Įvadas
Orientavimosi sportas - tai sporto šaka, kurioje sportininkai, naudodamiesi žemėlapiu ir kompasu, stengiasi kuo greičiau įveikti trasą su pažymėtais kontroliniais punktais. Šis sportas apima įvairias rungtis, nuo sprinto iki maratono, taip pat estafetes ir daugiadienes varžybas. Nors orientavimosi sportas turi olimpinės sporto šakos statusą nuo 1977 m., jis dar nėra įtrauktas į olimpinių žaidynių programą. Lietuvoje orientavimosi sportas turi gilias tradicijas ir nuolat augantį populiarumą.
Orientavimosi sporto apibrėžimas ir rūšys
Orientavimosi sportas - tai orientavimasis vietovėje pagal žemėlapį ir kompasą, per trumpiausią laiką įveikiant trasą su paženklintais kontroliniais punktais. Tai ne tik fizinis, bet ir intelektualus sportas, reikalaujantis greitos orientacijos, strateginio mąstymo ir gebėjimo priimti sprendimus sudėtingomis sąlygomis.
Šiuolaikinis orientavimosi sportas apima įvairias rūšis:
- Orientavimasis bėgant: tradicinė ir populiariausia orientavimosi sporto rūšis.
- Orientavimasis slidėmis: vyksta žiemą, sportininkai naudoja slides.
- Orientavimasis kalnų dviračiais: reikalauja puikių dviračio valdymo įgūdžių ir orientavimosi.
- Orientavimasis takais (Trail-O): Dalyviai kontrolinių punktų buvimą nustato eidami arba važiuodami takais, keliais, bet ne pačiame kontroliniame punkte. Šioje rungtyje varžosi įvairaus amžiaus sveiki ir neįgalūs vyrai bei moterys kartu.
Sportininkai orientuodamiesi bėga sprintą, vidutinę, ilgą trasą, maratoną. Taip pat rengiamos estafečių, daugiadienės (sumuojamas kelių dienų laikas) varžybos.
Pasaulinė orientavimosi sporto istorija
Pirmosios orientavimosi sporto varžybos įvyko 1897 m. Norvegijoje. 1961 m. buvo įkurta Tarptautinė orientavimosi sporto federacija (IOF). Nuo 1962 m. vyksta Europos čempionatai, o nuo 1966 m. - pasaulio čempionatai. 2011 m. IOF priklausė 73 nacionalinės federacijos.
Taip pat skaitykite: Orientavimosi sporto pagrindai
Orientavimosi sporto istorija Lietuvoje
Pradžia ir pirmieji žingsniai
Orientavimosi sporto užuomazgos Lietuvoje siekia 1955 m., kai buvo surengtos pirmosios varžybos su orientavimosi įgūdžiais. Nuo 1961 m. varžybos pradėtos rengti pagal tarptautines taisykles. Tais pačiais metais Grabuciškėse (Trakų apylinkės) įvyko pirmosios oficialios Lietuvos orientavimosi sporto varžybos (mačas Vilnius-Kaunas), kuriose nugalėjo G. Juška. 1962 m. Palūšėje įvyko I Lietuvos aukštųjų mokyklų orientavimosi sporto pirmenybės, o 1964 m. Trakuose - I Pabaltijo studentų pirmenybės (laimėtojai V. Januškienė ir V. Nekrašas).
Organizacinė struktūra ir plėtra
1964 m. prie Respublikinės turizmo tarybos buvo įkurta Lietuvos orientavimosi sporto sekcija (1978 m. įkurta Lietuvos orientavimosi sporto federacija), kuri 1991 m. buvo priimta į Tarptautinę orientavimosi sporto federaciją (IOF). Nuo 1963 m. vyksta Lietuvos čempionatai (pirmieji čempionai L. Chmieliauskaitė ir V. Januškis). 1973 m. Vilniuje įvyko pirmosios masinės varžybos, o nuo 1991 m. čempionatuose pradėjo varžytis klubų komandos.
Lietuvos orientacininkų pasiekimai
Lietuvos orientavimosi sportininkai yra pasiekę reikšmingų rezultatų tiek SSRS, tiek tarptautinėse varžybose. 1963 m. I SSRS orientavimosi sporto čempionate L. Štarolytė pelnė aukso medalį. Individualiose varžybose taip pat buvo laimėti sidabro (M. Gausmanaitė) ir trys bronzos medaliai, o Lietuva komandinėje įskaitoje užėmė 1 vietą. 1963-1990 m. nemažai Lietuvos sportininkų buvo SSRS varžybų ir čempionatų laimėtojai bei prizininkai.
Lietuvos orientacininkai sėkmingai dalyvauja pasaulio ir Europos čempionatuose nuo 1992 m. 2001 m. pasaulio neolimpinių sporto šakų žaidynėse mišri komanda (V. Rudzenskaitė, S. Ambrazas, G. ir E. Voveriai) laimėjo sidabro medalius, 2002 m. moterų komanda (V. Rudzenskaitė, I. Sargautytė, G. Voverienė) Europos orientavimosi sporto bėgant čempionate - bronzos, kalnų dviračių estafetės moterų komandos 2008 Europos čempionate (R. Arlauskienė, K. Mickevičiūtė, V. Reinartaitė) ir 2011 pasaulio čempionate (R. Arlauskienė, K. Mickevičiūtė, A. Plėšnikaitė) - bronzos medalius. 2008 m. Europos čempionate kalnų dviračių estafetės rungtyje moterų komanda laimėjo sidabro medalius, 2008 m. neįgaliųjų komanda vežimėliais tapo pasaulio čempione, Europos čempionatų daugkartine prizininke tapo kurčiųjų komanda.
Teisėjai ir treneriai
Iki 1990 m. orientavimosi sporto varžybose teisėjavo 8 sąjunginės kategorijos teisėjai. Šiuo metu Lietuvoje yra 5 IOF licencijuoti teisėjai kontrolieriai. Lietuva taip pat turi 7 nusipelniusius trenerius.
Taip pat skaitykite: Sužinokite orientavimosi sporto taisykles
Orientavimosi sportas šiandien
2011 m. Lietuvoje orientavimosi sporto varžybose dalyvavo 2133 sportininkai mėgėjai. Prie didžiųjų miestų savaitės viduryje vyksta 1-2 masinės varžybos visiems norintiems. 2011 m. veikė 33 sporto klubai. Aktyviausi klubai:
- Kaune - Takas, Medeina
- Vilniuje - Ąžuolas, Labirintas, Perkūnas
- Šiauliuose - Sakas
- Klaipėdoje - Kopa
- Alytuje - Dainava
- Ignalinoje - Būdakalnis
- Jurbarke - Karšuva
- Molėtuose - Klajūnas
- Panevėžyje - Lėvuo
Lietuvos orientavimosi sporto federacijos vadovai
Lietuvos orientavimosi sporto federacijos (iki 1978 m. Lietuvos orientavimosi sporto sekcijos) pirmininkai:
- E. Sadauskas (1964-1967)
- J. Juškevičius (1967-1968)
- J. A. Starkauskas (1968-1969)
- R. Jadenkus (1970-1971)
- G. Juška (1972-1973)
- G. Tuleika (1973-1974, 1975-1988)
- V. Januškis (1974-1975)
Prezidentai:
- R. Mikaitis (1988-1996)
- A. Sysas (1996-2005)
- D. Kazlauskas (nuo 2005)
Generaliniai sekretoriai:
- K. Abramikas (2008-2011)
- V. Aleknavičius (nuo 2011)
Rūšys
Orientavimosi sportas apima įvairias rungtis, pritaikytas skirtingoms vietovėms ir sezonams:
Taip pat skaitykite: Orientavimosi sporto žemėlapiai: praeitis ir dabartis
- Orientavimosi sportas bėgte: Tai tradicinė ir populiariausia orientavimosi sporto forma, kurioje dalyviai, naudodamiesi žemėlapiu ir kompasu, turi kuo greičiau įveikti nurodytą trasą bėgdami.
- Orientavimosi sportas slidėmis: Ši rungtis vyksta žiemą, kai sportininkai, užsidėję slides, orientuojasi sniegu padengtoje vietovėje. Tai reikalauja ne tik orientavimosi įgūdžių, bet ir puikaus fizinio pasirengimo bei slidinėjimo technikos.
- Orientavimosi sportas dviračiais: Čia sportininkai naudoja kalnų dviračius, kad įveiktų trasą. Ši rungtis reikalauja ne tik orientavimosi, bet ir puikių dviračio valdymo įgūdžių bei fizinės ištvermės.
- Orientavimosi sportas takais (Trail Orienteering arba Trail-O): Tai orientavimosi sporto rūšis, kurioje dalyviai, naudodamiesi žemėlapiu, turi nustatyti kontrolinių punktų buvimo vietą eidami arba važiuodami takais ir keliais. Ši rungtis yra pritaikyta įvairaus amžiaus ir fizinio pajėgumo žmonėms, įskaitant ir neįgaliuosius.
tags: #orientacinis #sportas #lietuva