Orientavimosi sportas - tai ne tik fizinis iššūkis, bet ir protinis žaidimas, reikalaujantis gebėjimo susikaupti, orientuotis ir greitai įveikti atstumus tarp kontrolinių punktų. Šiame sporte naudojami specialūs žemėlapiai, kurie padeda dalyviams naviguoti ir rasti kelią. Šiame straipsnyje apžvelgsime orientavimosi sporto žemėlapių istoriją, ypatumus, standartus ir naudojimą varžybose.
Orientavimosi sporto žemėlapiai: kas tai?
Sportiniai žemėlapiai, dar vadinami orientavimosi žemėlapiais, yra specializuoti žemėlapiai, naudojami orientavimosi sporte. Jie panašūs į topografinius žemėlapius, tačiau yra detalesni ir labiau pritaikyti orientavimuisi vietovėje. Šiuose žemėlapiuose atsižvelgiama į vietovės pereinamumą, pavyzdžiui, miškų tankumą ir pelkėtumą, taip pat į linijinių objektų, tokių kaip tvoros, upės ir grioviai, įveikiamumą. Ypatingas dėmesys skiriamas reljefui, kuris yra labai svarbus orientuojantis.
Standartai ir specifikacijos
Sportiniai žemėlapiai sudaromi pagal Tarptautinę orientavimosi žemėlapių specifikaciją (ISOM) 1:15 000 arba 1:10 000 masteliu ir pagal Tarptautinę sprinto orientavimosi žemėlapių specifikaciją (ISSOM) 1:5000 masteliu. Žemėlapių ženklinimas yra standartizuotas Tarptautinės orientavimosi sporto federacijos (IOF), todėl ženklai yra suprantami bet kuriam varžybų dalyviui, nepriklausomai nuo jo gimtosios kalbos.
Žemėlapių ypatybės
Sportiniuose žemėlapiuose naudojamos ryškios spalvos, kad būtų lengviau rasti kontrolinius punktus. Akcentuojamos detalės tiek smulkiems, tiek stambiems objektams, pavyzdžiui, vaizduojant pavojingą pelkę ar nemastelinę duobę. Pagrindiniai orientavimosi objektai, tokie kaip keliai ir takai, žymimi skirtingai, atsižvelgiant į jų plotį ir pereinamumą. Miško tankumas atvaizduojamas skirtingomis spalvomis: pieva žymima geltona spalva, lengvai perbėgamas miškas - balta, o labai tankus miškas - žalia.
Istorija
Orientavimosi sportas ir jam skirti žemėlapiai atsirado XIX a. pabaigoje Šiaurės Europos šalyse. Iš pradžių žemėlapiai buvo sudaromi atliekant nedidelius topografinių žemėlapių pataisymus, vėliau pradėta kurti specialius sportinius žemėlapius. Pirmasis kelių spalvų orientavimosi žemėlapis buvo sukurtas Švedijoje 1955 m. Jų žymiai padaugėjo, ypač Norvegijoje, XX a. 6-ojo dešimtmečio pabaigoje. Žemėlapių kokybė labai skyrėsi, nes kiekvienas sudarytojas taikydavo savo metodus ir naudojo savo simbolius. 1961 m. Norvegijoje ir Švedijoje buvo suformuoti pirmieji sportinių žemėlapių sudarymo komitetai, kurie standartizavo orientavimosi sporto žemėlapius.
Taip pat skaitykite: Orientavimosi sporto pagrindai
Žemėlapių sudarymas Lietuvoje
Sportinių žemėlapių sudarymo pradžia Lietuvoje laikoma 1965 m. Tuo laikotarpiu šiuos žemėlapius sudaryti buvo sudėtinga, nes visa kartografinė medžiaga buvo įslaptinta. Pirmieji sportiniai žemėlapiai būdavo perbraižomi iš karinių žemėlapių, nurodant tik svarbiausius objektus - miškų kontūrus, kelių linijas, upes ir kita. Reljefo braižymas ir bet kokie užrašai (ežerų, upių, gyvenviečių pavadinimai) buvo draudžiami, kad nebūtų galima identifikuoti teritorijos. Kadangi perbraižyti žemėlapiai būdavo labai didelio formato, apie 1970 m. juos pradėta fotografuoti ir pateikti nuotraukų pavidalu: sugretinus kelis gautus negatyvus, būdavo sukuriamas mažesnio formato nuotrauka-žemėlapis. Mažesnius žemėlapius buvo patogiau naudoti ir jų buvo galima daugiau pagaminti. Pirmieji spalvoti sportiniai žemėlapiai Lietuvoje pasirodė 1973 m. Jie buvo braižomi tušu arba rapidografu ant specialaus braižymo ir piešimo popieriaus - vatmano. Ant atskirų lapų buvo braižomi 5 skirtingų spalvų sluoksniai (miškų, kelių, upių, pievų, reljefo). Nuo XXI a. pradžios sportinių žemėlapių turinys sudaromas skaitmeniniu būdu ir įrašomas į duomenų laikmeną.
Šiuolaikinės technologijos
Šiuo metu žemėlapiai kuriami naudojant naujausią kompiuterinę įrangą ir pažangiausias technologijas, įskaitant skaitmeninius erdvinius žemės paviršiaus lazerinio skenavimo taškų duomenis ir naujausias ortofotonuotraukas. Tai leidžia nubraižyti, sumaketuoti ir išleisti bet kokį žemėlapį bei paruošti įvairaus lygio orientavimosi trasas.
Žemėlapių naudojimas varžybose
Trasos žymėjimas
Varžybų nurodyta kryptimi dalyvio žemėlapyje raudonai-violetine spalva pažymėta trasa nuo orientavimosi pradžios taško iki finišo. Orientavimosi pradžia žymima trikampiu, finišas - dvigubu apskritimu, kontroliniai punktai - apskritimais, kontrolinių punktų surinkimo eiliškumas - tiesiomis linijomis.
Kontroliniai punktai ir atsižymėjimas
Varžybų dalyviai trasoje su savimi privalo neštis elektroninę atsižymėjimo kortelę, kurią turi pažymėti aplankytuose kontroliniuose punktuose. Tokiu būdu dalyviai įrodo, kad šiuos KP jie rado. Vietovėje kontrolinis punktas yra žymimas 30x30 cm dydžio balta-oranžine prizme, pakabinta ant stovo (ar kito objekto, pvz., medžio). Virš prizmės yra pritvirtinta SportIdent (SI) atsižymėjimo stotelė, ant kurio pažymėtas punkto identifikacinis numeris - kodas (pvz. 31). Punktą būtina atsižymėti įkišant SI kortelę į skylutę - akimirksniu iš stotelės pasigirsta garsinis signalas bei atsiranda lemputės mirksėjimas. Naujesnės kartos SI Air kortelės veikia bekontakčiu principu - jomis užtenka perbraukti greta atsižymėjimo stotelės. Kai atžyma užregistruota, iš kortelės pasigirsta pypsėjimas bei mirksi lemputė. Atsižymėjimo kortelę galima išsinuomuoti varžybų metu.
Nugalėtojo nustatymas ir komandinė įskaita
Nugalėtojas nustatomas pagal greičiausią trasos įveikimo laiką. Lietuvos moksleivių žaidynių (LMŽ) varžybose yra komandinė (mokyklos) užskaita. Komandai įskaitomi 4 geriausiai pasirodžiusių mokinių rezultatai (laikai).
Taip pat skaitykite: Sužinokite orientavimosi sporto taisykles
Sprinto orientavimosi ypatumai
Sprinto orientavimosi varžybos turi savų ypatumų, susijusių su žemėlapiais ir taisyklėmis. Svarbu suvokti vietovės atvaizdavimą žemėlapyje ir sugebėti pasirinkti greičiausią kelią tarp kontrolinių punktų. Sprinto orientavimosi rungtyse viena esminių taisyklių yra įveikiamų bei neįveikiamų objektų atskyrimas. Apie objektų įveikiamumą būtina spręsti pagal jų atvaizdavimą žemėlapyje.
Sprinto žemėlapių mastelis ir legendos
Sprinto orientavimosi žemėlapiuose dažniausiai naudojamas mastelis 1:4000 - tai reiškia, jog 1 cm žemėlapyje atitinka 40 m atstumą realioje vietovėje. Papildoma informacija apie kontrolinius punktus yra pateikiama legendose, kurios nurodo tikslią punkto lokaciją kitų objektų atžvilgiu.
Taip pat skaitykite: Orientavimosi sporto pasiekimai Lietuvoje
tags: #orientacinis #sportas #zemelapiai