Olimpinės žaidynės - tai didžiausias tarptautinis sporto renginys, sulaukiantis didžiulio dėmesio visame pasaulyje. Šiame straipsnyje panagrinėsime olimpinių žaidynių šūkį, jo istoriją, reikšmę ir simbolinę svarbą.
Olimpinių žaidynių vertybės ir simboliai
Olimpinės žaidynės turi savo vertybes ir simbolius, kurie atspindi olimpinio sąjūdžio idealus. Tai apima šūkį, olimpinius žiedus, vėliavą, himną ir olimpinę ugnį.
Šūkis: „Greičiau, Aukščiau, Tvirčiau - Kartu“
Olimpinis šūkis „Citius, Altius, Fortius - Communiter“ (liet. „Greičiau, Aukščiau, Tvirčiau - Kartu“) atspindi olimpinio sąjūdžio siekius. Pirmą kartą šis šūkis buvo ištartas 1894 metais. 1894-2021 m. naudotas variantas buvo „Citius. Altius. Fortius“ („Greičiau. Aukščiau. Tvirčiau“).
Šūkį sukūrė prancūzų dominikonų pamokslininkas, pedagogas ir jaunimo sporto propaguotojas Henri Didonas (1840-1900). Jis norėjo paskatinti moksleivius tobulėti, akcentuoti fizinės ir dvasinės harmonijos svarbą. Šį devizą jis pristatė 1881 m. kovo 7 d. mokyklos sporto varžybų atidarymo ceremonijoje. Ceremonijoje dalyvavo ir prancūzas Pierre’as de Coubertinas, kuris vėliau naudojo šį devizą, nes jis atitiko jo sporto ugdymo filosofiją.
1894 m. Pierre’as de Coubertinas pirmajame Tarptautinio olimpinio komiteto kongrese paskelbė devizą oficialiu olimpiniu sąjūdžio devizu. Nuo 1920 metų šūkis yra sudedamoji žaidynių emblemos dalis.
Taip pat skaitykite: Olimpinės žaidynės ir Lietuvos komanda
2021 m. liepos 20 d. Tarptautinio olimpinio komiteto sesijoje buvo patvirtintas olimpinio devizo pakeitimas. Sumanymas atnaujinti devizą kilo norint parodyti šiuolaikinio sporto prasmę. „Šūkio idėja yra tokia: tu neįstengsi būti greitesnis ar stipresnis be komandos, kuri tave supa, tiek sporte, tiek kasdieniame gyvenime. Olimpinių vertybių esmė - ne tik asmeninis pranašumas, kas irgi svarbu, bet ir tai, kad tave supa tavo komanda, kurią sudaro treneriai, šeima, gydytojai“, - sakė M.
Šūkis „Greičiau, aukščiau, tvirčiau“ (lot. Citius, altius, fortius) pasiūlė šiuolaikinių olimpinių žaidynių įkūrėjas Pierre`as de Coubertinas. Jį patvirtino pirmasis Olimpinis kongresas 1894 metais. Šūkio autorystė priklauso prancūzų dvasininkui Henri Didonui - P. de Coubertino bendražygiui atgaivinant olimpines žaidynes.
Olimpiniai žiedai
Olimpiniai žiedai yra pagrindinis žaidynių simbolis. Šį simbolį sudaro penki persidengiantys žiedai (mėlynos, juodos, raudonos, geltonos ir žalios spalvų), dažniausiai baltame fone. Olimpinių žiedų simbolį sukūrė Pjeras De Kubertenas 1913 metais. Penki žiedai reiškia penkias pasaulio dalis. Bent viena iš simbolio spalvų yra bet kurioje pasaulio vėliavoje.
Olimpinė vėliava
M. Pjeras de Kubertenas sukūrė olimpinę vėliavą. Pirmą kartą Olimpinė vėliava buvo iškelta per 1920 m. Olimpines žaidynes Antverpe, Belgijoje. 1936 m. Olimpinėje vėliavoje pavaizduoti 5 skirtingų spalvų žiedai baltame fone. Baltas fonas simbolizuoja taiką Olimpinių žaidynių metu, o žiedai - penkis žemynus: Australiją ir Okeaniją, Aziją, Afriką, Europą, Ameriką. Į 1912 m. į Stokholme (Švedija) vykusias Olimpines žaidynes pirmą kartą suvažiavo sportininkai iš visų 5 pasaulio žemynų, todėl gimė idėja sugalvoti Olimpinę vėliavą. 1913 m. ją suprojektavo prancūzas Pierre de Coubertin. Vėliava buvo pasiūta Paryžiuje, jos ilgis yra 3 m, o plotis - 2 m.
Olimpinis himnas
Olimpinis himnas naudojamas nuo žaidynių atidarymo 1896 metais.
Taip pat skaitykite: Sporto ir gyvenimo akimirkos olimpiadoje
Olimpinė liepsna
Labiausiai žinomas olimpinis simbolis. Olimpinė ugnis pirmą kartą pasirodė 1928 m. žaidynėse. Olimpinė ugnis, uždegta Olimpijoje ir atnešta į žaidynių vietą, simbolizuoja kilnius siekius, taiką, draugystę, vienybę.
Olimpinis gestas
Olimpinis gestas žaidynėse naudojamas buvo nuo 1924 metų iki II pasaulinio karo.
Alyvų vainikas
Senųjų olimpinių žaidynių laimėtojai būdavo apdovanojami alyvmedžio vainikais.
Apdovanojimai
Žaidynių prizininkams yra įteikiami medaliai: aukso, sidabro ir bronzos. Olimpiniai medaliai atsirado nuo 1924 m.
Olimpinių žaidynių istorija
Senovės Graikijoje olimpinės žaidynės buvo žymiausias sportinis renginys. Jos vykdavo kas 4 metai šventame Olimpo slėnyje Peloponeso pusiasalyje dievo Dzeuso garbei (arba Dzeuso motinos Rėjos garbei), nuo maždaug 776 m. pr. Kr. iki 393 m. po Kr. Periodas tarp dviejų olimpinių žaidynių - 4 metai - vadinamas olimpiada. Iš pradžių būdavo tik viena rungtis - 192,27 metrų bėgimas. Vėliau olimpinių žaidynių programa tolydžio plėtėsi ir, labiausiai joms suklestėjus, VI-V a. pr. Kr. buvo jau labai įvairi ir sudėtinga. Iš viso olimpinėse žaidynėse buvo varžomasi net 18 rungčių - olimpinių disciplinų; tarp jų buvo penkiakovė (bėgimas, šuoliai į tolį, ieties ir disko metimas, imtynės, kumštynės), kovos vežimų važnyčiojimas, menų konkursas.
Taip pat skaitykite: Olimpinės žaidynės: apdovanojimų retrospektyva
Pirmosios modernios Olimpinės žaidynės buvo surengtos 1896 m. Graikijoje, Atėnuose. Graikijos Olimpinių žaidynių atgaivinimo idėjos autorius yra prancūzas baronas Pjeras de Kubertenas (1863-1937). Nuo 1896 metų organizuojamos vasaros olimpinės žaidynės. Nuo 1924 metų organizuojamos žiemos olimpinės žaidynės. Nuo 1960 metų organizuojamos vasaros paraolimpinės žaidynės. Nuo 1976 metų organizuojamos žiemos paraolimpinės žaidynės.
Olimpiados skaičiuojamos nuo pirmųjų šiuolaikinių olimpinių žaidynių. Pavyzdžiui, Atėnų olimpinės žaidynės 2004 metais - XXVIII olimpiados žaidynės. Olimpiados žaidynės vyksta pirmaisiais pažymimos olimpiados metais. Nuo 1994 m. XVII žiemos olimpinių žaidynių šios žaidynės rengiamos antraisiais kalendoriniais nuo olimpiados pradžios skaičiuojamais metais.
2020 m. vasaros Olimpinės žaidynės bus jau XXXII Olimpiada. Šios žaidynės Tokijuje (Japonijoje) prasidės liepos 24 d. ir truks iki rugpjūčio 9 d.
Olimpinių žaidynių rengimo vietos
Olimpinės žaidynės vyko įvairiose pasaulio šalyse. Daugiausiai kartų, net tris, olimpinės žaidynės vyko Londone - 1908 m., 1948 m. ir 2012 m. Daugiausiai olimpinių žaidynių yra surengusios Jungtinės Amerikos Valstijos. JAV 1932 m. ir 1984 m. buvo surengtos Los Andžele, 1904 m. ir 1996 m. - Atlantoje.
Žaidynės taip pat vyko Atėnuose (1896 m.), Paryžiuje (1900 m. ir 1924 m.) ir Los Andžele (1932 m. ir 1984 m.).
Olimpinių žaidynių komercializacija
Šiandien olimpiada yra ir didžiulis verslo, mainų ir reklamos turgus, apyvartas ir pelną žarstantis septynženkliais skaičiais. Prieš trisdešimt metų OŽ buvo atsidūrusios ant bankroto slenksčio, todėl Tarptautinis olimpinis komitetas subūrė rinkodaros komandą. 1998-aisiais vienas šios komandos narys Michaelas Payne'as tapo pirmuoju komiteto rinkodaros direktoriumi, per 20 veiklos metų jis sugebėjo žaidynes iš labdaringo sportininkų susibėgimo paversti rinkodaros mašina. Pelną garantuoja penkios pagrindinės šio sudėtingo įrenginio detalės: transliacijos, bilietų pardavimas, licencijos ir bendradarbiavimas su įmonėmis, šis skiriamas į dar dvi kategorijas - 1985 m. Lenkiasi korporacijoms.
Tarptautinio olimpinio komiteto teigimu, OŽ yra viena efektyviausių tarptautinės rinkodaros platformų, pasiekiančių milijardus žmonių daugiau kaip 200-uose valstybių. Nenuostabu, kad įvairių veiklos sričių verslo banginiai ploja milijonus, norėdami pamosuoti savo pelekais viename iš didžiausių pasaulio eterių. Didieji, vadinamieji TOP partneriai turi daugiausia teisių, bet ir mažesniesiems nubyra, tik vis kukliau.
Olimpinių žaidynių simboliai ir rinkodara
Pierre'o de Coubertino sukurtas penkių susipynusių žiedų logotipas iki šių dienų išlieka vienas aktualiausių sporto, vienybės ir pelno simbolių. Daugiau kaip 10 000 sportininkų, dalyvausiančių Londono OŽ, olimpiniai žiedai nuo šiol asocijuosis ir su „Durex“, kuri atletus nusprendė apdovanoti olimpinių žiedų spalvų prezervatyvais. „Reckitt Benckiser Group“ nėra OŽ TOP partnerė, o tai taip pat reiškia, kad ji niekaip neprisidėjo prie 1,6 mlrd. USD (1 mlrd.
„Vienos iš „TOP partnerių“ „Procter & Gamble“ produkcija visame pasaulyje aršiai konkuruoja su „Reckitt Benckiser Group“ gaminiais. Tai tik pavyzdys, kodėl OŽ organizatoriai ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad išvengtų partizaninės rinkodaros (angl. guerrilla marketing). Nebebus tokių reklamų kaip „American Express“, 1992-aisiais teigusios: „Tau nereikia „Visa“, kad apsilankytum žiemos olimpiadoje.“ Didžiosios Britanijos parlamentas pritarė reglamentui, labai griežtai nustatančiam, kaip, kada, kur ir su kokiais žodžių junginiais galima naudoti tokius OŽ simbolius kaip „London“, „2012“ ar „auksas“. Taip pat uždrausta be leidimo reklamuotis netoli sporto arenų. Vis dėlto daugiau kaip trečdalis Didžiosios Britanijos verslo savininkų planuoja olimpiada pasinaudoti savo rinkodarai, nors baudos gali siekti iki 20 000 GBP.
Londono olimpinių žaidynių simboliai: Wenlockas ir Mandeville’is
Daugybei OŽ teisių ir tvarkos sargų į pagalbą vykstant renginiams ateis Wenlockas ir Mandeville’is - šiųmečiai Londono olimpinių ir parolimpinių žaidynių simboliai, kurie atrodo kaip futuristinio animacinio filmo veikėjai. Pasaulio žiniasklaida juos jau spėjo palyginti su teletabiais, pokemonais, ežiuko Sonico ir animacinio filmo „Monstrai“ herojų hibridu ar per kraštus išsiliejusios vieno menininko įsiaudrinusios vaizduotės kratiniu.
Kiek atsiėjo sukurti šiųmečius olimpiinių ir parolimpinių žaidynių simbolius, organizatoriai neatskleidžia, prabyla apie „vos keletą tūkstančių“, bet tikimasi, kad su jais susijusi prekyba OŽ biudžetą papildys 70 mln. GBP. Pristatymo filmuke pasakojama, kaip olimpinio stadiono statybose Stratforde plušantis George’as išeina į užtarnautą poilsį ir atminimui pasiima du plieno gabalėlius. Naktį jis niekaip negali užmigti, todėl atsibunda ir iš šių gabalėlių anūkui ir anūkei sumeistrauja dvi lėles, apšviestos vaivorykštės šios atgyja. „Wenlockas ir Mandeville’is susieja jaunus žmones ir sporto vertybes.
„Norint suvokti, kas tai, reikia įsigilinti į kūrėjų sumanymą. Wenlockas pavadintas Mač Venloko miestelio garbei, kuriame XIX amžiaus viduryje vyko Venloko žaidynės, davusios pradžią šiuolaikiniam olimpiniam judėjimui. O Mandeville’is vardą gavo pagal Stok Mandevilio ligoninės pavadinimą, kurioje XX a.
Tačiau, anot oficialaus simbolių tinklalapio, kuriant Londono OŽ simbolius, viskas buvo kruopščiai apmąstyta: Wenlocko galvos forma reiškia tris sportininkų pelnomus medalius, virš jos įtaisyta švieselė simbolizuoja Londono juodųjų taksi lempą, ant abiejų rankų maskatuojantys mėlynos, geltonos, juodos, žalios ir raudonos spalvų draugystės apyrankės, kaip atspėjote, yra duoklė olimpiniams žiedams, o vaizdo kamera leidžia viską įrašyti.
Londono olimpinių žaidynių logotipas: kritika ir interpretacijos
Londono OŽ organizacinio komiteto veiksmai ir žaidynių simboliai nėra vieninteliai, prisirinkę kritikos strėlių. Kitas neigiamo dėmesio objektas - OŽ logotipas, atsiėjęs 400 000 GBP. Būtent jis su dizaineriu Michaeliu Wolffu 1965-aisiais Kamdene įkūrė ženklodaros konsultacinę bendrovę „Wolff Olins“, o 2007-aisiais pristatė gausiai kritikos sulaukusį Londono OŽ logotipą. Pasak kūrėjų, tai itin nekonvencinis, drąsus, specialiai ir netikėtai nederantis darbas, atspindintis Londono modernumą.
Trokštantiems olimpinės mistikos, tereikia palandžioti po internetą, čia aptiksite ir logotipo sąsajų su okultizmu, ir siūlymų kitaip išdėlioti pagrindines keturias jo detales - tada gausite žodį „Zion“.
Vasaros olimpinių žaidynių simbolių įvairovė
Vasaros olimpinių žaidynių simboliai yra įvairūs ir atspindi šalies, kurioje vyksta žaidynės, kultūrą ir tradicijas. Štai keletas pavyzdžių:
- Taksas Waldi (1972, Miunchenas): Pirmasis olimpinių žaidynių simbolis, įkūnijęs atletų demonstruojamas savybes: veržlumą, ištvermę ir vikrumą.
- Bebras Amikas (1976, Monrealis): Šiaurės Amerikos indėnų algonkinų genties kalba „Amik“ reiškia bebrą, kuris simbolizavo sunkų darbą.
- Meškiukas Miša (1980, Maskva): Pirmąjį itin sėkmingą sporto renginio simbolį sukūrė vaikiškų knygų iliustratorius Viktoras Čižikovas.
- Erelis Samas (1984, Los Andželas): Amerikos simbolika nuo galvos iki kojų papuoštą Samą sukūrė bendrovė „Walt Disney“.
- Tigriukas Hodori (1988, Seulas): Tradicine korėjietiškų šokių kepure pasidabinęs oranžinis Hodori simbolizavo šalies gyventojų draugiškumą ir vaišingumą.
- Šuo Cobi (1992, Barselona): Barselonos organizacinis olimpinis komitetas specialiai sukūrė TV serialą, kurio herojus buvo Cobi, kad kuo geriau perteiktų OŽ dvasią.
- Izzy (1996, Atlanta): Pirmasis kompiuteriu sukurtas OŽ simbolis. Amorfinės būtybės vardas kilo iš klausimo „What is it?“ (liet. „Kas tai yra?“).
- Ančiasnapis Sydas, papūga Olly ir echidna Millie (2000, Sidnėjus): Trys vietiniai Australijos gyvūnai simbolizavo orą, žemę ir vandenį.
- Athena ir Phevos (2004, Atėnai): Ryškiai geltonai ir mėlynai aprengtas figūrėles didžiulėmis kojomis ir storais kaklais įkvėpė tūkstančių metų senumo lėlės, rastos per archeologinius kasinėjimus Graikijoje.
Olimpinių žaidynių partnerystės istorija
Olimpinių žaidynių partnerystės istorija siekia pirmąsias modernias žaidynes. Štai keletas svarbiausių etapų:
- 1896 m. Atėnai: Bendrovės gauna pelno iš reklamos per OŽ.
- 1912 m. Stokholmas: Maždaug 10 Švedijos bendrovių įsigyja išskirtines teises fotografuoti renginį ir pardavinėti OŽ suvenyrus.
- 1920 m. Antverpenas: Oficialiai reklamuojasi daug bendrovių.
- 1924 m. Paryžius: Pirmą kartą OŽ istorijoje kompanijoms leidžiama reklamuotis žaidynių salėse ir vietose.
- 1928 m. Amsterdamas: OŽ pradeda remti dabartinė „TOP partnerė“ „Coca Cola“.
- 1932 m. Leik Plesidas: Olimpinis komitetas ragina bendroves bendradarbiauti.
- 1952 m. Helsinkis: Startuoja tarptautinė OŽ rinkodaros programa.
- 1960 m. Roma: OŽ rėmėjų ratas išsiplečia iki 46 bendrovių.
- 1964 m. Tokijas: Rinkodaros ryšius su OŽ užmezga 250 bendrovių.
- 1976 m. Monrealis: OŽ turi 628 partnerius ir tiekėjus.
- 1984 m. Sarajevas: Olimpinis komitetas sudaro 447 bendradarbiavimo su bendrovėmis sutartis.
- 1984 m. Los Andželas: Nacionalinė partnerystės programa pirmą kartą skiriama į tris kategorijas.
- 1988 m. Seulas ir Kalgaris: Pagal Los Andžele taikytą produktų išskirtinumo pagal kategorijas modelį sukuriama „TOP partnerystės“ programa.
- 1992 Albervilis ir Barselona: „TOP programa“ nuo 9 narių išauga iki 12.
- 1994 m. Lilehameris: Pajamos už transliacijas ir rinkodaros projektus pranoksta kone visus žiemos OŽ rekordus ir sudaro daugiau kaip 500 mln. USD.
- 1996 m. Atlanta: OŽ finansuojamos tik iš privačių lėšų.
- 2000 m. Sidnėjus: Nustatomi nauji OŽ prekių ženklo reguliavimo kriterijai.
- 2002 m. Solt Leik Sitis: Organizacinio Solt Leik Sičio komiteto ir JAV tautinio olimpinio komiteto bendra rinkodaros programa pagerino visų vasaros ir žiemos OŽ rekordus ir surinko 840 mln. USD pajamų.
- 2004 m. Atėnai: Planuotas pajamas iš rėmimo surinko likus dar dvejiems metams iki olimpiados.
- 2006 m. Turinas: OŽ rinkodaros programa laikoma sėkmingiausia ir pelningiausia per visą Italijos istoriją.
- 2008 m. Pekinas: Šalies vidaus partnerystės programos pajamos sudarė 1,218 mlrd. USD.
- 2010 m. Vankuveris: OŽ turėjo 9 tarptautinius partnerius ir daugiau kaip 50 rėmėjų ir tiekėjų.
Parolimpinės žaidynės: sportas visiems
Parolimpinės žaidynės yra skirtos sportininkams su negalia. Jos vyksta po olimpinių žaidynių toje pačioje vietoje.
Parolimpinių žaidynių istorija
Pirmosios parolimpinės žaidynės 1960 metais Romoje vyko savaitę po vasaros žaidynių. Po ketverių metų Tokijuje vykusias olimpiadas taip pat skyrė savaitę. Tačiau 1968 metais Meksikoje buvo atsisakyta rengti parolimpines žaidynes. Tuomet jos buvo perkeltos į Tel Avivą ir iki 1988 metų parolimpinės žaidynės vyko atskirai nuo olimpinių. 1988 metais vasaros olimpinės žaidynės vyko Seule, kuris sutiko priimti parolimpiečius. Nuo to laiko žaidynės vėl vyko kartu. 2001 metais buvo oficialiai nuspręsta, jog miestas, norintis surengti olimpines žaidynes, turi rengti ir parolimpiadą.
Sporto šakos parolimpinėse žaidynėse
Parolimpinėse žaidynėse galima išvysti sporto šakas, kurios skirtos tik neįgaliesiems, bet plaukimo, dviračių sporto ir lengvosios atletikos varžybos vyksta kaip ir olimpiadoje, tačiau čia daugiau skirtingų klasifikacijų. Žinoma, regbis su vežimėliais, tinklinis atsisėdus ar aklųjų futbolas, kuris yra labai panašus į įprastąjį, skiriasi nuo to, kurį esame įpratę matyti per televiziją, tačiau vis tiek yra azartiškas. Kamuolys, kurį naudoja aklieji, yra mažiau šoklus, į jį įdėti nedideli rutuliukai, kurie nuolat barška. Aklųjų futbolą ant kietos dangos žaidžia dvi komandos, kuriose yra po penkis žaidėjus. Aikštė yra mažesnė nei įprasta. Be to, ji yra apsupta lentų, kurios skirtos ne tik sustabdyti kamuolį, jog šis neišriedėtų iš aikštės, tačiau ir atspindėti kamuolio bei žingsnių garsą. Būtent tokiu būdu futbolininkai gali orientuotis aikštėje.
Visi žaidėjai dėvi akis dengiančius raiščius. Įdomu tai, kad vartininkas mato aikštę, tačiau jam neleidžiama palikti savo ploto. Už vartų esantis „gidas“ taip pat mato. Jo darbas vadovauti žaidėjams. Kadangi futbolininkai nemato vienas kito, jie naudoja specifinius terminus. Šūkis „voy“, kuris ispanų kalboje reiškia „einu“, naudojamas kaip įspėjimas, jog vienas futbolininkas tuojau mėgins iš arti atimti kamuolį. Komandos naudoja daug garsinių išraiškų, todėl žiūrovai turi būti tylūs.
Unikalios parolimpinių žaidynių sporto šakos
Yra dvi sporto šakos, kurias turi parolimpinės žaidynės, bet jų nėra olimpinėse (ir vargu ar bus). Tai golbolas ir bočia. Golbolą žaidžia dvi komandos, kuriose žaidžia trys žaidėjai. Rungtynės vyksta uždarose patalpose, stačiakampio formos aikštėje. Rungtynių esmė - įmušti sunkų kamuolį, kuris garsiai rieda, į varžovų vartus. Riedančiam kamuoliui kelią užtverti bando gynėjai, kurie krenta ir stengiasi sustabdyti kamuolį. Bočios varžybose žaidžia labiausiai neįgalūs atletai parolimpiadoje. Žaisdami individualiai arba komandose sportininkai ridena, meta arba spiria kamuoliuką, kurį taiko kuo arčiau taikinio. Bočia buvo pristatyta kaip sporto šaka žmonėms su cerebriniu paralyžiumi, tačiau per daug metų ji populiarėjo, įtraukdama daugiau neįgaliųjų.
Pasirengimas parolimpinėms žaidynėms
Finišavus olimpinėms Londono žaidynėms darbininkai suskubo daryti rekonstrukcijas. Prireikė penkių dienų ir olimpinis kaimelis tapo parolimpiniu kaimeliu. Arenose atsirado daugybė vietų neįgaliesiems su vežimėliais - buvo pašalinta nemažai kėdžių. Viename stadione olimpinių žaidynių metu buvo 394 vietos neįgaliesiems, dabar jų bus 568. Akli žiūrovai galės naudotis audio gidais.
Pagalba akliesiems plaukikams: plekšnotojai
Vienas svarbiausių aspektų, padedančių akliems plaukikams - plekšnotojai. Kiekvieno plaukimo takelio gale stovi žmogus, laikantis ilgą lazdą, kurios pabaigoje - minkštas apvalus kamuoliukas. Kai plaukikas priartėja - plekšnotojai paliečia jo galvą. Plekšnojimas - tai ženklas, kuriuo plaukikui parodoma, jog jis artėja prie baseino pabaigos. Be to, taip plaukikai gali jaustis drąsiai, nes bus užtikrinti, jog neatsitrenks į sienelę.
Amžiaus įtaka parolimpinėse žaidynėse
Parolimpinėse žaidynėse sportininkai gali būti vyresni nei esame pratę matyti. Tuo tarpu dukart parolimpinių žaidynių čempionui britui Peteriui Norfolkui jau 51-eri. P. Norfolkas aukso medalį iškovojo 2004-aisiais Atėnuose ir po ketverių metų Pekine. Nemažai šiais metais parolimpinėse žaidynėse dalyvausiančių sportininkų jau perkopė keturiasdešimtmetį. Tokia padėtis susiklosto todėl, kad dauguma atletų įgyja negalią nejauname amžiuje ir sportą pasirenka kaip vieną iš reabilitacijos priemonių.
Dopingo kontrolė parolimpinėse žaidynėse
Parolimpinių žaidynių atletams negalima vartoti tų pačių uždraustų preparatų, kaip ir olimpiečiams. Visi, kuriems reikia specialių vaistų skausmui numalšinti ar gydytis turi gauti leidimą. Kiekvienas prašymas yra nuodugniai tiriamas ir sprendimas priimamas atsižvelgus į konkretų atvejį. Leidimą išduoda specialus medikų komitetas. Taip pat procedūros vyksta ir olimpiados atletams.