaukimo, sunkiosios atletikos, šaudymo ir teniso sporto šakose.
Taip pat skaitykite: Olimpinės žaidynės: apdovanojimų retrospektyva
Maratono bėgimas
Maratono atgaivinimo idėja priklauso prancūzų filologui Mišeliui Brealiui. Jis pasiūlė įtraukti į programą bėgimą, skirtą atminti senovės graikų kario žygdarbiui. 1896 m. balandžio 10 d. į maratono startą stojo 24 lengvaatlečiai. Nugalėtoju tapo graikas Spiras Luisas, kuris tapo nacionaliniu didvyriu.
Vėlesnės olimpiados
II olimpinės žaidynės Paryžiuje (1900 m.) truko ilgai ir vyko kartu su pasauline paroda. III olimpinės žaidynės vyko kaip pasaulinės parodos dalis. IV olimpinės žaidynės buvo surengtos Londone. V olimpinės žaidynės vyko Stokholme (1912 m.). VI olimpinės žaidynės neįvyko dėl Pirmojo pasaulinio karo.
1914 m. TOK patvirtino olimpinę vėliavą su 5 susipynusiais žiedais, kuri suplevėsavo per VII olimpines žaidynes 1920 m. VIII olimpiadą 1924 metais atidarė Prancūzijos prezidentas G. Dumergas. Į IX olimpines žaidynes 1928m. Amsterdame buvo sukviesta 3014 dalyvių iš 46 šalių. Šioje olimpiadoje gavo pradžią dar viena olimpinė tradicija: visų žaidynių metu degė olimpinė ugnis, uždegta Olimpijoje saulės spinduliu pro padidinamąjį stiklą. Ugnis į Olandiją atnešė įvairių pasaulio šalių bėgikai per Graikiją, Jugoslaviją, Austriją, Vokietiją. X olimpiada vyko 1932m. Los Andžele. XI olimpiada surengta Berlyne 1936m, jau spėjus fašistams užgrobti valdžią ir joje įsitvirtinti. Po Berlyne vykusių žaidynių sportinis pasaulis neteko olimpinių žaidynių atgaivintojo- 1937 m. rugsėjo 2 d. Lozanoje mirė P. Kubertenas. 1948 m. Londonas sutiko XVI olimpinių žaidynių dalyvius. 1952m. Helsinkio olimpinėse žaidynėse palaimino pats popiežius Jonas XXII, nors prieš pusantro tūkstantmečio metų katalikų bažnyčia jas buvo uždraudusi. Į šias žaidynes atvyko net 5348 sportininkai iš 883 šalių. XVIII olimpinės žaidynės vyko Tokijuje 1964 m. 1968 m. į Mechiką suvažiavo 5531 sportininkas iš 112 šalių. Ši XIX olimpiada įsimintina tuo, kad pirmą kartą olimpinę ugnį uždegė moteris- meksikietė Norma Enriketa Basilijo Sotelo.
1972 metų XX olimpiada buvo gausi dalyvių skaičiumi. Netgi 7147 dalyviai iš 122 šalių buvo užregistruoti šioms žaidynėms. Buvo pasiekti 152 olimpiniai ( 49 iš jų pasaulio ) rekordai. Taigi 1976 metų XXI olimpiada įvyko Monrealyje. Maskva, 1980 metai, XXII olimpinės žaidynės- pirmosios socialistinėje šalyje. 1984 metai, Los Andželas. Žaidynėse dalyvavo rekordinis sportininkų skaičius, net 6802 atletai, tarp kurių ir 1625 moterys. Atvyko komandos iš 140 šalių. XXIV olimpines žaidynes buvo siūloma rengti Pietų Korėjoje, Seule. 1992 metų XXV olimpinių žaidynių rengimas buvo patikėtas Ispanijai. Tai buvo daugiausiai dalyvių sukvietusios ( 9368 atletai ) ir pačios ramiausios žaidynės. Įspūdingas šiose žaidynėse buvo olimpinės ugnies įžiebimas. 1996 metais XXVI olimpinės žaidynės buvo surengtos Atlantoje( JAV ).
Lietuvos dalyvavimas olimpinėse žaidynėse
Pirmieji žingsniai
1918 m. atkūrus nepriklausomybę, į Lietuvą grįžo pirmieji sportininkai. 1919 m. įkurta Lietuvos sporto sąjunga, o 1920 m. - Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga, kuri įgijo teisę atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse.
Nepriklausomos Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo 1924 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.
Žiemos olimpinės žaidynės
Pirmasis Lietuvos žiemos olimpietis buvo Kęstutis Bulota, dalyvavęs 1928 m. Sankt Morico žaidynėse.
1984 m. olimpinis čempionas A.Šalna. Pirmasis Lietuvos sportininkas, kuris dalyvavo žiemos olimpinėse žaidynėse atstovaudamas SSRS, buvo biatlonininkas Algimantas Šalna. Jis 1984 m. Sarajevo žaidynėse stojo prie dviejų rungčių starto linijos. 1988 m. Kalgaryje V.Vencienė iškovojo du medalius. 1988 m. Kalgario žaidynėse du olimpinius medalius iškovojo slidininkė Vida Vencienė. 1992 metai. Albervilis. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto tarptautinės teisės oficialiai buvo atkurtos 1991 m. rugsėjo 18-ąją. Tą dieną Lietuvai buvo išsiųstas kvietimas dalyvauti 1992 m. Albervilio žiemos bei Barselonos vasaros olimpinėse žaidynėse. 1994 metai. Lilehameris. Tarptautiniam olimpiniam komitetui pakeitus olimpinį ciklą ir nusprendus vasaros bei žiemos žaidynes rengti skirtingais metais, žiemos sportininkams laukti Lilehamerio žaidynių reikėjo trumpiau. Jau 1994 m. geriausi iš geriausiųjų sugužėjo į Norvegijos miestą Lilehamerį. 1998 metai. Naganas. 1998 m. Lietuvos žiemos sportininkai gavo pirmą ir kol kas vienintelę progą aplankyti Japoniją. 2002 metai. Solt Leik Sitis. 2002 m. antrą kartą paeiliui žiemos olimpinės žaidynės vyko ne Europoje. Į Jutos valstijos sostinę išsiruošė aštuoni Lietuvos sportininkai, tarp kurių buvo ir olimpinių debiutantų, ir senbuvių. 2006 metai. Turinas. Nors 2006 m. žiemos olimpinės žaidynės grįžo į Europą ir buvo surengtos Italijoje, Turine, Lietuva nusiuntė mažesnę komandą nei į Solt Leik Sitį. 2010 metai. Vankuveris. Per Vankuverio žaidynes Lietuvos delegacija vėl buvo viena mažiausių nuo šalies sugrįžimo į olimpinę šeimą. 2014 metai. Sočis. Per ketverius metus Lietuvos olimpinė komanda padidėjo net 50 proc. Į Rusijos vasaros kurortą Sočį išvyko devyni mūsų šalies olimpiečiai - didžiausia delegacija žiemos žaidynių istorijoje. 2018 metai. Pjongčangas. 2018 m. žiemos olimpines žaidynes priėmęs Korėjos miestas Pjongčangas išvydo tokio paties dydžio Lietuvos delegaciją, kaip ir prieš ketverius metus Sočis.
Medaliai
Visų spalvų medaliai. Lietuvos ledo ritulininkas Darius Kasparaitis savo kolekcijoje turi tris olimpinius medalius. 1992 m. Albervilyje su Jungtine komanda, į kurią buvo susibūrę byrančios SSRS sportininkai (išskyrus Baltijos šalis), iškovojo olimpinį aukso medalį. Po šešerių metų jau su Rusijos rinktine Nagane pasipuošė sidabru, o 2002 m. Solt Leik Sityje savo kolekciją papildė ir olimpine bronza.
Vasaros olimpinės žaidynės
1992-ieji - istoriniai metai Lietuvos sportui. Barselonoje pirmą kartą suplevėsavo Lietuvos trispalvė. Mūsų delegaciją prieš 24 metus sudarė 47 olimpiečiai: buriuotojai, plaukikai, imtynininkai, penkiakovininkai, krepšininkai ir lengvaatlečiai. Per atidarymą nešti valstybės vėliavą garbė buvo patikėta plaukikui Raimundui Mažuoliui, 1988 metų Seulo olimpinių žaidynių sidabro medalininkui. 1992 metais Lietuva pirmą kartą dalyvavo olimpinėse žaidynėse kaip nepriklausoma valstybė. Nors daugiausia dėmesio Lietuvoje, žinoma, gavo krepšininkai, tačiau pirmuoju ir vieninteliu lietuviu čempionu šiose žaidynėse tapo disko metikas Romas Ubartas. 1992-ųjų Barselonos olimpinėse žaidynėse JAV turėjo „Svajonių komandą“, kuri vadinama geriausia visų laikų krepšinio rinktine. Bet Barselonoje buvo „Kita Svajonių komanda“. Ne veltui apie 1992-ųjų Lietuvos krepšinio rinktinę sukurtas filmas. Krepšininkų kelias pirmosiose olimpinėse žaidynėse po Nepriklausomybės atkūrimo priminė Holivudo istoriją. 82:78 - skaičiai, kurie amžiams įrašyti į istoriją. Visa vieningai susikibusi Lietuvos krepšinio rinktinė su margaisiais „skulmano“ marškinėliais lipo ant bronzinės nugalėtojų podiumo pakylos. Vienuolika olimpinių medalių, iš kurių - trys auksiniai. 1996 m. Vis dėlto tai buvo pačios geriausios žaidynės mūsų parolimpiečiams. 2000-ųjų rugsėjo 18-ą dieną tikrai ne visi sporto sirgaliai įdėmiai sekė, kaip D.Gudzinevičiūtei sekasi kovoje dėl medalio. Susikaupusi D.Gudzinevičiūtė taikosi, iššauna ir po sėkmingo šūvio, atrodo, be didžiulio džiaugsmo ištraukia šovinio tūtelę ir numeta ją žemyn. Netrukus ji jau patenka į savo komandos glėbį ir gieda Lietuvos himną ant olimpinio podiumo - tai buvo antrasis toks pasiekimas nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Į tolimąją Australiją Virgilijus Alekna 2000 m. išvyko vedamas didelių vilčių. Karjeros piką pasiekęs disko metikas į Sidnėjų jau vyko kaip favoritas ir savo antrojoje olimpiadoje siekė pirmojo aukso medalio. „Kokios tai rungtynės! Turbūt niekam nekyla abejonių, kad tai yra pačios įdomiausios rungtynės, kokias yra tekę stebėti ne tik olimpinėse žaidynėse, bet ir per visą istoriją. Tų emocijų sūkuryje 2000-ųjų Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse Lietuvos krepšinio rinktinė buvo per plauką nuo tuomet visų laikų didžiausios tarptautinio krepšinio sensacijos. Sidnėjaus žaidynių pusfinalyje lietuviai karšė kailį amerikiečiams, su Vince'u Carteriu, Kevinu Garnettu ir Ray'umi Allenu. Šarūnas Jasikevičius savo knygoje rašė, kad tuomet paskutinis jo desperatiškas tritaškis metimas, kuris galėjo paguldyti amerikiečius vienu tašku, buvo „neįmanomas“. Amerikiečiai triumfavo 85:83. Vėliau tas visus lūkesčius pranokęs jaunas Lietuvos krepšininkų kolektyvas mažajame finale susitvarkė su Australija ir pasidabino bronzos medaliais. Tai buvo naujos ypatingos Lietuvos krepšinio eros pradžia. 2000-ieji bronzinėmis spalvomis nutvisko šalies dviračių sportui. Iš Rietavo kilusi D.Žiliūtė per savo karjerą laimėjo beveik visas svarbiausias varžybas. Sidnėjuje olimpiniu čempionu tapęs Virgilijus Alekna į Atėnus vyko su sunkesne užduotimi - apginti titulą. 2003 metais lietuvis pirmą kartą tapo pasaulio čempionu, diską nusviedęs 69,69 metro. Sidabru tuomet tenkinosi į elitą įsiveržęs vengras Robertas Fazekasas. Kaip ir buvo galima tikėtis, Atėnuose Virgilijus Alekna sulaukė rimto pasipriešinimo. Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse A.Skujytė užėmė dvyliktą vietą ir įgijo vertingos patirties. Itin didelės ištvermės reikalaujanti septynkovė Atėnuose prikaustė visų lietuvių dėmesį.
2008 metų Pekino olimpinės žaidynėse tapo dvigubu Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės triumfu. Pirmą ir kol kas vienintelį kartą į olimpinės arenos palubes kilo net dvi mūsų šalies trispalvės. Šiuolaikinės penkiakovės varžybose Edvinas Krungolcas iškovojo sidabrą, o jo treniruočių draugas Andrejus Zadneprovskis - bronzą. Dar niekada ant skirtingų prizininkų pakylos laiptelių nestovėjo du Lietuvos atstovai. Laura Asadauskaitė į Londono olimpiadą kaip ryški favoritė nevažiavo, tačiau iš jos buvo tikimasi medalio. Smulki ir neaukšta krašto apsaugos savanorė Londone ne tik padovanojo Lietuvai aukso medalį, bet ir pasiekė olimpinį rekordą. L.Asadauskaitė užbaigė vyro pradėtą darbą. 2008 m. jos tada dar būsimasis sutuoktinis Andrejus Zadneprovskis olimpinėse žaidynėse iškovojo bronzą. 2004 m. jis buvo laimėjęs sidabrą. Nuo pirmos iki paskutinės sekundės auksinis Rūtelės pasirodymas Londone priminė tikrą trilerį. E.Petrausko sėkmingas pasirodymas atgaivino prisiminimus apie iškiliausius šalies bokso laimėjimus (Danas Pozniakas 1968 m. Meksike tapo olimpiniu čempionu, Ričardas Tamulis (1964) iškovojo sidabrą, Romualdas Murauskas (1956) ir Jonas Čepulis (1968) - bronzą). Lietuvai šįkart atstovaus 41 sportininkas - mažiausias skaičius per visą Nepriklausomos šalies istorija. Pagal įvairių užsienio ekspertų išvadas, Lietuva šiemet Tokijuje turėtų iškovoti vos vieną medalį.
Sensacijos
Rulonas Gardneris (2000 m. Sidnėjus). Puerto Riko vyrų krepšinio rinktinė (2004 m. Atėnai). Japonijos moterų softbolo rinktinė (2008 m. Pekinas). Billy Mills (1964 m. Tokijas). Fanny Blankers-Koen (1948 m. Londonas). JAV estafetės 4x100 m plaukimo rinktinė (1976 m. Monrealis). Didžiosios Britanijos estafetės 4x100 m plaukimo rinktinė (2004 m. Atėnai). Emil Zatopek (1952 m. Helsinkis). Benas Johnsonas (1988 m. Seulas). Čadas Le Closas (2012, Londonas).
Apibendrinimas
Lietuvos rinktinė dalyvavo 7 žaidynėse iš eilės bei trejose iš jų 1992/1996/2000 m. iškovojo bronzos medalius. 2004/2008 m. buvo pasiekti pusfinalio etapai ir iškovotos garbingos ketvirtosios vietos. 2012 m. Lietuva pasidalino 5-8 vietas, na, o 2016 m. užimta prasčiausia istoriškai 7 - oji vieta. Iš viso sužaidė 52 rungtynes iš kurių laimėjo 31 ir pralaimėjo 21 kartą. Taip pat, per visą šį laikotarpį rinktinei olimpiadose atstovavo 52 žaidėjai.
tags: #olimpiniu #zaidyniu #rezultatai